Apie pastarąsias trauma pasibaigusias atostogas Egipte papasakojo Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. „Labai nepavykusi kelionė, kurią norėčiau pamiršti ir kad daugiau tokių akimirkų nebebūtų, – kalbėjo merė ir jaudinosi, kad kalbėti jai vis dar sunku. – Labai atsiprašau, kad mano kalba nėra labai raiški, nes šiuo metu yra sugipsuota visa apatinė žandikaulio dalis, dar gydytojai spręs, ar bus reikalinga operacija ir ar reikės statyti į žandikaulį metalinius strypus. Bet viskas tik į naudą, valgau tik per šiaudelį, ir tik skystą maistą.

Esu dėkinga draudimo kompanijai, kuri mane draudė, nes tuo metu, kai viskas išbyrėjo, vietos gydytojai nieko nedarė, kol nebuvo susiekta su draudimo kompanija, ir ji nepatvirtino, kad viskas bus apmokėta. Operacijos, narkozės – viskas buvo aukščiausiame lygmenyje“.

Ž. Pinskuvienė sakė, kad prisiklausė įvairių kalbų, kas jai iš tikrųjų atsitiko. „Žmonės sprendžia, ar iš tikrųjų kažkas buvo, neva darė operaciją, kad skruostai didesni atrodytų. Tikrai nenorėčiau pasakoti visų smulkmenų. Buvo labai nemaloni patirtis, kritimas, kurio neprisimeni, smakras susiūtas, sugipsuoti, kol kas sustatyti į vietą dantys, bet ar prigis, neaišku“.

Merė teigė, kad sulaukė patarimų saugoti nuo blogos akies – kažkas sėkmingai moteriai pavydi. „Gavau iš močiučių laiškų, kad turiu nešioti įsisegusi žiogelį, nes kažkas nužiūrėjo, kažkoks moteriškas pavydas. Tai nešioju tą  žiogelį. Kartais reikia močiutėms tikėti, nes jos gero linki“, – Ž. Pinskuvienė pademonstravo ant švarko pamušalo įsegtą žiogelį, apsaugantį nuo blogos akies.

Skaudi trauma pakoregavo ir šios vasaros Pinskų planus rengti antras vestuves ir atšvęsti santuokos 25-metį. „Norėjome naujų vestuvių ir pakartoti medaus mėnesį Kretoje, Santorine, šio sumanymo atsisakėme, nes visi finansai nueis į kitus dalykus. Kad grįžčiau į ankstesnę būseną, reikalingi be proto dideli pinigai. Bet liepą išvažiuosim į Palangą ir pereisim Meilės alėja, ką darom jau dvidešimt metų. O žiemą planuojame trims savaitėms kiek toliau išskristi“, – sakė moteris.

LNK nuotr. 

Apie savo keliones pasakojo ir keliautojas Mantas Bertulis, kuris paaiškino savo tradiciją kelionėse nusifotografuoti nuogam. „Jau dešimt metų turiu šią durną tradiciją. Istorija tokia – kai iš Žydrūno Ilgausko atėmė Lietuvos pilietybę, jis sakė: pabučiuokit man į užpakalį. Aš tuo metu buvau Portugalijoje ir taip pat sakiau: tai jūs man pabučiuokit į užpakalį. Taip ir prasidėjo. Antarktidoje irgi pavyko, nežinau, gal vaikų jau nebus, dar netikrinau, bet maniau, kad kojos tikrai nušals. Sniegas ten visai kitoks nei čia, didelis vėjas“.

LNK nuotr. 

Daug keliaujantis Žilvinas Grigaitis pasakojo nusivylęs po pandemijos suprastėjusiomis turizmo paslaugomis. „Praėjusias metais apskridau pasaulį du kartus. Tenka skraidyti tiek verslo, tiek pirmąja klase, bet pandemija padarė savo: nėra kokybės, yra taupoma gėrimų, maisto, komforto sąskaita. Anksčiau džiugindavo žinomų prabangos prekės ženklų piniginės, brangus šampanas, vintažiniai konjakai. Tas pats viešbučiuose. Berlyne, penkių žvaigždžių viešbutyje, uždarytas SPA, išleistas  baseinas, sako, mums per brangu paleisti. Bet kambarys kainuoja 390 eurų parai, kai rezervuoji, nėra tokis informacijos, o atvykęs pamatai tokias nemalonias kelionines grimasas“.

LNK nuotr. 

Nuomonės formuotoja Simona Lipnė, pamačiusi nuomos kainas Palangoje, pasakojo pati įsigijusi namus pajūryje. „Mes, penkių asmenų šeima, prieš kiek laiko išsinuomojome namą Kunigiškėse. Tuo metu mėnesio nuoma kainavo 1 tūkst. ar 1,2 tūkst. eurų, nemažai pinigų, bet vasara, galvojam, bus šeimos atostogos. Po metų tą patį namą norėjome išsinuomoti – paprašė 3,5 tūkstančio plius komunalinių. Supranti, kad tai nėra logiška. Tuomet pradėjome ieškoti namų pajūryje ir nusipirkome tą patį namą net nevažiavę dar sykį jo pažiūrėti. O kai šalia mūsų pradėjo statyti kitą projektą, pasidomėjome ir sužinojome, kad už kvadratą ten prašo aštuonis kartus daugiau nei mes mokėjome. Dabar galėtumėme daugiau nei dvigubai užsidirbti pardavę savo būstą“, – apie lietuviško pajūrio kainas kalbėjo S. Lipnė.

