Praėjusių metų Dakare lankėsi Antano Juknevičiaus šturmano Dariaus Vaičiulio draugai, kurie nusprendė iš arti stebėti sunkiausiomis pasaulio ralio lenktynėmis laikomą Dakarą savo akimis. Įsitaisę dykumoje ir susiruošę ilgas valandas grožėtis banguojančia smėlio jūra skriejančiomis transporto priemonėmis, o kartu ir palaikyti draugą, jie susipažino su vietiniais arabais, sėdėjusiais visai čia pat.

Grupelė visiškai svetimų žmonių iš karto rado bendrą kalbą. Minčių ir įspūdžių lydimi pašnekesiai vijo vienas kitą jau po pirmų ištartų žodžių, o Dakaro pabaigoje saujelė žmonių, netikėtai susipažinę plika akimi neaprėpiamose Saudo Arabijos platybėse, tapo draugais.

Šiais metais, labai pamilę lietuvius ir mūsų kultūrą, vietiniai nusprendė pradžiuginti ir Lietuvoje likusius savo draugus, ir jų simpatijas pelniusį Lietuvos ekipažą. Savo iniciatyva, laikydami šį faktą visiškoje paslaptyje, jie pasiuvo Lietuvos vėliavą, pasigamino plakatą, savarankiškai išsivertę tekstą į lietuvių kalbą ir susikrovę mantą pasuko Dakaro trasos link.

Sustoję šalia tos vietos, kur trasa lekiantiems automobiliams bus puikiai matomi, vietiniai arabai buvo pasiruošę nustebinti daug ko mačiusius lietuvius. Vediniems kilnių tikslų, matyt, ir likimas padeda. KREDA ekipažas netrukus pravažiavo trasoje toje vietoje, kur stovėjo vietiniai gyventojai su vėliavomis rankose, išskleidę šiltus palaikymo žodžius siunčiantį plakatą.

„Mano draugai, Lietuvos šalyje. Aš tavęs šiemet pasiilgau. Aš tavo vardu padrąsinu tavo komandą“, – skelbė tvirtai rankose suspausto plakato tekstas, lydimas vėjyje plasdenančių valstybių, kurias skiria 5 tūkst. kilometrų, vėliavų.

KREDA komandos lyderis – Antanas Juknevičius yra labiausiai patyręs lietuvis lenktynininkas, 2021-ais, pradėjęs savo 12-ąjį Dakarą. Smėlynus ir dykumas laikantis savo stichija, Dakaro panku vadinamas lenktynininkas yra tris kartus pagerinęs Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje. 2018-aisiais A. Juknevičius organizatorių oficialiai pripažintas Dakaro ralio Legenda.

„Šiemet įvedėme tradiciją valstybinių švenčių proga Savivaldybės pastatą puošti įspūdingo dydžio trispalve, kuri kelia pasididžiavimo jausmą ir kuria šventinę nuotaiką. Artėjant Gargždų miesto gimtadienio šventei, nusprendėme, kad didžiulė vėliava mieste turėtų plevėsuoti nuolat, pasitikdama kiekvieną atvykstantį į rajono centrą. Viliuosi, kad kasdien matomas valstybės simbolis ugdys patriotiškumą, o gargždiškiai įvertins naują viešąją erdvę, kuri tikrai puošia mūsų miestą“, – sako meras Bronius Markauskas.

Skverelyje, kuriame plevėsuoja trispalvė, atnaujintas senas šaligatvis, kurio anksčiau nebuvo matyti dėl jį užžėlusios žolės, pastatytas suoliukas, leisiantis atsikvėpti. Artimiausiu metu vėliava bus apšviesta. Ateityje skverelyje suplanuota pasodinti medžių giraitę. Pagal parengtą Klaipėdos gatvės želdinių pertvarkymo projektą šioje vietoje bus pasodintos liepos, pelkiniai ąžuolai, europiniai maumedžiai bei paprastieji skirpstai. Šie medžiai gerins gatvės reprezentatyvumą, mikroklimato sąlygas pėstiesiems.

