Religinė procesija vyko šventųjų Vilniaus kankinių Antano, Joano ir Eustachijaus atminimo iškilmių. Ta proga Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyne, gausiai susirinkus žmonėms, vyko šventinės pamaldos, prieš joms prasidedant, į vienuolyno šventovę buvo atvežta Šventoji Ugnis iš Jeruzalės.

Pamaldų metu Šventosios Dvasios vienuolyne buvo meldžiamasi už karo Ukrainoje pabaigą bei Stačiatikių Bažnyčios vienybę.

Antradienio vakarą išplatintame Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pareiškime skelbiama, kad Lietuvos stačiatikiai taip pat melsis už Kyjivo Pečorų lauros vienuolyno brolius bei Kyjivo dvasinių mokyklų dėstytojus ir studentus.

Pečorų lauros vienuolyne yra įsikūrusi Ukrainos stačiatikių bažnyčios atšaka, anksčiau priklausiusi Maskvos jurisdikcijai, bet savo ryšius su ja nutraukusi rusų kariuomenei įsiveržus į Ukrainą. Vis dėlto Kyjivas mano, kad ji de facto tebėra priklausoma nuo Maskvos.

Lietuvos stačiatikių arkivyskupija bei jos vadovas, metropolitas Inokentijus, su Maskva siejamą Ukrainos stačiatikių bažnyčią įvardija kaip persekiojamą.

„Šiandien vyksta tai, kas nesuvokiama – iš šventojo vienuolyno išvaromi vienuoliai, kurie tris dešimtmečius atstatinėjo ją iš griuvėsių. Mūsų krikščioniška pareiga yra dar stipriau melstis už persekiojamą Ukrainos Stačiatikių Bažnyčią“, – arkivyskupijos pranešime teigė metropolitas Inokentijus.

Pasak jo, prasidėjus karui pabėgėliai iš Ukrainos stačiatikių bažnyčios parapijų prisijungė prie daugelio Lietuvos stačiatikių bažnyčios parapijų.

Prasidėjus invazijai į Ukrainą, Vilniaus stačiatikių arkivyskupijos vadovas, metropolitas Inokentijus, pasmerkė Rusijos karą, bet ne patriarchą Kirilą. Vis dėlto metropolitas pareiškė nepritariantis ir nesutinkantis su Maksvos patriarcho pozicija.

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija šiuo metu siekia didesnės autonomijos ir skelbia priartėjusi prie savarankiškos bažnyčios statuso, nes jų tokį prašymą Maskvos patriarchato Švenčiausiasis Sinodas nukreipė svarstyti vyskupų susirinkime.

Nors šiuo metu stačiatikius Lietuvoje vienija tik Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, šalyje planuojama įkurti ir Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią bažnytinę struktūrą.

Jos siekia penki Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupijos iš kunigų luomo pašalinti, o vėliau į jį Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I sugrąžinti kunigai.

Apie tokius planus pranešė ir Lietuvoje kovo antroje pusėje apsilankęs Konstantinopolio patriarchas.

Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.

Stačiatikių bažnyčios išplatintame pareiškime pažymima, kad susirinkusius sostinės aikštėje asmenis sveikins ne vietos dvasininkas, kaip buvo anksčiau, o „didžiosios daugumos Stačiatikių Bažnyčių nepripažintos Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios atstovas“.

„Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija laiko tai itin nedraugišku žingsniu Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių bendruomenės atžvilgiu ir reiškia gilų apgailestavimą dėl dar vieno nesantaiką tarp skirtingų tautų ir skirtingą religiją išpažįstančių asmenų kurstančio pono Šimašiaus pasisakymo“, – sakoma penktadienį išplatintame pareiškime.

Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija laiko tai itin nedraugišku žingsniu Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių bendruomenės atžvilgiu.

Vilniaus miesto meras R. Šimašius penktadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad šeštadienį, per stačiatikių Kalėdas, prieš demontuojant kalėdinę eglutę Katedros aikštėje sostinėje sveikinimo kalbą sakys ir iš Ukrainos atvykęs stačiatikių kunigas.

„Tie stačiatikių kunigai, kurie net gyvendami laisvoje Lietuvoje paklūsta Kremliaus agresiją laiminančiam Maskvos blogio vyskupui Kirilui, į renginį, be abejo, nekviečiami ir nepageidaujami“, – pareiškė meras.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, dalis dabar jau buvusių Lietuvos stačiatikių dvasininkų inicijavo Lietuvos stačiatikių atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir prašo Konstantinopolio patriarcho leisti Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą jam. Taip norima atsiskirti nuo karą palaikančio Maskvos patriarcho Kirilo.