Atostogų spalvos, skoniai ir mados – „KK2 penktadienyje“  šį vakarą 19.30 val. per LNK.

Atviruose pirminiuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo ne tik partijos nariai, bet ir visi norintys liberalių pažiūrų kauniečiai, M. Bertulis surinko 56 proc. balsų, sekmadienį pranešė Laisvės partija.

„Esu labai dėkingas Laisvės partijai už parodytą pasitikėjimą manimi. Žinau, jog laisvės ir proveržio Kaunui nelinkintys jau žada pergalę dabartiniam merui, bet esu tikras, kad mesiu jam rimtą iššūkį. Nes čia gyvena daug žmonių, kurie mėgsta keliauti ir yra matę, kaip atrodo iš tiesų gyvas, modernus, atviras miestas. Jie nusipelnė, kad toks būtų ir Kaunas“, – pranešime cituojamas M. Bertulis.

„Kaunas yra mano mėgstamiausias miestas iš visų kelių tūkstančių, kuriuose esu buvęs. Tai – mano pirmoji meilė. Bet šiandien jis vis dar yra kaip vaikų spalvinimo knygelė – išasfaltuotais pilkais kontūrais, įgavęs formą, tačiau be spalvų. Todėl ateinu jį nudažyti bei įnešti kiek įmanoma daugiau šviesos“, – pranešime cituojamas M. Bertulis. 

Kauno miesto savivaldybėje bei žurnalistu dirbęs M. Bertulis yra sukūręs pramoginį ir edukacinį turinį transliuojančią interneto televiziją „Kitokie pasikalbėjimai“.

Atviruose pirminiuose rinkimuose tapti Laisvės partijos kandidatu į Kauno mero postą dalyvavo ir Kaune išrinktas Seimo narys Marius Matijošaitis.

Savo kandidatus į Kauno merus jau yra paskelbė konservatoriai – Seimo kultūros komiteto pirmininką Vytautą Juozapaitį, demokratai – Kauno miesto skyriaus pirmininką Gintautą Labanauską, „valstiečiai“ – parlamentarą, buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

Vengrijoje studijuojančio Dominyko Puzino rankose – aiški žinutė Rusijai, kuri siunčiama Budapešte esančiai rusų ambasadai. 

„Protestuoju su plakatu, ant kurio, išvertus į lietuvių kalbą, buvo parašyta: „Rusijos ambasada: čia yra kasdienis priminimas jums apie jūsų supuvusios sistemos darbus, kurių metu žūsta nekalti žmonės ir vaikai, o jūs esate didelė dalis to, kas vyksta.“ Aš tiesiog su tuo plakatu kaip ir išreiškiu tokį kasdieninį spaudimą Vengrijoje esantiems rusų diplomatams“, – teigė studentas.

Lietuvis protestuoja jau beveik mėnesį, didžiąją dalį laiko – visiškai vienas. 

„Aš sėdžiu šalia labai judrios keturių juostų gatvės, už tvoros, kuri pastatyta malšinti riaušėms ir aš sėdžiu ant žemės, pasitiesęs skudurą, kurį radau atvykęs prieš tris dienas. Anksčiau būdavo pastatyta dėžė, ant kurios buvo galima atsisėsti, bet dabar ją pašalino ir likau sėdėt tiesiog ant žemės“, – sakė D. Puzinas.

Vis dėlto jo paties protestas kol kas sutinkamas labiau su palaikymu nei su aiškiais veiksmais.

„Sulaukiu daugiau šypsenų, draugiškų gestų negu to prisijungimo, tai galima teigti, kad tai yra vieno žmogaus protestas“, – kalbėjo D. Puzinas.

O štai keliautojo, prodiuserio Manto Bertulio rankose – dažniausiai viską fiksuojantis telefonas. Dabar jo socialiniuose tinkluose – tikra Ukrainos realybė.

„Na, kadangi esu buvęs Kyjive ir pačioje Ukrainoje ne kartą, esu matęs, kaip atrodo prieš karą, normaliomis sąlygomis: pilna žmonių, pilna gyvybės, pilna mašinų ir t. t. Dabar yra visiškai nepanašu į tai, ką matėm anksčiau. Dabar Kyjivas yra ne vienas gražiausių Rytų Europos miestų, o paverstas į didžiulę tvirtovę“, – teigė M. Bertulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors yra daug žinių, kad rusai trauksis nuo Kyjivo, vietiniai į tokias šnekas nekreipia dėmesio, nes tikėti rusais yra tas pats, kas tikėti niekuo.

Anot lietuvio, Kyjivas nėra tiek suniokotas, kiek Rytų Ukraina, tačiau karo padariniai matomi plika akimi ir pabrėžia – tai, ką matom, yra siurrealu.

„Pilna barikadų, blokpostų, policijos, karininkų ir t. t. Vaizdas primena „Armagedoną“, bet iš tikrųjų tokia yra skaudi realybė, kuria gyvena Kyjivo žmonės. Nors yra daug žinių, kad šiuo metu atitrauks rusai pajėgas nuo Kyjivo, bet vietiniai į tokias šnekas nekreipia dėmesio, nes tikėti rusais yra tas pats, kas tikėti niekuo. Toliau statosi naujas barikadas, toliau pila smėlio maišus ir niekas jokių gynybinių pozicijų nemažina, o kaip tik dar netgi didina“, – savo patirtimi iš Kyjivo dalinosi M. Bertulis.

Abu lietuviai pasakoja: taip elgiamės, nes nenorim, kad bent dienai būtų pamiršta, kas dedasi netoliese. M. Bertulis tikisi, kad jo sekėjai taip daugiau prisidės prie paramos, o Budapešte protestuojantis Dominykas viliasi paskatinti vengrus nelikti abejingus ir išreikšti savo poziciją.

