„Eurostat“ duomenimis, pagal eksporto nuosmukį Lietuva šiais metais toliau pirmauja tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių. Tai jau šeštas mėnuo iš eilės, kai metinis šalies eksporto mažėjimas yra didžiausias ES. Tačiau proveržio galima tikėtis jau šių metų gruodį, sako banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Eksportas šių metų sausį–rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, sumenko 5 proc. – iki 14,9 mlrd. eurų, rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys.

Ž. Maurico teigimu, tam įtakos vis dar turėjo prarasta Rusijos rinka, tačiau proveržio galima tikėtis visai netrukus.

„Neskaičiuojant Rusijos, Lietuvos eksporto augimas pastaraisiais mėnesiais gerokai spartėjo ir yra vienas sparčiausių ES.

Prarastos Rusijos rinkos poveikis pradės mažėti nuo gruodžio mėnesio ir, be abejo, kitais metais. Kitąmet pajusime tikrai didelį rodiklių pagerėjimą ir išlipsime iš tos paskutinės vietos tarp visų ES šalių“, – tvirtina ekonomistas.

Į kiniją savo produkciją ketinančios tiekti bendrovės Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako, kad įmonė pasinaudos kinų ekspertų siūlymu Lietuvos verslininkams savo produkciją sieti su krepšiniu, nes jaunimas, skirtingai nei vyresni žmonės Kinijoje mėgsta krepšinį, žino Joną Kazlauską ir Lietuvą, rašo "Verslo žinios".

Kinijos maisto ekspertai sako, kad lietuviai turi perspektyvą įsitvirtinti šios šalies rinkoje, tačiau tam reikės pakeisti dalies maisto produktų skonį ir pakuotę, nes iš lietuviškų maisto produktų, pasak pačių kinų, paklausą gali turėti švieži pieno gaminiai, - technologijos leidžia netgi tokius produktus kaip sūreliai ir išpilstytas pienas išlaikyti keletą mėnesių.

"Jūsų sūriai puikūs, tačiau sūreliai, jogurtai per saldūs. Kinai mėgsta saldžius gaminius, tačiau ne tokius, kokius jūs gaminate. Kitas trūkumas - pakuočių spalvos. Pas mus nemėgstamos tamsios ir niūrios pakuotės, kurių gan daug jūs turite", - lietuviškus maisto gaminius, pristatytus Vilniuje vykusiame Tarptautinės pienininkystė federacijos (IDF) pieno kongrese, vertino Kinijos maisto pramonės ekspertas Xueying Mao. Norintiems į Kiniją tiekti maisto produktus, siūloma parūpinti šviesiai žalias, mėlynas, auksines, raudonas, baltas pakuotes, jos turi būti saugios ir lengvai atidaromos, gaminiai turi būti supakuoti sąlyginai mažomis porcijomis ir tinkami vartoti kelyje.

Šią savaitę Lietuvoje lankosi Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ekspertų delegacija. Jie vertina šaltuosius sandėlius ir žuvies perdirbimo įmones, eksportuojančias savo produkciją į Eurazijos ekonominės sąjungos valstybes.

Pagal iš anksto suderintą darbotvarkę numatyta, kad į dvi darbo grupes pasidalinę ekspertai apsilankys keturiose žuvies perdirbimo įmonėse ir keturiuose šaltuosiuose sandėliuose, iš kurių vykdomas žuvies eksportas. Be to, jiems bus sudarytos galimybės detaliai susipažinti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos taikoma valstybinės kontrolės sistema, užtikrinančia žuvies ir žuvininkystės produktų saugą ir kokybę, bei su Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute vykdomais laboratoriniais tyrimais, kita aktualia informacija.