Dėl to Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių bažnyčios metropolitas Inokentijus birželio pabaigoje iš kunigystės luomo pašalino keturis dvasininkus. Jie pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.

Gruodžio pabaigoje Vilniuje vykęs visuotinis Lietuvos stačiatikių bažnyčios susirinkimas pasmerkė karą Ukrainoje ir priėmė sprendimą pagreitinti procesą dėl didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato.

Šiuo metu Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui. Savavaldės bažnyčios statusą turi tik trys stačiatikių bažnyčios, esančios kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje: Estijos, Latvijos ir Moldovos.

Taip pirmadienį arkivyskupija sureagavo į premjerės prieš kelias dienas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“, kuriame ši teigė, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia, karo pradžioje besilaikiusi pagrįstos pozicijos dėl konflikto, vėliau „persigalvojo“ atleisdama kelis dvasininkus dėl šių kritikos patriarchui Kirilui, remiančiam Kremlių kare.

„Bet šis teiginys neturi nieko bendra su tikrove. Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija pasmerkė karą specialiame pareiškime jau kitą po jo pradžios, vasario 25 dieną. Po to, kovo 17 dieną buvo paskelbtas Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškimas, kuriame jis aiškiai smerkia ir karą, ir skelbia nesutinkąs su patriarcho Kirilo pozicija. Šis pareiškimas buvo pastebėtas visame stačiatikių pasaulyje“, – tikina stačiatikiai.

Pasak jų, dar po mėnesio metropolitas naujame pareiškime „patvirtino savo antikarinę poziciją“, tai padarė ir  Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vikaras, Trakų vyskupas Amvrosijus, karą esą pasmerkė ir Vilniaus bei Lietuvos vyskupijos pasauliečiai bei „tūkstančiai tikinčiųjų stačiatikių iš visos Lietuvos“.

Vis dėlto spalio viduryje kalbėdamas su žurnalistais vyskupas Amvrosijus vengė įvardinti, kas, Lietuvos stačiatikių bažnyčios manymu, kaltas dėl karo. 

„Visi žemėje esame kaip didelė šeima. Ir kai žmonės barasi, kariauja, mušasi, klausimas – kas kaltas šioje šeimoje? (...). Sakyti kad vyras kaltas, arba žmona, arba vaikai, manau, būtų klaidinga. Manau, kad kalti tie, kurie turi tikslą, kad tas karas įvyktų. O kas jau turi tą tikslą, vienas Dievas žino“, – tuomet kalbėjo vyskupas.  

Premjerė interviu „Ukrinform“ praėjusią savaitę teigė, jog karo pradžioje susitiko su įvairių konfesijų religiniais lyderiais, taip pat ir stačiatikiais, siekdama aptarti, kokią paramą religinės bendruomenės gali suteikti Ukrainai ir pabėgėliams.

„Tuo metu stačiatikių bažnyčia pateikė labai pagrįstą pareiškimą apie tai, kaip jie jaučiasi dėl karo. Deja, per labai trumpą laiką jie „persigalvojo“. Dvasininkai, nesutikę su Maskvos patriarchato pozicija, buvo priversti palikti bažnyčią“,  – teigė I. Šimonytė, turėdama omenyje keturių dvasininkų, kritikavusių Kremliaus invaziją, pašalinimą iš kunigų luomo.

Kunigai teigė, jog buvo pašalinti būtent dėl šios kritikos, Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovai tai neigia ir tvirtina, kad dvasininkai pripažinti padarę kanoninius nusikaltimus.

Stačiatikiai taip pat kritikuoja premjerės pareiškimus, jog rusų stačiatikiai sudaro mažumą tikinčiųjų Lietuvoje – anot jų, religija vienija apie 100 tūkst. jos išpažinėjų. Jie taip pat tvirtina, kad pamaldose jų cerkvėse, priešingai nei tvirtina premjerė, dalyvauja ir ukrainiečiai.

„Būdama Lietuvos religinė bendruomenė, mūsų Bažnyčia yra moraliai, dvasiškai ir finansiškai nepriklausoma. Visi sprendimai priimami Lietuvoje, o ryšys su Maskvos Patriarchatu tėra išimtinai kanoninis“, – teigiama Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos pranešime.

„Iš to, kas buvo paskelbta aptariamame interviu, susidaro įspūdis, kad Vyriausybei stinga visapusės ir objektyvios informacijos apie Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios veiklą. Užpildyti šią spragą galėtų konstruktyvus dialogas, kurį pradėti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovybė ragina valdžią nuo pat karo Ukrainoje pradžios“, – sako stačiatikių atstovai.  

