Mūsų šalyje vos trijų sporto šakų – stalo teniso, dailiojo čiuožimo ir laipiojimo – federacijų prezidentės yra moterys. 34 olimpinių sporto šakų federacijos turi 54 viceprezidentus, tik šeši iš jų yra moterys. Kiek geresnė situacija tarp generalinių sekretorių – moterų yra 12. Tuo metu federacijų vykdomuosiuose komitetuose svarbiausius sprendimus priima 17proc. moterų.

Geriausias lyčių lygybės pavyzdys Lietuvoje – LTOK, kurio prezidentė yra Daina Gudzinevčiūtė, vienos iš trijų viceprezidenčių pareigas užima Lilija Vanagienė, o vykdomąjį komitetą sudaro 38 proc. moterų.

Tiesa, verta pažymėti, kad 50 proc. federacijų jau ėmėsi veiksmų gerinti šiuos skaičius ir nuo 2015 metų į darbo pokalbius kviečia vis daugiau moterų. Tuo metu LTOK moterims tobulėti padeda rengdamas specialius tik moterims skirtus edukacinius lyderystės mokymus ir praktinius užsiėmimus.

Gana neįprasta moterų situacija yra tarp šalies trenerių: registruotos specialistės sudaro 29 proc., tačiau elitinio lygio – 36 proc. Daugiausiai registruotų trenerių moterų turi dailiojo čiuožimo federacija (30 – tai sudaro 88 proc. visų šios sporto šakos trenerių) ir žolės riedulys (16 – 60 proc.). Tuo metu buriavimas (2) ir regbis (5) neturi nė vienos trenerės, o ledo ritulyje 46 vyrai sudaro net 98 proc. visų trenerių būrio.

Tarp visų Lietuvos atletų 35 proc. sudaro moteriškos lyties atstovės, bet džiaugsmo kelia besikeičiančios tendencijos – jaunesnių nei 18 metų kategorijoje sportininkų gretose merginos sudaro 37 proc., kai vyresnių nei 18 metų yra tik 30 proc. Pastarasis skaičius itin akivaizdžiai pasimatė 2016 metų Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse – tarp visų LTeam komandos narių moterų buvo tik 25 proc. Tiesa, Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse 2018 metais šis skaičius buvo kur kas didesnis – 44 proc.

Itin skaudi tema – smurtas lyties pagrindu. Dar skaudesnė yra statistika – vos 12 federacijų turi rašytines taisykles ir veiksmų planus, kaip to išvengti ir prieš tai kovoti, ir tik keturios yra integravusios stebėjimo ir vertinimo mechanizmą. Tuo metu ilgalaikiuose planuose lyčių lygybės problemą įtraukusios yra 15 federacijų, o keturios – netgi sudariusios rašytinius įstatus, kokiais tikslais to siekti. Tai krepšinis, futbolas, šaudymas iš lanko ir tekvondo.

Moterų mažuma ir sporto žiniasklaidoje. Štai Rio de Žaneire ir Pjongčange tarp per LTOK akreditavusių spaudos reporterių ir fotografų nebuvo nė vienos moters. Tiesa, abejas žaidynes transliavusi Lietuvos ryto televizija į jas vis tik delegavo po vieną žurnalistę.

Apie moterų lygybę pastaraisiais metais vis dažniau kalbantis LTOK akcentuoja ne tik vienodą moterų ir vyrų skaičių sporto varžybose. Tai kur kas platesnė tema, aprėpianti trenerių, aptarnaujančio personalo, moterų skaičių vadovaujančiose pozicijose. Tai tema, liečianti priekabiavimą, trenerių-auklėtinių elgseną, patyčias, psichologiją, pasirinkimo teisę ir net atletų, ypač moterų, įvaizdį, jų rodymą ar atvaizdo naudojimą žiniasklaidoje.

Kovodamas už vienodas lyčių galimybes sporte LTOK partnerio teisėmis dalyvauja projektuose, kuriais siekiama kovoti su priekabiavimu ir smurtu lyčių pagrindu, rengia aktyvias kampanijas, kuriomis skatina merginas aktyviai sportuoti, bei moterų specialisčių tobulinimo kursus. Be to, kasmetiniuose LTeam apdovanojimuose nuo 2014 metų atskirai renkami geriausias metų sportininkas ir sportininkė. Šiuose rinkimuose jau atsirado ir papildomos „Metų trenerės“ ir „Metų moterų komandos“ nominacijos. Be to, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto skiriamų stipendijų sportininkėms moterims kiekis sudaro 42 proc. visų stipendijų.