„Klaviatūros riteriai prirašo įvairių įdomių dalykų, nieko bendra neturinčių su partijos programa“, – taip politikas pakomentavo svainio įrašą feisbuke, rašo portalas delfi.lt.

„Čia nėra istorijos – vienas žmogus naktį prirašo kažkokių kliedesių, ir mes turime dabar nacionalinę temą. Labai dėl to apgailestauju. Ypač todėl, kad tą pačią dieną mes turime koronaviruso rekordinius skaičius, paskelbtą deficitinį biudžetą ir kitus dalykus, o mes aptarinėjame vieno žmogaus vieną kažkokį postą“, – žurnalistams Seime kalbėjo G. Landsbergis.

Feisbuke paskelbtas L. Andriulio įrašas užkliuvo antroje vietoje po pirmojo rinkimų turo konservatorių užnugaryje likusiems valdantiesiems „valstiečiams“. 

„Realybė tokia, jog pirmajame rinkimų ture daugumą mandatų Seime iškovojo tie, kuriems prioritetas yra narkotikų legalizavimas, homoseksualų šeimos, kaimo mokyklų uždarymas“, – į L. Andriulio paskelbtą įrašą sureagavo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

L. Andriulio įraše teigiama, kad po konservatorių ir liberalų sėkmės rinkimuose galima tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir pašalpoms, lengvesnės imigracijos.

Apie svainio L. Andriulio įrašą trečiadienį kritiškai pasisakė ir G. Landsbergio tėvas, rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Tiesa, jo įrašas feisbuke greitai buvo pašalintas.

Į L. Andriulio viešoje erdvėje išsakytas mintis sureagavo ir G. Landsbergio senelis Vytautas Landsbergis. 

Konservatorių garbės pirmininkas situaciją pakomentavo eilėraščiu. Jame politikas ironizuoja, kad kai kurie G. Landsbergio svainio L. Andriulio teiginiai cituojami žiniasklaidoje ne dėl įžvalgų, o dėl to, kas jis yra.

„Vienas jaunas politikas, veikiau pradedantis, parašė įdomų saviraiškos tekstą, kurį pridedu. Radau jį (tekstą) traukinyje po priegalviu. Štai: „Esu jaunas politikas, pradedantis, bet eisiu toli. Turiu tokių minčių, kokių kiti neturi. Kartais kai parašau, atkreipiu dėmesį. Mane cituoja, tai gerai. O komentuoja ir giria ne už tai, kas išties mano ir stipriai parašyta, o todėl, kad esu kieno nors svainis. Tai mane užgauna, šiuo pareiškimu protestuoju. Prašau visų, skelbiančių mano pasisakymus, nenurodinėti kieno esu svainis ar dėdė. Esu, kuo esu“, – ironizavo politikas.

„Manau, kad žinau ar galiu atspėti, kas tai parašė. Atspėkit ir jūs. Nuostata atvira ir gerbtina. Portalai išties turėtų kreipti daugiau dėmesio į turinį, jeigu būna“, – pastabomis žiniasklaidai įrašą baigė V. Landsbergis.

Grasino sudeginti ligoninę

L. Andriulis trečiadienio vakarą feisbuke parašė ilgą įrašą apie tai, kad viruso epidemijos metu yra gydytojų herojų, ir yra gydytojų sadistų.

