-
Mažėja kandidatų į Kauno merus 100
Rinkimuose nedalyvaus
Rinkimų kodeksas numato, kad rinkėjų parašų konkrečioje savivaldybėje rinkti neturės tos politinės partijos, kurios toje savivaldybėje kelia kandidatą į merus ir kandidatų į tarybos narius sąrašą 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimuose ir kėlė juos praėjusiuose – 2019 m. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.
Norint patekti į Kauno miesto savivaldybės tarybą tiems kandidatams, kurie niekada prieš tai nebuvo rinkti, teko pavargti. Rinkėjai galėjo pasirašyti keliais būdais: internetu ir specialiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išduotuose rinkimų lapuose. Šie rinkėjų parašai nereiškia, kad žmogus ir balsuos už tą politinę jėgą. Tai tik leidimas kandidatams dalyvauti rinkimų kovoje. Parašų skaičius priklauso nuo konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiaus.
Tam, kad politikai galėtų varžytis dėl Kauno miesto tarybos nario mandato, reikėjo surinkti 1 230 rinkėjų parašų.
„Jau sutikrinome partijų rinktus rinkėjų parašus. Kauno mieste parašus rinkti turėjo devynios politinės jėgos, kitoms ši prievolė netaikyta, nes partijos dalyvavo ankstesniuose rinkimuose. Lietuvos regionų partijos sąrašui pritrūko balsų. Jie surinko 813 balsų, todėl dabar viskas VRK rankose, bet juk įstatymai galioja visiems, tad neturėtų būti jų sąrašas teikiamas“, – dienraščiui teigė Kauno miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Audronė Bendokienė.
Lietuvos regionų partija į Kauno merus buvo iškėlusi Salvijos Buzelienės kandidatūrą, bet, nesurinkus reikiamo skaičiaus rinkėjų parašų, durys į miesto valdžią užsiveria ir jai.
Lietuvos regionų partijos sąrašui pritrūko balsų – surinko tik 813.
Lieka preliminarus kandidatų į Kauno mero postą dvyliktukas: Mantas Bertulis (Laisvės partija), Ieva Budraitė (Lietuvos žaliųjų partija), Vytautas Juozapaitis (Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Gintautas Labanauskas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Visvaldas Matijošaitis („Vieningas Kaunas“), Nijolė Putrienė (Liberalų sąjūdis), Darius Razmislevičius (Lietuvos socialdemokratų partija), Darius Treičiakauskas (Krikščionių sąjunga), Dainius Varnas (partija „Laisvė ir teisingumas“), Marijus Velička (Darbo partija), Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir Rūta Zabelienė (Tautos ir teisingumo sąjunga).
„Kandidatai dar oficialiai neregistruoti. Per sausį jie gali atšaukti pareiškinius dokumentus ir atsisakyti kandidatuoti (tai galima padaryti iki sausio 24 d.). Taip pat dar vyksta jų dokumentų tikrinimas. Galutinis kandidatų į merus ir miesto tarybą sąrašas bus aiškus vasario 3 d.“, – pastebėjo VRK narys, atsakingas už Kauno miestą, Maksimas Reznikovas.
Nubyrėjo ir daugiau
VRK skelbia, kad dalis kandidatų į savivaldybių tarybas netinkamai užpildė dokumentus, nepateikė reikiamų deklaracijų, todėl politikai neįtraukti į partijų sąrašus. Visoje Lietuvoje iš rinkimų sąrašų išbraukta daugiau nei 500 kandidatų, penkiolika iš jų bandė kandidatuoti Kauno mieste.
Sausio 17 d. VRK nusprendė neregistruoti politinių partijų, politinių komitetų keliamų kandidatų, neatitinkančių Rinkimų kodekso reikalavimų.
Dokumentų tinkamai neužpildė tiek mažiau žinomos politinės jėgos, tiek ir keli didžiųjų partijų kandidatai, todėl jie nebegali tęsti rinkimų kovos ir durys į Kauno miesto tarybą per šiuos rinkimus jiems užvertos.
Štai Krikščionių sąjungos ir „Tautos ir teisingumo“ sąjungos koalicijos „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ keturi kandidatai neregistruojami tolesnei rinkimų kovai. Antanas Andziulis braukiamas iš sąrašų dėl to, kad, likus 65 dienoms iki rinkimų, neatliko anksčiau paskirtos bausmės, Vilma Eizentienė ir Lina Mickevičienė nepateikė nuotraukų, o Leosė Smailienė VRK nepateikė biografijos.
