Džiugu, kad, atnaujinant ir įrengiant naują sporto infrastruktūrą pakaunėje, nuošalyje nelieka ir privatūs investuotojai: kitų metų pabaigoje veiklą pradės didžiausias Europoje teniso, padelio ir skvošo centras, kuris užims svarbią vietą pasauliniame sporto žemėlapyje.

Stadiono statybos startas

Kauno rajono savivaldybė kovo 1 d. pasirašė rangos sutartį su bendrove „Kaunesta“. Tai naujo stadiono Raudondvaryje statybos startas, darbai prasidės šį mėnesį. Stadionas bus vienas didžiausių Kauno rajone.

„Pagal parengtą projektą prie Raudondvario gimnazijos bus įrengta futbolo aikštė su dirbtine danga ir atviromis žiūrovų tribūnomis, pastatytas dengtas žiūrovų tribūnų pastatas su pagalbinėmis patalpomis, sutvarkyta aplinka, pasodinta želdinių“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Stadione bus 1 500 sėdimų vietų: 1 000 atvirų ir 500 dengtose tribūnose. Teisėjams, žaidėjams ir žurnalistams suplanuotos atskiros zonos.

Visus naujus sporto paskirties statinius numatyta atitverti ažūrine tvora. Į stadioną žiūrovai pateks pro ketverius rakinamus vartelius. Stadionas bus tinkamai apšviestas, jame įrengtos kamuolių gaudyklės, vaizdo stebėjimo kameros. Rungtynių informaciją bus galima matyti švieslentėje.

Aptarnaujančiajam transportui privažiavimo kelias numatytas iš pietrytinės pusės. Automobilių stovėjimo aikštelę žiūrovams planuojama įrengti kitoje gatvės pusėje esančiame sklype.

Garantas: netrukus Raudondvario stadiono vizija taps realybe./Kauno rajono savivaldybės vizualizacija

Visa infrastruktūra atitiks reikalavimus, keliamus aukščiausio lygio Lietuvos ir tarptautinėms futbolo varžyboms vykdyti. Stadionas bus visiškai pritaikytas žiūrovams, turintiems negalią.

Vaikų lopšeliai-darželiai „Riešutėlis“ ir „Vyturėlis“, Raudondvario A. ir A. Kriauzų pradinė mokykla, Raudondvario gimnazija, kuriose mokosi beveik 1,3 tūkst. vaikų, taip pat naudosis nauja sporto infrastruktūra, ji tarnaus ir vietos bendruomenei. Naujame stadione treniruosis Lietuvos futbolo čempionate Kauno rajonui atstovaujantis futbolo klubas „Hegelmann“.

Įrengti sporto objektą kainuos 5 mln. eurų. Darbus planuojama pabaigti 2024 m.

Kiti šiųmečiai planai

Šiemet toliau bus įrengiamas Šlienavos pagrindinės mokyklos stadionas, rengiamas ir Babtų gimnazijos futbolo stadiono projektas. Jis tobulinamas pagal gyventojų poreikius, išsakytus susitikimuose su gyventojais ir mokyklos bendruomene. Tokios apimties projektai, pasak M. Rikterio, atliekami nedažnai, todėl būtina išklausyti babtiškius ir atsižvelgti į jų pageidavimus.

Mantas Rikteris./ Kauno rajono savivaldybės nuotr. 

Savivaldybė jau yra parengusi Babtų gimnazijos Panevėžiuko skyriaus, Vandžiogalos gimnazijų stadionų rekonstrukcijos techninius projektus. „Šios bendruomenės nusipelnė turėti tinkamą sporto infrastruktūrą, nes yra išugdžiusios daug talentų. Kol kas negalime pasiųsti žinutės su tikslia starto data: darbų pradžia priklausys nuo ekonominės situacijos, ieškome finansavimo šaltinių“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Šios bendruomenės nusipelnė turėti tinkamą sporto infrastruktūrą, nes yra išugdžiusios daug talentų.