„Kauno dienos“ studijoje M.Bertulį kalbino žurnalistas Gražvydas Muižys. Ne tik apie prieš keletą dieną nuvilnijusį skandalą, bet ir „Kitokių pasikalbėjimų“ atsiradimo istoriją, pašnekovo mėgstamas keliones.

„Tai puiki pamoka“

– Ar jautiesi labai nusikaltęs?

– Jaučiuosi gavęs su beisbolke į dūdą. Bet atsikeli ir norisi padaryti dar daugiau, pasimokyti. Aišku, padariau ir aš klaidų, ir kiti. Reikia prisiimti atsakomybę. Manau, kad noriu atsikelti stipresnis.

– Ar tu nugriuvai? Viskas čia paprasta: reikėjo partnerių turiniui, pažymėti juos, Ryčiui Zemkauskui pasakyti, kas remia laidą. Kodėl to nebuvo?

– Per mano kvailą jauną galvą ir nepatyrimą. Nebuvau gavęs jokių nurodymų iš SAM. Labai kvaila klaida. Buvau užklausęs, ar reikia pažymėti, bet jokio atsakymo negavau. Anksčiau ir tokių laidų nebuvo.

– Ne paslaptis, kad daugelis pokalbių laidų norėtų pasikviesti Cinišką chirurgą. Kaip išėjo, kad SAM buvo pasiryžęs sumokėti?

– Reikia klausti SAM. Gavau iš jų tokį pasiūlymą, užklausą, ar būtų noro prisidėti prie kampanijos. Gegužės mėnesį savo lėšomis sukūriau filmuką apie skiepus, pagalvojau – čia karma. Juk nesakysiu jiems, kad ne, nenorime.

– Kai atneša 10 ar 12 tūkst., atsisakyti sunku.

– Visi dabar apsimetame šventomis karvėmis. Aišku, suma tikrai didelė. Būtų keista sakyti: duokite mažiau, galima ir už mažiau padaryti. Taip, Ciniškas chirurgas iš pradžių atsisakė. Kai skambino SAM kviesti, turėjo būti kažkoks saugiklis. Šiaip SAM neskambina ir nekviečia į laidą. Svarstėme kitus variantus, kitus medikus: Rimantą Kėvalą, Rokiškį Rabinovičių ir kt. Jie turbūt nebūtų auditorijai tokie įdomūs, nei tas, kuris turi savo auditoriją.

Jaučiuosi gavęs su beisbolke į dūdą. Bet atsikeli ir norisi padaryti dar daugiau, pasimokyti. Aišku, padariau ir aš klaidų, ir kiti.

– SAM pati pasiūlė pinigų? Nes buvo rašyta, kad tai vykdyta viešojo konkurso tvarka.

– SAM paskambino, paklausė, ar norėtume prisidėti prie kampanijos.

– Istorija komiška, visiškas nesusikalbėjimas. SAM norėjo kaip geriau, dabar opozicija sako, kad per laidą apie skiepus kalbėta per mažai.

– Norėta, kaip geriau, išėjo kaip visada. Tai puiki pamoka. Labiausiai gaila, kad davėme pagalį į rankas opozicijai.

– Kaip tau Vyriausybės veiksmai dėl pandemijos?

– Manau, kad reikia skatinti žmones pirkti reklamas. Mes mažai skiepijamės. Jei yra būdų, kaip pasiekti, kodėl ne? Daroma per mažai, bet, aišku, žmonės nelabai susidūrę su komunikacija. Kai dirbau Kauno savivaldybėje, žmonės pastebėdavo, kad perkami laikraštyje straipsniai, ir iškart įžvelgdavo blogus kėslus. Gal anksčiau jiems nebuvo įprasta, kad tiek dėmesio skiriama komunikacijai. Dabar tokia realybė. Reikia kuo daugiau kampanijų.

Iš Šiaulių į Kauną

– Kas gi esate, M.Bertuli? Kaip šiaulietis, atsidūręs Kaune, sukūrė sėkmingiausią pokalbių laidą Lietuvoje?

– Šiauliuose dirbau krepšinio portale, tada persikėliau į Kauną, nes tokį darbą galima dirbti visoje Lietuvoje, bet paskui mane išmetė. Buvau pelėda, o reikėjo būti vyturiu. Pramiegodavau darbus. Likau be darbo ir reikėjo galvoti, pačiam kurtis darbo vietą. „Kitokiems pasikalbėjimams“ jau septyneri su puse metų.

– Pokalbių laidos rengiamos nuo neatmenamų laikų. Iki tavęs buvo bandymų – kūrė Marijonas Mikutavičius, Inga Valinskienė. Bet jiems nesisekė, reitingai prasti, todėl ilgai negyvavo. Buvai drąsus ir ėmeisi projekto, kurį daugelis televizijos ekspertų būtų nurašę kaip potencialiai nesėkmingą. Dviejų valandų trukmės pokalbiai, kai šiais laikais nemokame sutelkti dėmesio kelioms minutėms. Iš kur tiek drąsos? Kaip generavai idėją?

