„Būtent šiandien ant deklaracijos visi parašai sudėti. Deklaracija bus nukreipta tiek į Jungtines Tautas, tiek į UNICEF, tiek į kitas tarptautines organizacijas, kad mūsų valstybės netylėtų dėl Rusijos veiksmų, kurie daromi, – ne tik tiesioginiai karo veiksmai, bet tai yra karo nusikaltimas grobiant ir atribojant vaikus nuo savo giminių, nuo savo tėvynės“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nuo karo pradžios dešimtys tūkstančių vaikų buvo priverstinai deportuoti iš Ukrainos į Rusiją, nesilaikant Ukrainos įstatymuose nustatytų būtinų procedūrų.

„Mūsų duomenimis, daugiau nei 100 tūkst. vaikų yra išvežta į Rusijos Federacijos teritoriją arba į nekontroliuojamas žemes, daugiausiai į Donecko miestą“, – tvirtino Ukrainos socialinės politikos ministrė Maryna Lazebna.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Pasak jos, daugiausia – apie 600 – vaikų išvežta iš Mariupolio. Juos stengiamasi grąžinti į Ukrainą, tačiau dėl karo tai sudėtinga, prašoma trečiųjų valstybių pagalbos. Apie 1000 vaikų bei jų tėvų likimas, anot ministrės, nėra žinomas.

M. Lazebnos teigimu, pasirašytas manifestas yra žinia pasauliui laikytis tarptautinės teisės normų.

„Tai manifestas visam pasauliui su raginimu laikytis tarptautinės teisės. Dabar iš vaikų atimta teisė gyventi, teisė mokytis. Pasirašę manifestą, kreipsimės į tarptautines organizacijas su raginimu paveikti Rusiją dėl jos veiksmų“, – teigė ministrė.

Mūsų duomenimis, daugiau nei 100 tūkst. vaikų yra išvežta į Rusijos Federacijos teritoriją arba į nekontroliuojamas žemes, daugiausiai į Donecko miestą.

Dokumente tarptautinės organizacijos, įgaliotos ginti vaikų teises, raginamos imtis skubių veiksmų, kad būtų užtikrintos būtiniausios paslaugos Ukrainos vaikams ir būtų apginta jų teisė išlaikyti tautinį tapatumą, šeimos ryšius.

Anot M. Lazebnos, per karą Ukrainoje nužudyti 234 vaikai, 669 sužeisti. Dar nežinia, kiek žuvusių vaikų bus rasta Mariupolio teritorijoje, kurią šiuo metu yra užėmę rusai.

„Mes turime dokumentuotus faktus, kad į Rusijos Federaciją vaikai vežami per prievartą. Tarptautinės teisės aktuose nustatyta, kad vienos etninės grupės žmonių per prievartą vežimas į kitos etninės grupės – tai genocidas. Toks tarptautinis išsireiškimas, į tai norime atkreipti dėmesį“, – teigė Ukrainos ministrė.

M. Lazebnos teigimu, dėl grobiamų Ukrainos vaikų Rusijai buvo išsiųstos notos.

„Rusijos pareigūnai mums atsako, kad patys sužinosime, kur jų tėvai, bet mes suprantame, kad niekas nieko nedarys. Rusijai mūsų vaikai yra nereikalingi. Mes sakome, kad mūsų vaikai turi būti grąžinti“, – sakė ministrė.

Anot jos, Rusijoje rengiamas įstatymo projektas dėl tokių vaikų įvaikinimo, o tai būtų „visų įmanomų konvencijų, teisinių normų pažeidimas pasaulyje“. Ministrės žiniomis, Valstybės Dūma kol kas tokio projekto nepatvirtino.

„Gal laukiama geriausio momento, o galbūt išsigando, kad pasaulis neabejingas, pradėjo reaguoti į tokius atvejus, nes jų įstatymo projektas tiesiog ciniškai pažeidinėja visą tarptautinę vaikų teisę“, – teigė ministrė.

Ji vylėsi, kad pasaulis išgirs manifestą.