Artimiausiu metu Kauno rajono savivaldybės administracija planuoja parengti Lapių pagrindinės mokyklos sporto infrastruktūros rekonstrukcijos techninį projektą. „Laikas atsigręžti ir į Piliuonos gimnazijos sporto aikštyno projektavimo ir įrengimo darbus, Kačerginės miestelio visuomenės poreikiams numatyto sklypo pritaikymą sporto infrastruktūrai. Projektuotojams bus nemažas iššūkis nedideliame žemės sklype sutalpinti sporto infrastruktūrą, kurios verti Kačerginės futbolo, krepšinio ar teniso mėgėjai, nepamirštant ir vaikų poreikių“, – teigė savivaldybės atstovas.

Gyrė už iniciatyvumą

„Kačerginės gyventojų aktyvumas 2022 m. Kauno rajono savivaldybės dalyvaujamojo biudžeto projekte yra puikus pavyzdys, kai bendruomenės turi galimybę realizuoti savo kūrybiškus sumanymus grąžinant viešąsias erdves ir kartu su savivaldybe spręsti lėšų panaudojimą“, – pabrėžė M. Rikteris.

Už projekto „Mini futbolo stadionas su bėgimo takeliu“ įgyvendinimą balsavo daug žmonių, tačiau jis nelaimėjo konkurse dėl galbūt mažo bendruomenės narių skaičiaus, tačiau matydama, kad gyventojų noras didžiulis, savivaldybė nusprendė finansuoti projektą.

„Norisi paraginti gyventojus aktyviai dalyvauti ir teikti pasiūlymus. Žinoma savivaldybės biudžetas neguminis ir jeigu bendruomenės atstovai nesusitaria tarpusavyje, projektas gali būti nukeliamas neribotam laikui“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Atsiras unikalus kompleksas

2024 m. pabaigoje tarp Noreikiškių gyvenvietės ir projektuojamos paskutinės Europos prospekto atkarpos prie Marvelės kaskadų ansamblio, Kamšos botaninio draustinio apsuptyje, iškils didžiausias Europoje teniso, padelio ir skvošo centras, kuris užims svarbią vietą pasauliniame sporto žemėlapyje.

Išsipildymas: aktyvūs kačerginiečiai turės mini futbolo stadioną su bėgimo takeliu. / Kauno rajono savivaldybės vizualizacija

Naujasis kompleksas „Tennis Space“ įsikurs 8 ha teritorijoje, kurioje daugiafunkcės paskirties pastatai užims daugiau kaip 30 tūkst. kv. m. Čia veiks pagal aukščiausios kokybės sportinius ir techninius standartus įrengti 37 vidaus ir lauko teniso, 40 vidaus ir lauko padelio ir 34 skvošo kortai. Tai bus pats didžiausias skvošo kompleksas pasaulyje.

Komplekse vienu metu sportuoti, leisti laisvalaikį galės daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Šiuolaikiškai, funkcionaliai ir ergonomiškai išdėstytos bendro naudojimo ir specialiųjų paskirčių zonos bus pritaikytos žaidėjų, žiūrovų, lankytojų ir jų šeimų poreikiams.

Komplekse „Tennis Space“ bus įkurta 1 500 kv. m sporto salė, veiks lauko ir vidaus baseinai. Visos patalpos bus pritaikytos neįgaliems sportininkams ir lankytojams.

Čia bus rengiami profesionalių žaidėjų ir mėgėjų vietinės reikšmės, Lietuvos ir tarptautiniai turnyrai ir čempionatai. Šis kompleksas leis pakviesti į Lietuvą aukščiausios klasės teniso, padelio ir skvošo dalyvių iš viso pasaulio.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris patikslino, kad apšvietimo lempoms pakeisti turėtų užtekti metų, vėliau bus atliekami įvairūs derinimai, dokumentacijos tvarkymo darbai. „Bendras paslaugų atlikimo terminas negali viršyti 24 mėnesių“,  – tvirtino pašnekovas.