„Tai darbinis ekspertų vizitas, nesiskiriantis nuo kitų anksčiau buvusių. Tokių vizitų tikslas – įsitikinti, ar kontrolės sistema šalyje kaip ir atskirai kiekvienos eksportuojančios įmonės savikontrolės sistema užtikrina, kad tiekiama produkcija atitiktų ją importuojančios šalies reikalavimus. Tikiuosi, kad ir šis vizitas bus sėkmingas, juolab kad mūsų žuvininkystės produktų gamybos įmonės savo produkciją eksportuoja daugiau kaip į 70 šalių, yra vertinamos kaip labai modernios ir atitinkančios aukščiausius maisto produktų saugos ir kokybės standartus“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Lietuvos verslininkai nerimauja, kiek sumažės ES šalių užsakymai mūsų įmonėms, jeigu Europa turės pakankamai santykinai pigesnės darbo jėgos ir pati galės didinti gamybą. Anot verslininkų, įmonės yra pasirengusios atvykėlius įdarbinti, bet nori, kad šis žingsnis pasiteisintų, rašo "Verslo žinios".

"Žinoma, mes galėtume įdarbinti ir apgyvendinti pabėgėlius tiek Šeduvos, tiek kituose filialuose. Bet pažiūrėkime, kiek daug žmonių atvyksta į Vakarų Europą. Šios šalys juos įdarbins ir apgyvendins geriau nei Lietuva. Ar neatsitiks taip, kad Vakarų Europos šalims nebereikės teikti užsakymų Lietuvos įmonėms, - jie turės pakankamai nebrangios darbo jėgos, kad galėtų patys pasigaminti, ko reikia", - teigė bendrovės "Lelija" generalinė direktorė Genė Zaveckienė.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Šarūnas Kliokys teigia, kad Vokietijoje darbo rinkos naujokams gali būti mokama dvigubai daugiau nei Lietuvoje ir dėl to Lietuva pralaimi konkurencinę kovą. Anot jo, sukūrus palankias socialines sąlygas, būtų galima užtikrinti, kad dalis pabėgėlių liks Lietuvoje.

"Snaigės" strategija gaminti šaldytuvus mažomis partijomis su naujais dizaino elementais ir ieškoti naujų rinkų pasiteisino. Šių metų pirmąjį pusmetį bendrovė uždirbo 71 tūkst. eurų pelno, nors Rytų rinkose pardavimai smarkiai krito, rašo "Verslo žinios".

Vokietijoje vykusioje elektrotechnikos parodoje IFA "Snaigės" atstovai susitiko su Vokietijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Irako verslininkais. Antrą parodos dieną į "Snaigės" stendą užklydo ir didelio Indijos prekybos tinklo atstovas. Anot "Snaigės" rinkodaros vadovės Rūtos Petrauskaitės, jis susidomėjo spalvota lietuvių produkcija, tad "Snaigei" gali atsiverti nauja rinka.

95 proc. savo gaminių "Snaigė" eksportuoja į Europos ir Azijos šalis.

Po praėjusių metų, kuomet investicijų augimas Lietuvoje buvo sulėtėjęs dėl paaštrėjusios geopolitinės įtampos, šiemet įmonės, viešasis sektorius ir gyventojai vėl noriai skiria pinigus investicijų projektams. Ir toliau tarp pagrindinių investuotojų išlieka transporto sektorius, tačiau aktyviai prisideda ir gyventojai, investuojantys į nekilnojamąjį turtą.

Geopolitinė įtampa atslūgo

Praėjusių metų viduryje suintensyvėjus kariniam konfliktui Ukrainoje, o Rusijai įvedus embargą maisto produktams, Lietuvos įmonės buvo pastebimai pristabdžiusios savo investicijų sprendimus. Jei praėjusių metų pirmoje pusėje bendros investicijos šalyje augo 13 proc., antroje pusėje augimas jau buvo sulėtėjęs iki 4,5 proc. Šiais metais geopolitinei įtampai kiek atslūgus, investicijų augimas ir vėl įgauna pagreitį. Pirmąjį šių metų ketvirtį augimas jau siekė 8 proc., o antrąjį ketvirtį – beveik 12 procentų.