Lietuvos socialdemokratų partijai Kaune taip pat teko keturiais kandidatais trumpinti sąrašus. Šios partijos kandidatės Monika Barkauskaitė ir Jolita Buškevičienė laiku nepateikė biografijos, o Paulius Labanauskas ir Alvydas Murauskas Kaune nedeklaravo gyvenamosios vietos, todėl taip pat iškrito iš žaidimo.
Tris kandidatus į Kauno miesto tarybą dėl netinkamai užpildytų dokumentų prarado Lietuvos regionų partija. Dvi kandidatės – Genė Jasienė ir Greta Masaitytė nėra oficialios Kauno miesto gyventojos, nes čia nedeklaravo gyvenamosios vietos. Dar vienas šios partijos kolega Paulius Sidaras likus 65 dienoms iki rinkimų dar nebuvo atlikęs bausmės.
VRK du kandidatus išbraukė iš Laisvės partijos sąrašo. Marijus Gintaras ir Karolis Ramoška laiku nepateikė biografijų. Vieną kandidatą į Kauno miesto tarybą prarado ir Liberalų sąjūdis. Mindaugas Kreipavičius taip pat nespėjo tapti oficialiu Kauno gyventoju, todėl rinkimų kova baigėsi dar neprasidėjusi.
Pasiruošimo darbai
A. Bendokienė „Kauno dienai“ nurodė, kokie pasiruošimo rinkimams darbai jau padaryti. Pasak Kauno rinkimų komisijos pirmininkės, artėjančiuose rinkimuose šiek tiek keičiasi apylinkių ribos, atsiranda Bivylių apylinkė. Artimiausiu metu rinkėjams bus išdalyti ir informaciniai lapeliai, kada ir kur reikės balsuoti.
„Kaip tik dabar formuojamos apylinkės, renkami pirmininkai, jie buria savanorius, šie duoda priesaikas. Bendradarbiaujame su savivaldybe, tad ji padeda su infrastruktūra, tokia kaip balsadėžės, balsavimo kabinos. Jei ko trūks, tuo pasirūpins ir, tikiuosi, per rinkimus viskas bus gerai“, – teigė A. Bendokienė.
Pasak Kauno rinkimų komisijos pirmininkės, dabar organizuojamas balsavimas namuose, tikrinami rinkėjų sąrašai, aiškinamasi, kurie žmonės turi teisę balsuoti namuose, ligoninėse, senelių namuose, specialiuose paštuose, kiek iš viso rinkėjų yra registruota savivaldybės teritorijoje.
„Šią informaciją turėsime iki vasario 18 d. Dabar ji tik renkama, nes per kiekvienus rinkimus vis kažkas keičiasi. Kai bus suformuoti rinkėjų sąrašai, pradėsime dalyti informacinius rinkimų lapelius. Jie nevardiniai, bet pagal rinkėjų sąrašus apylinkių nariai matys, kas gali balsuoti, ir jiems įteiks tuos informacinius lapelius, kuriuose nurodyta, kada vyks rinkimai ir kur žmogus turi eiti balsuoti“, – nurodė A. Bendokienė.
VRK atstovų teigimu, artimiausiu metu bus išspausdintos partijų rinkimų programos, jas taip pat viešai rinkėjai galės rasti ir komisijos puslapyje.
Sąrašai: galutiniai kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašai bus skelbiami vasario 3 d. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)
Išankstinis balsavimas
Rinkimų komisija ruošiasi ne tik pagrindinei savivaldybių tarybų rinkimų dienai (kovo 5 d.), bet ir išankstiniam balsavimui.
Rinkėjai, rinkimų dieną negalintys atvykti balsuoti į savo apylinkę, išankstinių rinkimų metu gali balsą atiduoti bet kurioje savivaldybėje, net jei joje ir nėra registravę gyvenamosios vietos.
Išankstinio balsavimo vietose bus išspausdintas rinkėjo bilietas ir žmonės galės atiduoti balsą už norimus savo miesto kandidatus į tarybą ir mero postą.
Kaune iš anksto bus galima balsuoti dviejose vietose – Kauno miesto savivaldybėje (Laisvės al. 96) ir Kauno rajono savivaldybėje (Savanorių pr. 371).