Prireikė dvejų metų

Projektas „Gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimas Kauno rajono savivaldybėje“ tikriausiai įeis į savivaldybės pastarųjų metų istoriją dėl itin ilgai užtrukusių rangovo konkursų. Pirmasis konkursas paskelbtas 2020 m. rugpjūčio 28 d., pakartotinai patikslinus sąlygas – tų pačių metų lapkričio 7-ąją ir tik šiemet vasarą pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoju. Tai telekomunikacijų, ryšių, elektros įrangos bendrovė „Frineta“.

Atrodo, ši įmonė dar nėra darbavusis Kauno rajone. „Neturiu informacijos apie bendrovės patirtį Kauno rajone. Konkurso metu ji deklaravo apie penkiolika su apšvietimo darbais susijusių sutarčių kitose šalies vietovėse“,  – sakė M.Rikteris.

Projekto „Gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimas Kauno rajono savivaldybėje“ vertė – 10,4 mln. eurų.

„Frineta” yra laimėjusi Kauno miesto, Alytaus ir Šilutės rajonų savivaldybių skelbtus gatvių apšvietimo konkursus.

Įmonės vadovas Andrius Balevičius „Kauno dienai“ teigė, kad iš visų gatvių apšvietimo viešųjų pirkimų, kuriuose įmonei „Frineta“ teko dalyvauti, šis išsiskyrė tuo, kad LED šviestuvų specifikacijoje nebuvo perteklinių reikalavimų, kurių netrūko kitų savivaldybių skelbiamuose konkursuose.

„Pertekliniai reikalavimai apsunkina LED šviestuvų parinkimą projektui. Užuot rinkęsis kokybiškus ir efektyvius šviestuvus, turi rinktis tuos, kurie atitinka keliamus reikalavimus, o dažniausiai tokių rinkoje būna tik keletas ir jie mažiau efektyvūs. Kauno rajono savivaldybė išties profesionaliai parengė šviestuvų specifikaciją“, – tvirtino A.Balevičius.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas informavo, kad projektą įgyvendins specialiai jam įkurta nauja uždaroji akcinė bendrovė „Venteos“. Už ją, kaip reikalaujama viešosios ir privačios partnerystės konkursų sąlygose, laiduoja projekto finansuotojas.

Terminai ir finansai

Su minėta įmone rankomis sukirsta ilgam. Bendra projekto trukmė  – penkiolika metų. Per dvejus 25-iose Kauno rajono seniūnijose bus pagerintas gatvių apšvietimas. Dar trylika metų visą Kauno rajono apšvietimą eksploatuos konkursą laimėjusi įmonė.

Mantas Rikteris. / KRS nuotr.

Projekto „Gatvių apšvietimo infrastruktūros modernizavimas Kauno rajono savivaldybėje“ vertė  – 10,4 mln. eurų su PVM. ES lėšos sudaro 1,5 mln. eurų, o likusią dalį – 8,9 mln. eurų savivaldybės lėšos.

Per pastaruosius dvejus metus, kol buvo ieškoma rangovo, gerokai keitėsi medžiagų ir darbų kainos, todėl administracijos direktoriaus pavaduotojo pasiteiravome, ar dėl to nesikeis pirminiai projekto sumanymai ir darbų mastas.

„Pirminiai sumanymai keistis negali, nes sutartis sudaryta atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Darbų mastas gali būti koreguojamas tiek į mažesnę, tiek į didesnę pusę. Gyvenimas nestovi vietoje ir įvairiose Kauno rajono vietose buvo tvarkomas apšvietimas, dėl įvykusių gedimų arba tiesiog nusidėvėjus apšvietimo tinklui. Šie pakeitimai, jeigu prireiks, bus atliekami paisant sutarties ir laikantis viešųjų pirkimų įstatymo“,  – sakė M.Rikteris.

