-
L. Kojala: situacija Rusijoje neapibrėžta, V. Putino valdžiai mestas rimtas iššūkis
Pasak jo, susiklosčiusi situacija gali būti palanki Rusijos puolamai Ukrainai.
„Vidiniai režimo nesutarimai ir jų išvirtimas į tokią, galima sakyti, politinę konfrontaciją bent jau teoriškai palanku Ukrainai, nes sudaro terpę sėkmingiau vykdyti karines operacijas. Galime įsivaizduoti, kad ir agresoriaus pajėgos Ukrainos teritorijoje bus pasimetusios, nebus aišku, kaip klostysis tolesni veiksmai, kaip toliau vykdyti tuos agresyvius veiksmus, kuriems neaišku, kas dabar vadovauja. Tai sudaro palankesnę terpę Ukrainai, bent jau trumpuoju laikotarpiu. Aišku, toliau viskas priklausys nuo įvykių eigos“, – BNS šeštadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas L. Kojala.
Jis sako, kad pastarieji įvykiai Rusijoje karą Ukrainoje nustumti į antrą eilę.
„Visi galios galios veikėjai norės atitraukti turimas pajėgas iš Ukrainos teritorijos arčiau Maskvos, tai aišku, būtų palankus scenarijus Ukrainai, nes ji taptų antraeiliu veiksniu Kremliui“, – mano L. Kojala.
Jis sako, kad situacija Rusijoje kol kas neapibrėžta, nes neturima daug patikimos informacijos, todėl daryti išvadas sudėtinga.
„Istoriškai vertinant tokių režimų, kaip Rusijoje, funkcionavimą ir galimą subyrėjimą, staigumas yra gana dažnai pasitaikantis elementas. Todėl, kad autoritariniai režimai demonstruoja išorinį tvirtumą, bet jis yra paviršinis. Bet mes nematome to, kas verda viduje. Ir tas virimas galiausiai gali privesti prie elito tarpusavio kovų, kurios gali gerokai išjudinti režimą. Nežinome, ar tai jau vyksta Rusijoje, bet tam tikrų požymių, akivaizdžių požymių, yra“, – BNS teigė L. Kojala.
Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas anksčiau pareiškė, kad yra kariuomenės štabo būstinėje Rostove prie Dono ir kad jo kovotojai kontroliuoja šio Rusijos pietinio miesto karinius objektus, įskaitant aerodromą.
Anksčiau J. Prigožinas sakė, kad jo pajėgos iš Ukrainos fronto įžengė į Rusijos teritoriją, pažadėjo nuversti Rusijos karinę vadovybę ir pareiškė, kad jis ir tūkstančiai jo kovotojų yra pasirengę mirti.
„Viską lemia lojalumas jėgos struktūrų Rusijos viduje, jeigu tos struktūros išlieka ištikimos V. Putinui, be abejo, kad galimybė, kad režimas subyrės, tampa nedidelė. Galbūt įvyks tik tam tikri vidiniai persistumdymai“, – BNS sakė L. Kojala, paklaustas, ar J. Prigožino grupuotė gali pasiekti pergalių prieš valdžios kariuomenę.
„Jeigu mes nežinojome, ar nematėme, kad Rusijos viduje armija ar kitos struktūros buvo nepatenkintos V. Putino valdžia ir galbūt turėjo įsivaizdavimą, kad J. Prigožinas gali pakeisti situaciją į gerą, tuomet tai gali išvirsti į platesnį veikimą, kuriame Putinas nesugebės išlaikyti galios monopolio Rusijos viduje. Bet tokias išvadas daryti dar anksti, mes turime jokių požymių, kad tai vyksta kol kas mestas rimtas iššūkis V. Putino valdžiai, režimo reakcija, ko gero, paaiškės per artimiausiais dienas“, – sakė L. Kojala.
Reaguodama į „Wagner“ veiksmus, Rusijos valdžia paskelbė antiteroristinės operacijos režimą Maskvoje ir Maskvos regione.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Wagner“ boso ginkluotą maištą pavadino išdavyste ir pažadėjo ginti žmones ir Rusiją.
