Valstybių vadovai aptarė dvišalių santykių stiprinimą ir naujas bendradarbiavimo galimybes, agresyvaus, provokatyvaus Rusijos elgesio ir propagandos keliamą grėsmę, bendrą atsaką į saugumo iššūkius. Lietuvos ir Vokietijos prezidentai taip pat pabrėžė europinių vertybių išsaugojimo ir paramos Ukrainos žmonėms svarbą.
Pasak šalies vadovės, Vokietija yra Lietuvos strateginė partnerė, su kuria mus sieja labai tvirti istoriniai, politiniai ir ekonominiai ryšiai, bendri interesai ES ir NATO.
„Lietuva ir Vokietija dar niekada nebuvo tokios artimos, glaudžiai dirbančios išvien dėl savo žmonių gerovės. Vokietija ne tik viena didžiausių mūsų šalies ekonominių partnerių, bet ir strateginė sąjungininkė, kurios kariai padeda užtikrinti Lietuvos saugumą. Be Vokietijos paramos mūsų valstybės raida nebūtų tokia sparti“, – sakė Prezidentė.
Lietuva ir Vokietija sėkmingai bendradarbiauja praktiškai visose srityse. Ši valstybė yra trečia pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė ir investuotoja. Mūsų šalyje veikia apie 500 vokiško kapitalo įmonių, kurios sukūrė 17 000 darbo vietų. Vokiečių verslininkai teigiamai vertina ekonominę Lietuvos padėtį ir perspektyvas, 9 iš 10 verslininkų savo veiklai vėl rinktųsi Lietuvą. Klaipėdos uoste į Vokietiją ir iš jos gabenami kroviniai sudaro didžiausią krovinių apyvartą.
Valstybių vadovai aptarė Lietuvos gynybos stiprinimo priemones – nuoseklų krašto gynybos finansavimo didinimą, šauktinių tarnybos sugrąžinimą, nacionalinių greito reagavimo pajėgų sukūrimą ir karinės technikos modernizavimą.
Prezidentė pabrėžė Vokietijos indėlio svarba mūsų šalies saugumui. Vokietija operatyviai sureagavo į Baltijos šalims iškilusias grėsmes ir atsiuntė savo rotacines pajėgas ir karinę techniką, sustiprino Baltijos oro policijos misiją, aktyviai įsijungė į NATO kolektyvinės gynybos pratybas Baltijos šalyse. Šiuo metu Lietuvoje taip pat dislokuoti vokiečių kariai ir karinė technika – Lietuvoje iš viso šiemet bus dislokuota apie 600 šios valstybės karių.
Intensyvūs ryšiai mokslo, medicinos, kultūros ir regioninio bendradarbiavimo srityse. Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai pagal įvairias ES mokslinių tyrimų programas prisideda prie 50 bendrų projektų. Medicinos srityje su Vokietijos gydymo ir mokslo įstaigomis bendradarbiauja Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikos. Vyksta studentų mainai
Vokietijos Heseno žemė remia jau 60 metų Hiutenfelde veikiančią Vasario 16-osios gimnaziją, kurioje mokosi lietuvių jaunimas iš viso pasaulio. Vokietijoje veikia dar 7 lituanistinės mokyklos, šios šalies universitetuose baltų kalbos ir kultūra dėstoma 10 Baltistikos centrų. Lietuvos ir Vokietijos menininkai vykdo bendrus meno ir istorijos projektus, kuriose nagrinėjamos istorinės, žydų kultūrinio paveldo, pokaryje beglobių vokiečių vaikų, vadinamų „vilko vaikais“, temos. Nidoje šiemet vyks 20-asis tarptautinis Nobelio premijos laureatui Tomui Manui skirtas festivalis. Kitąmet Lietuva pagrindinės viešnios teisėmis dalyvaus tarptautinėje Leipcigo mugėje. Goethe‘s institutas Vilniuje skatina vokiečių kalbos mokymą, rengia mokytojų kvalifikacijos kursus.
Prezidentė Vokietijos vadovui padovanojo tautodailės kūrinį – iš medžio išdrožtą „Rūpintojėlį“, simbolizuojantį vidinę stiprybę ir atjautą, bei Karaliaučiuje gyvenusio ir kūrusio Kristijono Donelaičio „Metus“. Šis kūrinys yra įtrauktas UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Taip pat šalies vadovės bičių sunešto medaus ir juodos duonos.
Prezidentas Joachimas Gauckas yra griežtas komunizmo kritikas, gerbiamas laisvės ir žmogaus teisių gynėjas, 2008 m. kartu su Vaclavu Havelu ir Vytautu Landsbergiu pasirašęs Prahos deklaraciją dėl Europos sąžinės ir komunizmo.
