„Šiandien girdėjau, kad galima turguje rasti Lietuvoje užaugintų bulvių, bet dar nė vienas kilogramas lietuviškų bulvių nebuvo nukastas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

Anot jo, kaimyninėje Lenkijoje rusiškų daržovių problema yra itin opi, ir nors Lietuvoje ji dar nėra didelė, bet ją reikia užkardyti kuo anksčiau.

„Šiemet (rusiškų daržovių įvežimo į Lenkiją – BNS) mastas yra padidėjęs kartais – jeigu mes anksčiau fiksuodavom įvežtinius produktus sunkvežimiais, keliais sunkvežimiais, tai šiandien mes turim statistiką, kad apie 3 tūkst. tonų įvežta produkcijos per mėnesį“, – sakė P. Andriejavas.

Asociacijos vadovo teigimu, Lenkijos ūkininkai, konkuruodami su nesaugia pigia rusiška produkcija, savo prekes parduoda itin pigiai, todėl nelygioje konkurencinėje kovoje nukenčia ir Lietuvos ūkininkai.

Jeigu mes anksčiau fiksuodavom įvežtinius produktus sunkvežimiais, keliais sunkvežimiais, tai šiandien mes turim statistiką, kad apie 3 tūkst. tonų įvežta produkcijos per mėnesį.

 

„Imamasi priemonių kryptingai žlugdant tos šalies sektorius, nes žlugdyti nereikia tiksliai į tą šalį kad vežtų, tarkim, į Lietuvą, nes šiai dienai juk į Lietuvą nė vienas kilogramas neįvažiavo oficialiai, bet aplinkui pas kaimynes sektorius yra žlugdomas“, – pabrėžė jis.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis teigė, kad klastojamuose dokumentuose rašoma, kad produkcija yra lenkiška, o kai kurie pardavėjai tiesiog nenurodo kilmės šalies.

„Ji (produkcija – BNS) turi per kažkur įvažiuoti, čia reikia turėti sieną. Geriausias dalykas tai yra Lenkija per Baltarusiją arba Latvija, Estija, kur tiesiog su Rusija sieną turi“, – aiškino S. Dimaitis.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė tikino, kad daugiausia klastojamos produkcijos Lietuvoje galima rasti turguose, be to, problema kyla ne pirmą kartą.

„Prieš kelis metus kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, nes pastebėjome lietuviškų bulvių pardavimus, kai jų dar nebuvo kasama. (...) Maisto ir veterinarijos tarnyba važiuodavo į turgus arba į bazes ir pas tuos ūkininkus prašydavo parodyti pakasą, (...) dažnu atveju jų nebuvo. (...) Mes šiais metais prašysime tarnybos, kad prašytų parodyti pakasą“, – pasakojo ji.

LŠA anksčiau skelbė, jog šiais metais fiksavo žemiausią importinės produkcijos kainą per pastaruosius kelerius metus, kuriai įtakos daro įvežtinė produkcija iš Rusijos.

LŠA Žemės ūkio ministerijos prašo imtis veiksmų, kad importas iš Rusijos būtų sustabdytas. Taip pat prašo įpareigoti atsakingas institucijas tikrinti šiltnaminės produkcijos tikrąją kilmės šalį.

Lietuvos žemės ūkio rūmai taip pat kreipėsi į Lenkijos žemės ūkio rūmus su prašymu vienyti jėgas ir drauge kreiptis į ES institucijas, kad būtų uždraustas produktų importas iš Rusijos bei Baltarusijos, taip pat šalių lygmeniu įvedama patikra, visuomenei viešinama, kokios įmonės parduoda tokią produkciją.

„Manau kad sprendimai galėtų būti greičiau priimti nei laukti pavasario. (...) Kai kuriuos sprendimus galima priimti nelaukiant Seimo sesijos“, – ūkininkams ketvirtadienį mitinge sakė J. Niewierowiczius.

„Tai, kad buvo padarytos klaidos yra faktas. Tą pripažino ir pati premjerė, ir ministrai. Jas reikia kuo greičiau taisyti“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pažadėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos Seime turėtų būti svarstomos skubos tvarka.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sakė iš Seimo pirmininkės išgirdęs pažadą, kad žemdirbių keliamos problemos bus svarstomos iš karto pradėjus Seimo pavasario sesiją, be to, gali būti sušaukta ir neeilinė sesija, jei iniciatyvos imtųsi opozicija.