– Pamačiau mėgstamą amerikietišką Jimmy Fallono „Gero vakaro“ laidą. Jie nuskrido į Kiniją, pasikvietė Coby Bryantą. Buvo tik staliukas, du mikrofonai ir gyva publika. Seniau pokalbiai vykdavo su butaforine publika, kaip per kokį „Teleloto“. Jie stebėdavo procesą, bet kad pirks bilietus, kur nežino, koks scenarijus, – nesitikėjau. Užbėgsiu įvykiams už akių: mes iš pradžių nedarėme bilietų, nes netikėjau, kad juos kažkas pirktų. Paskui pamatėme, kad nėra tiek daug rėmėjų. Nebuvo jokių profesionalių filmuotojų, nebuvo tokių laidų internete, buvome vos ne pionieriai. Supratome, kad negalime daryti nemokamai. Įvedėme penkių litų mokestį – žmonės nedingo. Paskui viskas įsisuko.

– Kur vyko pirmieji „Kitokie pasikalbėjimai“?

– „PuntoJazz palėpėje“. Labai ankšta, bet labai jauki erdvė – tilpo iki 200 žmonių. Paskui persikėlėme į „Ryšių kiemelį“. Buvo nemenkas išbandymas eiti į didesnę teritoriją.

– Kritikuotas, bet patikęs tavo pasakymas, kad yra dvi Lietuvos, todėl „Kitokiems pokalbiams“ reikalingi ir du vedėjai.

– Rytis kalbina kultūros žmones, nes jis visą gyvenimą ten sukosi. Pakalbinome penkis ar šešis Nacionalinės premijos laureatus. Mantas Katleris kalbina popscenos žmones. Jie pasiskirsto vaidmenis, vienas turi vieną auditoriją, kitas – kitą.

– Kuris pokalbis tau asmeniškai labiausiai patiko?

– Esu kažkada daręs sau geriausią penketuką ar dešimtuką. Su Cinišku chirurgu patektų į geriausiųjų dešimtuką. Yra labai daug gerų pokalbių: su Vytaru Radzevičiumi ir Martynu Starkumi labai patiko, iš naujesnių – su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu.

– Kurį svečią buvo sunkiausia pasikviesti?

– Gal nuskambės keistai, bet Beatą Nicholson. Ją kviečiau labai ilgai. Džordaną teko kviestis kokius trejus ar ketverius metus. Atėjo per pandemiją, labai jai ačiū.

– Nebūna naktų, kad šaltas prakaitas išpila ir galvoji, ką po metų ar mėnesio kviesi?

– Visada. Mes dar esame priklausomi nuo bilietų. Negalima daryti tinklalaidės principo. Mūsų formatas gana brangus, nes yra ir muzikinių grupių. Visada pagalvoju, bet vis kažkas įvyksta. Jei matai, kad praėjo ketveri penkeri metai, gal kažkas pasikeitė jų gyvenime, tada vėl pakvieti.

Kelionių magija

– Minėjai, kad buvai krepšinio žurnalistu. Dar domiesi?

– Žinoma. Išmokęs važiuoti dviračiu, visada mokėsi. Pradėjau vienuoliktoje klasėje, dirbau penkerius su puse metų. Buvau Šiaulių krepšinio gerbėjas. Važiuodavau į išvykas, tada pagalvojau, gal galima iš to užsidirbti.

– 2019 m. aplankei 20 pasaulio valstybių, iš viso – 70 skrydžių lėktuvu. Kiek esi apskritai apkeliavęs pasaulio valstybių?

– Dabar grįžau iš Bahreino, tai – 68-oji valstybė. Mano pirmas skrydis buvo, regis, 2013 m. į Italiją.

Atsakomybė: M.Bertulis neslepia: padarė kvailą klaidą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Per aštuonerius metus spėjai apkeliauti tiek pasaulio?

– Esu skaičiavęs, kad, norint aplankyti visas pasaulio valstybes, reikėtų dešimties metų. Dar nesu aplankęs visos Europos. Kuo daugiau apkeliauji pasaulio, tuo labiau supranti, kad jis vis didesnis. Stengiuosi maišyti žemynus. Pavasarį buvau Centrinėje Amerikoje, dabar norėčiau išbandyti Vidurio Rytus. Planuoju skristi į Afriką.

– Koks esi keliautojas?

– Man patinka visuma. Truputį mažiau esu gastronominių kelionių gerbėjas. Mano draugė labai didelė kulinarinės virtuvės patirčių mėgėja. Man labiausiai patinka žmonės, kultūra, gamta. Jei lankau šalį, bandau apkeliauti visą, ne vien turistines vieta. Kai buvau Kazachstane, bandžiau jį apkeliauti, o tai juk viena iš dešimties didžiausių pasaulio valstybių. Stengiuosi pažiūrėti ir į kaimo, ir į prabangesnį gyvenimą. Keliauju ne todėl, kad uždėčiau varnelę. Stengiuosi nevažiuoti ten, kur buvau. Man svarbiausia pažinti kuo įmanoma daugiau. Bahreine užtektų kelių dienų, nes tai maža valstybė, o Kolumbijai ir mėnesio neužtenka.

– Viską darai ekspromtu ar dėliojies?

– Dabar renkamės, kur keliauti. Azija dėl pandemijos visa užsidariusi. Centrinėje Pietų Amerikoje buvome pavasarį, todėl dabar važiuosime į Afriką.

– Kelionės nėra didžiulė prabanga?

– Uzbekistane viskas labai pigu. Yra šalių, kur brangesnis skrydžio bilietas, bet visa kita pigu. Europoje visur pigu nuskristi, bet viešbučiai brangūs. Nustojau keliauti po Europą, nes kaina panaši, bet įspūdžiai skirtingi.

– Kokią išskirtum šalį?

