24 metų S. Sapega ir 27 metų R. Pratasevičius buvo sulaikyti pernai gegužę, kai jų lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minske.

S. Sapegai buvo pareikšti kaltinimai pagal virtinę Baudžiamojo kodekso straipsnių, tarp jų – dėl socialinės nesantaikos kurstymo ir grasinimo teisėsaugos pareigūnams. Praėjusį mėnesį teismas jai skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pirmadienį laikraštis „Sovetskaja Belorussija“, oficialus A. Lukašenkos režimo ruporas, pranešė, kad S. Sapega paprašė prezidento suteikti jai malonę.

Ši žinia paskelbta po praėjusį savaitgalį Sankt Peterburge įvykusio A. Lukašenkos ir Rusjos prezidento Vladimiro Putino susitikimo.

Birželio pradžioje A. Lukašenka sakė, kad galėtų suteikti S. Sapegai malonę.

„Turime išspręsti šį klausimą“, – tąsyk sakė jis.

„Mes galime perduoti Rusijos pilietę Rusijai. Tegul ji ten atlieka bausmę. Arba jie gali daryti, ką nori“, – kalbėjo A. Lukašenka.

R. Protasevičius 2019 metais pabėgo į Europą ir iš ten vadovavo „Telegram“ kanalui „Nexta“ – svarbiai Baltarusijos opozicijos žiniasklaidos priemonei, padėjusiai mobilizuoti protestuotojus po ginčijamo A. Lukašenkos perrinkimo šeštai kadencijai 2020-ųjų rugpjūtį vykusiuose prezidento rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

Po R. Pratasevičiaus ir S. Sapegos arešto pasirodė nufilmuoti jų abiejų „prisipažinimai“. Opozicijos šalininkai sakė, kad šiuos įrašus jie padarė verčiami ir kad tai įprasta režimo taktika kritikams spausti.

R. Pratasevičius Baltarusijoje vis dar laikomas namų arešto sąlygomis ir laukia teismo.

„Olehas nusistatęs prieš malonės suteikimą. Prezidentui jis nieko nerašys“, – teisininkas sakė naujienų agentūrai „Interfax“.

Pasak advokato, bado streiką paskelbusio O. Sencovo būklė šiuo metu „be pokyčių“. Režisierius savo kameroje daugiausiai guli, „nes jam sunku judėti“, aiškino D. Dinzė.

„Jis sako, kad daugiausiai guli, nes jam iškilo problemų dėl inkstų ir širdies. Bado streiko 26-ąją dieną jį ištiko krizė, – nurodė advokatas. – Vėliau jį išvežė į ligoninę, kur stabilizavo būklę. Dabar jam per kateterį įpumpuoja 3–4 litrus visokių maitinamųjų skysčių, nes visos jo venos jau subadytos per ankstesnes procedūras.“

41 metų filmų kūrėjas badauja nuo gegužės 14 dienos, reikalaudamas, kad Rusija paleistų visus ukrainiečių politinius kalinius. Ši daug dėmesio sulaukusi jo protesto akcija vyksta Rusijoje prasidėjus mėnesį truksiančiam Pasaulio futbolo čempionatui.

Aršus Kremliaus kritikas O. Sencovas buvo sulaikytas Kryme 2014 metais, Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį pusiasalį.

2015 metų rugpjūtį Šiaurės Kaukazo rajono karo teismas Rostove prie Dono skyrė O. Sencovui 20 metų laisvės atėmimo bausmę „už teroristinės grupuotės įkūrimą“ Kryme.

Kino kūrėjas buvo pripažintas kaltu byloje, susijusioje su prorusiškų partijų būstinių padegimais Rusijos aneksuotame Juodosios jūros pusiasalyje. Pats jis kaltinimus neigia.

Ketvirtadienį D. Dinzė sakė „Interfax“, kad O. Sencovas atmetė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) siūlymą nutraukti bado streiką.

R.Daktarienė šią savaitę buvo atėjusi pas Žmogaus teisių komiteto pirmininką Valerijų Simuliką per jo gyventojų priėmimą ir įteikė prašymą, kad visas komitetas kreiptųsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Malonės komisiją, palaikydamas 59 metų H.Daktaro malonės prašymą.

„Yra kreipimasis į komitetą apsvarstyti galimybę paremti kreipimąsi į Malonės komisiją dėl Henriko Daktaro. Jie kreipsis į prezidentę ir Malonės komisiją“, – BNS patvirtino V.Simulikas.

Jis teigė išklausęs R.Daktarienės pateiktą versiją ir jos prašymą įtrauksiąs į kitos savaitės komiteto darbotvarkę.