„Negalime atimti vaikų be tos šalies sutikimo, iš kur vaikai kilę. Tikiuosi, kad tas bendras pareiškimas bus išplatintas kuo plačiau visam pasauliui ir apie tai bus plačiai kalbama“, – teigė M. Lazebna.

Šiandien pareiškimą jau yra pasirašę Lenkijos, Estijos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos atstovai.

Prezidento rinkimai Prancūzijoje vyks balandžio 10 dieną, bet 44 metų E. Macronas iki paskutinės įmanomos minutės neskelbė, ar sieks antros kadencijos, ir dabar turi aktyviai bendrauti su rinkėjais bei varžovais.

Ketvirtadienio renginys, apimsiantis ilgą spaudos konferenciją, yra „svarbus norint pademonstruoti, kad jis reaguoja į klausimus ir kritiką sau, taigi, realiai įsitraukia į kampaniją“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas ministras, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Prezidento varžovai, kuriems po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo sunku kaip nors pasižymėti, nuo pat metų pradžios ragino E. Macroną paskelbti savo kandidatūrą.

„Prezidentas nori būti perrinktas realiai net nepabuvęs kandidatu, be kampanijos, be debatų, be idėjų varžybų“, – antradienį skundėsi Senato pirmininkas Gerard'as Larcher (Žeraras Laršė).

„Jei nebus kampanijos, kils klausimas dėl laimėtojo teisėtumo“, – laikraščiui „Le Figaro“ sakė šis opozicinės Respublikonų partijos politikas.

E. Macronas ėmėsi svarbaus vaidmens, Vakarams bandant diplomatinėmis priemonėmis sustabdyti karą Ukrainoje, ir per penkias pastarąsias savaites iš viso maždaug 20 valandų kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

E. Macrono pastangos padidino jo populiarumą Prancūzijoje, kur dauguma rinkėjų atrodo pritariantys jo darbui.

100 priemonių

Jei ateinantį mėnesį E. Macronas taps pirmuoju per du dešimtmečius perrinktu Prancūzijos prezidentu, buvęs investicijų bankininkas per antrą kadenciją tikriausiai suteks dėmesį į pastangas tęsti verslui palankias vidaus reformas ir dar aktyviau ragins stiprinti Europos Sąjungą.   

Tarp jau pristatytų ar žiniasklaidos paviešintų pasiūlymų yra pensinio amžiaus kartelės pakėlimas nuo 62 iki 65 metų, paveldimo turto mokesčių mažinimas ir didžiulės viešosios investicijos į žaliąją energiją ir naujas technologijas.

Tarp 100 priemonių, kurias valstybės vadovas pristatys ketvirtadienį, taip pat bus rimta švietimo sistemos pertvarka, žada E. Macrono patarėjai.

E Macronas atmeta kritiką, esą jis neskiria reikiamo dėmesio prezidento rinkimams. 

„Rinkimų kampanijos, kai prezidentas siekia perrinkimo, visuomet yra kiek neįprastos. Tai normalu“, – sakė jis antradienį per apsilankymą šalia Paryžiaus esančiame ukrainiečių karo pabėgėlių centre.

Palankūs apklausų rezultatai

Naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad per pastarąjį mėnesį E. Macrono populiarumas padidėjo 5–6 procentiniais punktais ir jis su maždaug 30 proc. rinkėjų palaikymu turi daug šansų laimėti pirmąjį rinkimų turą.

Antroje vietoje yra ultrakairiojo sparno veteranė Marine Le Pen (Marin Le Pen) – ją palaiko maždaug 18 proc. rinkėjų, rodo duomenys, skelbiami tinklalapyje „Politico“. 

Nuo jos kiek atsilieka likę trys kandidatai – dešiniojo sparno atstovė Valerie Pecresse (Valeri Pekres), ultradešiniųjų pažiūrų žiniasklaidos ekspertas Ericas Zemmouras (Erikas Zemūras) ir ultrakairiųjų veikėjas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), palaikomi maždaug 11–12 proc. rinkėjų.

Apklausos rodo, kad J.-L. Melenchonas pamažu didina savo populiarumą.