Išankstiniai savivaldybių tarybų rinkimai vyks vasario 28, kovo 1–2 d. nuo 7 iki 20 val.
Naudinga informacija
Rinkimų komisijos pirmininkė primena, kad visą informaciją apie rinkimus galima rasti interneto svetainėse rinkejopuslapis.lt, vrk.lt.
Atsakymus į rūpimus klausimus, susijusius su rinkimais, jų apylinkėmis, ar asmuo įrašytas į rinkėjų sąrašus ir pan., galima sužinoti nemokamu telefonu 1855.
Savivaldybių tarybų rinkimai vyks kovo 5 d. Jei jų metu nebus išrinktas meras, reikės antrojo turo. Pakartotiniai išankstiniai rinkimai vyks kovo 14–16 d., o kovo 19 d. – pakartotinis balsavimas. Žmonės prie balsadėžių bus leidžiami nuo 7 iki 20 val.
-
Regionų partijos spintoje – skeletai 34
Gerai arba nieko
Neseniai politinėje scenoje debiutavusios partijos ir sąjungos sulaukia klausimų dėl kai kurių savo narių reputacijos, tačiau ne visi naujokai į tai linkę rimtai reaguoti
Lietuvos regionų partijos (LRP) pirmininkas Jonas Pinskus taikyti reputacijos filtrų, atrodo, neskubės – pasitiki skyriuose dirbančių žmonių bendra nuomone ir pozicija. Jis nemano, kad abejonių dėl kai kurių partijos narių reputacijos galinčios kelti praeities istorijos yra kaip dėmės ant partijos lyderių kostiumų ar skeletai partijos spintoje.
Mes apie partijos narius – tik gerai arba nieko.
„Mes apie partijos narius – tik gerai arba nieko“, – tarsi apie jau išėjusius į dausas kalbėjo J.Pinskus. Paprašytas patikslinti, ar tai reiškia, kad visiškai atsisakyta kritinio požiūrio, patikino: „Kritikuojame, ginčijamės ir netgi pykstamės.“
Reputacijos filtro priimant narius į naujos partijos gretas nepervertina ir LRP branduolį sudarančių kai kurių skyrių pirmininkai.
„O kas yra ta reputacija?“ – „Kauno dienos“ paprašė patikslinti už reketą teistas LRP Palangos skyriaus vadovas Eimutis Židanavičius.
Normalu: LRP vadovui J. Pinskui nekliūva, kad vienam jo partijos skyriui vadovauja už reketą teistas žmogus. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Siūlė kiosko apsaugą
LRP partijos Palangos skyriaus pirmininku ne per seniausiai išrinktą 59 metų E.Židanavičių neblogai prisimena kai kurie Palangos prekybininkai ir kavinių darbuotojai, bandę plėtoti verslą vadinamojo laukinio kapitalizmo laikais.
1993 m. gegužę E. Židanavičius su bendrais iš prekybos kioską turinčio verslininko reikalavo, kad jis įstotų į klubą „Palangos verslas“, už tai sumokėtų 1 tūkst. talonų, o paskui kas mėnesį klubui mokėtų nuo 3 iki 5 tūkst. talonų už tariamas apsaugos paslaugas. Verslininkui buvo priminta: laikai neramūs, visko gali atsitikti, tad turėti apsaugą tikrai verta. V.Židanavičiaus kabinete vykusiame pokalbyje spaudžiamam verslininkui buvo paaiškinta: jei kas nors iš jo reikalaus pinigų, apie tai jis turės pranešti E.M. ar su juo važinėjantiems vaikinams, kurie viską sutvarkys, t.y. apsaugos nuo galimų turto prievartautojų. Teisme parodymus davęs verslininkas sakė supratęs, kad realiai klubas jokių apsaugos funkcijų nevykdys, bet tiesiog rinks duoklę. Panašius parodymus 1996 m. vykusiame teismo posėdyje pateikė dar vienas kiosko savininkas.
1993 m. vasarą E.Židanavičius su bendru, kaip buvo teigiama teismo posėdyje, grasindami sunaikinti asmeninį turtą, iš verslininko reikalavo 10 tūkst. talonų. Vyrui buvo paaiškinta, kad taip jis nusipirks bilietą, leidžiantį tęsti veiklą Palangos mieste. Anot liudininko, buvo pabrėžta, kad čia jų „kiemas“ ir jie padarys tvarką, o nukentėjusiajam niekas nepadės. Kai spaudžiamas vyras suabejojo, ar verta mokėti pinigus, jam buvo pasakyta, kad atsisakius gali tekti daryti prekybos vietos remontą. Verslininkas pinigų nesumokėjo, o jį spaudę vyrai vėliau buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Teko kviesti kareivius
1996 m. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje pažymima, kad tarp E.Židanavičiaus ir duoklių iš verslininkų dažniausiai reikalavusių A.B. ir Ž.V. buvo betarpiškas ryšys, veiksmai – suderinti.