Pirmadienį Maskvos Danilovo vienuolyne įvyko pirmasis komisijos posėdis dėl Stačiatikių bažnyčios statuso Lietuvoje. Komisija pradėjo nagrinėti pateiktą medžiagą ir nustatė tolesnes darbo kryptis, kartu numatant ir reikalingos papildomų duomenų rinkimą.

Siekdamas bendradarbiauti su komisija ir suteikti jai reikiamą informaciją, taip pat dalyvauti bažnytinėse iškilmėse Šv. Sergijaus Radonežiečio relikvijų įsigijimo 600-ųjų metinių proga, Trakų vyskupas Ambrosijus atvyko į Sergiev Posado miestą Rusijoje.

„Mums labai svarbu, jog Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios kelias didesnės nepriklausomybės link atitiktų bažnyčios nuostatas ir kanonus. Istoriškai susiklostė taip, jog Lietuvos stačiatikybė su stačiatikių bažnyčios pilnatve susijungia būtent per Rusijos stačiatikių bažnyčią“, – sakė metropolitas Inokentijus.

Pasak Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovo, savarankiškos bažnyčios statuso suteikimas nėra savaime suprantamas dalykas, todėl reikia daug aiškinamojo ir parengiamojo darbo bei tikslios argumentacijos.

„Mūsų atveju tai labiau bažnytinio statuso derinimas su realybe, nes Lietuvos stačiatikių bažnyčia jau šiandien priima visus sprendimus pati, finansinių ryšių su Maskvos patriarchatu nėra, o didžioji dauguma mūsų bažnyčių parapijiečių yra pilnateisiai Lietuvos piliečiai“, – pažymėjo metropolitas Inokentijus.

Kaip teigiama pranešime, kalbama apie ypatingą bažnyčios statusą, artimą autonominei bažnyčiai. Tuo pačiu metu daugelyje šalių, Vokietijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Argentinoje, Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, yra užsienio Rusijos stačiatikių bažnyčios vyskupijos.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus anksčiau yra pašalinęs iš kunigystės luomo keturis dvasininkus, kritikavusius Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Jie inicijavo procesą, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčios pereitų iš Maskvos patriarchato pavaldumo į Konstantinopolio. Tam nepritaria Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovybė.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

Šiuo metu tik trys stačiatikių bažnyčios, kurios yra kanoninėje Maskvos patriarchato jurisdikcijoje, turi savivaldos bažnyčios statusą – Estijos, Latvijos ir Moldovos.

Pasak Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos, susitikime dalyvavo Vilniaus-Lietuvos vyskupijos vikaras Trakų vyskupas Ambrosijus ir prezidento patarėjai Ridas Jasiulionis ir Povilas Mačiulis.

R. Jasiulionis BNS patvirtino, kad toks susitikimas vyko penktadienį ir sakė, kad jo metu buvo išklausyti atvykę stačiatikių atstovai, priimti atnešti parašai. Susitikimas vykęs ortodoksų iniciatyva.

Pasak arkivyskupijos pranešimo, susitikimo metu vyskupas Ambrosijus supažindino prezidento patarėjus su Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios pozicija dėl karo Ukrainoje.

„Bažnyčia smerkia karą ir agresiją, tai nuosekliai ir patvirtino pasauliečių dvasininkų kreipimaisi“, – teigiama pranešime.

Susitikime kalbėta apie dalies ortodoksų dvasininkų siekį, kad Konstantinopolio patriarchatas leistų stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui.

Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui, kurio patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Laišku į Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų I anksčiau kreipėsi ir premjerė Ingrida Šimonytė, išreiškusi Lietuvos vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos.

Sužinojęs apie premjerės laišką Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į premjerę klausdamas, kodėl apie bendruomenės likimą kalbama šiai nežinant.

Pasak jo, absoliuti dauguma Lietuvos stačiatikių nė nemąsto apie jokį jurisdikcijos keitimą.

Arkivyskupija išplatino kreipimusis, kur šiuos dvasininkų siekius smerkia per 7 tūkst. pasauliečių bei 61 dvasininkas. Susitikimo penktadienį metu šie kreipimaisi su parašais perduoti Prezidentūros atstovams.

Kreipimesi pasauliečiai išreiškė gilų susirūpinimą dėl „nepagrįsto Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje puolimo“.

„Mes pilnai palaikome savo atstovą Lietuvos ir Vilniaus Metropolitą Inokentijų, kuris pareiškė, jog vienareikšmiškai smerkia karą ir agresiją, juk ir mes esame taikūs piliečiai, laikomės visų Lietuvos Respublikos įstatymų, bei nuoširdžiai meldžiamės už Lietuvą, jos kariuomenę ir visus žmones, o taip pat už kenčiančius Ukrainoje“, – rašoma šiame kreipimesi.

