Prarado 66 mln. eurų
Kol kas Lietuvoje kaip ir kitose šalyse – daugybė nuo rūkymo priklausomų žmonių. Pataikaudami šiam žalingam įpročiui, jie patiria milžiniškų išlaidų. Tad, atrodytų, akivaizdu, kodėl neretas susigundo pigesniais – kontrabandiniais – rūkalais.
Valstybės vis bando diegti įvairias programas, skatinančias atsisakyti rūkymo. Taip pat bando tvenkti nelegalių cigarečių upes. Deja, ne taip sėkmingai, kaip norėtųsi.
Audito bendrovės KPMG turimais duomenimis, praėjusiais metais dėl šešėlinės prekybos rūkalais vien Lietuvos biudžetas neteko 66 mln. eurų pajamų, o kontrabandinių rūkalų vartojimas išlieka stabiliai didelis.
Bendrovės KPMG ES šalyse atliktas tyrimas "Stella Report" rodo, kad Lietuvoje poslinkis per metus – mažytis, tačiau į gerąją pusę. Skaičiuojama, kad suvartojamų nelegalių cigarečių per metus sumažėjo nuo 17,7 proc. iki 17 proc.
Vertėtų pasidžiaugti, kad, anot tyrimo autorių, lietuviai iš esmės rūko mažiau. Mūsų šalyje, bendrovės KPMG skaičiavimu, surūkomų cigarečių skaičius sumažėjo nuo 3,22 mlrd. 2017-aisiais iki 3,07 mrld. pernai. Tačiau net 0,5 mlrd. (apie 25 mln. pakelių) iš visų surūkytų cigarečių buvo įgytos nelegaliai.
Jeigu šios cigaretės būtų įsigytos legaliai Lietuvoje, pernai šalies biudžetas būtų pasipildęs 66 mln. eurų mokesčių. Anot tyrimo autorių, ES valstybių biudžetai dėl šešėlinės rinkos bendrai patyrė net 10 mlrd. eurų nuostolių.
Ir milžiniški nuostoliai valstybių yra patiriami metai iš metų. Bendras nelegalių rūkalų vartojimas ES, tyrėjų duomenimis, pernai išliko stabilus, palyginti su praėjusiais metais, ir ne itin skiriasi nuo dar ankstesnių metų. Tiesa, per metus maždaug trečdaliu padidėjo suvartojamų rūkalų klastočių skaičius.
Visuomenė, kuri yra nusivylusi politiniais sprendimais, pavargusi nuo įstatymų kaitos, neprotingų įstatymų priėmimo, nevertinant ilgalaikės perspektyvos, toleruoja kontrabandininkus.
Dešimt kartų pigiau
Tyrimo duomenimis, šešėlinė rūkalų prekyba per metus dar labiau išsikerojo Graikijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur ir anksčiau ji klestėjo.
"Stella Report" ataskaitoje teigiama, kad pasitempti nepavyko ir mūsų kaimynei Latvijai, kur, panašu, kad situacija dar mažiau kontroliuojama nei pas mus. Joje net 19,5 proc. suvartojamų rūkalų buvo nelegalūs.
Ekspertai užfiksavo sumažėjusius šešėlinės prekybos mastus Lenkijoje (9,9 proc.), Vokietijoje (3,2 proc.), Estijoje (9,5 proc.) ir Suomijoje (9,7 proc.). Tai, anot tyrėjų, dėl investicijų į pasienio punktų kontrolę. Sienų kontrolė itin aktuali ir kalbant apie Lietuvos pastangas, nes esame Šengeno erdvės pakraštyje. Prasmukus į Lietuvą, iš jos jau laisviau ir paprasčiau transportuoti nelegalias prekes po kitas ES valstybes.
Didžiausi nelegalių rūkalų srautai yra iš Ukrainos, Baltarusijos ir Alžyro. Jie per metus, kaip nurodoma ataskaitoje, iš viso sumažėjo 15 proc.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai yra skaičiavę, kad vidutinė cigarečių pakelio kaina Baltarusijoje yra 8–10 kartų mažesnė nei Lietuvoje. O lyginant su Jungtine Karalyste ar Norvegija, kaina skirtųsi 20 ir daugiau kartų.
