Ji pakeis Lietuvos Raudonajam Kryžiui daugiau kaip trejus metus vadovavusią Kristiną Meidę.

„Su dideliu entuziazmu jungiuosi prie stiprios, ne vieną krizinę situaciją įveikusios ir 105 metus mininčios organizacijos komandos. Nevyriausybinis sektorius Lietuvoje auga, tad džiaugiuosi, jog savo patirtį ir žinias galėsiu pritaikyti būtent šiame sektoriuje, prisidedant prie organizacijos plėtros ir strateginių tikslų įgyvendinimo“, – teigė I. Damulienė.

Pastarąjį laikotarpį ji vadovavo savo verslui, prieš tai ėjo sveikatingumo klubų „Impuls“ ir „Lemon“ tinklo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vadovės pareigas, ne vienus metus buvo vaistinių tinklą valdančios įmonės „Eurovaistinė“ valdybos pirmininke.

Naujas organizacijos vadovas rinktas paskelbus atvirą konkursą, atranką vykdė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos nariai.

Kaip pranešė nevyriausybinė organizacija, trejus metus organizacijai vadovavusi K. Meidė imsis naujų veiklos planų, o artimiausiu metu bus skelbiamas naujo vadovo konkursas.

K. Meidė teigė norinti organizacijos vairą perleisti patyrusiam vadovui, kuris „nori naujų iššūkių ir kurti pokytį Lietuvoje“.

Lietuvos Raudonasis Kryžius yra viena seniausių ir didžiausių humanitarinių organizacijų Lietuvoje, priklausanti Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimui, apimančiam per 190 valstybių pasaulyje.

Organizacijos tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes ir orumą, teikti pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms.

Kaip penktadienį pranešė organizacija, nutikus nelaimei, dėl kurios prireikia humanitarinės pagalbos daiktais ar drabužiais, konsultacijos, nakvynės, finansinės, psichologinės pagalbos – Lietuvos gyventojai galės skambinti trumpuoju numeriu 111 ir sulaukti skubios savanorių ir darbuotojų pagalbos.

Trumpasis humanitarinės pagalbos numeris 111 veiks visą parą, visomis savaitės ir švenčių dienomis.

Anot organizacijos, humanitarinė pagalba, atsižvelgiant į situaciją, bus suteikiama kaip įmanoma greičiau. Pagalbą daiktais bus galima atsiimti patiems nurodytuose humanitarinės pagalbos punktuose, o esant būtinybei daiktai bus pristatyti į reikiamą vietą.

Iniciatyvai detaliau pristatyti ateinantį antradienį rengiama spaudos konferencija.

Kaip pranešė Lietuvos Raudonasis Kryžius, juo siekiama atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūros ir pirmosios pagalbos įgūdžių svarbą.

Festivalyje dalyvaus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Skubiosios medicinos klinikos vadovas Kęstutis Stašaitis, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus specialistai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų, Santaros klinikų atstovai, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai ir studentai.

„Karo akivaizdoje ir postpandeminiame pasaulyje niekam nebereikia įrodinėti, kad pirmosios medicininės pagalbos mokėjimas yra mažiausiai, ką galima padaryti dėl savęs ir artimųjų didesnio saugumo“, – sako sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Anot jo, pirmosios pagalbos aktualumas išlieka – svarbu nuolat mokytis ir gilinti žinias, jas kartoti, kad reikiama pagalba būtų suteikta laiku.

„Tam pastangas suvienijo viešasis, nevyriausybinis sektoriai, verslas – pavyzdinis bendradarbiavimas“, – teigė jis.

Festivalyje numatytos specialistų diskusijos aktualiomis pirmosios pagalbos temomis, instruktoriai mokys dalyvius pirmosios pagalbos įgūdžių, kuriuos bus galima išbandyti praktiškai.

Taip pat bus galima susipažinti su greitosios pagalbos technika – apžiūrėti greitosios automobilį, pabendrauti su tarnybos darbuotojais;

Nacionalinio kraujo centro specialistai papasakos apie kraujo donorystę, vaistininkai kvies nemokamai atlikti tyrimus.

„Smerkiame tokią Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus veiklą, kuri diskredituoja visą Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimą. Šiais veiksmais ne tik sąmoningai nesilaikoma įstatymais nustatytų organizacijos įsipareigojimų ir principų Tarptautinio judėjimo rėmuose, bet ir šiurkščiai pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė“, – rašoma organizacijos pranešime.