Tam turime užtikrinti adekvačias sąlygas, finansavimą. Todėl prezidentas palaiko tokias akcijas, pokalbius, derybas, kad pokyčiuose dalyvautų visi.

J. Niewierowiczius mitinge prie Vyriausybės pridūrė, kad prezidento tikslas – žemės ūkio indėlis į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

„Tam turime užtikrinti adekvačias sąlygas, finansavimą. Todėl prezidentas palaiko tokias akcijas, pokalbius, derybas, kad pokyčiuose dalyvautų visi“, – sakė jis.

„Prezidentas mano, kad Lietuvos žemės ūkis yra strateginė ekonomikos dalis. Visada dirbo dėl to, kad ūkis stiprėtų. Pradedant nuo to, kad 2020 metais kovojome penkias paras dėl didesnių išmokų žemdirbiams“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Vyriausybė jau parengė Akcizų įstatymo pataisas, siūlančias gyventojams ir verslui sumažinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą bei grąžinti žymėto žemdirbiams skirto dyzelino naudojimo tvarką. 

Projektu siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizą taikyti gyventojų namų šildymui, taip pat dujoms balionuose bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie tarifo sumažėtų 60-70 centų, dujų balionas atpigtų apie 6,6 euro. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar būtų skaičiuojama CO₂ dedamoji. 

Tuo metu lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – siūloma leisti naudoti ne tik traktoriams. bet ir kitoms žemdirbių transporto priemonėms.

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.

Jo teigimu, įstatymų pataisų projektai pirmadienį paskelbti teisės aktų registre.

„Mūsų Vyriausybės politinės kultūros dalis yra pripažinti ir ištaisyti klaidas. Tas įvyko labai greitai po susitikimo ir jau vakar yra paskelbti teisės aktų projektai (...) dėl žaliojo dyzelio tvarkos sugrąžinimo, kokia buvo, taip pat akcizo (suskystintoms – BNS) naftos dujoms sumažinimas iki 41 euro“, – LRT radijui antradienį sakė K. Navickas. 

Vyriausybės kanceliarijos parengtu Akcizų įstatymo pataisų projektu siūloma lengvatinį dyzelino akcizą – 60 eurų už 1 tūkst. litrų – leisti naudoti žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams, kurie neturi traktorių ar kitos žemės ūkio technikos, bet naudoja kitas transporto priemones.

Be to, siūloma lengvatinį 41 euro už toną SND akcizo tarifą taikyti buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat  išpilstytoms į dujų balionus bei verslui naudojant kaip kurą šildymui. Nuo sausio šioms dujoms taikomas 304,1 euro (be PVM) tarifas.

Buitiniams vartotojams papildoma dedamoji prie lengvatinio tarifo sieks 10-11 centų už kubą vietoje 72-80 centų dabar. Dujų balionas, taikant šį akcizą, pabrangs tik 1,04 euro vietoje 7,67 euro šiuo metu. Verslui prie pastoviosios dalies – 41 euro – dar bus skaičiuojama CO2 dedamoji. 

Skaičiuojama, kad dėl akcizo lengvatos valstybės biudžetas šiemet (nuo balandžio) neteks 9,6 mln. eurų pajamų, o 2025 ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.

Šiuo metu Briuselyje viešintis žemės ūkio ministras su protestuojančiais žemdirbiais ketina susitikti trečiadienį.

Žemdirbiams netiko tie pažadai, kuriuos mes išgirdome.

Žemdirbių protesto organizatorės – Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad į Vilnių atvykusių protestuojančių žemdirbių technika bus statoma Gedimino prospekte paliekant jo viduryje pravažiavimą, dalis jos – A. Goštauto gatvėje, Seimo aikštelėje bei už jos esančioje teritorijoje.

„Nėra tikslo visiškai užblokuoti kažkurias gatves, sustabdyti eismą, bet tai bus Vilniaus miestui iš tikrųjų tam tikra našta ir gyventojams sukels nepatogumų“, – LRT radijui antradienį sakė I. Hofmanas.  

Žemės ūkio tarybos pirmininkas teigė, kad žemdirbių dialogas su valdžios institucijomis vyksta, matomi jos žingsniai link bendradarbiavimo, tačiau, pasak jo, tęsti protestus nusprendė pati žemdirbių bendruomenė.

