„Mes tikimės, kad prezidentas ir taip palaikys mus, nereikia ten vykti ir mitinguoti. Tikimės prezidento palaikymo“, – antradienį žurnalistams sakė profsąjungos vadovas.

Seimui pritarus, prezidentas Gitanas Nausėda 2024 metų biudžetą patvirtinti arba atmesti turi per dešimt dienų. Seimui priėmus biudžetą, prezidento atstovas Ridas Jasiulionis BNS nekomentavo, ar šalies vadovas pasirašys įstatymą, ar vetuos.

LŠDPS biudžete prašė numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – kompromisinį variantą – po 15 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo. Vis tik darbo užmokestį kitąmet numatoma didinti du kartus po maždaug 10 procentų.

Profsąjunga tvirtina, kad tokiu būdu kompensuojama infliacija, o 130 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodiklis nebus pasiektas.

Šis rodiklis įvardijamas pagrindiniu Vyriausybės bei politinių partijų ilgalaikiu įsipareigojimu mokytojams. Ministrų kabineto atstovai tvirtina, kad keliant algas antrąjį kartą nuo rugsėjo, bus atsižvelgiama į VDU pokyčius ir prireikus ieškoma papildomų pinigų biudžete.

A. Navickas žurnalistams Seime taip pat teigė, kad profsąjunga laikinai vėl stabdys streiką, tačiau jo nenutrauks.

„Mes kaip tik turėsime dar tarybos posėdį, bet manau sprendimas bus kol kas stabdyti aktyvius veiksmus, nes tikrai nukenčia mokiniai, tėvai, mokytojai finansiškai“, – sakė mokytojų profesinės sąjungos vadovas.

„Tikrai neplanuojame nutraukti, gal grįšime ir kitais metais, streikų gali būti ir perskirstant biudžetą“, – pridūrė jis.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, lapkričio pabaigoje streike dalyvavo apie 2 tūkst. pedagogų. Tuo metu antradienį į streiką įsitraukė apie 1,2 tūkst. mokytojų.

LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl esminių reikalavimų: darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.

ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

„Turėjome produktyvias derybas. Aptarėme visus reikalavimus, kurie buvo iškelti, (...) tačiau dėl pagrindinių reikalavimų, kurie liečia klasių dydžius, etato sandarą, darbo užmokestį, sutarimo dar neturime“, – žurnalistams trečiadienį vakare Riešės gimnazijoje sakė ministras.

„Jaučiu, kad esame pasistūmėję link sutarimo, (...) tęsime derybas“, – pridūrė jis.

Anksčiau profsąjungos vadovas Andrius Navickas teigė siekiantis, kad mokytojų algos augtų 56 procentais. Šį reikalavimą vėliau profsąjunga sumažino iki 46 procentų.

Trečiadienį vakare dėl šio reikalavimo profesinė sąjunga tvirtina pasiūliusi ir dar vieną kompromisą, tačiau jo nedetalizuoja.

Į kitus klausimus leisimės į kompromisus, bet lėšos pasiūlytos yra maksimalios, jų daugiau nebus.

„Lėšos pasiūlytos yra maksimalios“

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. G. Jakštas kartoja, kad daugiau finansinių mokytojų algoms nei pasiūlyta anksčiau, nėra.

„Kitais metais didiname 21 procentu. Šis didinimas netenkina profesinės sąjungos, dėl kitų reikalavimų, jaučiu, kad esame pasistūmėję, – sakė ministras. – Mūsų pasiūlymas yra maksimalus, jis niekaip nekis.“

G. Jakštas tvirtino, kad norimas darbo užmokestis profsąjungai yra „raudona linija“, tačiau ministerija jos pasiekti negali.

Jis taip pat teigė, kad šis susitikimas su LŠDPS gali būti ir paskutinis, nes profsąjunga kitų susitikimų prasmę mato tik tokiu atveju, jei pasikeistų ministerijos požiūris dėl darbo užmokesčio. O ši to daryti neketina.

„Į kitus klausimus leisimės į kompromisus, bet lėšos pasiūlytos yra maksimalios, jų daugiau nebus“, – kalbėjo ministras.