Vėliavos stiebas su vėliava ir montavimo darbais kainavo 6,6 tūkst. eurų. Darbus atliko įmonė „Easy Fun“.

Minėjimo metu buvo pašventintos Lietuvos trispalvės, įteikti atminimo ženklai bei pasidalinta atsiminimais apie sovietmečiu uždraustos Lietuvos trispalvės viešinimą.

Prieš 101-erius metus, 1919 metų sausio 1 d.,  pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo, kai  ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto, pirmojo Lietuvos kariuomenės savanorio Kazio Škirpos.

Pakelta vėliava buvo palydėta garbės šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas bei kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.

Saugokime ir gerbkime Lietuvos trispalvę!

Daugiau nei 1 km ilgio trispalvė buvo nešima nuo Karpių dvaro iki nepriklausomybės kovų didvyrio, artilerijos karininko Jono Stapulionio kapo.

Prezidentūros pranešime teigiama, kad šalies vadovui taip pat buvo įteiktas Joniškėlio respublikos piliečio pasas.

G.Nausėda teigė, kad Lietuva dėl savo laisvės kovojo ilgus šimtmečius, tačiau niekada negalėjo būti tikra, kad gaus ją kartą ir visiems laikams.

„Laisvei nuolat iškyla pavojų – tiek šalies viduje, tiek ir išorėje. Bet su jūsų visų pagalba, su jūsų visų pasiryžimu statyti savo valstybę, paversti ją stipria ir klestinčia, manau, atimsime norą bet kokiam nedraugui kėsintis į mūsų laisvę“, – sakė šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, 1919 metų įvykiai Joniškėlio miestelyje ir jo apylinkėse, kai narsūs žmonės ėmėsi patys kurti savivaldą, nelaukdami, kol juos pasieks besikuriančios Lietuvos kariuomenės daliniai, rodo, kad tas, kas nori būti laisvas, neprivalo laukti kažkieno instrukcijų ar nurodymų.

„Laisvė nesveria – laisvė kelia aukštyn“, – pabrėžė G. Nausėda.

Buvusiame istoriniame Joniškėlio valsčiaus centre Joniškėlio respublikos šimtmečio šventėje dalyvavo daugiau negu tūkstantis žmonių. 

Tautinė vėliava ant kelto pirmą kartą išskleista šiemet Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. 91,26 m² ploto, 16,9 m ilgio ir 5,4 m pločio trispalvė uždėta ant kelto „Nida“, plaukiojančio tarp Senosios perkėlos (Šiaurinis ragas) ir Smiltynės. Šiuo išskirtiniu projektu „Smiltynės perkėla“ paminėjo prasidedantį antrąjį atkurtos šalies šimtmetį.

„Keltai yra neatsiejama uostamiesčio dalis. Jie užtikrina būtiną susisiekimą su Kuršių nerija ir jais kasdien keliauja šimtai žmonių. Vasarą šis skaičius dar labiau išauga, kai į pajūrį pradeda plūsti poilsiautojai. Na, o mes, kaip uostamiesčio gyventojai, nusprendėme kuo originaliau pasveikinti Lietuvą su gimtadieniu, todėl vėliavai iškelti ir pasirinktas Klaipėdos simbolis – laivas. Džiugu, kad agentūra „Factum“ šį mūsų sumanymą pastebėjo. Taigi, šiai dienai didžiausios laivo vėliavos rekordas priklauso mūsų įmonei“, – sako „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

Originalus sumanymas neliko nepastebėtas ir besikeliančiųjų. Žmonės vėliavos vaizdais dalijosi socialiniuose tinkluose, o užsienio svečiai ne kartą įmonės darbuotojų teiravosi,  kokia proga ji iškelta. Didžiausia laivo vėliava bus keliama per visas valstybines šventes. Tad nespėję jos pamatyti ir nusifotografuoti, tai galės padaryti jau liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Siekdami paminėti ne tik naujojo sezono pradžią, bet ir visai Lietuvai svarbią sukaktį, organizatoriai nusprendė surinkti mažiausiai šimtą „Porsche“ automobilių į vieną vietą, kiekvieno jų savininkui įteikti po trispalvę, padaryti bendrą fotosesiją ir pasiekti neoficialų Lietuvos rekordą – daugiausia į vieną vietą surinktų „Porsche“ automobilių. Organizatorių skaičiavimu, šeštadienio popietę į Vilniaus centrą jų atvyko net 114.