Lietuvos Raudonasis Kryžius teigia, jog skubiai kreipėsi į Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą, Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federaciją, kad šios imtųsi veiksmų, kurie sustabdytų tokią organizacijos veiklą.

Ir Ukraina, ir Baltarusijos opozicija tokius perkėlimus vadina neteisėtomis deportacijomis. Girdisi raginimų apkaltinti autoritarinį Baltarusijos lyderį Aliaksandrą Lukašenką karo nusikaltimais, panašiai kaip Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Šiais veiksmais ne tik sąmoningai nesilaikoma įstatymais nustatytų organizacijos įsipareigojimų ir principų Tarptautinio judėjimo rėmuose, bet ir šiurkščiai pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė.

Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus veiksmus griežtai kritikavo Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija.

Trečiadienį parodytame valstybinės televizijos „Belarus 1“ reportaže buvo parodyta, kaip Baltarusijos Raudonojo Kryžiaus vadovas Dzmitryjus Šaucovas lankosi Lysyčanske Rusijos okupuotoje Ukrainos Luhansko srities dalyje.

Vaizdo įraše jis sako, kad jo organizacija aktyviai dalyvauja vežant ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, esą gerinti sveikatos.

„Baltarusijos Raudonasis Kryžius aktyviai dalyvavo, dalyvauja ir dalyvaus“, – sakė Dz. Šaucovas.

Savo ruožtu Lietuvos Raudonasis Kryžius pažymi, kad šių vizitų metu Dz. Šaucovas buvo pastebėtas vilkintis kamufliažiniais drabužiais ir antsiuvu su raide „Z“, kuri karo kontekste plačiai pripažįstama kaip agresijos prieš Ukrainą simbolis.

„Šis asmuo jau kurį laiką nevengia pasisakyti viešojoje erdvėje, akivaizdžiai demonstruojamas Rusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą palaikymas, nevengiama net branduolinės retorikos“, – pabrėžia Lietuvos Raudonasis Kryžius.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, Baltarusija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė, jos lyderis Aliaksandras Lukašenka leido Kremliui naudotis Baltarusijos teritorija siunčiant karius į Ukrainą. A. Lukašenka taip pat sutiko su Rusijos karių ir taktinių branduolinių ginklų dislokavimu jo šalyje.

Baltarusių opozicijos veikėjai kaltina A. Lukašenką padedant prievarta perkelti ukrainiečių vaikus į Baltarusiją, bet Minskas tokius kaltinimus piktai atmeta.

Baltarusijos Raudonasis Kryžius, didžiausia humanitarinės pagalbos organizacija Baltarusijoje, priklauso tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus judėjimui.

LRK nurodo, kad du minėti automobiliai yra Vokietijos Raudonojo Kryžiaus dovana. Nemokamai gautos ne tik transporto priemonės, bet ir dar finansinių išteklių jų eksploatacijai.

Į šventeiviškas pastabas, kodėl nepardavė mercedesų ir neįsigijo paprastesnių automobilių, LRK atsakė, kad ir patys turėjo tokį planą, tačiau su juo nesutiko automobilius dovanojusi organizacija ir automobilių atstovybė.

„Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose suaktyvėjo žmonių susirūpinimas ir šmeižtas dėl neatsakingai organizacijos leidžiamų pinigų prabangiems automobiliams“, – neslėpė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė. Dezinformacija greitai ėmė plisti.

„Suprantame visuomenės susirūpinimą, tačiau raginame pamačius informaciją socialiniuose tinkluose nedaryti skubotų išvadų ir neplatinti melagingos informacijos prieš tai nepasidomėjus tikrais faktais. Taip pat visada kviečiame žmones iškilus klausimams – kreiptis į mus ir mes tikrai pakomentuosime ir padiskutuosime neraminančiais klausimais“, – ragino visų pirma išsiaiškinti tikruosius faktus, o tik paskui piktintis ir dalytis savo nuomone L. Lesauskaitė.

Kam reikalingi automobiliai LRK? 

Organizacijos savanoriai ir darbuotojai vežioja paramą vienišiems senjorams, negalią turintiems, nelaimės ištiktiems žmonėms. Tai buvo daroma nuosavu transportu. Atokiose miškingose vietovėse gyvenančius asmenis būdavo sunku pasiekti.