„Medeina (L. Andriulio žmona – aut.past.) per šią savaitę surinko kalną gimdyvių liudijimų, kad gimdymuose nedalyvaujant vyrams, suvešėjo mizoginistinių sadisčių akušerių bezpredelas. Sovietų sąjungos mentalas atsigavo – tos tarybinės šlykščios bobos akušerės bijo tik vyrų, o be vyrų paliktos gimdyvės yra lengvas grobis. Pirmą kartą gyvenime teks naudotis valstybinės medicinos paslaugomis – pirmas mano vaikas gimė Baltijos Amerikos Klinikoje, antras – Edith Cavell klinikoje Briuselyje, o trečiam vaikui teks gimti prakeiktoje valstybinėje sistemoje. Ja aš nepasitikiu visiškai, ir a priori manau, kad visi ten dirbantys yra įtartini smurtautojai. Nebijau to sakyti. Aš šiame gimdyme negalėsiu dalyvauti, bet Medeina yra stipri moteris, ir tas gimdymas bus labai skaudžiai viešas. Jei išgirsiu nors mažiausias akušerinio smurto apraiškas (apie šį terminą sužinojau tik šią savaitę), aš asmeniškai ir labai viešai sunaikinsiu jų gyvenimus ir karjeras be jokios atodairos, naudodamas visus savo viešumo, finansinius ir teisinius resursus, kurių turiu daug. Mes dar nežinome, kur teks gimdyti, but it better be good. I will f****** burn the place, jei Medeinai pritrūks nors vienos šypsenos, jau nekalbant apie medicininę priežiūrą. Medeina kovoja savo kovą už visas gimdyves. Man nerūpi kitos gimdyvės, man rūpi tik manoji, ir aš naudosiu viską savo galioje, kad keršyti, skaudinti ir naikinti, jei kas nors bus ne taip. Nėra nieko, ko aš labiau nekęsčiau, nei sovietinis palikimas. Aš jo nekenčiu visose formose – architektūroje, švietime, klientų aptarnavime. Bet labiausiai aš jo nekenčiu sovietiniame nežmogiškume, kuris labiausiai matomas sveikatos apsaugos sistemoje“, – rėžė verslininkas.

Ir pasidalijo moterų istorijomis, kurias, kaip teigia L. Andriulis, per kelias savaites Medeinai papasakojo moterys.

Verslininkas atsiprašė visų ir ypač medikų

Ketvirtadienio rytą portalui su L. Andriuliu susisiekti nepavyko. Tačiau po vidurdienio L. Andriulis feisbuke išplatino viešą atsiprašymą.

„Vakar pasielgiau labai negražiai, ir noriu visų, ypač medikų, atsiprašyti. Tai, kad buvo pilnatis, karantinas, gresianti nežinia dėl gimdymo, labai daug streso ir tiesiog įsiūčio skaitant tas moterų istorijas, nepateisina mano tekste išsakyto bendrojo generalizavimo ir visų medicinos darbuotojų išvadinimo sadistais. Moterų istorijos baisios, tikrai, ir tie dalykai vyksta, ir turi būti viešinami, bet tikrai ne ta forma, kuria aš vakar rašiau apimtas rage. Žinau, kad už šitą klaidą sumokėsiu reputacinę kainą, ir mokėsiu ją dar ilgai. Pasirodžiau kaip paskutinis a******, ir su priekaištais sutinku. Savo vakarykštį tekstą išimsiu, šį atsiprašymą paliksiu. Dar kartą atsiprašau visų, kuriuos įskaudino mano tekstas“, – rašė vyras.

Sulaukė daugybės komentarų

Trečiadienį verslininko paskelbtas įrašas nepraslydo daugeliui tautiečių pro akis. Po verslininko įrašu nugulė apie 800 komentarų, daugelis jų – pikti. Aštrių žodžių verslininkui negailėjo ir A. Tapinas.