„Aš ją įspėjau, kad komiteto nariai gali ir nesvarstyti, gali atsisakyti. Čia yra komiteto narių teisė. Mano pareiga yra dokumentus pateikti komitetui. Sakiau, kad tikrai jos nekviesime į komiteto posėdį“, – teigė politikas.

Paklaustas, kaip pats ketina elgtis dėl minėto prašymo, V.Simulikas sakė: „Manau, jūs nujaučiate.“

„Jeigu nežinočiau, nebūčiau matęs žiniasklaidoje, nebūtų reportažų, kaip buvo ieškomas, gaudomas... Žmogiškai suprantu, ji yra žmona, keturių vaikų motina, jo vaikų motina. Kaip žmogus daug ką galiu suprasti, bet tie „darbai“, kurie yra nuveikti, yra ne per geriausios reputacijos“, – tvirtino komiteto pirmininkas.

Praėjusių metų birželio 16 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patvirtino laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kauniečiui H.Daktarui. Jis pripažintas kaltu dėl nužudymo ir kitų sunkių nusikaltimų.

Bylos duomenimis, 1993–2000 metais veikė H.Daktaro vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas. Jo dalyviai buvo ginkluoti sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, šaunamaisiais ginklais, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kituose. Nusikalstamą susivienijimą įkūrė ir jam vadovavo H.Daktaras su Egidijumi Abariumi.

„H.Daktaras yra labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti švelnesnės rūšies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo, bausme yra neįmanoma“, – tuomet konstatavo LAT.

Anot teismų, H.Daktaras padarė septynis labai sunkius, su kėsinimusi į žmogaus gyvybę susijusius nusikaltimus bei šešis lengvesnius nusikaltimus. Jis pats tiesiogiai dalyvavo nužudant du žmones, nusikalstamas veikas darė siekdamas savanaudiškų tikslų ir išsaugoti savo įtaką nusikalstamame pasaulyje.

Pirmąsyk už grotų H.Daktaras atsidūrė būdamas 19 metų. Jis ne kartą teistas, 2008 metais jam skyrus suėmimą slapstėsi Bulgarijoje. Kaunietis įkalintas nuo 2009 metų rugsėjo, kai buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Izraelis trečiadienį paviešino kelis dešimtmečius saugotą nacių karo nusikaltėlio Adolfo Eichmanno (Adolfo Eichmano) ranka rašytą malonės prašymą, kuris buvo parašytas likus vos dviem dienoms iki egzekucijos už dalyvavimą Holokauste.

Malonės prašyme, kuris buvo parašytas po to, kai 1960 metais jis buvo atgabentas į Izraelį ir ten nuteistas, A.Eichmannas rašo, kad Izraelio teismas pervertino jo vaidmenį organizuojant Adolfo Hitlerio „Paskutinio sprendimo“ plano, kuriame buvo numatytas šešių milijonų žydų sunaikinimas, įgyvendinimą.

Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas pristatė anksčiau neskelbtą tuometiniam prezidentui Yitzhakui Ben-Zvi (Jitchakui Ben-Cvi) skirtą laišką per ceremoniją, skirtą Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai.

„Nereikia lyginti atsakingų lyderių su tokiais žmonėmis kaip aš, kurie (buvo) verčiami tarnauti kaip paprasčiausi instrumentai tų lyderių rankose“, – rašoma A.Eichmanno laiške, kurį citavo prezidentūra.

„Aš nebuvau koks nors atsakingas lyderis, todėl nesijaučiu kaltas kaip toks“, – rašė vokietis.

„Negaliu pripažinti šio teismo nuosprendžio teisingu ir prašau jūsų, gerbiamasis pone Prezidente, pasinaudoti savo teise suteikti malonę ir nurodyti atšaukti man skirtą mirties bausmę“, – prašė nuteistasis.

Laišką pasirašė: „Adolfas Eichmannas Jeruzalė, 1962 metų gegužės 29 d.“.

Tų metų gegužės 31 dienos vidurnaktį nuteistasis buvo pakartas.

A.Eichmannas, vienas pagrindinių Holokausto organizatorių, po Antrojo pasaulinio karo 1950 metais pabėgo iš karo belaisvių stovyklos į Argentiną. Ten jis gyveno netikra pavarde iki 1960 metų, kai Buenos Airėse jį surado „Mossad“ agentai ir slapta išgabeno į Izraelį.

Holokausto aukų atminimo diena Izraelyje šiais metais bus minima gegužės 4-5 dienomis.