Du pirmajame rinkimų ture daugiausiai balsų gavę kandidatai susirungs antrajame ture balandžio 24 dieną. Remiantis viešosios nuomonės apklausomis, E. Macronas turėtų iškovoti pergalę didžiule persvara, kad ir kas bus jo varžovas.

Pranešama, kad kuluaruose prezidentas ragina ministrus ir kampanijos darbuotojus anksčiau laiko netrykšti optimizmu.

„E. Macronas automatiškai laimi. Kiti neturi šansų“, – šią savaitę naujienų agentūrai sakė vienas prezidento aukšto rango šalininkas, jo varžovus pavadinęs „nykštukais“. 

Valstybės vadovas išlieka itin skaldančia figūra dėl verslui palankios darbo teisės reformos ir savo siekio laimėti bet kokia kaina, išprovokavusių 2018 metais didžiules antivyriausybines demonstracijas, kurias rengė vadinamasis „geltonųjų liemenių“ judėjimas.  

Sociologinių tyrimų bendrovės „Odexa“ atlikta viešosios nuomonės apklausa, kurios rezultatus trečiadienį paskelbė laikraštis „Le Figaro“, parodė, kad kas ketvirtas rinkėjas gali nedalyvauti pirmajame rinkimų ture. Tai antras didžiausias rodiklis nuo 1965 metų.

Nacionalinė emancipacijos diena minima prisimenant 1918 m. vasario 17 dieną Kaune vykusį mitingą, kuriame protestuota prieš moterų neįtraukimą tarp Lietuvos nepriklausomybės signatarų. Kaune surengtą protestą lydėjo parašų rinkimas – peticiją, rėmusią lygiavertį moterų dalyvavimą valstybės kūrime, parėmė 20 000 Lietuvos gyventojų. Nors Tarybos sudėties pakeisti nepavyko, tačiau 1918 m. lapkritį Laikinojoje Konstitucijoje moterims suteikta rinkimų teisė. Taip aktyvių moterų dėka Lietuva atsidūrė tarp šalių, anksčiausiai sulyginusi vyrų ir moterų balsavimo teises.

2018 m., minint šimtąsias mitingo Kaune metines, paskelbta Vasario 17-osios deklaracija, kvietusi siekti lyčių lygybės visose gyvenimo srityse. Anuomet deklaraciją planuota perskaityti iš Signatarų namų balkono, tačiau, negavus leidimo, deklaracija paskelbta iš šalia Signatarų namų esančio viešbučio balkono.

Trečiadienio ataka buvo įvykdyta žydams švenčiant svarbią religinę šventę Jom Kipurą. Užpuolikas filmavo ataką, kurios metu išsakė antisemitinių pastabų, ir transliavo ją internete.

SITE, kuris stebi ekstremistinių grupių veiklą internete, direktorė Rita Katz (Rita Kac) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad internete buvo pasirodęs PDF dokumentas, atrodantis kaip užpuoliko manifestas, kuriame buvo „jo panaudotų ginklų ir amunicijos nuotraukų“.

Dokumente taip pat minimas tiesioginis atakos transliavimas ir užpuoliko tikslas žudyti „antibaltuosius“, įskaitant žydus.

„Šis manifesto dokumentas, kuris atrodo sukurtas... spalio 1-ąją, dar labiau parodo, kiek daug [užpuolikas] planavo ir rengėsi“, – sakė R. Katz.

Vokiečių laikraštis „Die Welt“ pranešė, kad maždaug 10 puslapių tekste, parašytame anglų kalba, konkrečiai minimas planas atakuoti sinagogą Halėje per Jom Kipurą – žydų atpirkimo ir apsivalymo dieną.

Ataka tiesiogiai buvo transliuojama 35 minutes per „Twitch“ ir galiausiai transliaciją pamatė maždaug 2,2 tūkst. žmonių, pranešė ši interneto platforma.

Transliacija priminė šiurpią kovo mėnesio ataką mečetėje Kraistčerče Naujojoje Zelandijoje, kuri taip pat realiu laiku buvo transliuojama internetu.

Po atakos Halėje policija sučiupo įtariamąjį, kuris per susišaudymą su pareigūnais buvo sužeistas.