Geopolitinis klimatas nėra vienintelis veiksnys, lemiantis investicijų plėtros dinamiką. Nemažiau svarbu yra ir tai, kokią dalį gamybinių pajėgumų įmonės išnaudoja. Nepaisant to, kad susitraukus paklausai Rusijoje, gamybinių pajėgumų panaudojimo rodiklis kiek nukrito, jis vis dar yra arti istorinių aukštumų ir sudaro 74 proc. Taigi, poreikis įmonėms investuoti tikrai yra.

Verslo investicijos plečiasi labiausiai

Itin džiugina tai, kad investicijų augimą į priekį stumia įmonių investicijos. Pirmoje šių metų pusėje verslas investicijoms skyrė 10 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, tuo tarpu valstybiniame sektoriuje metinis augimas siekė 6 proc. Daugiausiai įmonės investavo į naujus įrengimus, techniką, transporto priemones (13 proc. augimas), taip pat į pastatų statybą (7,5 proc. augimas).

Tarp verslo sektorių investicijų srityje lyderiu išlieka transporto sektorius. Nepaisant to, kad dėl praradimų Rusijos rinkoje šio sektoriaus investicijos per metus traukėsi net 23 proc., vien jam teko beveik ketvirtadalis visų verslo investicijų pirmoje šių metų pusėje. Toliau iš verslo įmonių rikiuojasi energetikos sektorius (14,5 proc. visų verslo įmonių investicijų), didmeninės prekybos (6 proc.), atliekų tvarkymo (5,5 proc.), statybos (5,5 proc.) įmonės.

Kitas nuo pardavimų Rusijoje susitraukimo nukentėjęs sektorius – maisto gamyba – pirmoje šių metų pusėje taip pat ženkliai mažino išlaidas investicijoms – jos traukėsi net 40 proc. iki 45 mln. eurų. Nepaisant to, maisto gamyba pagal investicijas išliko pirmaujančiu sektoriumi tarp visų gamybos įmonių.

Vis daugiau išleidžia ir gyventojai

Vienu iš pagrindinių variklių, stumiančių į priekį investicijas šalyje, tapo gyvenamosios paskirties statyba, kuri pirmoje metų pusėje augo net 45 proc. ir sudarė daugiau kaip ketvirtadalį viso investicijų prieaugio šalyje.

Gyvenamosios paskirties statybą į priekį stumia šiais metais piką pasiekusi daugiabučių renovacijos programa. Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu pagal renovacijos programą sudaryta rangos sutarčių už 240 mln. eurų, iš viso šalyje atnaujinama 1280 daugiabučių. Ir nors ne visus darbus pavyks atlikti per šiuos metus, o kai kurie iš jų atsikelia iš praėjusių metų, tačiau realu, kad vien pagal šią programą vykdomi statybos darbai šiais metais sudarys 40-50 proc. visų gyvenamosios paskirties statybos darbų.

Nors antroje šių metų pusėje bus sunku išlaikyti tokius pačius investicijų augimo tempus, tačiau bendras investicijų augimas 2015 m. turėtų sudaryti 8-9 proc. Tai sudarys sąlygas vytis Baltijos kaimynes, kurios investicijoms vis dar išleidžia 10-30 proc. daugiau nei Lietuva.

Ūkio ministras Evaldas Gustas vyriausybėje pristatė šalies institucijų liepos mėn. nuveiktus darbus siekiant įvairinti eksportą ir mažinti verslo patiriamus nuostolius dėl Rusijos paskelbtų sankcijų, rašoma pranešime spaudai.

„Statistiniai duomenys rodo, kad pirmąjį 2015 m. pusmetį prekių eksportas į Europos Sąjungą (ES) sudarė 63,2 proc. viso Lietuvos eksporto, o prieš metus ši dalis sudarė 56,7 proc. Eksportas į ES pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, didėjo 7 proc. Tikimės, kad mažinti verslo patiriamus nuostolius dėl Rusijos sankcijų ir toliau padės valstybės institucijų kompleksiškai įgyvendinamos priemonės“, – sako ūkio ministras E. Gustas.   