„Žemdirbiams netiko tie pažadai, kuriuos mes išgirdome. Žemdirbių bendruomenė išstūmė savo organizacijas ir privertė imtis koordinavimo bei organizavimo akcijų vykdant jų valią“ – sakė I. Hofmanas.

„Įtampa žemdirbių bendruomenėje yra didelė. Jeigu žmonės net iš Skuodo, iš tolimiausio rajono, tiek kilometrų pasiryžta važiuoti su traktoriais, vadinasi problemų yra, jiems skauda“, – pridūrė jis.

I. Hofmanas pirmadienį BNS sakė, kad į Vilnių turėtų suvažiuoti daugiau kaip 800 vienetų įvairios technikos, ji į sostinės centrą ims važiuoti antradienį po pietų, tai gali užtrukti iki 23 valandos.

Taryba BNS pranešė, kad trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 11 iki 16 val. prie Vyriausybės rūmų vyks ūkininkų ir jų rėmėjų protesto akcija, tikimasi apie 2 tūkst. dalyvių.

Tarybos atstovai ir kiti ūkininkai kalbės apie problemas, bus kviečiami pasisakyti ir valdžios atstovai, tikimasi, kad su protestuotojais susitiks aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Sausio 25 dieną laukiama prezidento Gitano Nausėdos pasisakymo.

Antradienį prie akcijos prisidės ir anksčiau protestą Kauno rajone surengę privačių miškų savininkai. Privačių miškų savininkų asociacija pirmadienį pranešė, kad į Vilnių atvyks 50 miškovežių, jie dvi paras stovės miesto centre.

Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad nuo antradienio iki penktadienio dalyje Gedimino prospekto bus ribojamas eismas. Lietuvos žemės ūkio tarybos duomenimis, traktoriai iš Vilniaus pradės išvažiuoti penktadienį apie 9 valandą.

Ūkininkai sausio pradžioje visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, daugiamečių pievų atstatymą, ragino spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis) susitikęs su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais sausio 11 dieną žadėjo pateikti sprendimus dėl daugiamečių pievų atstatymo. Antradienį šį klausimą jis aptars susitiks su žemės ūkio ministru K. Navicku.

Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad susitikimas – sėkmingas, premjerė žada atsižvelgti į problemas.

„Buvo labai konstruktyvus darbinis pokalbis ir dialogas įvyko, premjerė mus išgirdo ir į daugelį problemų bus atsižvelgta. (...) Suskystintų dujų akcizas, saugotinų teritorijų plėtra, daugiamečių pievų problemas spręsti įpareigojo Žemės ūkio ministeriją“, – po susitikimo pirmadienį žurnalistams sakė I. Hofmanas.

„Sekantį susitikimą premjerė siūlo kovo mėnesį, bet jau dėl tolimesnių veiksmų mes tarsimės su savo bendruomene ir tarsimės, ką daryti toliau“, – teigė jis.

Buvo labai konstruktyvus darbinis pokalbis ir dialogas įvyko.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas taip pat teigė, kad susitikimas buvo efektyvus, pasak jo, premjerė turi „daugiau galių“ ir mato situaciją geriau negu atskiri ministrai.

„Tos temos yra daugeliui bendros ir aš manau, kad matyt yra natūralu, kad pažadai arba susitarimai yra tvirtesni, kai jie yra pas premjerę“, – žurnalistams po susitikimo teigė K. Navickas.

Ministras pridūrė, kad klausimas dėl daugiamečių pievų pirmadienį detaliai nenagrinėtas, dėl to ūkininkai šią savaitę vyks tartis su eurokomisaru, atsakingu už žemės ūkį.

„Daugiamečių pievų atstatymas čia nebuvo nagrinėjamas labai detaliai, nes premjerė sako, kad čia per daug techninis klausimas ir aš su tuo sutinku. Ūkininkai važiuoja pas žemės ūkio komisarą ketvirtadienį ir mes pasiderinome pozicijas. Yra naujas siūlymas, praeitą penktadienį buvo aptartas su ūkininkų atstovais ir mes tą siūlymą norime pateikti Komisijai, tikiuosi ir ūkininkai aptars panašius dalykus ir jeigu gaunam palaiminimą iš Komisijos, tai kai kuriais klausimais tikimės, kad problema spręsis“, – sakė K. Navickas.

Ūkininkų atstovas I. Hofmanas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad dėl pieno krizės nieko konkretaus susitarta nebuvo.