„Didelio pravažumo transportas paramai vežti mums buvo labai reikalingas, todėl džiaugiamės, kad dabar žmones, kuriems reikalinga parama, galime pasiekti greičiau ir paprasčiau“, – į visuomenę kreipėsi L. Lesauskaitė.

LRK atstovai teigė, kad dovanų gautų automobilių markės rinktis neturėjo galimybės, bet keleriems metams gavo ir paramą automobilių išlaikymui.

„Žinome ir suprantame, kad jie traukia akį, tačiau automobiliai mums labai praverčia, jie naudojami su logistika susijusiems darbams: daugiausiai – paramos pervežimui, išvežiojimui įvairiuose Lietuvos miestuose. Ši parama mums labai svarbi ir reikalinga, kadangi iki šiol visą paramą – net atokiausiai gyvenantiems senjorams – savanoriai ir darbuotojai vežiojo nuosavais automobiliais. Dėkojame už supratingumą“, – kreipėsi į visuomenę draugijos, vie­ni­jan­čios dau­giau kaip 15 tūkst. sa­va­no­rių, ku­rie į pa­gal­bą vals­ty­bei ir visuome­nei sto­ja ne tik di­de­lių kri­zių me­tu, bet ir pa­de­da vi­siems su­si­dū­ru­siems su ne­lai­mė­mis, kas­dien rū­pi­na­si vienišais sen­jo­rais, neį­ga­liais žmo­nė­mis, tei­kia pa­gal­bą mig­ran­tams, mo­ko pir­mo­sios pa­gal­bos ir ki­taip die­gia tva­ru­mo ir humani­ta­ri­nius prin­ci­pus.

„Norim tikrai nunešti labai svarbią žinią, kad esam valstybės pagalbininkas ir ateinam į nelaimę sureaguodami ir padėdami valstybei, savivaldybėms ir visiems žmonėms, kurie pateko į kažkokią bėdą. Tokia yra Raudonojo Kryžiaus misija“, – sostinės Katedros aikštėje kalbėjo Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

„Planuojame startuodami čia, Katedros aikštėje, apvažiuoti visas 60 savivaldybių ir tą žinią nunešti, kad esam pasiruošę padėti ir tuo pačiu padėkoti savanoriams, nes jų turime visuose miestuose ir miesteliuose“, – pridūrė ji.

Pirmasis ekipažas su 11 savanorių išvyko pirmadienį.

„Pagrindinė žinutė yra padėka, už tai, kad mes matėme savanorius Raudonojo Kryžiaus susitelkusius per ne vieną krizę, kurią mes išgyvenom ir drauge visi patyrėm, ir matėm, kokia yra svarbi ta savanorystės dovana visai Lietuvai“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Monika Navickienė, G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Anot K. Meidės, savanoriai tam tikruose etapuose keisis, todėl tikslus jų skaičius nėra aiškus. Preliminariai skaičiuojama, kad kelionėje po Lietuvos savivaldybes dalyvaus virš 50 savanorių.

Ateinam į nelaimę sureaguodami ir padėdami valstybei, savivaldybėms ir visiems žmonėms, kurie pateko į kažkokią bėdą. Tokia yra Raudonojo Kryžiaus misija.

Pasak su pirmuoju ekipažu išvykstančio Raudonojo Kryžiaus darbuotojo Karolio Jurkevičiaus, „norim nuvežti žinią, kad mes esame visoj Lietuvoj ir kad esam pasirengę padėti.“

Savanoriai kelionę po Lietuvą užbaigs iki gegužės 19 dienos.

Pasak organizacijos vadovės, savivaldybėse savanoriai pasakos apie pirmosios pagalbos mokymus, pagalbą vyresnio amžiaus vienišiems žmonėms, pasirengimą nelaimėms, taip pat pristatys migrantų programą.

Šiuo metu savanoriaujančiųjų Raudonajame Kryžiuje skaičius siekia beveik 14 tūkst.

„Nors Lietuvos ši didžiulė nelaimė tiesiogiai neveikia, kviečiame nelikti abejingais, parodyti susitelkimą ir kaip galime padėti Turkijai ir Sirijai kuo greičiau pašalinti žemės drebėjimų sukeltus padarinius bei išgelbėti kuo didesnį skaičių žmonių“, – pranešime cituojama Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.

Prisidėti pinigine penkių eurų auka galima skambinant trumpuoju numeriu 1485 arba pervedant pinigus į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus sąskaitą nurodant, jog jie yra skirti paremti žemės drebėjimo aukoms.

