Tarnybos Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas sako, kad po metų ar pusantrų kiaulių ūkiams pavojingos ligos teritorija jau bus apėmusi visą Lietuvą.
„Liga prasivalė. Pikas buvo 2017-2018 metais. Dabar laukinėje faunoje mažėjimas užkrato matomas (...) Liga pamažu juda link pajūrio regiono. Plungės rajone jau turime šviežių šernų gaišenų bei antrą šiemet užkrato židinį pas gyventojus“, – BNS sakė P. Bušauskas.
Anot jo, rizikingiausi yra Utenos, Kauno, Telšių, Švenčionių, Molėtų, Vilniaus rajonai. Kol kas užsikrėtusių šernų neaptikta Tauragės, Šilalės, Klaipėdos, Kretingos rajonuose.
„Kartais stebima tendencija, kad rajonas švarus kokį pusantrų metų, o paskui netikėtai išlenda užkrato atvejis – ar rasta gaišena, ar sumedžiotas sergantis šernas“, – aiškino tarnybos atstovas.
Liga pamažu juda link pajūrio regiono. Plungės rajone jau turime šviežių šernų gaišenų bei antrą šiemet užkrato židinį pas gyventojus.
P. Bušauskas be kita ko pabrėžė, kad ten, kur šernai dėl maro išgaišo, medžiotojai nenori medžioti: „Stengiasi vėl atstatyti tą šernų populiaciją“.
Jo duomenimis, per septynis šių metų mėnesius sumedžiotų sergančių bei nuo maro nugaišusių šernų rasta 164 – tris kartus mažiau nei pernai tuo pat metu (504). Pernai sumedžiota beveik 20 tūkst., 2012-2013 metais – po 45 tūkst. šernų.
2014-2019 metais rasta 6,9 tūkst. sergančių šernų, o daugiausia jų buvo 2017-2018 metais – po 2-3 tūkst. Per šešerius metus gyventojų ūkiuose sunaikinta beveik 500, o fermose – 66,6 tūkst. kiaulių.
Europos Komisija yra įpareigojusi Lietuvą iki šių metų pabaigos paruošti nacionalinį šernų valdymo planą.
Maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
Pasak P. Bušausko, Estijoje jau apie vienerius metus nėra šios ligos apraiškų, Latvijoje šiemet sunaikinta apie 11,5 tūkst., o Lenkijoje – apie 40 tūkst. kiaulių.