Nufilmuota medžiaga vis dar prieinama internete

Kruvinų šaudynių Vokietijoje vaizdo įrašas ketvirtadienį vis dar laisvai prieinamas „4chan“, „BitChute“ ir kitose svetainėse, ir yra peržiūrimas tūkstančius kartų, nors technologijų kompanijos stengiasi sulaikyti smurtinio turinio plitimą.

Praėjus maždaug parai po atakos Vokietijos Halės mieste, vaizdo įrašas ir nuorodos į užpuoliko antisemitinį „manifestą“, paskelbtą prieš savaitę, vis dar prieinami internete naudojantis paprasta raktažodžių paieška populiariame anoniminiame interneto forume „4chan“.

35 minučių transliacija vyko į vaizdo žaidimus orientuotoje platformoje „Twitch“, kuri priklauso „Amazon“.

„Twitch“ paskelbė, kad tiesioginę transliaciją žiūrėjo tik penki vartotojai, bet kol įrašas buvo pažymėtas ir pašalintas, jį pamatė 2,2 tūkst. žmonių.

Vis dėlto visas įrašas ketvirtadienį buvo toliau prieinamas įvairiose svetainėse, skelbiančiose smurtinio ir seksualinio pobūdžio turinį.

Dvi naujienų agentūros AFP aptiktos nuorodos buvo peržiūrėtos daugiau kaip 90 tūkst. kartų.

Viena jų, „BitChute“, tapo populiari tarp vadinamosios alternatyviosios dešinės sekėjų visame pasaulyje, nes priklauso nuo vartotojų paaukotų pinigų, o ne nuo reklamos, ir vengia varžyti turinį socialinės žiniasklaidos platformose.

Vienas „4chan“ vartotojas paskelbė nuorodą į užpuoliko „manifestą“ ir visą jo nufilmuotą medžiagą su pridėtais angliškais subtitrais.

Tuo metu interneto forume kiwifarms.net AFP surado mažiausiai vieną vartotoją, siūlantį nuorodą į minimą vaizdo įrašą ir instrukcijas, kaip jį atsisiųsti.

Tačiau įrašas ketvirtadienį nebuvo lengvai prieinamas tokiose pagrindinėse platformose kaip „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Instagram“.

Kitaip buvo kovo mėnesį Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mečetėje įvykdytos atakos atveju, kai užpuoliko padarytas įrašas buvo nuolat iš naujo įkeliamas į šias platformas, nors buvo dedamos koordinuotos pastangos jį pašalinti.

Po atakų Kraistčerče vyriausybės ir technologijų kompanijos, tarp jų – „Amazon“, pasirašė dėl partnerystės „The Call“, kuria siekiama išgyvendinti ekstremizmą ir terorizmą internete.

Prokuroras: užpuolikas planavo žudynes sinagogoje

Kruviną antisemitinį išpuolį išvakarėse Vokietijos Halės mieste surengęs užpuolikas planavo „žudynes“ sinagogoje, ketvirtadienį pareiškė vokiečių federalinis prokuroras.

„Tai, ką patyrėme vakar, buvo teroras. Remiantis tuo, ką žinome, kaltinamasis Stephanas B. (Stefanas B.) siekė surengti žudynes sinagogoje“, – sakė federalinis prokuroras Peteris Frankas (Pėteris Frankas).

Į sostinės gatves šią savaitę iškeliavo garsaus vokiečių videomenininko Juliano Rosefeldto filme „Manifestas“ skambantys provokatyvūs pareiškimai, replikuojantys į šiandieninę valdžią, visuomenę, aktualijas. Nuo kovo 2 dienos filmas pradedamas rodyti Lietuvos kino teatruose.

Vienas iš pareiškimų – dadaizmo judėjimo manifesto frazė „Pati priimtiniausia sistema iš esmės yra jos nebuvimas“ – atsirado prie LR Seimo ir tapo ironišku komentaru šiandieninės valdžios sprendimams. Į griūvantį Gedimino kalną buvo nukreipta kapitalizmo kritikų Karlo Marxo ir Friedricho Engelso frazė „Mes sunaikinsime praeities kultą, liguistą žavėjimąsi senienomis“. O į Lukiškių aikštę smigo J. Mačiūno paleista strėlė – „Išvalykime pasaulį nuo negyvo meno!“.