Nukentėjęs kavinės savininkas Š.K. teismui pasakojo, kad iš jo reikalauta kas mėnesį mokėti po 100 dolerių, priešingu atveju kavinė bus susprogdinta. Po šio pokalbio reketuojamas vyras į kavinę išsikvietė „Geležinio vilko“ kareivius.
Teismo nuosprendyje daroma išvada, kad daugeliu atveju grasinimai buvo išsakomi užuominomis, o siūloma apsauga buvo priedanga turtui prievartauti. A.Židanavičius ir kiti teisiamieji tvirtino, kad liudytojų ir nukentėjusieji parodymai – netiesa.
Klaipėdos apygardos teismo 1996 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu E.Židanavičius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu.
Politikui nebeaktualu
Paprašytas pakomentuoti šiuos praeities epizodus ir jų suderinamumą su politiko reputacija, E.Židanavičius pasiteiravo: „O ką reiškia žodis reputacija, gal jūs man galėtumėte pasakyti?“
Jo tvirtinimu, gana tolimos praeities epizodai jokių šešėlių nemeta.
„Ta tema niekam nebeaktuali… Esu ne pirmą dieną politikoje, tris kartus esu išrinktas Palangos tarybos nariu. Gal tai ir pasako apie mano patikimumą“, – sakė E.Židanavičius.
Paklaustas, ar gailisi dėl praeities, kai prieš žmones, anot teismo nuosprendžio, naudojo psichologinę prievartą, grasinimus, E.Židanavičius tvirtino, kad prievartos ir panašių veiksmų niekada nenaudojo ir nenaudoja.
„Tai 30 metų senumo įvykiai. Tai aš dabar turėčiau muštis į krūtinę ir sakyti, kad gailiuosi dėl to, ko nepadariau? Tikrai nesijaučiu nieko tokio padaręs. Neturiu ko gailėtis“, – patikino pašnekovas.
Pasiteiravus, ar jaučiasi neteisingai nuteistas, E.Židanavičius tvirtino, kad daug ką galėjo lemti nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės.
„Tai buvo sudėtingas laikotarpis. Tokių laikotarpių būna ir valstybės vystymesi, ir gyvenime, ir pan. Pasitaikai ne toje vietoje, ne ten ir ne laiku. Kiekvienas, manau, galėjo tuo įdomiu ir spalvingu laikotarpiu atsidurti kažkur ne laiku ir ne vietoje“, – samprotavo LRP Palangos skyriaus pirmininkas.
Manipuliacijos turguje
2016 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskelbė nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje dėl E.Židanavičiaus vadovaujamoje bendrovėje „Palangos klevas“ nustatyto sukčiavimo ir perduoti E.Židanavičių laiduotojos O.M. atsakomybėn, nustatant vienų metų laidavimo terminą.
E.Židanavičius buvo įtariamas 2009–2011 m. laikotarpiu apgaulingai tvarkęs „Palangos klevo“ apskaitą – pagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – 3 012 eurų vertės prekybos kiosko pirkimą.
Nutartyje rašoma, kad įtariamasis E.Židanavičius visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. E.Židanavičių nutarta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos O.M. atsakomybėn.
E.Židanavičius „Kauno dienai“ šios teismo nutarties pakomentuoti nepanoro.
Kliūva už taurelės
LRP Raseinių skyriaus vedliu neseniai išrinktas buvęs Seimo narys 62 metų Gintautas Mikolaitis.
2019 m. pabaigoje jis stojo prieš teismą. Buvęs politikas 2018 m. lapkritį sostinėje paryčiais sėdo prie vairo girtas, apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Policiją iškvietė įvykio liudininkai, kurie matė, kaip G.Mikolaitis „Akropolio“ automobilių aikštelėje kliudė kitą automobilį, tačiau iš įvykio vietos paspruko. Toli nuvažiuoti politikui nepavyko – netrukus jo „Volvo“ buvo sustabdytas Ozo gatvėje. G.Mikolaičio kraujyje nustatyta 2,14 promilės alkoholio. Vyras tikino, kad sėsdamas prie vairo jautėsi gerai, o kai buvo sustabdytas pareigūnų neteko žado pamatęs, kiek įpūtė.