Pasak arkivyskupijos, susitikime aptartas Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios didesnės bažnytinės nepriklausomybės siekis. Vyskupas Ambrosijus kalbėjo apie savo pasirengimą asmeniškai dalyvauti Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Šventojo sinodo sudarytoje komisijoje, svarstančioje prašymą pakeisti Vilniaus-Lietuvos vyskupijos kanoninį statusą.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas Inokentijus anksčiau iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kai šie nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

Antradienį išplatintame pareiškime Vilniaus vyskupijos vikaras, Trakų vyskupas Amvrosijus pareiškė, kad Ukrainos arkivyskupo praėjusios savaitės pasisakymai Lietuvos žiniasklaidai yra „provokuojantys ir klaidinantys“.

Stačiatikių bažnyčios atstovai kvestionuoja ir Evstratijaus Zoria įšventinimų teisėtumą – pasak Amvrosijaus, įšventinimus teikė buvęs metropolitas Filaretas (Denisenko), kuris „buvo nušalintas ir ekskomunikuotas nuo Bažnyčios“.

„Taigi, vyskupas Zoria kanoniniu požiūriu yra paprastas pasaulietis“, – pareiškė Trakų vyskupas.

Anot jo, Ukrainos dvasininkas  „savo kalbose Lietuvos spaudoje pakartojo visą aibę propagandinių kaltinimų“, jog penki stačiatikių kunigai Lietuvoje buvo nušalinti nuo pareigų dėl to, jog pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje bei Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams. Šie kunigai siekia atsiskirti nuo Maskvos patriarchato.

Amvrosijus tikrovės neatitinkančiais vadina ir kaltinimus, jog bažnyčia yra „Kremliaus instrumentas, o į atsakingus postus skiriami lojalūs Maskvai žmonės“.

Vyskupas Zoria kanoniniu požiūriu yra paprastas pasaulietis.

„Visi šie netikro vyskupo teiginiai, švelniai tariant, neatitinka tikrovės. Vietos Ganytojas uždraudė juos ne už „karo pasmerkimą“ (kaip žinoma, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vardu vienareikšmiškai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą), tačiau už Bažnyčios skylimo ir prieš Bažnyčią nukreiptą veiklą“, – pabrėžia vyskupas.

Anot jo, Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra „ne Maskvos ar Rusijos - o lietuvių, kur visus sprendimus priima vietinė valdžia, nes ryšys su Maskvos patriarchatu yra ne administracinis, o kanoninis“.

Jis taip pat piktinosi, jog „tariamas vyskupas interviu Lietuvos žurnalistams teigė, kad Lietuva yra ne Maskvos, o Konstantinopolio patriarchato kanoninė teritorija“. Pasak Amvrosijaus, daugiau nei tris šimtus metų niekas, įskaitant Konstantinopolio patriarchato patriarchus, neginčijo 1686 metų dokumento, pagal kurį Kijevo metropolija tapo Maskvos patriarchato dalimi.

„Ir tik šiuolaikinio Phanaro (Konstantinopolio patriarcho rezidencijos) paskutinių metų politika liudija priešingai. Tai yra istorinių faktų ir dokumentų iškraipymas, Rusijos Stačiatikių Bažnyčia ne kartą apie tai liudijo“, – pareiškė Lietuvos stačiatikių atstovas.

Evstratijus Zoria interviu 15min.lt praėjusią savaitę sveikino Lietuvos raginimus įvesti ES sankcijas Rusijos patriarchui Kirilui, sakydamas, kad šis daugybę metų remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresyvią politiką kitų valstybių atžvilgiu.

Ukrainos vyskupas taip pat akcentavo, kad Maskvos patriarchatui priklausančios bažnyčios skirtingose šalyse taip pat bando daryti įtaką visuomenėms, todėl jų pavaldumo klausimas turėtų būti sprendžiamas jau dabar.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus praėjusią savaitę suspendavo penkių kunigų – Gintaro Sungailos,  Vitalijaus Mockaus, Vladimiro Seliavko, Georgijaus Ananjevo ir Vitalio Dauparo pareigas, o G. Sungailos bylą dėl kunigystės rango panaikinimo perdavė Maskvos patriarchatui.

Šie kunigai kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia neigia, kad su kunigais susidorojama dėl šių pozicijos, nes pati bažnyčia taip pat smerkia Rusijos karą Ukrainoje. Bažnyčios atstovai nurodo, kad sprendimas dėl kunigų priimtas „už priesaikos sulaužymą ir paniekinimą“ bei kitus kanonams prieštaraujančius veiksmus.