Visi pareiškimai panaudoti iš kino kritikus papirkusio filmo „Manifestas“, kuriame išsakomi garsiausių XX a. menininkų, filosofų, architektų, režisierių socialiniai ir politiniai pareiškimai. Nuo dadaizmo iki Larso von Triero kinematografinio judėjimo „Dogma 95“ ar vizionieriškų režisierių Jeano-Luco Godard’o, Jimo Jarmuscho minčių.

Pradžioje J. Rosefeldtas sužavėjo pasaulį, kai iš nufilmuotų manifestų ištraukų sukūrė meninę videoinstaliaciją, kuri buvo eksponuota garsiausiuose muziejuose, galerijose ir meno centruose. Vėliau visus manifestus vokiečių menininkas, pasitelkdamas montažą, sujungė į vientisą kūrinį – filmą.

Chameleoninė C. Blanchett vaidyba

Kelias dešimtis skirtingo laikotarpio manifestų genialiai sujungia dviejų „Oskarų“ laureatė aktorė Cate Blanchett. Ji ne tik manifestus įskaito, bet ir suvaidina 13 skirtingų personažų, tarp jų – mokyklos mokytoją, žinių vedėją, gamyklos darbuotoją, benamį. „Manifestai filme – tai ne tik skaitiniai, bet ir įtikinantys vaidmenys. C. Blanchett yra chameleonas. Ji daugiau nei aktorė, ji – tikra žvaigždė. Ir tai viena iš priežasčių, kodėl „Manifestas“ sulaukė sėkmės kaip filmas“, – rašo „New York Times“ kino kritikai.

Kai C. Blanchett sutiko filmuotis, ji net nenutuokė, kiek vaidmenų teks atlikti. „Iš pradžių galvojau, kad reikės vaidinti 4 vaidmenis. Julianas manė, kad turėčiau vaidinti 24. Galiausiai priėjome kompromisą, bet mano atmintis labai bloga. Atvažiavusi filmuotis į Berlyną, maniau, kad turėsiu vaidinti 9 vaidmenis, o pasirodo – 13“, – viename iš interviu prisipažįsta garsi aktorė.

Vienas iš kertinių filmo klausimų, ar menas turi stiprybės būti revoliucingu? Pasak režisieriaus J. Rosefeldto, filmas ėmė rezonuoti tose vietose, kur buvo rodomas. Pavyzdžiui, Stambule po referendumo, sustiprinusio prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galias, arba Prancūzijoje, kai po rinkimų sukilo nacionalistai.

„Su manifesto idėja galima sutikti arba ne, bet tai tikrai yra pastangos įsitraukti, tai padrąsinimas veikti“, – pripažįsta aktorė C. Blanchett. Nuo kovo 2 d. „Manifestas“ pradedamas rodyti Lietuvos kino teatruose.

Filmo „Manifestas“ anonsas: 

Pasiekė tūkstančius

Sparčiai populiarėjantis dainos-manifesto "Odė Klaipėdai", kurią atlieka aktoriai Donatas Želvys ir Gytis Šimelionis, klipas viešumą išvydo ketvirtadienio popietę. Žaismingas, kiek ironiškas kūrinys bemat patraukė klaipėdiečių, o vėliau ir kitų šalies gyventojų dėmesį.

Per mažiau nei parą vaizdo klipas, kuris nufilmuotas žymiausiose uostamiesčio vietose, buvo peržiūrėtas daugiau nei 2 tūkst. kartų, o feisbuke oficialiai įkeltas vaizdo įrašas pasidalytas per 1 tūkst. kartų. Ir tai – ne pabaiga, nes šie skaičiai nuolat auga.

"Bet mes siekiame ne to ir tikrai nesivaikome populiarumo. Tiesiog, manau, daina atsirado laiku ir vietoje. Be to, sprendžiant iš žmonių peržiūrų ir komentarų, visi galvoja tą patį. Mes tiesiog kaip menininkai atlikome savo funkciją ir garsiai prabilome apie savo miestą. Ačiū Dievui, tai įtraukė daugelį", – situaciją po kūrinio paviešinimo įvertino D.Želvys.