Tai, kad daugybė nelegalių rūkalų į ES patenka iš Baltarusijos, iliustruoja ir sėkminga Lietuvos muitinės pareigūnų operacija liepos pradžioje. Tuomet sulaikytos iš Baltarusijos atgabentos kontrabandos vertė – daugiau nei 1,6 mln. eurų.
Vairuotojas deklaravo į Lenkiją tranzitu per Lietuvą vežantis medžio drožlių plokštes, tačiau paaiškėjo, kad jos užėmė mažą vilkiko puspriekabės dalį, o likusi dalis buvo pilna cigarečių dėžių. Iš viso buvo rasta 504 tūkst. pakelių cigarečių "Fest", "NZ Gold" ir "Minsk", pažymėtų baltarusiškomis banderolėmis.
Akivaizdu, kad kontrabandininkų neatgraso nei didžiulės baudos, nei gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Pavyzdžiui, minėtam vairuotojui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Anot muitinės kriminalistų, šiemet cigarečių kontrabandos mėginama įvežti vis didesniais kiekiais. Anksčiau kontrabandos gabentojams buvo įprasta vežti 100–200 dėžių rūkalų, dabar mėginama vienu vilkiku įvežti apie 1 tūkst. dėžių kontrabandos.
Estų pavyzdys
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė dr. Ligita Gasparėnienė – viena mokslininkų, besigilinančių į kontrabandos reiškinį, kuris mūsų ir kitose ES šalyse yra gerokai išsikerojęs.
Profesorė kartu su kolegomis iš MRU, bendradarbiaudami su Lietuvos ir užsienio valstybių pareigūnais bei mokslininkais, šiuo metu vykdo tyrimą, finansuojamą PMI IMPACT. Šio tyrimo rezultatai leis sukurti, kaip tikimasi, efektyvesnę ilgalaikę strategiją, kaip kovoti su korupcija, pinigų plovimu ir organizuotu nusikalstamumu, kurių pagrindinis finansavimo šaltinis yra kontrabanda.
L.Gasparėnienė pastebi, kad šešėlinė rinka priklauso nuo finansinės situacijos šalyje, mokesčių dydžio smulkiajam ir vidutiniam verslui bei kitiems subjektams, kainų atskirose šalyse skirtumo, tačiau didelį vaidmenį atlieka ir visuomenės požiūris į valstybę, bendras ekonominis raštingumas.
Prof. dr. L.Gasparėnienė yra viena mokslininkų, besigilinančių į kontrabandos reiškinį.
– Kokios priemonės labiausiai padėtų sumažinti kontrabandinių tabako gaminių vartojimą Lietuvoje? – pasiteiravome L.Gasparėnienės.
– Mano nuomone, pirmiausia reikėtų kelti gyventojų gaunamas pajamas. Remiantis Eurostato statistikos duomenimis, Lietuva, kaip ir Bulgarija, Rumunija, Latvija, Vengrija ir kt. šalys, patenka į grupę šalių, kurių nacionalinis minimalus darbo užmokestis 2018 m. sausį buvo mažesnis nei 500 eurų per mėnesį. Tiesa, nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis kilo iki 555 eurų per mėnesį, tačiau, atskaičiavus mokesčius, darbuotojas gali gauti tik 394 eurus.
Kita problema – didelė mokesčių našta, palyginti su gaunamomis pajamomis. Lietuva pagal tai, kokią dalį mėnesio pajamų sudaro tabako gaminių ir kitų akcizinių prekių įperkamumas, patenka į penketuką tarp ES šalių, kuriose ši dalis yra didžiausia. Kiti mokesčiai, tokie kaip PVM, GPM, akcizai, PSD, "Sodros" įmokos ir pelno mokestis sudaro didžiausią gyventojų sumokamų mokesčių dalį, tačiau geresnės sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ar kitų kokybiškesnių viešųjų paslaugų teikimo mainais negaunama. Tokiu būdu ir klesti kontrabandinių cigarečių vartojimas.
– Kokia konkrečia kitų šalių patirtimi vertėtų pasinaudoti?