Siekdama skatinti naujų verslo rinkų ir verslo partnerių paiešką, netrukus Ūkio ministerija paskirstys 4,22 mln. eurų paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms savo produkcijai pristatyti užsienyje ar Lietuvoje vykstančiose parodose pagal ES priemonę „Naujos galimybės“. Iš viso šiuo kvietimu parama bus skirta 17 projektų įgyvendinti, šiuo metu vyksta gautų paraiškų vertinimas.

Per 2014–2020 metų laikotarpį pagal priemonę „Naujos galimybės“ iš viso numatyta investuoti 28,9 mln. eurų ES investicijų.  Nuo lengvatinių paskolų, paskolų garantijų ir palūkanų kompensavimo priemonės įgyvendinimo pradžios 4911 įmonių, nukentėjusių nuo Rusijos sankcijų, buvo kompensuotos 16,2 mln. eurų vertės palūkanos. 

Lietuvos gamintojų maisto produktai buvo pristatyti Osakoje, Nagojoje ir Tokijuje vykusiuose Baltijos kelio pristatymo renginiuose. Taip pat lietuviški maisto produktai buvo pristatyti Lietuvos Respublikos ambasadoje Indijoje surengtame Valstybės dienai skirtame priėmime.

Siekiant sušvelninti Rusijos embargo pasekmes Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams, suorganizuoti Irano ir Kinijos atsakingų institucijų atstovų vizitai į Lietuvą, kad būtų įvertinta Lietuvoje vykdoma valstybinė maisto ir veterinarijos kontrolė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš Tuniso gavo patvirtinimą, kad suderintas jautienos ir jos subproduktų eksporto veterinarijos sertifikatas, o iš Maroko gautas oficialus leidimas vežti į šią šalį galvijus ir jautieną – reikia tik suderinti sertifikatus.

Užsienio reikalų ministerija per Lietuvos diplomatines atstovybes kartu su komercijos atašė nuolat aktyviai dirba su įvairių valstybių (Danija, Japonija, Indija, Brazilija, Gruzija, Belgija ir Makedonija) atitinkamomis institucijomis ir verslo atstovais dėl žemės ūkio ir maisto produktų eksporto galimybių. 

Institucijų nuveiktus darbus kas mėnesį apibendrina ir vyriausybei teikia Ūkio ministerija. Įgyvendinami darbai numatyti Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio mėn. patvirtintame 2014–2015 metų veiksmų plane, kuriuo siekiama įvairinti Lietuvos eksportą ir mažinti Lietuvos įmonių nuostolius dėl Rusijos paskelbtų sankcijų.

Per tris mėnesius į Milane vykstančią pasaulinę parodą „EXPO“, kurios tema - „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ nupirkta 10 mln. bilietų. Paroda skirta maistui ir žemės ūkiui. Nuo gegužės iki lapkričio šioje pasaulinėje parodoje tarp 150 valstybių savo pasiekimus pristato ir Lietuva, tačiau organizatoriai sako pasigendantys didesnio mūsų verslininkų dėmesio.

Dalį Lietuvos pusę metų galima rasti Lietuvos paviljone Milane, prie kurio lankytojus traukia stilizuotas vandens lašas. Atėjus rugpjūčiui, organizatorių teigimu, lankytojų itin padaugėjo. Piko metu – nuo vidurdienio iki vakaro – jų čia plūsta po tūkstantį per valandą.

Žmonės parodoje kviečiami susipažinti su Lietuvos istorija ir dabartimi, maisto paveldu. Bene išskirtiniausias Lietuvos paviljono bruožas – dažnai rengiamos ekologiškų pieno, mėsos, duonos, medaus ir kitų produktų degustacijos.

Pasak gidų, maždaug 80 proc. lankytojų – italai, tačiau svečiū atvyksta ir iš Šveicarijos, Prancūzijos, Japonijos, Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų.

„Žmonės domisi Lietuvos istorija, kalba, maisto produktais, perka juodą duoną, pieno produktus. Būna lankytojų, kurie nežino, kas yra Lietuvos sostinė. Džiaugiamės, kad galime parodyti, kur ir kokia yra Lietuva“, – sako Lietuvos paviljono gidė Agnė Semenovičiūtė.

