Po pateikimo pritarta Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo pataisai, kad jeigu renkant LRT generalinį direktorių tarybos narių balsai pasiskirstytų po lygiai, lemtų tarybos pirmininko balsas.

Už jas balsavo 74 Seimo nariai, penki buvo prieš, 20 susilaikė.

Seimo nario teigimu, tokiu būdu siekiama užkirsti kelią situacijai, kuri buvo susiklosčiusi pernai, kai balsams pasiskirsčius po lygiai nacionalinio transliuotojo vadovas išrinktas iš trečio karto.

„Teoriškai mes galime užsiciklinti, kad visą kadenciją LRT taryba nesugebės paskirti generalinio direktoriaus“, – teigė E. Gentvilas.

Pasak jo, jeigu pataisai būtų pritarta, LRT taryba savo taisykles turėtų pritaikyti prie įstatymo ir galėtų rengti atvirą balsavimą dėl LRT generalinio direktoriaus.

Projekte taip pat numatyta, kad tarybai nepriėmus sprendimo išrinkti LRT generalinį direktorių ar atmesti visus kandidatus, turėtų būti rengiamas pakartotinis balsavimas.

Jeigu sprendimas nebūtų priimtas ir po trečio balsavimo, taryba spręstų, ar nutraukti konkursą ir rengti naują, ar tęsti balsavimą dėl esamų kandidatų.

Pagal projektą, taip pat siūloma uždrausti visiems politikams būti visuomeninio transliuotojo tarybos nariais.

Šiuo metu įstatymas draudžia minėtas pareigas eiti Seimo, Vyriausybės nariams, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, LRT darbuotojams, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariams ir kai kuriems kitiems asmenims.

E. Gentvilas siūlo šį sąrašą papildyti savivaldybių tarybų nariais ir europarlamentarais.

Jis priminė, kad dabar LRT taryboje dirba profesorius Juozas Pabrėža, kuris kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas yra išrinktas į Šiaulių rajono savivaldybės tarybą, nors formaliai narystę partijoje yra sustabdęs.

Pasak Seimo nario, norint iki galo depolitizuoti LRT tarybą neužtenka numatyti, kad jos nariai privalo stabdyti narystę partijoje.

Taip pat E. Gentvilas siūlo, kad kandidatai į LRT tarybą būtų paskelbti viešai prieš juos paskiriant į pareigas.

LRT taryba yra aukščiausias kolegialus organas, vykdantis nacionalinio transliuotojo valdymo ir priežiūros funkcijas, atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba renka generalinį direktorių ir prižiūri, kaip vykdoma nacionalinio transliuotojo misija.

„Žodis telkti, reiškia ir vienyti. Šiai dienai LRT tai sunkiai sekasi, todėl ir pateikiau prašymą leisti dalyvauti konkurse eiti Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinio direktoriaus pareigas“, – sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė Z. Andrulėnas.

Jis 2020 metais dalyvavo Seimo rinkimuose su Centro partija-tautininkais.

Penktadienį Z. Andrulėnas pranešė sustabdęs savo narystę Tautos ir teisingumo sąjungoje (centristai, tautininkai).

Trečią kartą rengiant nacionalinio transliuotojo LRT vadovo konkursą, šių pareigų siekia keturi kandidatai.  Pretendentų pristatytus dokumentus LRT taryba vertins kitą savaitę, antradienį.

Viešai apie dalyvavimą konkurse pranešė dabartinė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius.

Tuo metu komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas pranešė trečią kartą konkurse nedalyvausiantis. Prieš tai du kartus jis varžėsi su dabartine vadove, tačiau pretendentai abu kartus surinko po vienodai balsų, tad konkursą teko kartoti.

„Manau, kad LRT taryba tikrai jau išnaudojo laiką, visus limitus savo pareigai įvykdyti, ir tas atsakomybės prisiėmimas, manau, jau yra natūralus klausimas, jeigu dar ir trečią kartą nepavyktų paskirti vadovo“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS sakė politikas.

Jis patikslino, kad atsakomybės prisiėmimas šiuo atveju reikštų atsistatydinimą.