– Siūlyčiau nesidairyti labai toli, o pažvelgti į savo kaimynus – estus. Remiantis įvairiais atliktais tyrimais, estų tolerancija kontrabandai, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, yra mažesnė. Ir visa tai galima paaiškinti geresne ekonomine šalies situacija (didesniu darbo užmokesčio lygiu, didesniais TUI pritraukiamais srautais, mažesniu nedarbo lygiu). Tai, kad kontrabandinių cigarečių suvartojimas Estijoje yra mažesnis negu Lietuvoje, rodo ir "Nielsen tuščių cigarečių pakelių" tyrimo duomenys. 2018 m. Lietuvoje nelegalios cigaretės sudarė 16,5 proc. Lietuvos tabako gaminių rinkos, Estijoje – 12,8 proc. rinkos.
Psichologinis aspektas
– Kokie šešėlinės tabako gaminių rinkos pokyčiai Lietuvoje, palyginti su pokyčiais ir situacija kaimyninėse šalyse? Jeigu skirtumas didelis, kaip manote, kodėl?
– Lietuva, kaip Latvija ir Lenkija, patenka į ES rytinio pasienio rinkų sąrašą, todėl šioms šalims tenka daugiausia nelegalių cigarečių vienam gyventojui visoje ES. Iš Baltijos valstybių kovoti su nelegalia cigarečių kontrabanda sunkiausiai sekasi Latvijai. Ji yra vadinama viena didžiausių nelegalių cigarečių rinkų visoje ES, pavyzdžiui 2018 m. III ketvirčio duomenimis, Latvijoje fiksuojamas kontrabandinių cigarečių augimas ir juodoji cigarečių rinka sudarė 22,8 proc. Lietuvoje ir Lenkijoje fiksuojamas kontrabandinių cigarečių suvartojimo mažėjimas. 2018 m., palyginti su 2017 m., Lietuvoje kontrabandinių cigarečių suvartojimas mažėjo iki 16,5 proc., Lenkijoje – 12,3 proc. Tarp Lietuvos ir Lenkijos skirtumai nėra itin dideli, tačiau Latvijoje derėtų pasigilinti į kitas su kontrabanda susijusias problemas, tokias kaip korupcijos lygis, pinigų plovimo operacijos ar organizuoto nusikalstamumo sąveikos įtaka.
– Kodėl apskritai klesti kontrabanda? Tik dėl kainų skirtumo?
– Kontrabandos viena pagrindinių klestėjimo priežasčių – kainų skirtumas. Tačiau galima įžvelgti ir kitą, daugiau psichologinį aspektą. Visuomenė, kuri yra nusivylusi politiniais sprendimais, pavargusi nuo įstatymų kaitos, neprotingų įstatymų priėmimo, nevertinant ilgalaikės perspektyvos, toleruoja tiek kontrabandininkus, tiek asmenis, kurie rūko kontrabandines cigaretes. Tai galima pavadinti protestu prieš valdžią. Kita priežastis – daugiau ekonominė. Pasienio ruožuose fiksuojamas didžiausias nedarbas ir skurdo lygis. Regioninis nedarbas verčia asmenis verstis nelegalia veikla, nepaisant baudžiamosios atsakomybės.
Padariniai sveikatai
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro parengtos rūkymo padarinių Lietuvos gyventojų sveikatai apžvalgos duomenimis, 11 piktybinių navikų ar jų grupių gali būti susiję su rūkymu.
Nustatyta, kad tarp 35 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų labiausiai paplitę su rūkymu susiję trachėjos, bronchų ir plaučių navikai. 2017 m. šia liga naujai susirgo 1 051 Lietuvos gyventojas (6,14 / 10 000 gyventojų), o mirė 844 (2,84 / 100 000 gyventojų).
Šešios kraujotakos sistemos ligos ar jų grupės taip pat sietinos su rūkymu. Didžiausias sergamumas (2017 m. 72,5 / 10 000 gyventojų) ir mirtingumas (2017 m. 297,71 / 100 000 gyventojų) buvo dėl rūkymo sukeltų išeminių širdies ligų.
Rūkymas gali turėti įtakos sergamumui keturiomis kvėpavimo sistemos ligomis ar jų grupėmis. Ypač tai pasakytina apie pneumoniją: 2017 m. sergamumas siekė 65,1 / 10 000 gyventojų, o mirtingumas 13,54 / 100 000 gyventojų.
Legaliai rinkoje parduodamų tabako gaminių sudėtis ir kokybė tiriama įvairių institucijų, o kontrabandinių tabako gaminių sudėtis ir kokybė nežinoma, todėl baiminamasi, kad kai kuriuose gaminiuose gali būti ir kenksmingų cheminių medžiagų.