Taurelė koją G.Mikolaičiui pakiša jau nebe pirmą kartą: 2008 m., būdamas Seimo nariu, jis girtas blaškėsi po Seimo rūmus. Tuomet politikas dėl savo girtumo kaltino vaistus nuo dantų skausmo.
Eismo įvykis taip pat nebe pirmas jo biografijoje: 2006 m. G.Mikolaitis rėžėsi į vilkiką ir iš eismo įvykio pasišalino.
Parama: dėl alkoholio rimtų problemų turėjęs dabartinis LRP Raseinių skyriaus pirmininkas G.Mikolaitis patikino jaučiantis kolegų pasitikėjimą. V. Balkūno / BNS nuotr.
Tikino sulaukęs paramos
Paklaustas, ar LRP Raseinių skyriaus vedliu jį išrinkę kolegos žinojo apie bėdas dėl alkoholio, G.Mikolaitis sakė: „Visa Lietuva“ skaitė.“
Jis tvirtino sulaukęs ne tik pasiūlymų, bet ir skatinimų tapti Raseinių skyriaus vadovų.
Pasiteiravus, kaip sekasi burti politines pajėgas, G.Mikolaitis patikino: „Labai gerai sekasi. O kas buvo, tas buvo.“
Įtarimai kyšininkavimu
Šių metų pradžioje Panevėžio apygardos prokuratūra užbaigė tyrimą dėl korupcijos Biržų rajono savivaldybėje. Bylą ėmėsi nagrinėti Panevėžio apygardos teismas.
Kaltinamaisiais tapo Biržų meras Vytas Jareckas ir dar keturi asmenys. Tarp jų – buvęs Biržų rajono tarybos narys, dabartinis LRP Biržų rajono skyriaus pirmininkas 62 metų Ritas Vaiginas. Jis yra ir LRP pirmininko pavaduotojas bei partijos valdybos narys.
Kaip skelbiama, Biržų meras bus teisiamas už galimą kyšininkavimą. Turima duomenų, kad veikdamas bendrininkų grupėje jis neteisėtai siekė iš vienos savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos iškrapštyti direktorių ir į jo vietą pasodinti kitą. R.Vaiginas šioje istorijoje yra kaltinamas dėl tarpininkavimo ir papirkimo.
„Kauno dienai“ komentuodamas teismą pasiekusią bylą R.Vaiginas tvirtino, kad įtarimams nėra pagrindo ir jis tikisi teisme tai įrodyti.
Paklaustas, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių tapo kaltinamuoju, LPR pirmininko pavaduotojas R.Vaiginas aiškino: „Kažkas parašė skundą, neva aš tarpininkavau, kad įstaigos vadovas būtų nuverstas iš posto ir į jo vietą būtų paskirta tam tikra moteriškė... Tai gandai.“
Pastangos: LRP pirmininko pavaduotojas, partijos valdybos narys, Biržų rajono skyriaus pirmininkas R. Vaiginas teisme bando įrodyti, kad nekyšininkavo. A. Ufarto / BNS nuotr.
Praleisdavo be eilės?
LRP Lazdijų skyriaus pirmininku balandžio pabaigoje pradžioje išrinktas 66 metų Albinas Žymančius. Jis išgarsėjo prieš penkiolika metų dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės vadu, kai Lietuvos valstybės saugumo departamentas paskelbė garsiąją pažymą dėl grėsmių nacionaliniam šalies saugumui.
Po pažymos paskelbimo prasidėjo tuo metu šalies prezidento pareigas ėjusio partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso skandalas.
R.Paksas po apkaltos buvo pašalintas iš prezidento posto. Kaip ne kartą tuomet skelbta spaudoje, buvo nustatyta, kad, tuomečio Lazdijų pasienio rinktinės vado R.Pakso buvusio bendramokslio A.Žymančiaus nurodymu, R.Pakso ir kitų aukštų „tvarkiečių“ prašymu, pasieniečiai be eilės per valstybės sieną praleisdavo automobilius, kuriais į Lenkiją vykdavo su R.Pakso aplinka sieta odontologė Renata Smailytė ir Rusijos mafijos atstovų draugės. Kaip skelbta, kartais į Lenkijos turgus apsipirkti R.Smailytę ir jos drauges veždavo net A.Žymančiaus tarnybinio automobilio vairuotojai.