Pasak savivaldybės atstovo, projektas apims visas 25 seniūnijas. Daugiausia šviestuvų – 1 096 bus įdiegta Garliavos, Raudondvario (970) ir Karmėlavos (668) seniūnijose.

Kol kas M.Rikteris tiksliai neįvardijo, kada ir kurioje vietovėje prasidės projekto įgyvendinimas. „Per laiką, kol vyko viešojo pirkimo procedūros, esama apšvietimo sistemos būklė galimai pasikeitė. Todėl darbus vykdysianti įmonė pirmiausia atliks inventorizaciją, tada darbo grupės nariai ir atsakingi specialistai įvertins inventorizacijos rezultatus ir tik tuomet prioriteto tvarka ten, kur tinklo būklė blogiausia, prasidės apšvietimo atnaujinimo darbai“,  – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Prioriteto tvarka ten, kur tinklo būklė blogiausia, prasidės apšvietimo atnaujinimo darbai.

Tikslai ir lūkesčiai

Projekto tikslas  – padidinti Kauno rajono savivaldybės gyvenviečių gatvių apšvietimo sistemos energetinį efektyvumą. Jo bus siekiama atnaujinant Kauno rajono savivaldybės gatvių apšvietimo infrastruktūrą, diegiant modernias ir efektyvias apšvietimo ir valdymo priemones: natrio ir gyvsidabrio šviestuvai bus keičiami į šviestuvus su LED lempomis ir savaiminio temdymo moduliais.

Tikimasi, kad tai leis sumažinti Kauno rajono savivaldybės administracijos išlaidas, skirtas gatvių apšvietimui, eismo įvykių ir nusikalstamumo rizikas, šviesos taršą Kauno rajone ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją į aplinką.

„Projekto esmė – laimėtojas savo lėšomis modernizuos visą Kauno rajono apšvietimo tinklą, pakeis visus senus šviestuvus į LED, senas maitinimo spintas naujomis ir savo lėšomis įrengs išmanią apšvietimo valdymo sistemą, kuri siųs pranešimus apie šviestuvų gedimus. Sutaupytos lėšos padengs visus savivaldybės mokėjimus laimėtojui už modernizuotą apšvietimo tinklą. Sutaupyti lėšų leis didelis LED šviestuvų efektyvumas ir įdiegtos pritemdymo sistemos mažo eismo intensyvumo metu“,  – aiškino A.Balevičius.

Kaita: kai kuriose vietovėse seni šviestuvai pakeisti taupesniais atliekant kelių ir gatvių rekonstrukciją. / KRS nuotr.

Pasak įmonės „Frineta“ direktoriaus, Kauno rajone LED šviestuvai vartos apie penkis kartus mažiau elektros energijos, nei vartojo seni šviestuvai. Be to, pagerės gatvių apšvietos parametrai ir eismo saugumas.

Savivaldybė konkurso laimėtojui taip pat perduos apšvietimo tinklo priežiūrą ir patikės gedimų šalinimą. Tai bus daroma sutaupytomis lėšomis.

„Tiek daug privalumų sutaupytų lėšų sąskaita buvo gauta sumaniai ir atsakingai rengiant konkurso sąlygas, kai į laimėtojo pasiūlymo balo skaičiavimo metodiką buvo įtraukti elektros suvartojimo kaštai ir numatyta, kad laimėtojui sumokėti pakaktų sutaupytų lėšų. Kauno rajono gatvėse bus įrengti efektyviai šviesą skleidžiantys, mažai elektros vartojantys ir kokybiški LED šviestuvai. Su senais šviestuvais elektros gatvių apšvietimas savivaldybei per penkiolika metų būtų atsiėjęs 19 mln. eurų (skaičiuojant, kad kWh kainuoja 35 centus), o su naujais šviestuvais kainuos 3,6 mln. eurų. Įvertinus šiandienos elektros kainą, sutaupymas būtų dar didesnis“,  – pabrėžė A.Balevičius.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius pasidžiaugė ne tik ekonomija  – vienu kartu bus pagerintas kelių tinklo apšvietimas, apšviesti pėsčiųjų takai, viešosios erdvės. „Kauno rajonas yra besiplečiantis ir jo užstatymas toliau intensyvėja, atsiranda naujų kvartalų ir gatvių, kurioms taip pat reikalingas apšvietimas. Naujai apgyvendintos teritorijos nebus pamirštos, šiai sričiai bus skiriamas didesnis dėmesys ir finansavimas, bet tai bus vykdoma pagal seniūnijoms skiriamus asignavimus ir planus pasitarus su gyventojais ir seniūnaičiais“,  – sakė M.Rikteris.