– Man didelį įspūdį paliko Naujoji Zelandija – nuo ledynų, ežerų, upių iki kalnų. Labai patiko Uzbekistanas, nes labai draugiški žmonės, pigu, įspūdinga architektūra. Patiko Barbadosas.

– Kas nepatiko?

– Nepatiko Marokas, jo žmonės. Jie į kiekvieną baltą žmogų žiūri kaip į pinigų maišą. Prekyvietėse tempia tiesiog prie prekystalių. Turėjau blogos patirties, kur seka, lydi, prašo pinigų.

– Bet gražiausia šalis?

– Lietuva.

M. Bertulis jei galėtų, mielai atsuktų laiką atgal. Plačiai nuskambėjo jo prodiusuojamos laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ ir Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotas pokalbis su Cinišku chirurgu socialiniuose tinkluose prisistatančiu visuomeniniu ministro A.Dulkio patarėju, gydytoju Edgaru Kulikausku.

Už šį pokalbį SAM laidos kūrėjams ketino sumokėti 10 tūkst. eurų. Kaip teigia M.Bertulis, tai buvo ministerijos iniciatyva. Pinigų jis atsisakė, tačiau politinės žiežirbos tebelaksto.

„Kauno dienos“ studijoje su M.Bertuliu kalbamės ne tik apie šį skandalą, bet ir jo pomėgį keliauti (jaunas vyras jau aplankė per 60 pasaulio valstybių), bei populiariausios Lietuvoje pokalbių laidos gimimo ištakas ir užkulisius.

Iš pradžių vienas laidos kūrėjų Mantas Bertulis teigė, kad tai jo klaida, jog laida nepažymėta kaip užsakomoji, galų gale vyras pareiškė, kad jam nereikia SAM pinigų.

„Žodžiu, matau, kad šūdų malūnas įsisuko rimtai, tai paprašiau, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nepervedinėtų man pinigų, kadangi sąskaita dar nebuvo apmokėta. Tikiuosi, ministras Arūnas Dulkys mano prašymą patvirtins.

Žinau, kad visos krizės praeina per 2–3 dienas ir visi pamirš šitą istoriją, tačiau nesinorėtų, kad toks šūdas gulėtų ant mano sąžinės“, –  skelbia M. Bertulio įrašas feisbuke.

Jis dar kartą atsiprašė E. Kulikausko, kurį esą pakišo po šiuo mėšlavežiu. Ir taip pat pareiškė dedąs tašką darbuose su valdžios institucijomis.

„Labiausiai atsiprašau Edgaras Q'le (a.k.a Ciniškas Chirurgas), kurį pakišau po šiuo mėšlavežiu.

Ir dedu riebų tašką ateities darbams su valdžios įstaigomis. Aišku, suprantu, kad čia daugiau politika, bet toks šūdas tikrai ne man“, – jau antrą įrašą šia tema feisbuke baigė M. Bertulis.

Žodžiu, matau, kad šūdų malūnas įsisuko rimtai, tai paprašiau, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nepervedinėtų man pinigų, kadangi sąskaita dar nebuvo apmokėta.

Kaip fesibuke penktadienį jau rašė M. Bertulis, į jį ministerija kreipėsi po to, kai dar gegužę jis savo iniciatyva sukūrė filmuką apie skiepus, kurį naudojo Vilniaus, Kauno savivaldybės bei ministerija. Jis teigia po jo ir sulaukęs šio pasiūlymo.

„Rugpjūčio 25 dieną sulaukiau skambučio iš SAM. Jie dar kartą padėkojo už tą filmuką apie skiepus ir paklausė, ar būtų galima padaryti „Kitokius pasikalbėjimus“, kurių metu būtų pakalbėta apie vakcinų naudą. Aš, kaip pats didžiausias vakseris, aišku, sutikau su šituo pasiūlymu“, – rašo M. Bertulis.

Jis tvirtina, jog pakviesti E. Kulikauską buvo jo idėja, tačiau iš pradžių laidoje dalyvauti jis atsisakė.

„Nei turinys, nei niekas su juo derinta nebuvo. Apie vakcinas kalbėjome labai mažą segmentą, nes pats Edgaras kaip pašnekovas buvo labiau įdomus, nei tos vakcinos“, – teigia M. Bertulis.

Jis teigia, kad pašnekovas nežinojo apie šią sutartį.

M. Bertulis pripažįsta, jog padarė klaidą nepažymėjęs, jog laida yra finansuota ministerijos. Jis teigia, kad tai įvyko dėl patirties stokos, o tokio prašymo iš ministerijos negavo, nors apie tai teiravosi.

SAM pripažįsta savo klaidą dėl sutarties sąlygų

SAM mato savo klaidą dėl sutarties sąlygų su laidos „Kitokie pasikalbėjimai“ kūrėjais.

SAM sako minėtą laidą užsakiusi siekdama geriau informuoti visuomenę apie COVID-19 pandemiją, vakcinaciją ir medikų darbą pandemijos metu.

Centrinių viešųjų pirkimų portale skelbiama, jog už „Kitokių pasikalbėjimų“ laidą, kurioje kalbinamas ministro Arūno Dulkio visuomeninis patarėjas, chirurgas Edgaras Kulikauskas, ministerija sumokėjo 12 tūkst. eurų su mokesčiais.

Laidoje, kurioje kalbinamas socialiniuose tinkluose populiarus medikas, žinomas Ciniško chirurgo slapyvardžiu, nėra nurodoma, jog už ją sumokėjo ministerija.

„Pripažįstame, kad pirkimo dokumentuose nebuvo įtraukta sąlyga paslaugos tiekėjams nurodyti, kad laida apmokėta SAM lėšomis, ir tai buvo klaida“, – sakoma penktadienį išplatintame ministerijos pranešime.