Lietuvos ekspozicijos pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“ generalinis komisaras Romas Jankauskas akcentuoja, kad me tik Lietuvos maisto gamintojai, bet ir kitų sričių verslininkai šioje parodoje galėtų užmegzti naudingų kontaktų.

„Didelį dėmesį rodo ir Lombardijos, ir kitų Italijos regionų verslininkai, tačiau mūsų asocijuotos verslo struktūros dar nesurado kelio į Milaną, į pasaulinę parodą“, – tvirtina R. Jankauskas.

Svarbiausias klausimas, kurį kelia parodos dalyviai, – kaip prieš 100 metų vos 2 mlrd. žmonių maitinusiai Žemei 2050 m. teks išmaitinti 9 mlrd.? Vienos šalys maisto problemas siūlo spręsti moderniomis technologijomis, kitos – ūkininkauti, tausojant aplinką.

„Idėjų lauku“ pavadintas Vokietijos paviljonas pristato ateities maistą, kuriame naudojamos šiuolaikinės technologijos - lazeriai, saulės baterijos. Pavyzdžiui, įdėjus į tam tikrą įrangą grūdą, galima sužinoti, koks bus šios sėklos derlius.

Klimato kaitos grėsmę demonstruoja skėtis su nykstančiais Amazonės miškais. Ekspozicijos pabaigoje - linksmas vokiečių dueto pasirodymas, į kurį įtraukiami ir lankytojai.

Prie Prancūzijos paviljono žaliuoja tai, kas auginama šalyje,- prieskoninės žolės, vynuogės, kukurūzai.

Belgijos ekspozicija - viena iš nedaugelio, rodanti tikrus produktus. Pirmiausia – savo garsųjį šokoladą.

Kazachstano paviljonas – įspūdingos architektūros. Jo ekspozicija taip pat turtinga. Įdomus sumanymas – smiltimis piešiama šalies istorija, trimačių vaizdų filmas, kviečiantis po dvejų metų į „EXPO 2017“ Kazachstano sostinėje Astanoje.

Reta prekė Lietuvos mažmeninės prekybos centruose pastaruoju metu pinga taip smarkiai kaip pieno produktai - kai kuriuose tinkluose per metus sviesto kaina sumažėjo 25 proc., sūrio ir kefyro - 20 proc., varškės -17 proc., geriamojo pieno -14 proc. Kainos toliau krinta ir šią savaitę, rašo "Lietuvos žinios".

Didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų atstovai pažymi, kad pieno produktai pinga dėl atpigusio žaliavinio pieno bei aštrios konkurencijos. Siekdami įgyti pranašumą prekybininkai atsisako savo pelno dalies. Ekonomistų nuomone, superkamo pieno ir iš jo pagaminamų produktų kainas labiausiai mažina prastos eksporto tendencijos.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys teigė, kad Lietuvoje kas mėnesį po 1-2 proc. mažėja pieno supirkimo kaina. "Atitinkamai pradėta mažinti pardavimo kaina - to anksčiau niekada nebūdavo. Antra, lietuviškiems produktams konkurencinį spaudimą daro nelietuviška produkcija", - svarstė jis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo oficialų patvirtinimą, kad Kosta Rikos kompetentinga institucija Lietuvos pieno perdirbimo įmonei AB „Žemaitijos pienas“ suteikė teisę eksportuoti pieno produktus į šią šalį.

Užpildytą klausimyną pieno įmonėms kartu su detalia įmonės informacija Kosta Rikos kompetentingai institucijai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė 2013 m. birželio mėnesį. Derinimo metu ne kartą buvo teikta papildoma informacija, kol pagaliau buvo patvirtintas leidimas.

,,Siekiant atverti naujas rinkas lietuviškos produkcijos eksportui, būtinas glaudus verslo ir valstybinių institucijų bendradarbiavimas bei didelis verslininkų suinteresuotumas rinkų paieška. AB „Žemaitijos pienas“ – kol kas vienintelė Lietuvos pienininkų įmonė, atkakliai ir nuosekliai siekusi eksportuoti savo produkciją į šią tolimą šalį“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.