Tokį pareiškimą Gholamas Hosseinas Mohseni Ejei (Golamas Hoseinas Mohsenis Edžejis) padarė po devynias naktis trukusių demonstracijų ir susirėmimų gatvėse. Pareigūnas antrino ultrakonservatoriui prezidentui Ebrahimui Raisi (Ebrahimui Raisiui), išvakarėse paraginusiam imtis ryžtingų veiksmų neramumams numalšinti.

Oficialiais duomenimis, smurtinės demonstracijos pareikalavo jau mažiausiai 41 gyvybės šalyje. Nurodoma, kad dauguma aukų yra protestuotojai, tačiau tarp žuvusiųjų yra ir saugumo pajėgų narių. Vis tik žmogaus teisių organizacijos sako, kad tikrasis skaičius yra kur kas didesnis.

Gh. H. M. Ejei „pabrėžė, kad būtina imtis ryžtingų veiksmų nerodant jokio atlaidumo“ pagrindiniams „riaušių“ kurstytojams, paskelbė Irano teisminės valdžios tinklapis „Mizan Online“.

Lig šiol sulaikyti šimtai demonstrantų, už reformas pasisakančių aktyvistų ir žurnalistų, po M. Amini mirties rugsėjo 16-ąją prasidėjus daugiausia naktinėms demonstracijoms, išplitusioms į dešimtis Irano miestų.

Teisų gynėjų teigimu, saugumo pajėgos naudoja kovines kulkas, išvaikydamos protestuotojus, kurie neretai svaido akmenis, degina policijos automobilius, padeginėja valstybinius pastatus ir skanduoja „mirtis diktatoriui“.

Didžiausiems per beveik trejus metus protestams Irane vadovauja moterys. Šįkart neramumus pakurstė ne įprastos politinės ar ekonominės problemos, o pyktis dėl teokratinėje valstybėje galiojančio griežto aprangos kodo.

Šios taisyklės įpareigoja moteris dėvėti gerai priglundantį hidžabą ir draudžia vilkėti tokius rūbus kaip plėšyti džinsai ir ryškiaspalvė apranga.

M. Amini, kurios kurdiškas vardas buvo Jhina (Džhina), buvo sulaikyta rugsėjo 13-ąją dėl įtariamų aprangos kodo pažeidimų.

Mirus merginai, kai kurios į gatves išėjusios iranietės pradėjo nusimesti ir deginti savo hidžabus, taip pat nusikirpo plaukus. Dalis demonstrančių šoko prie didelių laužų, o minios joms plojo, skanduodamos „zan, zendegi, azadi“ (pers. moteris, gyvenimas, laisvė).

ES smerkia tokį protestų malšinimą

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sekmadienį pareiškė, kad Irane vykdomas antivyriausybinių protestų malšinimas yra nepateisinamas ir nepriimtinas.

Bendrijos vardu paskelbtame pareiškime J. Borrellis pabrėžė: „Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms plačiai paplitęs ir neproporcingas jėgos naudojimas prieš nesmurtinių protestų dalyvius yra nepateisinamas ir nepriimtinas.“

Oficialiais duomenimis, per praėjusią savaitę prasidėjusias demonstracijas Irane žuvo jau mažiausiai 41 žmogus.

Didžiausiems per beveik trejus metus protestams šalyje vadovauja moterys. 

Tokios priemonės imtasi praėjusią savaitę mirus Mahsai Amini – 22 metų merginai, areštuotai už griežtą aprangos kodą moterims atsakingas policijos skyriaus dėl neva netinkamo hidžabo ryšėjimo.

JAV Iždo departamentas pareiškė, kad moralės policija yra „atsakinga“ už M. Amini mirtį, Irane sukėlusią pasipiktinimą ir protestų bangą, ir paskelbė šiai institucijai sankcijų „už netinkamą elgesį bei smurtą prieš Irano moteris ir už taikių Irano protestuotojų teisių pažeidimus“.

Irano kurdų kilmės merginos mirtis teokratinėje valstybėje išprovokavo masinius ir dažnai smurtinius protestus.

„Mahsa Amini buvo drąsi moteris, kurios mirtis po moralės policijos arešto buvo dar vienas Irano režimo saugumo pajėgų žiaurumo prieš savo šalies žmones aktas“, – pareiškė iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

„Griežtai smerkiame šį nesuvokiamą elgesį ir raginame Irano vyriausybę nutraukti savo smurtą prieš moteris ir savo besitęsiantį smurtinį susidorojimą su žodžio ir susirinkimo laisve“, – pažymėjo ji.

Oficialiais duomenimis, per neramumus, kilusius po M. Amini mirties, per kuriuos moterys degino savo skaras, o protestuotojai smerkė vyriausybės vadovavimą ir moterims taikomus apribojimus, žuvo mažiausiai 17 žmonių.

Tuo metu Osle įsikūrusi nevyriausybinė grupė „Iran Human Rights“ skelbia, kad per šešis smurto vakarus žuvo mažiausiai 31 civilis gyventojas.

Iždo departamento taikomų sankcijų tikslas – įšaldyti bet kokį sankcionuotų subjektų turtą Jungtinių Valstijų jurisdikcijoje. Be to, siekiama visiems fiziniams bei juridiniams JAV asmenims, įskaitant Amerikoje veikiančius tarptautinius bankus, uždrausti turėti verslo ryšių su šiais subjektais, kuriems tokiu būdu ribojama prieiga prie pasaulinių finansinių tinklų.