Pripažįstame, kad pirkimo dokumentuose nebuvo įtraukta sąlyga paslaugos tiekėjams nurodyti, kad laida apmokėta SAM lėšomis, ir tai buvo klaida.

Ministerija taip pat nurodo gavusi laidos prodiuserio Manto Bertulio prašymą nemokėti už suteiktas paslaugas ir į šį prašymą atsižvelgsianti.

„SAM yra atsakinga už priimtus sprendimus dėl komunikacijos. Todėl apgailestaujame, kad Edgarui Kulikauskui ir Mantui Bertuliui tenka atsakyti už mūsų pasirinkimus“, – sakoma SAM pareiškime.

Pasak ministerijos, išorės komunikacijos ekspertai skatina komunikuojant pasitelkti ir netradicines komunikacijos priemones bei kanalus.

„Apmokamam ir viešinamam turiniui yra pasitelkiami medikai, kurie prie visuomenės informavimo prisideda neatlygintinai. Ne išimtis ir laida „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje neatlygintinai sutiko dalyvauti visuomeninis konsultantas, gydytojas E. Kulikauskas“, – aiškinasi ministerija.

Pasak pranešimo, šiuo metu ministerija viešina mokamą turinį pagal socialinę informacinę kampaniją „Koronaviruso (COVID-19) informacijos sklaida šalies žiniasklaidos priemonėse“ įvairiose žiniasklaidos priemonėse.

Tarp anksčiau drauge dirbusių žinomų vyrų nesantaika tvyro jau kurį laiką. 

Kaip praneša portalas delfi.lt, vėlų rugsėjo 2-osios vakarą bare pirmiausiai vyrai įsivėlė į žodinį konfliktą, vėliau, anot įvykį mačiusių asmenų, jie jau stumdėsi. Šaltinių teigimu, akimirką J. Jankevičius smaugė M. Bertulio kaklą.

Teigiama, kad nuo baro laiptų visa jėga atskubėjęs J. Jankevičius trenkėsi į M. Bertulį, o tuomet stipriai kliudė šalia jo stovėjusią merginą. Pasakojama, kad M. Bertulio mylimoji trenkėsi į sieną, jai kliudytas žandikaulis, iš akies iškrito kontaktinis lęšis.

Įvykio vakarą nei policija, nei greitoji pagalba kviesta nebuvo. Visgi vėliau į policiją kreipėsi M. Bertulis. 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalui kauno.diena.lt teigė, kad vienas asmuo parašė pareiškimą policijai. „Pareigūnai tikslinasi aplinkybes, bus apklausiami įvykio dalyviai. Pareiškimas buvo parašytas dėl moters sveikatos sutrikdymo“, – sakė J. Samorokovskaja.

Anot jos, vyrams susistumdžius, mergina atsitrenkė į langą ar į sieną. „Kaip suprantu, įvyko žodinis konfliktas, tada jie vienas kitą tyčia ar netyčia pastūmė ir atsitrenkė į merginą. Penktadienį į apklausą turėjo eiti vienas dalyvis, šią savaitę – kitas. Dabar pareigūnai tikslinasi visas įvykio aplinkybes, gavus visas išvadas bus priimtas sprendimas, ar pradėti administracinę teiseną ar ne“, – sakė policijos atstovė.

M. Bertulis portalui kauno.diena.lt teigė, kad į policiją kreipėsi dėl nukentėjusios mylimosios. „Nukentėjo mano mylimoji. Sumuštas žandikaulis, bet greitosios neprireikė. Kreipiausi dėl Justino chuliganiškų veiksmų, kuriuos tirs policija. Ir šiuo savo poelgiu J. Jankevičius peržengė visas ribas“, – sakė prodiuseris. 

Jis tikino, kad nesieks, jog žala būtų atlyginta: „Užteks, jog būtų pripažintas jo chuliganiškas elgesys ir paskirta bauda pagal įstatymus.“

Pasiteiravus apie konflikto aplinkybes ir ar pats nukentėjo, vyras teigė nuo platesnių komentarų susilaikysiantis. „Daugiau nekomentuosiu. Policijai yra pateikta visa informacija, nuotraukos. Kai baigsis tyrimas, tuomet bus galima plačiau pakomentuoti“, – sakė prodiuseris.

Portalas kauno.diena.lt susisiekė ir su J. Jankevičiumi. Pasiteiravus, ar jis žino, kad dėl šio incidento teks eiti į apklausą policijoje, vyras tikino to nežinąs. „Ne“, – sakė jis. Pasitikslinus, ar jis nedalyvavo apklausoje, jis teigė: „Aš tiesiog nedalyvauju šitame reikale. Man yra labai juokinga pati tipo reklaminė akcija šita.“

Pasiteiravus dėl paties įvykusio konflikto ir jo detalių, J. Jankevičius neatsakė į konkretų klausimą. „Aš neįsivaizduoju apie ką jūs kalbate. O jūs žinote, kad duotas pareiškimas, nes aš nežinau“, – sakė žinomas vyras.

Paaiškinus, kad policija patvirtino informaciją dėl parašyto pareiškimo, J. Jankevičius paprašė paskambinti policijos atstovams ir paprašyti, kad jie paskambintų J. Jankevičiui. 