Pagal savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą ir pasiektą pažangą atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse 2021 m. Kauno rajoną aplenkė tik Druskininkai ir Birštonas. Proveržis atliepiant žaliojo kurso reikalavimus pakaunėje pastebimas praktiškai visuose segmentuose.

Tyrimą, pasinaudojęs įvairiais oficialiais šaltiniais, atliko ir paskelbė Lietuvos energetikos agentūros Klimato kaitos valdymo centras. 2020 m. pagal šį vertinimą Kauno rajono savivaldybė buvo penkta.

Nepralenkiama naudojant biokurą

Pagal biokuro pajėgumų panaudojimo galimybes Kauno rajonas rikiuojasi pirmoje lentelės vietoje. Paklaustas, ar šioje srityje dar yra kur pasitempti, kokie projektai vykdomi ir planuojami, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris sakė, kad stengiamasi kuo daugiau atnaujinti katilinių, kurių tinklas išsidėstęs nekoncentruotai visame Kauno rajone.

Pastaruoju metu atnaujintos Piliuonos gimnazijos ir Šlienavos pagrindinės mokyklos katilinės, pastatyta nauja šalia Zapyškio pagrindinės mokyklos ir Kačerginės daugiafunkcio centro.

Pagrindinis savivaldybės tikslas yra ekonominė nauda, taip pat nuolat stengiamasi įdiegti kiek galima inovatyvesnius sprendimus.

„Išskirti nėra ko, visais atvejais renovuodami ar atnaujindami pastatus Kauno rajono teritorijoje, atnaujiname ir katilines, šilumos tinklus, kurie taupo energiją, – tai leidžia šiame geopolitiniame kontekste nedidinti šilumos kainų vartotojams. Įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių politiką yra iššūkis, su kuriuo kol kas susitvarkome, o ar tai pavyks ir ateityje, sunku prognozuoti“, – teigė M.Rikteris.

Beje, pagal vidutinę šilumos kainą (4,58 ct/kWh) Kauno rajonas dalijasi ketvirta penkta vietomis su Kauno miestu. Palyginkime: Vilniaus rajono savivaldybėje ir Neringoje šiluma kainuoja daugiau kaip dvigubai – 10,56 ir 10,89 ct/kWh.

Dažniau įdarbina saulę

Aukštai reitingo lentelėje Kauno rajonas rikiuojasi ir pagal įgyvendintus atsinaujinančiosios energijos projektus. Šioje srityje komplimentų nusipelno ir Kauno rajono savivaldybė, ir verslas, ir gyventojai.

Savivaldybės pastangomis saulės kolektoriai jau įrengti ant Domeikavos gimnazijos, Raudondvario lopšelio-darželio „Vyturėlis“, Ringaudų pradinės mokyklos stogų. „Kadangi žymiai išaugo elektros kaina, be to, kasdienėje veikloje didėja elektros energijos poreikis, saulės elektrinių teikiama nauda jau jaučiama, ugdymo įstaigose pastebima, kad investicijos sparčiai atsiperka“, – tvirtino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Šiuo metu pakaunėje saulę įdarbinti skubama net vienuolikoje objektų, o bendra saulės kolektorių galia sieks 574 kW. Pasak M.Rikterio, numatyti instaliuoti galingumai įvertinti pagal konkrečios įstaigos energijos suvartojimą ir instaliuotą galingumą. Tikimasi, kad taip konkreti įstaiga gaus optimalią naudą.

