Nors Lietuva šiame sąraše į lyderių dešimtuką patenka pirmą kartą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį į tai, jog indekse vertinami baziniai rodikliai, kurie neatskleidžia detalesnės informacijos apie lyčių lygybę šalyje.

Pasaulio ekonomikos forumo indekso duomenys rodo, kad Lietuva lyčių nelygybę yra sumažinusi 80,4 procento. Lietuvos rezultatas 0,059 punkto geresnis nei 2020-aisiais, kai skelbtas naujausias lyčių atotrūkio indeksas.

Lietuvos rezultatai, anot Pasaulio ekonomikos forumo, šiemet yra tarp penkių didžiausią pažangą padariusių šalių. Be Lietuvos taip pat išskiriama Serbija, Rytų Timoras, Togas, Jungtiniai Arabų Emyratai.

Didžiausia įtaka – pokyčiai Vyriausybėje

Pagal ekonominių galimybių lygybę Lietuva užėmė 12 vietą, lygias galimybes gauti išsilavinimą – 51 vietą, sveikatą ir išgyvenimą – pirmą vietą (dalijasi su dar 28 šalimis), o pagal politinį įgalinimą – 22 vietą.

Latvija reitinge užėmė 20, Estija – 46, Lenkija – 75 vietą 156 valstybių sąraše.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Donatas Paulauskas BNS teigė, kad Lietuvos rezultatus į viršų gerokai kilstelėjo „moterų dalis politikoje, konkrečiai – Ministrų kabinete“.

„Prisiminkime, ką turėjome anksčiau. Prieš metus turėjome nulį ties moterų ministrių rodikliu. Suprantama, kai toks kontrastas, kai iš nulio peršokame į 43 procentus,  atsispindi ryškiai valstybės indekse“, – sakė D. Paulauskas.

„Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad politinis įgalinimas dar yra ta sritis, kur lyčių lygybės yra mažiausiai iš visų tų keturių – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje“, – pridūrė jis.

Ragina žvelgti plačiau

Tarnybos atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais pasaulyje  fiksuotas „lyčių lygybės regresas, o Lietuvoje atvirkščiai – padidėjo“. Vis dėlto, jo teigimu, išskyrus šiuos metus, Lietuvoje lyčių lygybės rodiklis beveik nekinta.

„Jei lyginu ir žvelgiu per metus nuo pat tada, kada skaičiuojamas indeksas, tai iš esmės nematau jokio progreso pagrindiniuose lyčių lygybės rodikliuose“, – kalbėjo D. Paulauskas.

Prieš metus turėjome nulį ties moterų ministrių rodikliu. Suprantama, kai toks kontrastas, kai iš nulio peršokame į 43 procentus,  atsispindi ryškiai valstybės indekse.

Indekso išvadose teigiama, kad pagal dabartines tendencijas, lyčių nelygybė išnyks ne po 99,5, kaip tikėtasi pernai, o po 135,6 metų.

Tai siejama su COVID-19 pandemija ir jos įtaka bei sumažėjusiu politiniu įgalinimu.

D. Paulauskas taip pat atkreipia dėmesį, jog Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame indekse dominuoja baziniai rodikliai, kurie neatskleidžia platesnio vaizdo ir problemos masto.

„Jis apima bazinius rodiklius, neparodo įvairių niuansų. (...) Europa turi savo bendrus tyrimus, rodiklius, kur gali giliau eiti į vertinimą. Pavyzdžiui, šitas globalus indeksas neapima laiko panaudojimo dimensijos – kaip moterys ir vyrai naudoja laiką vaikų priežiūrai, buičiai, laisvalaikiui. Europos Sąjunga žiūri į šitą statistiką ir mato, kad moterys dar labai dažnai daugiau laiko skiria tam laiko“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

„Mes turime platesnę informaciją ne tik apie tai, kas vyksta viešame gyvenime, bet ir  privačioje erdvėje. Tai irgi labai svarbu. Taip pat yra galios sritis, čia matuojama politinė galia, tuo metu ES matuoja ir politinę, ir ekonominę, ir socialinę. Socialinė galia – žiūri, kiek moterų vadovauja visuomeninės svarbos organizacijose“, – pridūrė jis.

Kaip teigė D. Paulauskas, remiantis pernai paskelbtu Europos lyčių lygybės instituto indeksu, Lietuvoje lyčių atotrūkis siekė 56,3 proc. ir atsiliko nuo ES vidurkio, kur šis rodiklis siekia 67,9 procento.

Latvija Pasaulio ekonomikos forumo reitinge užėmė 11, Estija – 26, Lenkija – 40 vietą.