„Kiek jau čia laiko praėjo. Man išvis keista čia yra“, – sakė vyras. Pasiteiravus apie kilusį konfliktą – ar vyrai susimušė ir ar J. Jankevičius, kaip teigia liudininkai, smaugė M. Bertulį, vyras pritrūko žodžių. Po šių klausimų žinomas vyras nepateikė konkrečių atsakymų ir išdėstė savo nuomonę kita tema – apie žiniasklaidą ir žurnalistų darbo ypatumus.

Į Lietuvos motorlaivių akademiją išbandyti vandens formulių atvyko LRT vedėja Ugnė Siparė, atlikėjas Merūnas Vitulskis su žmona Erika, Indrė Kavaliauskaitė, prodiuseris Leonas Somovas, keliautojas Mantas Bertulis, Vygintas ir Kristina Kaikariai, lenktynininkas Benediktas Vanagas ir kiti.

Netikėti pojūčiai

F2 vandens formulių lenktynės – kvapą gniaužiantis reginys. Dalyviai vandeniu tiesiose atkarpose skrieja 200 km/val. greičiu, o laivų konstrukcija leidžia posūkius įveikti net 100 km/val. tempu. Ant vandens veikia visiškai kitokios fizikos taisyklės nei važiuojant greitu automobiliu trasoje. Būtent šį jausmą savaitgalį Kaune susirinkusiems Lietuvos šou ir verslo pasaulio žmonėms bandė perteikti greičiausias šalies pilotas Edgaras Riabko.

Susirinkusiuosius pasitiko piloto lenktyninė ir dvivietė formulės. Tai buvo unikali galimybė, nes dažniausiai žmonės negali patirti to, ką savo kūnu išgyvena aukščiausio lygio techninio sporto atletai, nes jų bolidai būna vienviečiai. Plaukimui trasą E. Riabko parinko taip, kad plaukiantieji iš arti pamatytų, ką reiškia skrieti virš vandens beveik 200 km/val. greičiu, 180 laipsnių posūkiai ir nestabdymas prieš juos. Pastarasis elementas labiausiai įsiminė Dakaro pilotui Benediktui Vanagui.

N. Zavecko nuotr.

„Lenktynėse esame įpratę prieš posūkį, ypač aštrų, stabdyti. Tačiau čia Edgaras nestabdė, nepaisant to, kad artėjome prie betoninės Kauno marių užtvankos. Po staigaus 180 posūkio supratau, kad čia veikia visai kitos jėgos ir stabdžių nereikia“, – savo pirmąją patirtimi su vandens formulėmis dalijosi žymus lenktynininkas, kuris vėliau išbandė ir asmeninė E. Riabko formulę.

Vis dėlto ekstremali pramoga buvo itin saugi, nes dvivietę formulę pilotavo dukrat Europos čempionas ir praėjusių metu pasaulio vicečempionas. Susirinkusieji negailėjo komplimentų pilotui, tačiau posūkiuose savo emocijas išlaisvino jaudulio pilnais šūksniais. Pavyzdžiui, Leon Somov iškart prisipažino, kad iš patirto adrenalino negalėjo tvardyti riksmų jau nuo pirmo posūkio. Tuo tarpu E. Vitulskienė iš pradžių neramiai krante stebėjusi kaip virš vandens skrieja jos vyras ir abejojo, ar pati išbandys F2 vandens formulę. Po plaukimo ji išlipo drebančiomis rankomis, tačiau tikrai ne iš baimės. Vienas paskutiniųjų tą dieną plaukęs keliautojas Mantas Bertulis vos išlipęs iš vandens formulės ištarė „kur aš čia įsivėliau?“, tačiau vėliau pripažino, kad greičiausiai pats stebės pasaulio čempionatą Kupiškyje liepos 5-6 dienomis.

N. Zavecko nuotr.

Savo sportą pamatė naujomis spalvomis

Po kelių pasiplaukiojimo valandų E. Riabko prisipažino, kad jaučiasi gerokai pavargęs. Tačiau, pasak jo, viską atpirko kartu plaukusių žmonių emocijos.

„Aš šiame sporte jau 27 metus ir per tą laiką spėjau priprasti prie greičio ant vandens ir didžiulių apkrovų posūkiuose. Nesu dar plukdęs kartu žmonių dviviete formule, todėl buvo labai įdomu stebėti, kokios emocijos užplūsta pirmąkart plaukiančius. Tikrai nelėkiau varžybiniu tempu, bet padariau viską, kad žmonės pajaustų, ką reiškia plaukti su čempionu. Girdėjau ir keiksmažodžių, ir kaip šalmas posūkyje stuktelna į formulės sienelę ir mačiau kaip po plaukimo daug kam iš jaudulio drebėjo rankos. Labai įdomi patirtis, kuri leido iš naujo pažiūrėti į savo sportą“, – pasakoja dukart Europos vandens formulių F2 čempionas E. Riabko.

Daugiau žymių Lietuvos žmonių tiesiai iš F2 vandens formulės bolido – jau visai netrukus „YouTube“ kanale „PlatformA“. Tuo tarpu tie, kurie jau dabar susidomėjo F2 lenktynėmis, savo kalendoriuose liepos 5–6 dienas turėtų pasižymėti raudonai. Kupiškio marių saloje vyks vandens formulių F2 Pasaulio čempionatas. Renginį nemokamai bus galima stebėti vietoje arba tiesiogiai per per LRT PLIUS ir portale LRT.lt.