Nori atkreipti dėmesį

Nors daina-manifestu ir ironizuojama šiuo metu uostamiestyje susiklosčiusi situacija, tačiau menininkai tvirtina nenorėję nieko įžeisti ar leistis į politikavimą. Svarbiausias jų tikslas – atkreipti dėmesį.

Vis dėlto kai kurie miesto politikai sureagavo aktyviai ir, aptardami menininkų iniciatyvą, įžiūrėjo  labiau politinį atspalvį.

"Žinoma, kas stovi ant pjedestalo, tą ir kritikuoji, bet tikrai negalvojome apie politikų įžeidinėjimą. Mūsų tikslas yra pakalbėti apie tai, ko pačiai Klaipėdai trūksta. Ir nesakyti, kad mums čia gyventi gera ar panašiai. Nes jeigu mums kažko stinga, vadinasi, mes ieškosime, dirbsime ir bandysime tobulinti šį miestą", – tvirtino D.Želvys.

Neabejingi Klaipėdai

Daina ir vaizdo klipu išreikšti savo poziciją menininkai, anot pašnekovo, nusprendė todėl, kad jiems Klaipėda patinka – vaikinai nori čia gyventi, siekia, kad senamiestis būtų gyvas, kasdien vyktų įdomių renginių.

"Juk, kaip sakoma, jeigu žmogus patinka, tu juo rūpiniesi, kritikuoji, saugai, o jeigu ne, lieki abejingas. Mes nesame abejingi Klaipėdai, todėl ir išėjo toks kūrinys", – aiškino D.Želvys.

Žmonių protus ir širdis užkariavusi "Odė Klaipėdai" – bendras dviejų klaipėdiečių draugų ir kolegų kūrinys.

Anot D.Želvio, nors atrodo skambiai pasakyta, tačiau meno bei menininkų funkcija ir yra nebijoti kalbėti apie svarbius dalykus, skatinti diskusijas.

„Mes labai dažnai girdime, kad Klaipėda – geras miestas, bet kai viskas gerai, reiškia, kad nieko nereikia keisti. Mūsų judėjimas siekia įvardyti, kad yra ką keisti. Tai ne pasityčiojimas ar miesto niekinimas, tai darome dėl to, kad būtų geriau gyventi“, – sakė judėjimo narys Donatas Želvys.

„Klaipėda 2022“ projekte kaip viena uostamiesčio problemų įvardytas visuomenės pasyvumas, klaipėdiečiai priskirti „OK visuomenės“ atstovams.

„Susidaro toks įspūdis, jog klaipėdiečiai yra patenkinti viskuo“, – neseniai atliktą sociologinį tyrimą dienraščiui „Klaipėda“ komentavo sociologas Liutauras Kraniauskas.

Parodos dalyvius ir svečius sveikino Lietuvoje reziduojantys Italijos, Ispanijos, Gruzijos, Prancūzijos, Rumunijos ambasadoriai. „Vyno dienose“ pirmą kartą pristatytas, visuomeninio judėjimo parengtas manifestas #MesNeLigoniai, skelbiantis, kad laisvos šalies piliečių teisė rinktis neturi būti ribojama.

„Parodoje apsilankė apie 1400 profesionalų ir vynais besidominčių žmonių iš Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos, – sakė parodos organizatorė Rasa Starkuvienė. – Išaugęs dalyvių skaičius, perpildytos degustacijos, rami, darbinė atmosfera tik dar kartą įrodė, kad vyno kultūra Lietuvoje nė kiek nenusileidžia vyno kultūrai Europoje. Šiais metais sukūrėme unikalų internetinį parodos katalogą, lankytojai galėjo patys sudaryti vynų maršrutą, žymėti vynų vertinimus. Parodoje apdovanoti geriausi Lietuvos vyndariai, tai vieta, kurioje ne tik jiems, bet ir vyno platintojams bei užsienio gamintojams atsidaro vartai į šalies rinką. „Vyno dienos“ šiandien nuo garsiųjų vyno parodų „Prowein“ Diuseldorfe, „Vinexpo“ Bordo ar „Vinitaly“ Veronoje skiriasi tik dydžiu, tačiau jei Seime bus priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, „Vyno dienų“ rengti nebegalėsime, parodą teks uždaryti.“

Vynas yra maisto produktas ir perkamas ragaujant, įvertinant jo skonio savybes. Draudimas ragauti vyną parodoje prilygsta prohibicijai.