G. Jakštas teigė nežinantis, kas būtų tuo atveju, jei kompromiso rasti nepavyktų.

„Istoriškai tie atveju būdavo, kad streikuojama, streikuojama ir tada nustojama kažkada streikuoti. Dėl to mums yra skaudu, nes nukenčia ugdymas, mokinių tėvai, bet turime galvoti ir apie valstybe“, – sakė jis.

„Įmanoma kalbėti tik jėga“

LŠDPS siekia, kad pradiniame, viduriniame ir pagrindiniame ugdyme klasėje būtų ne 30, o 20 mokinių, ikimokykliniame ugdyme iki trejų metų – 10 mokinių, nuo trejų metų iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių.

Susitikimo metu aptartas kompromisinis variantas, kad nuo 2024 metų nebefinansuojamos per didelės klasės, o mažesnes klases formuoja galinčios tai daryti savivaldybės.

Anot ministerijos, būtų numatomos datos, nuo kada konkrečiai ir kiek mažinamas vaikų skaičius klasėse prieš tai aptarus realias galimybes su savivaldybėmis, ypač Vilniuje, kurioje per didelių klasių problema pati didžiausia. 

Profesinė sąjunga anksčiau reikalavo mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų. Vis dėlto kompromisiniuose siūlymuose numatyta, kad kontaktinių valandų norma būtų iki 20 valandų.

Po susitikimo A. Navickas teigė, kad ministerija „užsiėmė taktiką vilkinti derybas“.

„Darbo užmokestis yra raudona linija ir negalime su tuo sutikti. Gaila, kad ir toliau reikia streikuoti. Ministerija, Vyriausybė yra linkusi išbandyti mokytojų ištvermę“, – sakė profsąjungos vadovas.

„Neturėjo alternatyvų“

A. Navickas taip pat teigė, kad Švietimo ministerija diskusiją nori nukreipti į ne esminius klausimus.

„Matome, kad su šita Vyriausybe įmanoma kalbėti tik jėga, didinant spaudimą, kitu atveju jie nenori girdėti ir ieškoti kompromiso“, – sakė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras ir dar keturios profesinės sąjungos, tarp jų ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, praėjusį ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.

E. Milešino profsąjunga pirmadienį priėmė sprendimą pasirašyti atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį ir pranešė atsisakantys streiko planų.

„Kitos profesinės sąjungos neteikė net reikalavimų, į derybas atėjo mums pradėjus derybas, priėmė pirmą ministerijos siūlymą. Kitų profesinių sąjungų narystė yra tokia maža, kad negali nei organizuoti ir naudotis kitomis įstatymu leidžiamomis spaudimo priemonėmis, natūralu, kad neturėdami alternatyvų priėmė siūlymą“, – sakė A. Navickas.

Profesinės sąjungos vadovas taip pat teigė, kad LŠDPS yra linkusi leistis į kompromisus, įskaitant ir darbo užmokestį, tačiau jų neatskleidė.

„Mes pateikėme šiandien dar didesnius kompromisus. (...) Nenorėčiau eiti į detales“, – sakė jis.

Reikalaudami geresnių darbo sąlygų mokytojams, daugiau kaip 2 tūkst. pedagogų praėjusį penktadienį pradėjo streiką, jį kol kas planuojama tęsti iki spalio 28 dienos.

Rašte STT nurodoma, kad net ir pakoregavus kritikos sulaukusį modelį, įstaigos vadovai ir toliau turi daug laisvės nuspręsti dėl darbuotojo darbo sąlygų, o galimybė šiame procese realiai dalyvauti darbuotojams ir jų atstovams yra pernelyg maža. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) žada atsižvelgti į pastabas.

Kaip BNS teigė profsąjungos lyderis Andrius Navickas, modelis „sudaro terpę protekcionizmui, nepotizmui, diskriminavimui“, nes leidžia mokyklų vadovams patiems pasididinti atlyginimus dirbant mokytojais ir prisiskiriant sau papildomą veiklą.

„Mes įteikėme raštą, galbūt jie tuo pasidomės, paprašysime, kad jie tirtų konkrečius atvejus. Pinigai yra ištaškomi, kai vadovai sau, ar sau palankiems, proteguojamiems žmonėms nustato didesnius krūvius, o dalį mokytojų diskriminuoja. Lygiai tas pats nustatant koeficientus: mokyklos vadovas gali vertinti veiklos sudėtingumą, jis savo nuožiūra gali apie 20 procentų vertinti mokytojo veiklą sudėtingiau arba ne, nustatyti skirtingą darbo užmokestį“, – BNS aiškino A. Navickas.