„Dėl pieno klausimas vis tik liko atviras, nieko konkretaus, padiskutavom, bet tai nebuvo iki galo, išsamiai rasti tie sprendimai“, – sakė tarybos pirmininkas.

Tuo metu į ūkininkų įtarimą, kad per Lietuvą iš Rusijos vežami grūdai patenka į Lietuvos rinką, anot jo, ketinama pažvelgti atidžiau.

„Kad pasilieka (Rusijos grūdai Lietuvoje – BNS), tokios statistikos nėra, yra tik spėliojimai ir įtarimai, kad taip gali būti. Gali būti ir sumaišomi, bet kad tranzitu keliauja apie 250 tūkst. tonų buvo perkrauta per mūsų uostą, tai taip, faktas yra šitas. Ir ką pasakė premjerė, kad jie pabandys su Baltijos šalimis susirinkti informaciją ir pažiūrėti, kokių galėtų imtis sprendimų“, – sakė I. Hofmanas.

Susitikime taip pat dalyvavo ir Aplinkos ministerijos atstovai.

I. Hofmanas anksčiau sakė, kad laužai nuo 14 valandos maždaug tris valandas degs visuose Lietuvos rajonuose, proteste dalyvaus daugiau nei 50 ūkininkų organizacijų, o kitas renginys planuojamas sausio pabaigoje.

Ūkininkai protestuoja prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad laužai nuo 14 valandos maždaug tris valandas degs visuose Lietuvos rajonuose.

„Kiekvienas rajonas uždegs nuo 5 iki 50 laužų. (...) Faktas, kad kiekvienam Lietuvos rajone prie pagrindinių kelių bus uždegti laužai. (...) 60 rajonų yra, jeigu po 10 laužų, tai ir iki tūkstančio galėtų būti“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Anot tarybos pirmininko, proteste dalyvaus daugiau nei 50 ūkininkų organizacijų, o kitas ciklo renginys planuojamas sausio pabaigoje.

I. Hofmano teigimu, su I. Šimonyte bus kalbama apie aktualiausias žemdirbių problemas – daugiamečių pievų, saugomų teritorijų plėtrą, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, pieno krizę.

„Šitas susitikimas jau buvo derintas anksčiau, nuo spalio mėnesio. Didelė dalis tų klausimų sutampa su dabartiniais reikalavimais. Vienas svarbiausių – daugiamečių pievų problema, dar saugotinų teritorijų plėtra, dujų (suskystintų naftos dujų – BNS) akcizas ir nauja kuro naudojimo tvarka, pieno krizė“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Susitikime dalyvaus Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai: I. Hofmanas, Raimundas Juknevičius, Eimantas Pranauskas, Jonas Valionis, Audrius Vanagas.

I. Hofmanas anksčiau teigė, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas turėtų būti atstatydintas, nes nesugeba susitvarkyti su žemdirbių problemomis.

Žemės ūkio rūmai pirmadienį aplinkos ir žemės ūkio ministrams įteiks rezoliuciją, kuria valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.

Žemės ūkio taryba vienija 10 organizacijų – apie 80 proc. Lietuvos ūkininkų.

„Jeigu šitam finansiniam laikotarpyje lubos siekė 150 tūkst. eurų, tai naujame laikotarpyje sieks 100 tūkst. eurų. Jeigu norėsime pakeisti sumą, reikės keisti įstatymus, aukščiau lubas gali valstybė pakelti, kiek nori“, – ketvirtadienį Seimo konservatorių frakcijoje teigė ministras. 

Vėliau jis BNS patikslino, kad 150 tūkst. eurų lubos buvo panaikintos nuo 2019 metų, dabar jokių lubų nėra. 

A. Palionis vis dėlto mano, kad išmokų lubos naudos neduos. Jis abejoja, ar būdamas ministru tokį įsakymą pasirašytų.

„Mes galime jas padaryti (nustatyti lubas – BNS), tik efekto nebus – ūkiai skaičiuos, administracinė našta bus NMA“, – BNS kalbėjo ministras.

Jis įsitikinęs, kad naudingiau būtų, jeigu būtų taikomos kitos rėmimo formos.

Be to, A. Palionis BNS teigė, kad konkreti lubų įsigaliojimo data paaiškės rudenį, kai ES apsispręs, kiek truks pereinamasis laikotarpis – vienerius ar dvejus metus, ir taps aišku, kada pradės galioti 2021-2027 metų finansinio laikotarpio įsipareigojimai ir reikalavimai. Be to, lubos ES šalims narėms nėra privalomos. 