„Aš šiek tiek kitaip iš pradžių supratau galimybių pasą. Todėl jį palaikiau. Tačiau dabar pradedu abejoti juo. Visų pirma buvau įsitikinęs, kad, jeigu tai yra galimybių pasas, tai ir turėsi visas galimybes gyventi vėl normalų gyvenimą. Pasirodo n*figa. Išlieka krūva visokių ribojimų – naktiniai klubai lieka uždaryti, būriuotis bus galima iki 10 žmonių, renginiuose toliau nebus nei maisto, nei gėrimų, barai dirbs iki 21 val. ir t. t. Persirgimas covidu, pasiskiepijimas ar neigiamas testas per 24 val. – ar tai nėra veiksniai beveik iki minimumo sumažinantys galimybę susirgti? Jeigu ne, tai ko dar reikia, kad žmonės grįžtų į normalų gyvenimą be jokių ribojimų. Neįsivaizduoju“, – socialiniame tinkle rašė M. Bertulis.

Labai tikiuosi, kad naktiniai klubai transformuosis į barus ir vakarėlius už tamsintų langų pradės 14 val. dienos, o baigs 21 val. Aš rimtai.

Keliautoją suglumino ir numatyta koronaviruso testo atsakymo galiojimo trukmė. „Ir galios testas darytas tik prieš 24 valandas? Tai reiškia aš turėsiu darytis 7 testus per savaitę, norėdamas dalyvauti normaliame gyvenime? Tarkime, noriu penktadienį ir šeštadienį išeiti į barą su draugais arba tavo mama, tai turėsiu darytis du testus. Ir dar vieną ant pachmielo. Aišku, čia jau mano bėdos. O jeigu, tarkime, neplanuotai sugalvoji išeiti į barą, spontaniškai. Važinėji dviračiu, pamatai seną bičiulį sėdintį ir gurkšnojantį alutį viduje, bet negali užeiti, nes vakar nepasidarei testo... 24 valandų testas yra too much. Manau, drąsiai užtektų 48 valandų, kas vis tiek ženkliai sumažina tikimybę, kad žmogus bus užsikrėtęs. Nes aš sunkiai įsivaizduoju, kaip tos vaistinės ar kiti mobilūs punktai spės pateikti atsakymą per parą. Galbūt pavyks, tik abejoju, ypač, kai užplūs renginių pasiutpolkė vasarą, o visi jų bus išsiilgę ir norės juose dalyvauti. Aš iš viso būčiau už, kad žmonės be imuniteto, t. y. galimybių paso negalėtų dalyvauti normaliame gyvenime, tačiau tokiu atveju turėtų žmonėms leisti skiepytis be jokių apribojimų bei dalyvauti gyvenime be jokių apribojimų“, – situaciją komentavo žinomas vyras.

Evaldo Šemioto nuotr.

Visada atsiranda tokių, kurie bandys apeiti taisykles. Tačiau faktas vienas – šiuo metu tai nėra galimybių pasas.

„Aušrinė Armonaitė sako, jog palaipsniui bus plečiamos laisvės žmonėms su galimybių pasu. Okey, fair enough. Tačiau vis tiek lieka tas pats klausimas – kodėl žmonės priimantys saugaus gyvenimo taisykles, sutinkantys su visomis sąlygomis, iki minimumo sumažinantys šansus susirgti šia liga, negali grįžti į senus gerus 2019-uosius ir gyventi visiškai be jokių apribojimų? Tuo pačiu suprantu ir žinau, kodėl taip nebus. Nes to neįmanoma sukontroliuoti. Policininkai juk netikrins sausakimšame naktiniame klube žmonių, ar visi turi reikalingą QR kodą. Atsiras gal kokių kodų padirbinėtojų arba persirgę draugai siųs kitiems nepersirgusiems draugams savo kodus. Visada atsiranda tokių, kurie bandys apeiti taisykles. Tačiau faktas vienas – šiuo metu tai nėra galimybių pasas. Tai yra 1962 metų juodaodžių galimybių Amerikoje pasas. Va tokį palyginimą šaunu. Kaip ir gali kažką, bet kaip ir negali nieko. P. S. Labai tikiuosi, kad naktiniai klubai transformuosis į barus ir vakarėlius už tamsintų langų pradės 14 val. dienos, o baigs 21 val. Aš rimtai. Pa**bat man, kuriuo metu šokti, norisi šventę švęsti“, – įrašą socialiniame tinkle baigė M. Bertulis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė galimybių pasui: tvarkai, pagal kurią nuo gegužės 24-osios imunitetą dėl skiepų ar persirgimo arba neigiamą testo rezultatą turintieji turės daugiau galimybių dalyvauti renginiuose ir šventėse.

„Galimybių paso turinys būtų skiriamas būtent žmonėms, kurie yra pasiskiepiję, tie, kurie yra persirgę, taip pat mūsų politinis sprendimas, kad sudarome galimybę tiems, kurie turi ne anksčiau nei prieš 24 valandas darytą testą atitinkamą. Taip pat jis galioja vaikams iki 16 metų“, – pristatydamas projektą sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, barai, lošimo vietos ir lažybų punktai galės jį turintiesiems teikti paslaugas viduje. Naktiniai klubai veikti vis dar negalės. Galimybių paso reikalavimus atitinkantiems žmonėms būtų leidžiama rengti iki 500 žiūrovų turinčius renginius tiek uždarose, tiek atvirose vietose. Jie privalėtų užimti sėdimas vietas ir užimti ne daugiau kaip 75 proc. jų.

Šiuo metu leidžiami renginiai tik iki 150 žmonių, užimant ne daugiau trečdalio vietų. Be kitų palengvinimų, su galimybių pasu būtų leidžiama burtis viešose erdvėse po dešimt asmenų, kai kitais atvejais šis skaičius yra perpus mažesnis, tai galiotų ir asmeninėms šventėms.