„Taip pat svarbu nepamiršti, kad gerumas visada sugrįžta bumerangu, todėl parodžius palaikymą nukentėjusioms šalims, galime tikėtis jų palaikymo, jei krizė ar nelaimė nutiktų mūsų šalyje, Lietuvoje. Padėkime gelbėti gyvybes ir palaikykime didžiulės nelaimės ištiktus žmones“, – kviečia K. Meidė.

Kaip nurodoma pranešime, Lietuvos Raudonasis Kryžius surinktas lėšas skirs nukentėjusiųjų šalių Raudonojo Pusmėnulio draugijoms.

Per ankstyvą pirmadienio rytą įvykusį 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimą ir po jo sekusius požeminius smūgius Turkijoje ir Sirijoje žuvo daugiau kaip penki tūkstančiai žmonių.

Susidomėjimą lėmė karas

Anot LRK Klaipėdos skyriaus vadovės Jolantos Jonikienės, kai kurios klaipėdiečių bendruomenės pačios kreipiasi į LRK savanorius dėl šių kursų organizavimo.

„Tiesa, kad susidomėjimą pirmosios pagalbos kursais karas Ukrainoje tikrai paskatino, tačiau Klaipėdoje į šiuos kursus žmonės renkasi gana vangiai. LRK savanoriai eina į bendruomenes ir suteikia pirmosios pagalbos įgūdžių, tai atlieka paprasti žmonės, išmokyti instruktorių.  Savanoriai daro didžiulį darbą. Jie skleidžia žinią, kaip padėti ištikus nelaimei – kai žmogus užspringsta, praranda sąmonę ir panašiai. Klaipėdoje šie kursai populiarūs, žmonės prašo, kad atvyktume ir pravestume juos mokyklose, senelių namuose, neįgaliųjų ir įvairiose kitose bendruomenėse“, – teigė J. Jonikienė.

Savanoriai daro didžiulį darbą.

Nemokami – populiaresni

Savanorių teikiami kursai nemokami, juos išklausiusieji pažymėjimo negauna.

O mokamus užsiėmimus veda medikai, instruktoriai, kurie gali plačiau atsakyti į rūpimus klausimus. Išklausę šiuos kursus žmonės gauna pažymėjimus.

„Mokami kursai perkami tiek Vilniuje, tiek Kaune, juos dovanoja ir kaip dovanas, bet Klaipėdoje tokio susidomėjimo nėra. Kodėl? Nerandame atsakymo. O nemokamus kursus žmonės aktyviau renkasi visoje Lietuvoje“, – pažymėjo pašnekovė.

Svarstoma šiuos mokymus teikti ir įmonėms, toks poreikis pamažu atsiranda.

„Įmonėms būtų įdomu ir naudinga rengti šiuos mokymus, jie būtų panašūs į tuos, kuriuos veda savanoriai. Žmonės gautų bazinių žinių, būtų pasiruošę ir galėtų padėti atsidūrę sudėtingoje situacijoje. Toks poreikis jau dabar atsiranda“, – sakė J. Jonikienė.

Brolis išgelbėjo sesę

Įprastai, jeigu kviečiasi didesnis būrys žmonių, mokymus veda du ar trys savanoriai.

Susirinkusieji išklauso teorinį kursą, o po to sudaromos mažesnės grupelės praktikai, kad kiekvienas turėtų galimybę aprišti žaizdą, mokytis gaivinti, atlikti dirbtinį kvėpavimą.

Kursai vyksta ir rusų kalba, tačiau susidomėjimo, anot J. Jonikienės, iš rusakalbių – mažai.

LRK skyriaus vadovė pasakojo, kad pirmosios pagalbos kursai yra išgelbėję ne vieną į nelaimę patekusį žmogų.

„Būna labai įvairių atsitikimų, žmonės pasipasakoja. Įstrigo vienos moters istorija. Ji savo vaikams pasakojo apie pirmąją pagalbą. Tuo metu atrodė, kad jie nesiklausė. Tačiau vieną kartą broliukas ir sesutė buvo vieni namuose. Sesutė užsipylė ant savęs karštos arbatos, o berniukas labai aiškiai suprato ir žinojo, ką daryti: nesupanikavo, atvėsino sesers žaizdą, paskambino mamai ir 112. Po šio įvykio gavo apdovanojimą. Tai nutiko Tauragėje. Niekada nežinai, kaip istorija gali pasibaigti“, – sakė pašnekovė.