„Taps aišku, kada įsigalios – ar nuo 2022 metų, ar nuo 2023 metų. Tada, kai paaiškės, ministras savo įsakymu lubas nustatys arba ne“, – BNS  teigė ministras.  

A. Palionio teigimu, Lietuva norėtų, kad pereinamasis laikas truktų vienerius metus – tai reikštų, kad nuo 2022-ųjų jau galiotų didesnės išmokos ir nauji susitarimai.  

Ministras pabrėžė, kad jauniesiems ūkininkams tiesioginių išmokų bus leidžiama išmokėti daugiau negu iki šiol – ne mažiau kaip 2 proc. (vietoj iki 2 proc.), valstybė ribas galės nusistatyti pati, jas tvirtinsis ir skirstant paramą už ekologinius ūkius.

Taip pat atsisakyta žemės dydžio ribojimų skiriant išmoką už pirmuosius deklaruotus naudmenis (dabar iki 30 ha).

Paskelbtose Europos Vadovų Tarybos išvadose rašoma, kad stambiems paramos gavėjams išmokos bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų, tačiau šalys gali nuspręsti kitaip.

ES vadovams liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti šių išmokų lubas. Jo komandos atstovai teigė, kad maksimali išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų. 

Prezidento nuomone, išmokos žemdirbiams turi būti socialiai teisingos, remiančios ne tik dideles, bet ir smulkias bei vidutines įmones. 

A. Palionis anksčiau nepritarė prezidento iniciatyvai nustatyti maksimalias ribas, nes tai, anot ministro, sumažintų Lietuvos ūkininkų konkurencingumą. Jo teigimu, išmokos galėtų būti ribojamos tik tokiu atveju, jei tokia pati tvarka galiotų visose ES šalyse.

ES vadovų patvirtintame 2021-2027 metų ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 eurų už hektarą dabar iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.

„Visose valstybėse narėse 2022 metais išmokų lygis bus mažiausiai 200 eurų už hektarą“, – rašoma projekte, kurį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).

Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.

Atotrūkį tarp šalių žadama mažinti „per šešis vienodus etapus, pradedant nuo 2022 metų“, kartu įtvirtinama išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.

„Visos narės, kurių tiesioginės išmokos už hektarą nesiekia 90 proc. ES vidurkio, 50-ia proc. sumažins atotrūkį tarp jų dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES vidurkio per šešis vienodus etapus, pradedant nuo 2022 metų“, – rašoma dokumente.

Lietuvai derybose atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda šio pasiūlymo kol kas nekomentavo. Viršūnių susitikimo pirmąją dieną jis pareiškė sieksiantis, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų.

Naują projektą dėl 2021-2027 metų ES biudžeto ir kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo Ch. Michelis pateikė ketvirtąją viršūnių susitikimo dieną, tikėdamasis, kad jis padės pasiekti perlaužimą įtemptose derybose dėl ūkio gaivinimo plano po koronaviruso sukeltos krizės.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teigia, kad Lietuvos žemdirbiams svarbu, jog išmokos ilgainiui suvienodėtų, nes tik tai užtikrintų sąžiningą konkurenciją.

„Su didėjimu viskas tvarkoje. Tiems, kurie daug gauna, turėtų nedidėti, o tiems, kurie nepasiekė to vidurkio, turi didėti ir tada susilyginam bei žaidžiam teisingai“, – BNS pirmadienio vakarą sakė J. Talmantas.

„Įsivaizduokite, jie dabar važiuoja asfaltu, o mes paprastu žvyrkeliu, kaip mums juos pasiekti? Niekaip“, – pridūrė jis.

196 eurų už hektarą tikslas buvo numatytas prieš septynerius metus suderėtame biudžete. Briuselio pareigūnai teigia, kad numatyta suma Lietuvai buvo skirta, bet šis rodiklis nepasiektas, smarkiai išaugus dirbamos žemės plotams.

J. Talmantas skaičiuoja, kad tiesioginių išmokų Lietuvos ūkininkai kasmet gautų po 10 proc. daugiau, jeigu dirbama žeme neverstų apleistų plotų.

„Pjaunam, kertam krūmus apleistus, durpynus. Plotus didindami atskiedžiame tas išmokas ir stovime vietoje“, – BNS pirmadienį sakė jis.