„Jeigu aš jaučiuosi, kaip gavęs purvinu skuduru per veidą, tai galiu tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi viešai apdergti medikai, kurie dalijasi šituo įrašu ir nesupranta, kada ir už ką jau ateis ponas Andriulis deginti jų ligoninės, – rašė L. Andriulis. – Kas čia – stresas, pilnatis, vakarinis rašymas į „Facebook?“ Kiek reikia būti atitrūkus nuo realybės, kad tokiu metu rašyti tokius briedus? Kas turi dėtis galvoje, kad rašytum „visi valstybinės sistemos medikai yra įtartini smurtautojai“? VISI. Kas turi būti žmogui negerai? O kai smurtautojai po pamainos Santarose ar VGN persirengia ir važiuoja dirbti į BAK, „Northway“ ar „Kardiolitą“, jie ūmai tampa nebe smurtautojais? Sovietmečio, tamsta, nekenčiat? Bet jūs ir esat tas gūdusis sovietmetis, kurio likučiai taip mėgsta viską absoliutinti – visi verslininkai vagys, visi mentai kyšininkai, visi žurnalistai parsidavę. Ir visi medikai smurtautojai. Sovietmečio, sakot, nekenčiat? To laiko, kai nomenklatūrinio elito atstovai galvojo, kad jie aukščiau visų, nes turi ryšių ir pinigų? Ar pirmųjų metų, kai berniukai avietiniais švarkais manė esantys dievai, nes turėjo dolerių. Jūs ir esat tas sovietmetis. Žadat naudoti visą savo viešumą, finansinius ir teisinius resursus, kurių turit daug keršydamas medikams, žadat sudeginti ligoninę, jeigu pritrūks šypsenos? Nesusireikšminkit, Liudvikai, gal ir parodot kartais, jog skraidot verslo klase, bet tikrai Lietuvoje yra daug rimtesnių žmonių, turinčių daug daugiau viešumo, finansų ir teisinių resursų, kurie esant reikalui stos medikų pusėje. Mano abu vaikai gimė prakeiktoje valstybinėje sistemoje. Tikrai nepamenu, ar buvo pakankamai šypsenų, bet labai gerai pamenu, kad jeigu ne du įtartini smurtautojai profesionalai, antrasis gal ir nebūtų šiandien užaugęs iki metro devyniasdešimties. Tų anoniminių siaubo istorijų galima ištraukti ir apie bet kurią privačią kliniką. Nė viena profesija ne ideali, tarp medikų yra vagių, yra kyšininkų, yra negerbiančių savo profesijos žmonių, bet kaip ir visur jų yra absoliuti mažuma. Jeigu manėte, kad šitaip įbauginsite jūsų vaikui į pasaulį ateiti padėsiančius medikus, tai galėjot nesivarginti – jie viso matę ir Hipokrato priesaika yra stipresnė už bet kuriuos bauginimus. Net jei jie ir visi yra įtartini smurtautojai. Paskaitykit pats blaiviom akim, ką parašėt, ištrinkit, nusiraminkit ir nuraminkite svarbesnį asmenį, išgerkit sulčių, parašykit trumpą atsiprašymą ir laukit stebuklo atėjimo į pasaulį. Be deginimų, naikinimų ir keršto akcijų liepsnojančiu kardu“, – rašė A. Tapinas.

Liudviką žiniasklaida netgi ėmė tituluoti interneto chuliganu, kai jis pareiškė, jog skriaudžiamus vaikus reikėtų atiminėti iš durnių ir atiduoti juos homoseksualioms šeimoms arba kai sužlugdė svajokliško jaunimo viltis užsidirbti pinigų svajonių darbe. „Keisti pasaulį lengviau, kai turi pinigų, o tikėtis, kad kasdien į darbą eisi kaip į šventę yra kvaila“ , – yra sakęs verslininkas.

Liudvikas neslepia, jis pats yra kilęs iš neturtingos šeimos. „Iki pat pilnametystės nebuvau matęs 300 litų vienoje vietoje, rengdavausi kažkieno dėvėtais drabužiais ir į mokyklą eidavau suplyšusiais batais, mano tėtis dirbo sargu gamykloje. Bet turbūt dėl to buvau labai motyvuotas, norėjau išbristi iš skurdo ir užsidirbti pakankamai pinigų patogiam gyvenimui“, – pirmadienio vakarą, 20 val., LNK televizijos laidoje „Nuo... Iki...“ pasakos Šiauliuose augęs verslininkas.