„Klubas kiekvienais metais organizuoja nemažai renginių, tačiau pagrindiniai yra būtent sezono atidarymas bei uždarymas. Nusprendėme, kad atidarymo metu būtų gražu paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir į vieną vietą surinkti tiek „Porsche“ automobilių, kiek dar nėra buvę. Kvietėme ne tik klubo narius, bet ir jam nepriklausančius „Porsche“ savininkus. Prie šios iniciatyvos noriai prisijungė ir „Porsche“ klubo nariai iš Latvijos“, – apie išskirtinio renginio idėją pasakojo klubo prezidentas Renatas Augustinas.

Porą valandų pabuvę Vilniaus centre, „Porsche“ klubo nariai pajudėjo į antrąją sezono atidarymo dalį Europos Centro golfo klube.

„Džiaugiamės, kad Lietuvoje „Porsche“ savininkų bendruomenė yra tokia ypatingai aktyvi. Jų narius vienija ne tik automobilio markė, bet ir panašus požiūris į gyvenimą, bendros vertybės ir pomėgiai, todėl susipažinę klube jo nariai dažnai tampa puikiais draugais ar net verslo partneriais. Lietuvos „Porsche“ klubas – patikimas ir stiprus mūsų partneris, kuris net tik rūpinasi prekės ženklo ambasadoryste, bet imasi ir socialinių projektų, ugdydami jaunąją kartą“, – sako Vilniaus „Porsche“ centro direktorė Rasa Klimavičiūtė.

„Porsche“ klubo istorija prasidėjo dar 2003 m., kuomet jis buvo įregistruotas Lietuvos Teisingumo ministerijoje, o 2008 m. nariai nusprendė tapti oficialiu „Porsche“ klubu bei didžiulės tarptautinės bendruomenės dalimi. Po metus trukusių procedūrų Lietuvos „Porsche“ automobilių savininkus vienijantis klubas tapo oficialiu „Porsche Clubs Worldwide“ nariu. 2009 m. „Porsche AG“ atstovai patvirtino, kad „Porsche Club Lithuania“ organizacijai suteikiamas numeris 214.

Klubas ne tik organizuoja sezono atidarymo bei uždarymo renginius, taip pat bendradarbiauja su šalies švietimo įstaigomis – skiria stipendijas gabiems VGTU Transporto inžinerijos studentams, globoja Panevėžio Algimanto Bandzos vaikų globos namus ir prisideda prie kitų kilnių iniciatyvų gimimo ir įgyvendinimo.

Su juo kažką kalbėjusi prasigėrusi moteris nuspūdino į netoliese esančią savo nuolatinę dislokacijos vietą, o pagyvenęs vyras liko sėdėti.

Pro šalį praėjo keletas žmonių, tačiau niekas į šaltyje sėdintį žmogų nekreipė dėmesio. Priėjęs paraginau vyrą keltis ir keliauti namo. Tačiau to daryti iki šiol niekada nematytas žmogus neskubėjo. „Žinai, kokio amžiaus motiną aš turiu? 94-erių. Man jau beveik 63-eji. Na ir kas, kad dabar čia sėdžiu. Jaunystėje patarnaudavau per mišias Kauno arkikatedroje bazilikoje. Buvau klapčiukas“, - portalui kauno.diena.lt sakė Albertu prisistatęs vyras.