„Jeigu taryba jau trečią kartą negali atlikti tos pareigos, turbūt turėtų ateiti žmonės, kurie galėtų tai padaryti“, – tvirtino ministras.

„Tai LRT tarybos pareiga, ir ji negali būti begalinė. Manau, kad trys kartai yra į valias paskirti vadovą arba pripažinti, kad taryba tiesiog to padaryti negali“, – pridūrė jis.

Tai LRT tarybos pareiga, ir ji negali būti begalinė.

Pasak S. Kairio, nepaskiriant nuolatinio vadovo žala daroma ir pačiai įstaigai.

Ministro teigimu, atviras balsavimas, esant vienodam balsų skaičiui renkant LRT vadovą, taip pat nėra gera išeitis.

„Ką reiškia atviras balsavimas? Atviras balsavimas reiškia, kad taip paprastai žiūrint vienas žmogus, LRT tarybos pirmininkas, išrenka generalinį direktorių. Toks ir lyg bėgimas nuo situacijos, nes sprendimą reikėtų priimti visos LRT tarybos vardu, o ne tiesiog pirmininkui turint dvigubą balsą“, – teigė S. Kairys, komentuodamas LRT tarybos sprendimą ir toliau nerengti atviro balsavimo renkant įstaigos generalinį direktorių.

Balandžio 1-ąją baigėsi LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės penkerių metų kadencija. Surengti du konkursai į šias pareigas, abiem atvejais kandidatai M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Naujasis nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus konkursas vyks spalio 3 dieną.

Konkursas į šias pareigas paskelbtas trečiadienį. Numatyta, kad pretendentai į vadovus iki rugsėjo 22 dienos galės teikti paraiškas.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT vadovas, transliuotojui vadovauja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

„Posėdžio metu bus svarstomas klausimas dėl naujo generalinio direktoriaus konkurso ir galimų pakeitimų šių pareigų tvarkos apraše“, – BNS informavo LRT atstovė Miglė Savickaitė.

Posėdyje taip pat turėtų būti priimtas sprendimas dėl naujo įstaigos vadovo konkurso paskelbimo. Planuojama, kad šis galėtų vykti rugsėjį.

LRT tarybai jau dukart nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, nes kandidatai – Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas – abu kartus surinko vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Posėdžio metu bus svarstomas klausimas dėl naujo generalinio direktoriaus konkurso ir galimų pakeitimų šių pareigų tvarkos apraše.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovaus penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka yra sakęs, jog siekiant išvengti dar vienos nesėkmės generalinis direktorius galėtų būti renkamas organizuojant atvirą balsavimą, tačiau norint tokį rengti, reikėtų pakeisti LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarkos aprašą ir pačios tarybos reglamentą.

Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Tačiau LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.

LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

„Prezidentas mano, kad patinę situaciją turėtų išspręsti pati LRT taryba, kuri yra nepriklausomas aukščiausias LRT valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams“, – ketvirtadienį BNS perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Anot jo, politikų įsikišimas šioje LRT generalinio direktoriaus rinkimų stadijoje visuomenei “galėtų sukelti abejonių dėl LRT nešališkumo, nepriklausomumo, politikų įtakos visuomeniniam transliuotojui“.

Tuo metu kultūros ministras Simonas Kairys siūlo keisti kandidatų vertinimo tvarką. Jo teigimu, derėtų atsisakyti vieno balsavimo už asmenį, o atskirai vertinti kandidatų raštu pateiktas programas ir jų žodinius prisistatymus.

Prezidentas mano, kad patinę situaciją turėtų išspręsti pati LRT taryba.

Savo ruožtu Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigė laukiantis iš LRT tarybos pasiūlymų LRT įstatymo pokyčiams, pavyzdžiui, nustatant, kad Tarybą sudarytų nelyginis skaičius narių arba jos pirmininkas turėtų lemiamą balsą.

Antradienį LRT tarybai antrą kartą nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, nes abu kandidatai – dabartinė įstaigos vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos specialistas, buvęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Aistis Zabarauskas – surinko po vienodą skaičių tarybos narių balsų.

Birželio 20 dieną planuojamas LRT tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl naujo įstaigos vadovo konkurso paskelbimo. Pirminiais duomenimis, konkursas galėtų vykti rugsėjį.

Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovaus penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji ir A. Zabarauskas buvo favoritai ir per pirmąją, kovą vykusią atranką. Tada įstaigos vadovo taip pat nepavyko išrinkti jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.

Į LRT tarybą narius skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Apie tai pranešė LRT tarybos, kurią sudaro 12 narių, pirmininkas Eugenijus Valatka.

„Deja, nė vienas kandidatas nesurinko reikiamo septynių balsų skaičius“, – žurnalistams sakė E. Valatka.

Pasak jo, antradienį vyko du balsavimai ir per abu juos kandidatai surinko po šešis balsus.

E. Valatka teigė, kad birželio 20 dieną vyks LRT tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl naujo įstaigos vadovo konkurso paskelbimo. Pasak pirmininko, konkursas galėtų vykti rugsėjį.

Iki kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovaus penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Deja, nė vienas kandidatas nesurinko reikiamo septynių balsų skaičius.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir A. Zabarauskas buvo favoritai ir per pirmąją, kovą vykusią atranką. Tada įstaigos vadovo taip pat nepavyko išrinkti jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.

Į LRT tarybą narius skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Paklaustas, ar nepavykstant išrinkti direktoriaus LRT taryba neturėtų atsistatydinti pati, E. Valatka teigė: „Mes diskutuosime sekančiame tarybos posėdyje“.

Jis tvirtino nenorintis spekuliuoti, kokių pokyčių vykdant atranką ar pačioje taryboje reikėtų, kad įstaigos generalinį direktorių galop pavyktų išrinkti.

„Mes puikiai suprantame kaip taryba, kad situacija yra neeilinė, suprantame sprendimo svarbą, todėl kol kas nenoriu (dalinti – BNS) gilesnių, išsamesnių (komentarų – BNS)“, – kalbėjo E. Valatka.

„Diskutuosime, kalbėsimės ir ieškosime konsensusų“, – sakė jis.

Šiuo metu LRT tarybą be E. Valatkos sudaro Irena Vaišvilaitė, Renaldas Gudauskas, Deimantas Jastramskis, Laura Matjošaitytė, Juozas Pabrėža, Giedrė Švedienė, Mindaugas Jurkynas, Norbertas Černiauskas, Renata Šerelytė-Mendeikienė, Darijus Beinoravičius ir Jonas Staselis.

Kaip antradienio vakarą pranešė nacionalinis transliuotojas, LRT taryba nusprendė, jog kandidatų pavardės bus skelbiamos viešai po dokumentų patikrinimo, taip pat bus viešinamos kandidatų veiklos programų santraukos. 

Kaip LRT radijui sakė transliuotojo tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka, papildytas tvarkos aprašas „leis užtikrinti didesnį viešumą pačio konkurso“.

Konkursą rengiamasi paskelbti balandžio 19 dienos rytą. Pasak E. Valatkos, dokumentai bus priimami iki gegužės 19 dienos, o gegužės 23 dieną vyksiančiame LRT tarybos posėdyje bus atplėšiami vokai, tikrinami dokumentai ir kandidatai.

„Pats galutinis tarybos posėdis generaliniam direktoriui išrinkti vyks birželio 6 dieną“, – sakė tarybos vadovas.

Kovo pabaigoje tarybai nepavyko išrinkti naujojo nacionalinio transliuotojo vadovo, nes į antrąjį etapą patekę kandidatai – dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas – surinko po šešis tarybos narių balsus.

Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų.

LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. M. Garbačiauskaitė-Budrienė darbą pareigose pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją, ji pareigas eis laikinai, kol nebus paskirtas nuolatinis vadovas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė jau yra patvirtinusi, jog ketina dalyvauti naujajame konkurse.

LRT taryba yra sudaryta iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

LRT taryba trečiadienį paskelbė viešąjį konkursą šioms pareigoms užimti. Pretendentai dokumentus gali pateikti iki kovo 3-osios vakaro.

Konkurse dalyvauti gali Lietuvos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, turintys nepriekaištingą reputaciją.