Tiesioginių išmokų skirtumai Europoje iš dalies grindžiami tuo, kad dėl įvairių veiksnių gerokai skiriasi žemės ūkio produkcijos gamybos išlaidos, pradedant gamtiniais veiksniais ir baigiant darbo jėgos kaštais.

Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams nuo vidurkio gerokai atsilieka nuo pat įstojimo į ES.

Lyginant su šeštadienio versija, kitos Lietuvai svarbiausios eilutės biudžeto projekte nesikeičia.

Vadinamoji sanglaudos parama 2021-2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje siūloma skirti 490 mln. eurų.

Finansavimas Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities, turėtų siekti 189 mln. eurų. Ši eilutė 50-a mln. eurų buvo padidinta šeštadienį.

Greta ES biudžeto Ch. Michelis pateikė atnaujintą pasiūlymą dėl naujai kuriamo 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo fondo.

Iš jo kaip negrąžinamos subsidijos šalims būtų skiriama 390 mlrd. eurų, kita suma galėtų būti paskolinta. Tai pirmas kartas, kai parama šalims būtų skiriama iš bendrai pasiskolintų lėšų – pinigus tarptautinėse rinkose ketina skolintis Europos Komisija.

Kol kas nėra tikslių skaičiavimų, į kokią fondo dalį pretenduotų Lietuva.

ES vadovų derybos gali užsitęsti iki antradienio ryto.

„Mūsų noras, kad žemės ūkio bendroji politika būtų bendra, kad nebūtų diskriminacijos. Kad būtų išlaikytas stabilus bendrasis žemės ūkio biudžetas, galbūt didinamas. Kad nebūtų didinama atskirtis tarp Rytų ir Vakarų kaip du kartus ar net tris kartus skiriasi (tiesioginės – ELTA) išmokos“, – Eltai sakė A. Svitojus.

Jo teigimu, taip pat siekiama, kad Lietuva nebūtų traktuojama kaip nauja ES valstybė.

„Tai yra normali ES valstybė, kuri turi savo kvotas, teises, atstovavimą ir lygiateisiškumą. Nėra taip, kad esame naujokai. (...) 165 mln. gyventojų Vidurio Europos valstybių turi turėti tokias pačias teises kaip ir kita pusė ES“, – kalbėjo A. Svitojus.

Jis teigė, kad ketvirtadienį su žemdirbiais Briuselyje susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda suteikė vilties, kad Europos Vadovų Taryboje kalbės ta linkme, kurios tikisi žemdirbiai.

ŽŪR pirmininko teigimu, ketvirtadienį proteste taip pat dalyvavo Centrinės Europos šalys – Čekija, Slovakija ir Lenkija.

ŽŪR duomenimis, vidutinė išmoka už hektarą dabar sudaro 181 eurą.

Pasak ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį.

Daržovių augintojai: situacija laukuose – įtempta

Daržovių augintojų asociacijos valdybos narys, ūkininkas Martynas Laukaitis sako, kad šiuo metu situacija sudėtinga, nes drėgmės balansas dirvose neatsistatė po praėjusių metų sausros.

„Po praėjusių metų sausros per žiemą neatsistatė gruntinio vandens lygis. Įprastais metais dirvoje būna daug drėgmės, jos būna sukaupta per žiemą iš sniego, iš lietaus, iš kritulių, dirva prisisotinusios drėgmės. Šiais metais drėgmės nėra nuo pavasario“, – BNS sakė M. Laukaitis.

„Šiomis dienomis (lietus – BNS) apkrito, milimetras, tik dulkės paviršiuje susidrėkino, bet į dirvą nė kiek neįsigėrė“, – pridūrė jis.

M. Laukaitis Šakių rajone beveik 300 hektarų plote augina bulves, burokėlius, cukinijas ir moliūgus.

Nors laukuose grūdinės kultūros jau pasėtos, dauguma ūkių baigia sodinti bulves, anot M. Laukaičio, jo ūkyje kol kas nepasėti vėlyvieji burokėliai – laukiama drėgmės.

Kelmės rajone ūkininkas Algimantas Vaupšas apie 300 hektarų plote augina daržoves ir 630 hektarų plote – grūdus. Anot jo, išdžiuvusių plotų apsaugoti nuo sausros nepavyksta.

„Kažkiek įmanoma (palaistyti – BNS), daržoves vieną kitą palaistai, o grūdams tai nieko neapsisaugosi, tiek hektarų palaistyt“, – BNS sakė A. Vaupšas.