Politiku tapęs A.Žymančius iki šiol žeria priekaištus šį jo biografijos faktą aprašiusiems žurnalistams. „Prirašote visko, o paskui skambinate informacijos. Seniai teismai įrodė, kad nieko tokio nebuvo“, – prieš kelerius metus portalui 15min tvirtino A.Žymančius.
Jaučiasi teisus
„Kauno dienai“ A.Žymančius teigė, kad iki vadovavimo LRP Lazdijų rajono skyriui nebuvęs jokios partijos nariu. Priminus, kad dalyvavo R.Pakso vadovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ veikloje, patikslino, kad tai vienintelė partija, kurios nariu teko būti.
„Paskui ta partija išėjo su kažkokiais ten veikėjais. Ilgą laiką buvau nepartinis, paskui įstojau į naujai kuriamą LRP ir nuo gegužės 1 d. esu tos partijos narys. Ta partija atitinka mūsų požiūrį, mūsų mentalitetą ir nereikia čia kažko ieškoti. Jei domina biografija, parašykite, kaip aš nuo eilinio kontrolieriaus tapau rinktinės vadu, kaip tapau pulkininku, kaip dirbau, už ką man buvo suteikti apdovanojimai. Parašykite, kaip aš dirbau melioracijoje ir pradėjęs nuo eilinio meistro tapau aikštelės viršininku. Toje istorijoje su R.Smailyte nesu padaręs jokių klaidų, klaidelių. Atsiverskite teismo nutarimus. Tose istorijose nebuvo nieko, tik politikavimas. Buvo prirašyta kliauzų, bet toks yra gyvenimas“, – svarstė A.Žymančius.
Šiuo metu A.Žymančius dirba bendrovės „Intergas“ generalinio direktoriaus Marko Poliakovo patarėju logistikos klausimais.
„Intergas“ yra gamtinių dujų skirstymo ir pardavimo bendrovė, iš Baltarusijos tiekianti dujas Druskininkų kurortui. Bendrovė taip pat turi dujotakį ir Mažeikiuose. Į įmonių, kurioms pritaikytos tarptautinės sankcijos, sąrašą ji nepatenka.
Nemato nieko keisto
LRP pirmininkas J.Pinskus, kalbėdamas apie dėmių biografijoje turinčius partijos skyrių pirmininkus, pabrėžė, kad juos, kaip lyderius, išrinko regionuose balsavę žmonės.
"Manau, tie, kurie juos išrenka, geriau žino, turi jie autoritetą ar ne. Aš neturiu kitos išeities, kaip tikėti vietiniais, kurie išsirenka savo tokius lyderius. Manau, kaip jūs vadinate, biografijos dėmių visuomenė reikšmingai ar kažkaip mirtinai nevertina“, – aiškino J.Pinskus.
Anot jo, nieko keisto, jei teisti asmenys tampa partijų lyderiais.
„Gyvename tokiu laikotarpiu, kai teisingas, aštrus žmogus padaromas kaip nusikaltėlis. Pavyzdys – Petras Gražulis, kuris viešumoje dažnai rodomas kaip klounas vien dėl to, kad labai aštriai kritikuoja konservatorius“, – samprotavo J.Pinskus.
J.Pinskui viskas tinka
– Kaip jūs pats vertinate asmenis, apie kuriuos kalbame, – E.Židanavičių, G.Mikolaitį, kitus?“ – „Kauno diena“ pasiteiravo J.Pinskaus.
– Laikausi tokios nuomonės, kad apie savo kolegas galime kalbėti arba gerai, arba nieko. Tad iš manęs nuomonės, kurios galbūt norėtumėte, tikrai neišgirsite.
– Ar reikia suprasti, kad kritiškai į savo kolegas nežiūrite, kritiką atmetate?
– Kritikuojame, ginčijamės, kalbame, netgi pykstamės, bet tik savo rate.
– Kaip sekasi formuoti partijos struktūrą? Su kokiais iššūkiais susiduriate, kokias problemas tenka spręsti?
– Sekasi labai gerai. Žiūrint pagal statistiką, esame gal vienintelė partija, kuri auga. Kitų partijų narių skaičius tik mažėja. Man džiugu, kad augame ne oriniais žmonėmis, bet tikrais, dirbančiais.