„LRT generalinio direktoriaus pareiga prižiūrėti, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas informuotų, ugdytų ir telktų visuomenę, vadovaudamasis vertybėmis, t. y. atvirumu požiūriams, dialogui, bendradarbiavimui, inovatyvumu, nepriklausomumu, patikimumu“, – teigia LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.

LRT generalinio direktoriaus pareiga prižiūrėti, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas informuotų, ugdytų ir telktų visuomenę.

Pretendentai, atitinkantys apraše nurodytus reikalavimus ir laiku pateikę dokumentus, turės pristatyti penkerių metų veiklos programą ir atsakyti į LRT tarybos narių klausimus.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė penkerių metų kadenciją pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją. LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria LRT taryba.

LRT taryba yra aukščiausioji LRT valdymo ir priežiūros institucija, atstovaujanti visuomenės interesams.

Ji prižiūri, kaip yra vykdoma visuomeninio transliuotojo misija, renka generalinį direktorių, tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, vykdo kitas LRT įstatymu nustatytas funkcijas.

LRT taryba yra sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų, žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

LRT taryboje šiuo metu dirba ekonomistė Giedrė Švedienė, istorikas Norbertas Černiauskas, profesorius Mindaugas Jurkynas, prozininkė, literatūros kritikė Renata Šerelytė-Mendeikienė, profesorė Irena Vaišvilaitė, KTU rektorius E. Valatka, profesorius Darijus Beinoravičius, fotomenininkas Jonas Staselis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, Vilniaus universiteto mokslininkas Deimantas Jastramskis, advokatė Laura Matjošaitytė ir Šiaulių universiteto profesorius Juozas Pabrėža.

Tokį Seimo nutarimo projektą parengė „tvarkiečiai“ Petras Gražulis ir Vytautas Kamblevičius bei Socialdemokratų darbo frakcijos narys Artūras Skardžius.

„Sustabdyti LRT tarybos paskelbtą konkursą generalinio direktoriaus pareigoms užimti, kol bus atliktas Laikinosios tyrimo komisijos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinis tyrimas“, – rašoma projekte.

Taip pat siūloma įpareigoti LRT tarybą užtikrinti kandidatų programų pristatymo viešumą.

Laikinosios Seimo tyrimo komisijos pirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius BNS sakė, kad LRT vadovo konkursas ir parlamentinis tyrimas nėra susiję.

„Aš, kaip komisijos pirmininkas, nematau jokios įtakos, ar rinkimai vyktų, ar nevyktų, ar juos stabdytų, ar nestabdytų. Tai iš esmės mūsų darbui niekaip nedaro įtakos“, – teigė jis.

„Mes apsiribojame tik savo paskirtais klausimais. O kokie valdymo procesai šiuo metu vyksta, nežiūrime“, – pridūrė politikas.

Jis taip pat suabejojo siūloma Seimo nutarimo formuluote, kad pats parlamentas galėtų sustabdyti konkursą.

„Labai abejočiau, ar vienas Seimas gali sustabdyti konkursą, ko gero, LRT taryba tai turėtų daryti. (...) Galbūt galėtų būti kreipimasis į tarybą, bet ne daugiau“, – BNS sakė A. Nekrošius.

Balandžio 1-ąją baigiasi dabartinio nacionalinio transliuotojo vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antroji kadencija.

LRT taryba paskelbė naujo generalinio direktoriaus konkursą. Paraiškas iš viso pateikė 12 pretendentų. Tarp jų – A. Siaurusevičius, buvusi naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, politikos apžvalgininkas istorikas konservatorius Bernardas Gailius, buvęs BNS vyriausiasis redaktorius Artūras Račas, televizijos laidų vedėjas buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, televizijos prodiuseris Kristupas Krivickas, signataras Zigmas Vaišvila, LRT darbuotojai Aldaras Stonys, Justas Senapėdis.

Trys pretendentai nesutiko, kad jų pavardės būtų viešinamos.

Kovo 20-ąją jie turi pristatyti savo programas per uždarą LRT tarybos posėdį, nugalėtojas bus renkamas balsavimu.

Seimas šiuo metu atlieka parlamentinį LRT ūkinės, finansinės ir vadybinės veiklos tyrimą.