Anot jo, kol kas neaišku, koks bus derlius, tačiau ankstyvosios daržovės vėluos, nes didelė jų dalis dar nesudygusios.

Grūdininkai rekordinio derliaus nesitiki

Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad prieš keletą dienų situacija laukuose atrodė kur kas blogiau nei dabar, tačiau jis pripažįsta, kad rekordinio derliaus žemdirbiai šiemet nesitiki.

„Šiandien sausas periodas galėtų mums teikti tokią prielaidą, kad derlius nebus pats didžiausias, rekordų nepasieksim. (...) Pasėliai yra patyrę stresą, rekordinių derlių nebus, bet daugiau išvadų padaryti būtų sudėtinga“, – BNS sakė  I. Jankauskas.

Pasėliai yra patyrę stresą, rekordinių derlių nebus, bet daugiau išvadų padaryti būtų sudėtinga.

Anot jo, stebint laukus matosi, kad kai kur žirniai vos išdygę, vidurio Lietuvoje prastai atrodo vasariniai pasėliai, kai kur žieminių kultūrų plotai sausi.

„Ketvirtadienį ir penktadienį popiet didžiojoje dalyje Lietuvos gavome lietaus, bet tas nerimas, kuris buvo iki šiol dėl lietaus, jis buvo pagrįstas, nes pasėtos vasarinės kultūros ilgą laiką nedygo, nors kitą vertus, pavasaris tikrai ankstyvas“, – teigė I. Jankauskas.

Pasak jo, situacija visoje Lietuvoje panaši, šiek tiek prastesnė – vidurio Lietuvoje.

ES prognozuoja didesnį grūdų derlingumą

Pasėlių derlingumo prognozių sistemos (MARS) analitikai prognozuoja, kad šiemet ES šalyse minkštųjų kviečių derlingumas turėtų būti 6,8 proc. didesnis nei pernai, miežių derlingumas prognozuojamas 7,4 proc. didesnis nei pernai, rapsų – 11,9 proc. didesnis nei praėjusį sezoną, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.

Pasak I. Jankausko, derlingumas prognozuojamas didesnis dėl prastų praėjusių metų rezultatų.

„Palyginti su praėjusiais metais, derlingumo palyginamoji bazė yra labai žemame lygmenyje. Nenustebčiau, kad atskiri ūkiai ar regionai galėtų pasiekti 30 ar 40 procentų didesnius derlius nei praėjusį sezoną“, – sakė I. Jankauskas.

Balandžio duomenimis, dėl nuolatinio drėgmės trūkumo sumažinta javų derlingumo prognozė Ispanijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje.

Leidinio teigimu, šiose pietų Europos šalyse auginamų augalų patiriamas stresas yra didelis, kitose ES šalyse pasėlių augimo sąlygos geresnės.

Peticijoje prašome imtis realių priemonių, kad Lietuvai 2020 metais skiriamas finansinis paketas užtikrintų realias 196 eurų už hektarą (ha) tiesiogines išmokas, žalinimo išmoka už klimatui ir aplinkai naudingas praktikas būtų prilyginta vidutinei ES žalinimo išmokai, o tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams jau nuo 2021 metų siektų ES vidurkį be jokių pereinamųjų laikotarpių.

Kaip nurodoma Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime, peticiją, kurią praeitų metų pradžioje inicijavo Taryba, pasirašė 52 tūkst. 359 Lietuvos piliečių.

„Nors ES sutarties 2 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga sukurta ir yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pan., Lietuvos žemdirbiai jau daug metų nesijaučia esantys visateisiai ES žemdirbių visuomenės nariai ir nesutinka būti laikomi antrarūšiais, tik 90 proc. ES piliečiais. Jų išmokos yra žemiausios ES - 176 eurai už ha, tuo metu ES vidurkis yra 260 eurų už ha - ir jie yra priversti konkuruoti nesąžiningomis sąlygomis bendroje ES rinkoje”, - sakoma Žemės ūkio tarybos pranešime.

ELTA primena, kad praeitais metais Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Briuselyje organizavo du protestus dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo.

Naujuoju 2021-2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metų laikotarpiu.

Pasak ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, o 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, kas sudarytų 79 proc. ES vidurkio. Lietuva su 2020 metais planuojamu 196 eurų vidurkiu yra trečia nuo galo - po Estijos ir Latvijos, o didžiausias išmokas gauna Olandija (vidutiniškai 403 eurus).