Pinigai yra ištaškomi, kai vadovai sau, ar sau palankiems, proteguojamiems žmonėms nustato didesnius krūvius, o dalį mokytojų diskriminuoja.

LŠDPS nurodo, jog problemų mokyklose kasmet kyla dėl mokytojo darbo krūvio sandaros, dėl darbo užmokesčio sistemos kūrimo. Nors pastarosios derinime turėtų dalyvauti darbuotojų atstovai, tačiau daugumoje įstaigų tokios sistemos yra tiesiog nustatomos tik imituojant derybas su darbuotojų kolektyvu, o vadovai sau ir savo aplinkos žmonėms gali pasiskirti didesnius priedus.

Anot jo, tai rodo, kad sistema „yra korupcinė“, nors ir leidžiama dabartinių teisės aktų.

„Mes galime pateikti konkrečias mokyklas, kaip pavyzdį. Tai yra Kaišiadorių rajono Gudienos mokykla - darželis „Rugelis“, Vilniaus Balsių progimnazija. Problema ta, kad vadovai ir pavaduotojai bendruomenei turi daugiau priskirtų (papildomų – BNS) valandų turėdami tik penkias valandas, nei mokytojas, turėdamas 26 pamokas“, – tvirtino profesinės sąjungos vadovas.

Profsąjunga ragina numatyti aiškias darbo apmokėjimo derinimo procedūras su darbuotojais, prievolę viešinti sprendimus, pareigą pateikti motyvus dėl nustatomų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ar darbo krūvio dydžių.

Ministerija: į kritiką atsižvelgsime

Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič tvirtina, kad tai, kaip etatinio modelis įgyvendinamas mokyklose, priklauso nuo pačių mokyklų bendruomenių, o klausimai sprendžiami sėkmingai tose įstaigose, kurios tariasi dėl darbų su bendruomene.

Ji taip pat tvirtina, kad modelis ir šiuo metu tobulinamas atsižvelgiant į pavasarį pasiektą susitarimą su profesinėmis sąjungomis ir mokyklų vadovais.

„Mes sutinkame, kad mokyklose nevienoda situacija, todėl svarbu tai žinoti ir išgirsti iš pačių jų (...). Kaip ir žadėjome, etatinio modelis tikrai gali būti koreguojamas gavus konkrečius pasiūlymus. Juos jau teikia per derybas dėl kolektyvinės šakos sutarties Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga“, – atsakyme BNS nurodo viceministrė.

Anot jos, antradienį etatinio apmokėjimo modelis aptartas su mokyklų vadovų asociacijų nariais, kas savaitę vyksta derybiniai susitikimai ir su A. Navicko profesine sąjunga, kitomis profsąjungomis.

„Dabar renkame pasiūlymus dėl etatinio tobulinimo, taip pat peržiūrėsime mokyklų duomenis ir, jei bus poreikis, kviesime visų suinteresuotų šalių atstovų darbo grupę dėl etatinio modelio, jį reglamentuojančių teisės aktų koregavimo, kad visi sprendimai būtų priimti bendru sutarimu“, – teigia J. Urbanovič.

STT žada vertinti pasiūlymus

STT teigia, kad antradienį numatytas susitikimas su penkiomis profesinėmis sąjungomis, tęsiant problemų aptarimo su švietimo srities atstovais ciklą, ir žada vertinti visus pasiūlymus.

Prieš savaitę STT lankėsi asociacijos, atstovaujančios moksleiviams ir jų tėvams, spalio 21-ąją planuoja atvykti pačių švietimo įstaigų atstovai.

„Susitikimų metu aptariamos galimos korupcijos rizikos švietimo srityje, aktualios švietimo sektoriaus problemos, skirtingų grupių atstovų pozicijos. Taip pat aptariamos korupcijos priemonių taikymo galimybės šioje srityje“, – nurodo STT.

Tarnyba nurodo per pastaruosius metus atlikusi 5 korupcijos rizikos analizes ir pateikusi 14 antikorupcinių vertinimų švietimo srityje, juose atkreiptas dėmesys į „būtinybę aktyviau puoselėti korupcijai atsparios aplinkos kūrimą švietimo sektoriuje“.