-
L. Kojala: Suomija nebus tik saugumo vartotoja, bet ir saugumo Baltijos regione kūrėja
Pasak L. Kojalos, toks suomių žingsnis gerokai padidins ir Baltijos šalių saugumą, išplės strateginį gylį, nes Suomija yra labai pajėgi ne tik gintis pati, bet ir padėti sąjungininkams.
„Ji gali karo metu sutelkti labai greitai apie 280 tūkstančių karių kariuomenę, ją padidinti dar ir turimais rezervais. Jie įsigiję moderniausią ginkluotę, tokią kaip F-35 (naikintuvai). Suomijoje, kaip įvardijama, yra geriausia Europoje artilerija. Visa tai aiškiai rodys, kad Suomija nebus tik saugumo vartotoja, bet ir saugumo kūrėja. Aišku, tai labai svarbu ir mums“, – BNS ketvirtadienį sakė centro vadovas.
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO pabrėždami, kad Suomijos narystė NATO sustiprintų šalies saugumą ir „visą gynybinį aljansą“.
Anot politologo, suomiams įsitraukus į Aljansą, Baltijos jūros regionas bus saugesnis.
L. Kojalos teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą tapo esmine paskata Suomijai tapti NATO nare.
„Manau, iš suomių dažnai girdėsime teiginį, jog tai yra Suomijos saugumo stiprinimas, o ne žingsnis nukreiptas savaime prieš Rusiją. NATO tik gynybinis aljansas, ši narystė jokių grėsmių nekelia“, – sakė ekspertas.
Jos sąveika su NATO jau vyko eilę metų. Jei tokie politiniai sprendimai bus priimti, galima tik tuo pasidžiaugti – Aljansas labai sustiprės.
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centras „Locked N’ Loaded“ komentare BNS nurodė, kad į NATO įstojus Suomijai, prie Aljanso prisijungtų ne tik kokybiškas ir gerai parengtas karines pajėgas turinti šalis.
„Suomija gerai išvysčiusi totalinės gynybos sistemą (civilis, karinis ir verslo sektoriai persidengia). Jos sąveika su NATO jau vyko eilę metų. Jei tokie politiniai sprendimai bus priimti, galima tik tuo pasidžiaugti – Aljansas labai sustiprės“, – teigė centras.
Karybos ekspertai teigia, kad Suomijai tapus NATO nare mažėtų Baltijos šalių pažeidžiamumas per vadinamąjį Suvalkų koridorių, nes sąjungininkams atsiras daugiau galimybių į Lietuvą, Latviją ar Estiją siųsti karius.
„Atsiranda galimybė NATO formatu remti Baltijos valstybes agresijos atveju per Suomiją. Tai išplečia galimybes, tačiau nepanaikina Suvalkų kaip probleminio taško“, – nurodė „Locked N’ Loaded“.
„Jį panaikinti gali persvara ugnimi ir manevriniai vienetai, galintys ugnim ir manevru iš Lietuvos ir Lenkijos teritorijos ne tik stabdyti besiveržiantį priešą, bet ir atakuoti į priešo gynybos gylį – Baltarusiją ar Kaliningradą“, – tvirtino centras.
Anot L. Kojalos, apklausos Suomijoje ir Švedijoje rodė, jog kaimyninei šaliai nusprendus žengti į NATO, kitos šalies visuomenėje išaugtų parama narystei aljanse.
„Ir šiuo atveju galima matyti tendenciją, kad Švedijoje ir taip auga pritarimas narystei NATO, nors jis yra mažesnis nei Suomijoje. Bet po suomių sprendimo, manau, kad ta tendencija dar labiau keisis“, – teigė L. Kojala.
Švedų valdančioji socialdemokratų partija jau šį savaitgalį turėtų skelbti savo poziciją dėl narystės aljanse.
„Labai tikėtina, kad šis narystės siekis bus ne vienos, o dviejų valstybių. Aišku, visi puikiai supranta, kad politine, procedūrine prasme, būtų lengviau abiem valstybėms stoti kartu, nei pavieniui“, – sakė politologas.
Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos ir Švedijos, nuo Antrojo pasaulinio besilaikiusios neutralumo politikos, politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO.