JAV kariuomenės Kosmoso vadavietė „gali patvirtinti, kad Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) „Long March 5B“ (CZ-5B) vėl įskrido [į Žemės atmosferą] virš Indijos vandenyno liepos 30 dieną apie 10 val. 45 min.“, sakoma jos pranešime socialiniame tinkle „Twitter“.

„Dėl išsamesnės informacijos apie grįžimo į atmosferą techninius aspektus, pavyzdžiui, apie galimą nuolaužų pasklidimą bei vietą, kreipkitės į KLR“, – priduriama pranešime.

Vėliau savo oficialiame „WeChat“ profilyje paskelbtame pareiškime Kinijos kosmoso agentūros atstovai nurodė raketą nukritus Sulu jūroje, maždaug už 57 km nuo rytinės Filipinams priklausančios Palavano salos pakrantės.

„Dauguma jos prietaisų nukrito ir sunyko grįžtant į atmosferą“, – agentūra sakė apie raketą nešėją, kuri praėjusį sekmadienį išgabeno antrą iš trijų modulių jos naujai kosminei stočiai „Tiangong“.

Malaizijos kosmoso agentūra savo ruožtu pranešė, kad užfiksavo judėjimą raketos nuolaužų, kurios, prieš nukrisdamos į Sulu jūrą į šiaurės rytus nuo Borneo salos, užsidegė.

„Raketos nuolaužos užsidegė įskrisdamos į Žemės atmosferą, o degančių nuolaužų taip pat pateko į Malaizijos oro erdvę ir buvo užfiksuota keliose vietovėse, įskaitant Saravako valstijos oro erdvę“, – teigiama pranešime.

NASA kritika

NASA vadovas Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas) kritikavo Pekiną tviteryje, sakydamas, kad sprendimas nesidalinti informacija apie nekontroliuojamą raketos sugrįžimą į Žemę buvo neatsakingas ir rizikingas.

Pasak jo, „visos kosminę erdvę naudojančios šalys turėtų laikytis nustatytos geriausios praktikos ir iš anksto dalytis tokio pobūdžio informacija, kad būtų galima patikimai prognozuoti galimą nuolaužų keliamą riziką, ypač sunkiųjų nešančiųjų priemonių, tokių kaip „Long March 5B“, kurios kelia didelę riziką žmonių gyvybėms ir turtui“.

„Tai labai svarbu siekiant atsakingai naudoti kosmosą ir užtikrinti žmonių Žemėje saugumą“, – pridūrė B. Nelsonas.

„Tiangong“ kosminė stotis, kurios pavadinimas reiškia „dangaus rūmai“, yra vienas svarbiausių projektų Pekino ambicingoje kosmoso programoje.

Kinija, kylanti tarptautinė galybė, savo kosminei programai jau išleido milijardus JAV dolerių.

Per pastaruosius du dešimtmečius Pekinas šioje srityje pasiekė daug laimėjimų: buvo surengta pirmųjų pilotuojamų kosminių skrydžių, įvyko pirmasis visų laikų valdomas nusileidimas iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje, taip pat sėkmingai nuskraidintas marsaeigis.

2003 metais Kinija pirmąkart pasiuntė žmones į kosmosą ir tapo trečia savarankiškai tai padariusia valstybe po Sovietų Sąjungos ir JAV.

Per kelias ankstesnes misijas Kinija išbandė technologijas, reikalingas nuolat gyvenamai kosminei stočiai ir planuoja vėliau šiais metais baigti įrengti „Tiangong“.

Naujasis modulis, atgabentas „Long March 5B“, pirmadienį sėkmingai prisijungė prie pagrindinio „Tiangong“ modulio, o trys astronautai, kurie nuo birželio mėnesio gyveno pagrindiniame skyriuje, sėkmingai pateko į naująją laboratoriją.

Kai 2021 metų balandį Kinija paleido pirmąjį „Tiangong“ modulį, kilo panašus ažiotažas dėl galimos žalos, kurią galėjo sukelti neprognozuojamas raketos nešėjos grįžimas į Žemės atmosferą.

Į atmosferą patekę objektai dėl didėjančios temperatūros ir trinties gali sudegti ir suirti. Tačiau didesni objektai, tokie kaip „Long March 5B“, gali būti nevisiškai sunaikinti.

2020 metais kitos Kinijos raketos nuolaužų nukrito ant kaimų Dramblio Kaulo Krante. Jos padarė žalos pastatams, bet aukų pavyko išvengti.

JAV kariuomenės ekspertai prognozuoja, kad nuo kinų kosmoso stoties atsiskyrusios raketos „Long March 5B“ korpusas nukris šeštadienį ar sekmadienį, bet perspėjo, kad sunku nuspėti, kada ir kur tai įvyks.

Tuo metu Pekinas pavojaus nesureikšmina.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) sakė, kad „dauguma komponentų bus sunaikinti dėl trinties vėl įskriejus“ į atmosferą.

„Tikimybė, kad bus padaryta žalos aviacijos veiklai arba žmonėms... Žemėje yra itin menka“, – pridūrė jis.

Dauguma raketos komponentų tikriausiai susinaikins sugrįžę į atmosferą, patikino pareigūnas, žadėdamas, kad valdžia „laiku informuos visuomenę apie padėtį“.

Kinija skyrė milijardus dolerių kosmoso tyrinėjimui, stengdamasi pabrėžti savo augantį pasaulinį vaidmenį ir technologinę galią, sekdama Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Europos pėdomis už Žemės ribų.

Socialiniuose tinkluose įsisiūbavus karštligiškoms spėlionėms dėl į Žemę sugrįžtančios raketos trajektorijos, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) ketvirtadienį pareiškė, jog amerikiečių kariuomenė neketina jos numušti.

„Galime daug ką padaryti, bet neturime planų numušti“ raketos, žurnalistams sakė L. Austinas.

Pasak jo, tikimasi, kad objektas nukris „toje vietoje, kur niekam nepakenks“ – „vandenyne ar panašioje vietoje“.

Net jei raketa ar jos dalys kris iš dangaus nesuskilusios, yra didelė tikimybė, kad jos tiesiog nukris į vandenyną, kadangi virš 70 proc. planetos sudaro vanduo.

Tačiau L. Austinas leido suprasti manąs, jog kinai aplaidžiai leido raketos korpusui iškristi iš orbitos, pabrėždamas, kad dirbantieji „kosmoso srityje“ turėtų „veikti saugiai ir apgalvotai“.

„Mokslo valstybė“

Kosmosas yra tapęs naujausia Kinijos ir JAV įtakos dalybos arena.

Balandį paleistas pirmasis Kinijos kosmoso stoties „Tiangong“ – jos pavadinimas kinų kalba reiškia „Dangaus rūmai“ – modulis, kuriame yra gyvybės palaikymo įrangos ir gyvenamoji erdvė astronautams, tapo svarbiu Pekino pasiekimu, įgyvendinant ambicingą planą dėl nuolatinio žmonių buvimo kosmose.

Prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) tą įvykį pavadino esminiu žingsniu „kuriant didžią mokslo ir technologijų valstybę“.

Kadangi Tarptautinės kosminės stoties (TKS) eksploatavimo terminas baigsis 2024 metais, Kinijos kosmoso stotis galėtų tapti vienintele Žemės orbitoje.

Nors Kinijos kosmoso agentūros teigė esančios atviros bendradarbiavimui su užsieniečiais, potencialių iniciatyvų mastas lieka neaiškus.

Europos kosmoso agentūra (ESA) pasiuntė astronautų į mokymus Kinijoje, kad jie būtų pasirengę dirbti kinų kosmoso stotyje, kai ji bus paleista.

Pekinas kovą taip pat pareiškė ketinąs statyti atskirą Mėnulio stotį su Rusija.

Tokiame objekte, kuris, kaip planuojama, veiks ant Žemės palydovo paviršiaus ar orbitoje, būtų įrengtos patalpos eksperimentiniams tyrimams vykdyti, ir jis taptų Kinijos lig šiol didžiausiu tarptautinio bendradarbiavimo kosmose projektu.

Raketos „Long March“ kritimo atvejis nėra pirmas kartas, kai šalis prarado į Žemės atmosferą sugrįžtančio aparato kontrolę.

2018 metais kosminė laboratorija „Tiangong 1“ subyrėjo nevaldomai įskriejusi atgal į planetos atmosferą, praėjus dvejiems metams po veikimo pabaigos, nors kinų valdžia neigė praradusi jos kontrolę.

Nauja Kinijos sunkioji nešančioji raketa „Long March 5B“ antradienį iškėlė šį aparatą, startavusi iš kosminio centro pietinėje Hainano saloje.

Bandomajam skrydžiui erdvėlaivis buvo paleistas be įgulos. Kaip pranešama, šis aparatas yra ankstesnio Kinijos erdvėlaivio „Shenzhou“, sukurto pagal Sovietų Sąjungos kosminį laivą „Sojuz“, modernizuota versija, galinti skraidinti nebe tris, o šešis astronautus.

Erdvėlaivis stabiliai skrieja „aukštąja elipsine orbita, energijos tiekimai, matavimo ir valdymo jungtys veikia įprastu režimu“, valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ citavo Kinijos aerokosminių tyrimų ir technologijų korporaciją.

Kol kas nepateikiama išsamesnės informacijos, kas nutiko „lanksčiai pripučiamai krovinių grąžinimo kapsulei“, kuri buvo išbandoma per šią misiją. Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra nurodė, kad šis modulis trečiadienį grįždamas į Žemės atmosferą suveikė kitaip nei planuota ir kad duomenys šiuo metu analizuojami.

Kosminis aparatas turėtų tris kartus apsisukti aplink Žemę ir penktadienį įskrieti į atmosferą bei nusileisti Kinijos šiauriniame Vidinės Mongolijos autonominiame regione, „Xinhua“ citavo Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūros direktoriaus padėjėją Ji Qimingą (Dzi Čimingą).

Kinija siekia pasistatyti nuolatinę orbitinę stotį, nes jai nebuvo leista dalyvauti Tarptautinės kosminės stoties projekte – daugiausiai dėl JAV prieštaravimų.

Kinija anksčiau paleido eksperimentinę kosminę stotį, o dabar planuoja surengti keturis pilotuojamus ir keturis krovinių gabenimo skrydžius, kad maždaug per dvejus metus užbaigtų savo nuolatinę orbitinę laboratoriją.

Sparčiai vystoma Kinijos kosmoso programa yra pasiekusi svarbių laimėjimų. Praeitais ši šalis nutupdė zondą su mėnuleigiu iš Žemės nematomoje ir gana menkai ištyrinėtoje Mėnulio pusėje, taip pat planuoja pasiųsti zondą ir marsaeigį į Raudonąją planetą.

Pirmasis kinu astronautas į kosmosą pakilo 2003 metais. Pekinas taip pat stengėsi užmegzti bendradarbiavimo ryšių su kosmoso agentūromis Europoje ir kitur.

Nauja sunkioji nešančioji raketa „Long March 5B“ 18 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku startavo iš Venčango kosminio centro pietinėje Hainano saloje, sakoma Kinijos kosmoso agentūros pranešime.

Raketa iškėlė pilotuojamo erdvėlaivio prototipą be įgulos. Šis sėkmingai atsiskyrė ir įskriejo į numatytą orbitą, sakoma valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ pranešime.

Tikimasi, kad tokie aparatai kada nors skraidins astronautus į kosminę stotį, kurią Kinija ketina užbaigti statyti iki 2022 metų, o vėliau bus panaudoti pilotuojamiems skrydžiams į Mėnulį.

Erdvėlaivio prototipas, pritaikytas tiek skrydžiams į žemąją orbitą aplink Žemė, tiek tolimoms kosminėms misijos, yra šešiavietis. Ankstesnio modelio Kinijos erdvėlaivis buvo trivietis.

„Per šią misiją bus išbandytos naujo pilotuojamo erdvėlaivio svarbios technologijos, pavyzdžiui, jo įskriejimo į atmosferą valdymas, karščio skydo ir sugrąžinimo technologijos“, – valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ kovą citavo Kinijos kosmoso technologijų akademijoje dirbantį aparato konstruktorių Yang Qingą (Jang Čingą).

Jungtinės Valstijos kol kas yra vienintelė šalis, sugebėjusi nuskraidinti žmonių į Mėnulį.

Tačiau Pekinas daro didelę pažangą šioje srityje, siekdamas prisivyti JAV kosmoso programą. Kinija yra pasiuntusi į kosmosą astronautų, iškėlusi palydovų į orbitas aplink Žemę ir Mėnulį, taip pat nutupdžiusi mėnuleigį iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje.

54 metrų aukščio naujosios raketos pirmasis sėkmingas skrydis taps svarbia paskata Kinijai po ankstesnių „Long March“ modelių nesėkmių kovą ir balandį.