R. Starkuvienė įsitikinusi, kad tokie veiksmai nėra pagrįsti jokia logika: „Jokioje pasaulio šalyje, išskyrus kelias musulmoniškas šalis, nėra draudžiama vyną ragauti parodoje. Vynas yra maisto produktas ir perkamas ragaujant, įvertinant jo skonio savybes. Draudimas ragauti vyną parodoje prilygsta prohibicijai“.

Nepasitenkinimą LR Vyriausybės, Sveikatos ministerijos ir Seimo rodoma valia riboti žmogaus laisvę perkant alkoholinius gėrimus, išreiškė piliečių iniciatyvinė grupė, parodoje paskelbusi manifestą #MesNeLigoniai. Manifestą parodoje pasirašė per tūkstantis žmonių – parodos lankytojų, užsienio svečių, Lietuvoje reziduojančių ambasadorių. Manifestą paskelbusi grupė remia iniciatyvą #LaisvėRokenrolui ir reikalauja iš valdžios pagarbos žmogaus laisvei, kuriai grėsmę kelia ir Alkoholios kontrolės įstatymo pataisų paketas. Iniciatyva prašo įstatymo pataisų paketą grąžinti į Vyriausybę ir jį tobulinti.

#MesNeLigoniai

Manifestas

Bet kokiuose sukrėtimuose pirmąja auka krenta laisvė. Labai retai ji nužudoma vienu kirčiu. Dažniausiai ji kramsnojama mažais gabaliukais. Vieną dieną atšipusiu duonriekiu atpjaus gabaliuką šen, kitą dieną – kąsnį ten.

Ir tu nepastebi, kaip iš laisvo, oraus žmogaus pamažėl tampi ligoniu. Tokiu apgailėtinu nevykėliu, kuris nemoka gyventi savo galva, kuris nesugeba šviestis ir tobulėti, kuriam, ginkdie, nevalia patikėti jokių pasirinkimų. O svarbiausia – tokiu, kuris nebegali kurti. O kam ta kūryba?

Vietoje jos geriau uždrausti festivalius. Išvaikyti lauko kavines. Priversti laužyti galvą ties visiškai idiotiškomis situacijomis. Sakykim, užsukot į parduotuvę su šeima. Įsimetėt į krepšį žuvį, daržovių, alyvuogių aliejaus. Beliko išsirinkti baltą vyną. Eisit ten, kur jis visada stovėjo? Stop! Pagal valdžios siūlymus, asmenys iki 20 metų ne tik kad negali pirkti ir vartoti tokio vyno, jie net negali įžengti į parduotuvę , kurioje jis parduodamas. Paliksit savo paauglį automobilyje? Stop! Už nepilnamečio be priežiūros palikimą transporto priemonėje jums irgi bauda.

Ir naujųjų draudimų banga yra tik pirmieji žiedeliai. Mes ne ligoniai. Mums tie draudimai gyvenimo nesujauks. Mes ir toliau mokysimės, kaip pažinti vyną, kaip gaminti kraftinį alų, prie kokio maisto jie geriausiai dera, kaip tautų nacionaliniai charakteriai sugeria jų šalių klimato savybes ir kaip pastarosios atsispindi vyne, mes ir toliau tolsime nuo samanę kliokančios sovietijos link Europos kultūros.

Bet mes matėme jau daug kartų, kaip po pirmų draudimų atsiranda kiti, juos lydi treti, o įsisukęs visko reguliavimo konvejeris nebespėja spjaudytis naujais parėdymais kaip kalbėti, rašyti, melstis, valgyti ir net mylėtis. Tikrai, kodėl gi neįvedus visuotinio embargo prezervatyvams? Kaip mat išspręstumėm gimstamumo bėdas.