Reitingo viršūnėje, kaip ir 2020-aisiais, atsidūrė Islandija, antroje vietoje liko Suomija, trečioje – Norvegija.

Mūsų šalyje vos trijų sporto šakų – stalo teniso, dailiojo čiuožimo ir laipiojimo – federacijų prezidentės yra moterys. 34 olimpinių sporto šakų federacijos turi 54 viceprezidentus, tik šeši iš jų yra moterys. Kiek geresnė situacija tarp generalinių sekretorių – moterų yra 12. Tuo metu federacijų vykdomuosiuose komitetuose svarbiausius sprendimus priima 17proc. moterų.

Geriausias lyčių lygybės pavyzdys Lietuvoje – LTOK, kurio prezidentė yra Daina Gudzinevčiūtė, vienos iš trijų viceprezidenčių pareigas užima Lilija Vanagienė, o vykdomąjį komitetą sudaro 38 proc. moterų.

Tiesa, verta pažymėti, kad 50 proc. federacijų jau ėmėsi veiksmų gerinti šiuos skaičius ir nuo 2015 metų į darbo pokalbius kviečia vis daugiau moterų. Tuo metu LTOK moterims tobulėti padeda rengdamas specialius tik moterims skirtus edukacinius lyderystės mokymus ir praktinius užsiėmimus.

Gana neįprasta moterų situacija yra tarp šalies trenerių: registruotos specialistės sudaro 29 proc., tačiau elitinio lygio – 36 proc. Daugiausiai registruotų trenerių moterų turi dailiojo čiuožimo federacija (30 – tai sudaro 88 proc. visų šios sporto šakos trenerių) ir žolės riedulys (16 – 60 proc.). Tuo metu buriavimas (2) ir regbis (5) neturi nė vienos trenerės, o ledo ritulyje 46 vyrai sudaro net 98 proc. visų trenerių būrio.

Tarp visų Lietuvos atletų 35 proc. sudaro moteriškos lyties atstovės, bet džiaugsmo kelia besikeičiančios tendencijos – jaunesnių nei 18 metų kategorijoje sportininkų gretose merginos sudaro 37 proc., kai vyresnių nei 18 metų yra tik 30 proc. Pastarasis skaičius itin akivaizdžiai pasimatė 2016 metų Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse – tarp visų LTeam komandos narių moterų buvo tik 25 proc. Tiesa, Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse 2018 metais šis skaičius buvo kur kas didesnis – 44 proc.

Itin skaudi tema – smurtas lyties pagrindu. Dar skaudesnė yra statistika – vos 12 federacijų turi rašytines taisykles ir veiksmų planus, kaip to išvengti ir prieš tai kovoti, ir tik keturios yra integravusios stebėjimo ir vertinimo mechanizmą. Tuo metu ilgalaikiuose planuose lyčių lygybės problemą įtraukusios yra 15 federacijų, o keturios – netgi sudariusios rašytinius įstatus, kokiais tikslais to siekti. Tai krepšinis, futbolas, šaudymas iš lanko ir tekvondo.

Moterų mažuma ir sporto žiniasklaidoje. Štai Rio de Žaneire ir Pjongčange tarp per LTOK akreditavusių spaudos reporterių ir fotografų nebuvo nė vienos moters. Tiesa, abejas žaidynes transliavusi Lietuvos ryto televizija į jas vis tik delegavo po vieną žurnalistę.

Apie moterų lygybę pastaraisiais metais vis dažniau kalbantis LTOK akcentuoja ne tik vienodą moterų ir vyrų skaičių sporto varžybose. Tai kur kas platesnė tema, aprėpianti trenerių, aptarnaujančio personalo, moterų skaičių vadovaujančiose pozicijose. Tai tema, liečianti priekabiavimą, trenerių-auklėtinių elgseną, patyčias, psichologiją, pasirinkimo teisę ir net atletų, ypač moterų, įvaizdį, jų rodymą ar atvaizdo naudojimą žiniasklaidoje.

Kovodamas už vienodas lyčių galimybes sporte LTOK partnerio teisėmis dalyvauja projektuose, kuriais siekiama kovoti su priekabiavimu ir smurtu lyčių pagrindu, rengia aktyvias kampanijas, kuriomis skatina merginas aktyviai sportuoti, bei moterų specialisčių tobulinimo kursus. Be to, kasmetiniuose LTeam apdovanojimuose nuo 2014 metų atskirai renkami geriausias metų sportininkas ir sportininkė. Šiuose rinkimuose jau atsirado ir papildomos „Metų trenerės“ ir „Metų moterų komandos“ nominacijos. Be to, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto skiriamų stipendijų sportininkėms moterims kiekis sudaro 42 proc. visų stipendijų.