Dar prieš dvejus metus universiteto suole sėdėjusi Austėja dabar turi unikalią idėją Lietuvai.

Medicinos genetikė įkūrė startuolį, kuris padės lietuvių ligas diagnozuoti anksčiau. 

„Padaryti, jog mūsų gyvenimas būtų ne tik ilgesnis, bet ir taptų sveikas, kokybiškas, aktyvus“, – LNK Žinioms sakė „Ingenes“ bendraįkūrėja Austėja Kilikevičiūtė.

Pasak jos, ligai diagnozuoti nereikia jokios sudėtingos technologijos. Pakanka žmogaus seilių. Paštomatu į namus atsiunčiamas mėginys, kuris vėliau paštomatu iškeliauja į laboratoriją. 

„Nebūtina vykti į kliniką, tiesiog reikia pasiimti seilių mėginį – iš vidinės žando pusės paimti ląstelių mėginį – ir atsiųsti į laboratoriją. Visa kita atliekame mes savo laboratorijoje. Ir tyrimo atsakymai atkeliauja suprantamu skaitmeniniu raporto pavidalu“, – aiškino A. Kilikevičiūtė.

Visas vaizdo įrašas – čia:

Laboratorijoje analizuojama DNR struktūra ir ieškoma genuose pakitusių funkcijų. Maždaug po dviejų savaičių žmogus gauna atsakymą – serga ar ne.

„Mes dar nematome simptomų, bet žinome, kad ja sirgsime ir iš anksto galime ruoštis gydymui“, – pasakojo A. Kilikevičiūtė.

Universitete gimusi idėja tobulinama – šiuo metu startuolis grynina tris pirmuosius produktus: Alzheimerio bei Parkinsono ligos ir sportininkų fizinės sveikatos problemas.  Tačiau seilių mėginiai galėtų diagnozuoti bet kokią ligą. 

„Šis startuolis dar ieško savo nišos, dalyvauja programoje. Šiuo metu dirbame prie kelių pagrindinių (aspektų, aut.past.). Sportininkai yra mūsų tikslinė rinka – ir ankstyvas nustatymas, tiek ir ligų, kurias reikia pirmoje stadijoje gydyti, ankstyva diagnostika“, – sakė Vilniaus universiteto ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto atstovas Gediminas Rumšas. 

Anot kūrėjų, testas ypač pasitarnautų būsimiems atletams. Paėmus seiles ir ištyrus genetiką, paaiškėtų, kurioje šakoje žmogus turi daugiausiai galimybių pasiekti sportinių aukštumų.

„Galbūt jie turi mutacijų, kurios lemia jų didesnę ištvermę, arba greitesnį atsistatymą po fizinio krūvio, tarkim, lankstumą“, – pasakojo A. Kilikevičiūtė.

Plačiau apie šią technologiją – šiame vaizdo įraše:

Būdų diagnozuoti ligas jau yra atradę kauniečiai – robotas-prototipas gali išgelbėti gyvybę, mat robotas atpažįsta insulto, infarkto ir kitų ligų požymius. 

„Visuomenė sparčiai senėja ir su amžiumi susijusių susirgimų, tokių, kaip, pavyzdžiui, Parkinsono liga, daugėja. Nors gydymo šiai ligai nėra, tiksliai diagnozavus, galima sustabdyti jos progresavimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicinos inžinerijos instituto vadovas Arūnas Lukoševičius. Bendradarbiaudami su medikais, niversiteto mokslininkai kuria efektyvesnę Parkinsono ligos diagnozavimo metodiką.

Ligą diagnozuoti sunku

Šios ligos procesas prasideda tada, kai smegenys nebegali sintezuoti tam tikrų cheminių medžiagų, reikalingų judesiams valdyti, nervinei veiklai vykdyti. Vietoje išnykusių neuronų smegenyse atsiranda tam tikra juodoji medžiaga.

„Diagnozuoti sunku, nes ligos pradžioje žmogus nejaučia jokių simptomų – jam nedreba rankos, jis gyvena visiškai normalų gyvenimą. Tačiau giluminiai tyrimai rodo, jog procesas jau prasidėjęs“, – teigia A. Lukoševičius.

