Šioje mokslų įstaigoje mokėsi ir krepšinio, tinklinio išradėjai. Kaip teigiama, krepšinis sugalvotas dėl to, kad dėl futbolo rungtynių viduje per dažnai būdavo išmušami langai.
Kaip visada būna su senomis legendomis, sunku žinoti, kiek tiesos jose yra, tačiau jei tikėtume istorija apie futsalo atsiradimą, sunku suprasti, kodėl praėjus beveik šimtmečiui, futsalas JAV taip ir netapo profesionaliu sportu. Šalies rinktinė netgi buvo išformuota po nesėkmingos atrankos į 2016 m. FIFA pasaulio salės futbolo čempionatą.
Tik 2019 metais JAV futbolo federacija atgaivino futsalo rinktinę ir komandos treneriu paskyrė Dušaną Jakicą. Serbas pasiūlė naujų idėjų, iš kurių viena buvo pasikviesti Luciano Gonzalezą – Naujajame Džersyje argentiniečių šeimoje gimusį žaidėją, kuris rungtynauja vienoje stipriausių pasaulyje, Italijos futsalo lygoje. Tai buvo rimtas pastiprinimas komandai, kurios pasiekimai tarptautiniame futsale – labiau praeities miražas nei realybės atspindys.
„Manęs treneris prašo – ir tai yra viena iš priežasčių, dėl ko pakvietė mane į šią komandą – pasiūlyti savo patirties bagažą komandai, – kalbėjo Lucho interviu FIFA.com. – Treneris nori, kad padėčiau su žaidimo organizacija, taktine drausme, patirtimi“.
Savo misiją L. Gonzalezas atlieka rimtai. Jis aikštėje reguliuoja tempą, sustato komandos draugus į pozicijas, pataria ir drąsina juos visuomet, kai yra aikštėje ir netgi šalia aikštės. Neatsitiktinai jis yra ir vienintelių JAV įvarčių autorius šiame pasaulio čempionate.
L. Gonzalezo įvarčiai yra tai, kuo jis ir komandos draugai gali didžiuotis nepaisant pralaimėjimo (2:4) Iranui – pasaulio čempionato bronzininkui. Tos rungtynės atgaivino komandos pasitikėijmą savimi po triuškinančios nesėkmės (0:11) prieš Argentiną.
„Bandžiau parodyti pavyzdį ir man pasisekė įmušti. Tuo labai didžiuojuosi, tačiau visa komanda sužaidė geras rungtynes, – sakė „Citta di Massa“ klubo žaidėjas. – Stengėmės žaisti, kombinuoti, pritaikyti tai, kam ruošėmės, ir buvome arti labai gero rezultato. Žaisdami drausmingai, su noru ir iš širdies galime pakovoti ir su geriausiomis komandomis. Bet kokiu atveju pasirodėme geriau nei rungtynėse prieš Argentiną. Buvo sunku su tuo susitaikyti. Jie kontroliavo kamuolį 38 minutes, o mes taip ir negavome galimybės žaisti“.
Tai buvo labai sunkios rungtynės, tačiau ir ypatingos L. Gonzalezui, kuris, būdamas trijų metų, su šeima išvyko gyventi į Mendozos miestą Argentinoje ir tarptautinėse varžybose yra atstovavęs Albiceleste neoficialiuose turnyruose.
„Man tos rungtynės suteikė labai daug emocijų, – pripažino jis. – Tačiau atstovauju JAV, šaliai, kurioje gimiau ir kuri man suteikė galimybę dalyvauti geriausiame turnyre pasaulyje. Esu labai dėkingas už šį šansą. Turėjau progą pažaisti prieš pasaulio čempionus, o kas dar labiau svarbiau man – prieš šalį, kuri man yra ypatinga."
Pirmajam išbandymui gavę čempionus, antrajam – bronzininkus, amerikiečiai dabar ruošiasi desertui – rungtynėms su Serbija. Šansų patekti į kitą etapą nėra daug netgi laimėjus.
„Prieš Iraną pralaimėjome, tačiau žaidėme teisingai. Susitvardėme, parodėme progresą ir palikome aikštę be nusivylimo. Galime sužaisti taip pat gerai su Serbija. Neturime ko prarasti, – kalbėjo Gonzalezas ir teigė, jog nepaisant to, kaip baigtųsi turnyras, jau gavo gerų pamokų. – Atvykome čia gauti patirties, galvojant apie ateitį. Rungtynės prieš geriausias komandas yra kelias, kuriuo turime eiti“.
Žaidėjas optimistiškai žvelgė į savo ir komandos ateitį.
„Man 26 metai, dar galiu mokytis, tobulėti, ir padėti komandai progresuoti artimiausius kelis metus. Norime kiekvieną kartą būti geresni. Išbandėme jėgas prieš geriausias komandas, nors turėjome jaunų žaidėjų be futsalo patirties, ir, nepaisant visko, gerai sužaidėme. Tai man suteikia pasididžiavimo ir vilties dirbti dėl geresnės ateities“.
Jei legenda, jog argentinietis futsalą sugalvojo Jungtinėse Amerikos Valstijosese yra tikra, galima sakyti, kad Argentinos tautybės amerikietis dabar turi galimybę futsalą JAV ir atgaivinti.