Tuomet Vilnius jam atrodė nepasiekiama svajonė: „Sostinė atrodė galimybių jūra. Niekuomet nepamiršiu, kai kažkada pusiau pašnibždomis tėvai pasakodavo, kad jų kažkokių pažįstamų dukra įsidarbino Vilniuje banke ir gauna tūkstantį litų atlyginimo. Tokie pinigai atrodė kosmosas.“ Liudvikui pavyko baigus mokyklą įstoti į Vilniaus universitetą mokytis istorijos, tačiau jau pirmą dieną jis suprato, kad istorikai didelių pinigų neuždirba.

„Mano stiprybė buvo ta, kad mokėjau anglų kalbą, buvau aktyvus, dirbau ir nesiekiau saviraiškos, kurios dabar taip vaikosi jaunimas“, – dar studijuodamas jis susirado pirmąjį darbą telekomunikacijų įmonėje ir labai greitai ėmė uždirbti po 4 tūkst. litų per mėnesį bei nusipirko butą Vilniaus senamiestyje. 

Netrukus Liudviko karjera nuvedė jį į Belgiją, o dabar Liudvikas pats valdo vieną Belgijos telekomunikacijų bendrovę. Verslininkas sako norintis įkvėpti kitus, nepritekliuje augančius jaunuolius, kad iš skurdo galima išbristi, taip kaip jis tai kažkada padarė. 

„Skurdas yra pats save įtraukiantis užburtas ratas, kuriame žmonės gauna prastesnį išsilavinimą, turi kur kas mažiau laiko savęs tobulinimui, mokslui, darbo paieškoms. Ir tas ratas sukasi, sukasi ir sukasi. Galbūt dėl to aš labai dažnai kalbu su mokiniais tam, kad jie bent jau mokytųsi anglų kalbos, bent jau stengtųsi įstoti į universitetą, išvažiuoti iš to savo mažo miestelio, nes tik tai ir gali sulaužyti tą traukianti skurdo ratą“, – pasakos L. Andriulis.

Apie tai, kad laukiasi kūdikio, tarptautinės komunikacijos specialistė M. Andriulienė pranešė socialiniame tinkle.

„Jau padoru pranešti viešai, kad galimai po kurio laiko būsiu jau ne tik pamotė be dramos, bet ir mama be dramos. Na, su šiek tiek dramos greičiausiai. Viskas, dabar jau bus tik egzaltuoti motinystės post'ai ir daugiskaitiniai įvardžiai, laikykitės. Haha, ne, panašu, kad ir toliau būsiu bjauraus beigi nenušvitusio charakterio“, – su humoru rašė moteris ir pranešė, kad apie savo naują gyvenimo etapą praneš.

„O daugiau niekas, be to augančio drakono, nepasikeitė. Andriulis siunčia linkėjimų, sakė, girdėjo kažkur, kad vaikus auginti nėra lengva. Kažkodėl, įtariu, kad dukrytė vynios šitą bestiją kaip šiltą vatą, na, bet pamatysim“, – rašė moteris.

Primename, kad pora vestuves atšoko rugpjūčio pradžioje. Iš praėjusių santykių verslininkas augina du sūnus.

Šį šeštadienį 17.30 val. LNK laidoje „Bus visko“ svečiuosis aštriadantis interneto chuliganas, cinikas, slaptasis interneto autoritetas – taip dažnai yra pristatomas Belgijoje nuosavą verslą valdantis telekomunikacijų ekspertas bei rinkodaros specialistas L. Andriulis, kuris turi nuomonę visais klausimais. Dažniausiai ji aštri ir skaudžiai kertanti.  

Vyras mėgaujasi žodžio laisve, kuriai susiformuoti padėjo kosmopolitiškas gyvenimas. Liudviko namai yra Lietuvoje, biuras – Briuselyje, o darbo vieta – visas pasaulis. Šiandien daugiau nei šimtą kartų per metus skraidantis vyras kadaise savo gyvenimą būtų pavadinęs svajone. Šiauliuose užaugęs, iš kuklios inteligentiškos šeimos kilęs Liudvikas pirmu numeriu įstojo į nemokamą istorijos studijų vietą universitete, tačiau vos išgirdęs sveikinimo kalbą: „Sveiki būsimieji istorikai, pinigų čia tikrai neuždirbsite“, jis iškart suprato, kad jiems ne pakeliui.