KTU profesorius žavisi gamtos atliktu darbu apsaugoti smegenis – kaukolės kaulai yra labai tvirti, tačiau ir sunkiai praleidžia ultragarso bangas, jas iškraipo. Biomedicinos inžinerijos instituto mokslininkai yra vieni iš pionierių, taikančių naują metodą. Jis leidžia, apdorojant sudėtingus ultragarso signalus, gauti gana ryškius juodosios medžiagos vaizdus, kurie padeda medikams anksti diagnozuoti prasidedančią ligą.

Technologijos naujos, problemos senos

„Ultragarsas – pigus, neskausmingas ir neinvazinis tyrimo metodas. Pritaikius mūsų programinę įrangą ir turimas technologijas, galima tikėtis, jog šis metodas ateityje bus plačiai taikomas gydymo įstaigose ankstyvajai Parkinsono ligos diagnostikai“, – teigia A. Lukoševičius.

KTU Biomedicinos inžinerijos instituto mokslininkai naujus ligos diagnostikos metodus kuria bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU).

„Mes – ne medikai, tyrimų su pacientais patys neatliekame, todėl labai džiaugiamės, turėdami galimybę bendradarbiauti su kolegomis iš medicinos universiteto, vadovaujant profesorei Daivai Rastenytei“, – sako A. Lukoševičius.

Mokslininkas biomedicinos inžineriją lygina su tilteliu, sujungiančiu medicinos ir inžinerinius mokslus. Šiandieniniame pasaulyje technologijos vystosi neišmatuojamu greičiu, tačiau medicininės problemos išlieka senos kaip pasaulis.

„Senėjimas, demencija, Parkinsono liga nepaiso technologijų pažangos – senstant sveikatos sutrikimų grėsmė didėja. Tai – įtampa, kuri verčia mus dirbti, pritaikant sparčiai progresuojančias technologijas sveikatos problemoms spręsti“, – mano KTU Biomedicinos inžinerijos instituto vadovas.

Taikomieji tyrimai – ne paviršiniai

Biomedicinos inžinerijos institutas yra vienas iš KTU mokslo centrų, įsikūrusių netrukus duris atversiančiame KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje. Instituto vadovas džiaugiasi atsivėrusiomis galimybėmis glaudžiau bendradarbiauti tiek su kolegomis, tiek su verslu.

„Labai vertiname universiteto pagalbą, suvedant mus, mokslinius tyrimus atliekančius žmones, su verslo įmonėmis. Išgirstame įdomių minčių, jos leidžia mums kitu rakursu pažvelgti į atliekamą darbą“, – teigia A. Lukoševičius.

Profesoriaus nuomone, tam tikra pusiausvyra tarp vadinamųjų fundamentinių ir taikomųjų arba technologinių tyrimų turi išlikti – ne visos mokslo žinios randa pritaikymą šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau taikomieji tyrimai taip pat negali būti laikomi paviršiniais – spręsdami praktinio pobūdžio klausimus mokslininkai susiduria su teorinėmis problemomis, neretai turi performuluoti koncepciją ir atrasti naujus sprendinius.

Teorijos tampa realiais prototipais

Nauja tyrimų įranga, atvirumas ir galimybės bendradarbiauti, KTU profesoriaus teigimu, jau šiandien Instituto atliekamus tyrimus pakėlė į naują lygmenį.

„Teorinius sprendimus galime įgyvendinti realiais prototipais – turime aparatūrą, kuri leidžia juos pagaminti, išbandyti ir parengti klinikiniams ir eksperimentiniams bandymams“, – pasakoja A. Lukoševičius. Jau artimiausioje ateityje Instituto mokslininkų kurtos technologijos turėtų atrasti kelią į rinką.

Lapkričio 14 d. Kaune duris atvers KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius. Jis turėtų tapti vienu iš svarbiausių objektų, prisidedančiu prie verslui ir investicijoms patrauklaus miesto įvaizdžio formavimo. Ateityje KTU „Santakos“ slėnis pretenduoja tapti rimta paspirtimi ne tik Kauno, bet ir visai šalies ekonomikai.