Ir matėme tiek pat daug kartų, kad taip įvyko todėl, kad niekas laiku neatsistojo ir nepasakė – Mes Ne Ligoniai! Jūs galite ten, ketveriems metams atsisėdę prie draudimų konvejerio, ir toliau mus laikyti ne tik ligoniais, bet ir kvailiais bei nusikaltėliais.

Mes čia, kur gyvenamas tikras, o ne Seimo akvariumo gyvenamas, galime burtis tam, kad pasakytumėm – in your face, fanatikai ir šventakupriai.

Ir dar pažiūrėsim, kas ką.

Savo itin didelės apimties pranešime M.Zuckerbergas teigia, kad „Facebook“ gali atlikti svarbų vaidmenį sutelkiant žmones, kurie susiduria su priešinančia politika ir antiglobalistinėmis nuotaikomis.

Netikėtai paskelbtą rašinį ekspertai iškart pavadino „manifestu“. Jame pateikiama detali, idealistinė vizija, kokį vaidmenį šiame procese gali turėti didžiausias pasaulyje socialinis tinklas. Ši vizija gerokai viršija M.Zuckerbergo deklaruojamą „pasaulio sujungimo“ idėją.

„Tokiais laikais kaip šie svarbiausias dalykas, kurį galime padaryti feisbuke – išvystyti socialinę infrastruktūrą, kad suteiktume žmonėms galių kurti pasaulinę visuomenę, veikiančią mūsų visų labui“, – rašė jis.

Savo feisbuko paskyroje paskelbtame įraše, pavadintame „Pasaulinės bendruomenės kūrimas“, jis teigė, kad socialinis tinklas, turintis apie 1,8 mlrd. vartotojų, turėtų prisidėti prie žmonių gyvenimų gerinimo.

„Šiandien noriu susitelkti į patį svarbiausią klausimą: ar kuriame pasaulį, kokio visi norime?“ – sakė jis.

„Facebook“ padeda mus visus suartinti ir sukurti pasaulinę bendruomenę. Kai pradėjome, ši idėja nebuvo kontroversiška... Tačiau dabar visame pasaulyje esama žmonių, nuo kurių nusigręžė globalizacija ir judėjimai, palaikantys pasitraukimą iš pasaulinio tinklo“, – rašė jis.

M.Zuckerbergas sakė, kad žmonės visame pasaulyje susiduria su grėsmėmis, kurios tampa „vis globalesnės“: terorizmu, gamtos nelaimėmis, ligomis, pabėgėlių krizėmis ir klimato kaita. Pasak „Facebook“ įkūrėjo, kad jos būtų nugalėtos, „reikia pasaulinio masto koordinuoto atsako“.

Jis pridūrė, kad nevyriausybinės organizacijos nedaug tepadarė, kad spręstų šias problemas pasauliniu lygiu, o jis pats „nukreipė feisbuką ta linkme, kad būtų investuojama vis daugiau išteklių, siekiant patenkinti šį poreikį“.

„Viliuosi, kad daugelis mūsų paskirs savo energiją tam, kad būtų sukurta ilgalaikė socialinė infrastruktūra, padėsianti sutelkti žmoniją“, – rašė M.Zuckerbergas.

„Visų atsakymų į šiuos klausimus „Facebook“ nepateiks, bet aš tikiu, kad galime atlikti tam tikrą vaidmenį“, – pridūrė jis.

M.Zuckerbergas pastaraisiais mėnesiais demonstravo daug aktyvesnę pilietinę poziciją. 2015-aisiais jis paskelbė, kad jis ir jo žmona Priscilla Chan (Priscila Čan) ketina ilgainiui atsisakyti 99 proc. savo kompanijos akcijų, kurių vertė siekia 45 mlrd. dolerių (per 42 mlrd. eurų) ir paaukoti šias lėšas veiklai, turinčiai skatinti visuomenės gerovę.

Praėjusiais metais P.Chan ir M.Zuckerbergo iniciatyva per artimiausią dešimtmetį pažadėjo paaukoti 3 mlrd. dolerių (2,8 mlrd. eurų) tyrimams, kurie padėtų išgydyti visas ligas.