– Ar yra pasitaikę, kad dėl abejotinos reputacijos esate atmetę kokią nors kandidatūrą?
– Visada atsiklausiu konkretaus skyriaus dėl pas mus norinčio ateiti naujo žmogaus. Yra buvę, kad kai kurie skyriai atsisakė priimti į partijos veiklą norinčius įsijungti kai kuriuos žmones, bet jų nevardysiu.
Pavaduotojos akibrokštas
Prieš porą mėnesių nemenką dalį visuomenės nusistebėti privertė LRP pirmininko pavaduotojos 32 metų Salvijos Buzelienės svarstymai apie paramą nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.
„Jau bloga nuo viso šito šou! Savus pamiršot! Dar atsirūgs mums šie atvykėliai… Kodėl sirams buvo siena uždaryta? Juk taip pat bėgo nuo karo! Kodėl jiems mes neaukojame milijonų? Kuo šitie kitokie?“ – savo fesibuko paskyroje piktinosi S.Buzelienė.
Paprašytas pakomentuoti savo artimos bendražygės pastebėjimus partijos pirmininkas J.Pinskus „Kauno dienai“ tuomet sakė: „Ji praleido progą patylėti. Neturime užmiršti, kad dabar tokia konfrontacija nėra gerai, kad Ukraina gina visos Europos ir mūsų vertybes. Dabar laikas susiveržti diržus ir neskaldyti visuomenės.“
Visuomenės savigarbos klausimas
Politologai atkreipia dėmesį, kad reputacijos kriterijai Lietuvos politiniame gyvenime tampa vis mažiau svarbūs, o vertybiniai filtrai, atrenkant partijos narius, kiauri.
Reputacija Lietuvoje yra kaip keiksmažodis. Kai pasakai politikui apie reputaciją, jis visus siunčia velniop ir sako, kad jo prokurorai nenuteisė.
„Neatrodo, kad partijų reputacija pastaruoju metu politikus labai jaudintų. Partijų lyderiai vengia griežtos pozicijos, Etikos ir procedūrų komisija vengia tyrimų. O jei net politikai pripažįstami pažeidę etiką, jiems nuo to nei šilta, nei šalta“, – mano politologė Rima Urbonaitė.
Panašius, tik gerokai aštresnius pastebėjimus „Kauno dienai“ išsakė politologas Bernaras Ivanovas:
– Deja, apie reputacijos svarbą Lietuvos politiniame gyvenime galime kalbėti tik su didžiuliu sielvartu. Pačios sąvokos „reputacija“ devalvavimas pasiekė neregėtas žemumas. Reputacija Lietuvoje yra kaip keiksmažodis. Kai pasakai politikui apie reputaciją, jis visus siunčia velniop ir sako, kad jo prokurorai nenuteisė, daro, ką nori, ir eikite jūs pievomis ir laukais. Noriu atkreipti dėmesį, kad reputacija iš esmės yra savigarbos klausimas. Lietuvos visuomenė jau seniai patiria didžiulį savigarbos deficitą. Tiesiog žmonės patys savęs negerbia, o kai neturi savigarbos, natūralu, kad ir renka supratimo apie savigarbą neturinčius žmones, ir leidžia vadovauti tokiems, kuriems svarbiausia yra neįkliūti prokurorui. Kaip sakytų profesorius Vytautas Kavolis, tai yra baudžiavinės sąmonės recidyvai. Absurdiška, kai yra suvokimas, kad apie asmens švarumą, skaidrumą sprendžia policija ir prokuratūra. Tokios tendencijos, manau, yra pasityčiojimas iš visuomenės, ir toks pasityčiojimas mūsų politinės kultūros kontekste, deja, tapo norma. Norint, kad reputacijos kriterijai partijų gyvenime įgautų svarbą, reikia neįsivaizduojamai gilios visuomenės transformacijos. Visuomenėje turėtų atsirasti kažkokių judėjimų, kurie atmestų visą tą marazmą, pasakytų: ne, nebenorime tokių dalykų daugiau matyti ir pareikalautų reformų, esminių pokyčių įstatyminėje bazėje. Tą bazė yra katastrofiška, leidžianti į sąrašus įtraukti ir visokius veikėjus; kaip vieną ryškiausių pavyzdžių paminėčiau Enriką Daktarą ir pan.