Jis nesiteikė paaiškinti, kodėl geria, pats pradėjo klausinėti, ką manau apie Lietuvą ir Vytautą Landsbergį. Albertas tikino, kad geria ne todėl, kad jam dabar blogai: „Man prie visų valdžių buvo gerai. Ir nebūna blogai, kai išsipagirioju“, - tikino jis.

Vyras sutiko fotografuotis ir į ranką paėmęs vėliavėlę, mielai pozavo. „Gali skelbti nuotraukas. Ar duosi man penkis?“, - klausė jis.

Išgirdęs atsakymą „ne“, Albertas kelis kartus šūktelėjo: „Duok penkis, sakau!” Jam ranką padaviau tik tada, kai vyras paprašė padėti atsikelti. Atsistojęs jis nenuvirto – pradėjo eiti. Tikiuosi, pasiekė namus.

Nuotrauka, kurioje matyti Lietuvos vėliavos spalvomis nušvitusi pastato viršūnė, „Facebook“ paskyroje pasidalijo Lietuvos generalinis konsulatas Niujorke.

Kaip skelbia Jungtinių Valstijų žiniasklaida, pažymint Pietų Korėjoje vykstančias Pjongčango olimpines žaidynes, nuo penktadienio iki šeštadienio nakties vietos laiku pastatas kas devynias minutes buvo apšviestas vis kitos žaidynėse dalyvaujančios valstybės vėliavos spalvomis.

Tradicija apšviesti vieną aukščiausių JAV pastatų įvairiomis progomis įvesta dar 1976-aisiais.

Pasak pranešimo, Lietuvos parolimpinės misijos vadovas Gintaras Zavadckis parolimpinio kaimelio šeimininkei įteikė knygą apie Lietuvą, o Lietuvos atstovui buvo įteikta statulėlė su Rio de Žaneiro parolimpiados ženklu.

Lietuvos rinktinės pagerbimo šventė vyko kartu su kitomis šalimis: Olandija, Kinijos Makao, Zambija, Maliu ir Meksika.

Komandų pasveikinimo metu organizatoriai priminė Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir skatino visus prisidėti kuriant naują pasaulį be apribojimų. Šiomis Jungtinių Tautų vertybėmis ir principais buvo paremta ir renginio muzikinė programa, kurios metu Brazilijos šokėjai išjudino susirinkusias šalių delegacijas.

Trečiadienio vakarą Lietuvos vėliavą Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių atidaryme neš jauniausias Lietuvos parolimpinės rinktinės narys – 17-metis plaukikas iš Kauno Edgaras Matakas.

Pasak E. Matako, būti Lietuvos vėliavnešiu parolimpinėse žaidynėse jam yra didelė garbė ir atsakomybė. Parolimpiečių išleistuvėse Lietuvos trispalvę plaukikui įteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Planuojama, kad Rio parolimpinių žaidynių atidaryme žygiuos tik 15 iš 25 Lietuvos delegacijos narių. Tie sportininkai, kuriems rugsėjo 8 dieną jau prasidės varžybos – lengvaatlečiai Kęstutis Skučas ir Mindaugas Bilius, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis ir šeši golbolininkai – atidarymo ceremonijoje nedalyvaus.

„Pasimokėme iš ankstesnių parolimpinių žaidynių, kad delegacijos privalo atvykti į atidarymo ceremoniją iš anksto ir dvi valandas išsirikiavusios laukti prie paradinio įėjimo. Nors pati atidarymo šventė yra didinga ir įspūdinga, sportininkai turi laikytis griežto treniruočių ir poilsio režimo, o toks ilgas stovėjimas, laukimas ir paskui dar dalyvavimas dviejų valandų atidarymo renginyje per daug išvargina prieš svarbius startus“, - komentavo golbolo rinktinės vyriausiasis treneris Karolis Levickis.

Organizatoriai informavo Lietuvos delegaciją, kad dalyvavimas atidarymo ceremonijoje užtruks beveik 7 valandas.