„Niekaip negalėjau sugalvoti, kaip aš kada nors užsidirbsiu nuosaviems namams ar bent išsinuomosiu. Negalėjau net garintų džinsų nusipirkti. Likti Šiauliuose ir gyventi taip, kaip gyveno dauguma, tikrai nenorėjau. Ar aš turėjau daug vilties, kad man pasiseks? Tikrai ne“, – laidoje pasakos vyras.

Aš labai mėgstu užkabinti jautresnes vietas skaudžiausiais momentais.

Liudvikas sako: „Buvau humanitaras vaikas iš suknistų Šiaulių, kuris daugiau nei trijų šimtų litų nematė vienoje vietoje“. Mokytojos ir kompiuterių inžinieriaus sūnus neturėjo nė vieno artimo žmogaus, kuris galėtų jį pakonsultuoti verslo tema, tačiau Liudvikui padėjo anglų kalba ir iš tėčio gautos kompiuterinės technikos žinios. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje kūrėsi internetas ir mobilieji ryšiai, vis daugiau užsienio investuotojų čia atidarinėjo įmones. Liudvikas pradėjo dirbti „Lietuvos telekome“, po metų jį perpirko viena įmonė, dar po dvejų – dar kita. Jaunas, neturėdamas tinkamo išsilavinimo ir su labai nedidele patirtimi, Liudvikas padarė stulbinančią karjerą telekomunikacijų srityje ir jau dešimt metų dirba Belgijos kompanijoje, kurią neseniai išsipirko.

Lietuvoje gyvenantis ir mokantis mokesčius vyras laisvalaikiu neatlygintinai rašo straipsnius, kuriuos publikuoja verslo žurnalai, internetiniai portalai. Vyras nevengia demonstruoti kontroversiškos nuomonės ir taip lengvai pašiepti siauriau mąstančių žmonių.

„Meluočiau sakydamas, kad nemėgstu patrolinti visuomenę, ypač mažiau išsilavinusius, kvailesnius, visus tuos, kurie turi prisigalvoję visokių šventų karvių. Aš labai mėgstu užkabinti jautresnes vietas skaudžiausiais momentais“, – laidoje atviraus Liudvikas.

Kiekvieną pavasarį prie savo namo Liudvikas su sužadėtine Medeina Čijauskaite išsikelia dvi vaivorykštės spalvų, dar kitaip vadinamas gėjų, vėliavas, simbolizuojančias lygybę, taiką ir bendradarbiavimą. Vyras save laiko vakarietišku kosmopolitu ir sako, kad tai atspindi jo vertybes bei pasaulėžiūrą, mat homofobiškumas Liudviko akimis yra nepaprastai atstumianti visuomenės savybė. Prakalbus apie tos pačios lyties žmonių santuokas, teisę turėti vaikų ir šiuo metu Lietuvos vaikų globos priežiūros tarnybas krečiantį skandalą, vyras kategoriškas.

„Manau, kad tikrai geriau, kad vaikas gyventų su dviem tėčiais negu kokioj asocialų šeimoj arba išvis be tėvų, vaikų namuose. Aš esu visiškai už norvegišką šeimos modelį, už vaikų atiminėjimą iš kvailių ir jų atidavimą gėjų šeimoms“, – atviraus Liudvikas.

L. Andriulis ne tik pasidalins savo nuomone apie norvegišką šeimos modelį ir kaip auklėja savo vaikus, bet prisimins ir kitas istorijas, kai Kongo Demokratinėje Respublikoje teko važiuoti pro pakelėje gulinčius lavonus, šeichas Omane grasino su juo susidoroti, o Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl nesusipratimo galėjo atsidurti kalėjime.