Mantas Rikteris. / KRS nuotr.

Didžiausios galios saulės kolektoriai montuojami ant Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos (98,83 kW); Vilkijos gimnazijos (90,1 kW); Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos (90 kW); mažiausios galios – ant Babtų lopšelio-darželio (10 kW); Eigirgalos lopšelio-darželio (18 kW), 20 kW – ant Vilkijos lopšelio-darželio „Daigelis“ ir Karmėlavos lopšelio-darželio „Žilvitis“ stogų.

Turi du tikslus

Saulės energijos kolektoriai įrengiami ir Garliavos Jonučių progimnazijoje, Lapių pagrindinėje mokykloje, Noreikiškių lopšelyje-darželyje „Ąžuolėlis“ ir Ilgakiemio mokykloje-darželyje.

Eilėje saulės kolektoriams įrengti rikiuojasi dar vienuolika Kauno rajono savivaldybės įstaigų. Šiame sąraše ne tik gimnazijos, mokyklos ir darželiai, bet ir Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Garliavos ir Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centrai.

Be to, savivaldybė ketina kreiptis į ESO dėl sąlygų ir išsiaiškinti, ar yra galimybė norimo galingumo kolektorius statyti ant žemės šalia Babtų ir Čekiškės gimnazijų ir Girininkų senelių namų.

„Pagrindinis savivaldybės tikslas yra ekonominė nauda, taip pat nuolat stengiamasi įdiegti kiek galima inovatyvesnių sprendimų, kurie Kauno rajoną padarytų žalią ne tik dėl sodinamų medžių ir želdinių, bet ir energetiniu ir tvarumo požiūriu“, – patikino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Verslo iniciatyvos

Viena išskirtinesnių verslo iniciatyvų šioje srityje yra prieš dvejus metus pradėjusi veikti „Akvatera LT“ gamyklai energiją tiekianti 700 kW galios saulės elektrinė, per metus CO2 taršą sumažinanti maždaug 494 t. Įmonės teritorijoje veiklai efektyvinti ir neigiamam poveikiui aplinkai mažinti ant žemės įrengta beveik 2,3 tūkst. naujausios kartos dvipusių saulės modulių. Tai pirmoji Baltijos šalyse išmanioji elektrinė, sumontuota iš dvipusių saulės modulių, prijungtų prie galios optimizatorių – tokia elektrinė generuoja elektrą ir iš energijos, atsispindėjusios nuo žemės, ir laikoma ypač patvaria.

Priežastys: palyginti gausų elektromobilių skaičių Kauno rajone lemia ne tik tolygiai vystoma infrastruktūra. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Bendrovė „Vandžiogalos vėjas“ 241 ha plote Vandžiogalos, Skrebiniškių ir Juozapavos gyvenvietėse planuoja įrengti iki 100 MW galios saulės elektrinių parką. Statybos gali prasidėti dar šiais metais, eksploatacija – 2023-iaisiais.

Minėto tyrimo duomenimis, pagal įkrovos stotelių ir elektromobilių skaičių Kauno rajonas yra penktas šalyje. „Planuose yra numatoma žymi plėtra, o šiuo metu Kauno rajono savivaldybė yra įrengusi tris viešąsias elektromobilių įkrovos stoteles. Aukštą vietą reitinge kol kas labiau lėmė privataus sektoriaus, kitų juridinių asmenų (pvz., Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) iniciatyvos, – pabrėžė M.Rikteris. – Pagal Alternatyvių degalų įstatymo nuostatas vyksta esamų viešųjų įkrovų stotelių registracija LAKD kuriamoje sistemoje, kurioje kiekvienai jų bus suteiktas identifikavimo numeris, atsiskaitymo sąlygos, kita vartotojams svarbi informacija.“

Kauno rajono savivaldybė pirminiame plėtros plane yra numačiusi, kad iki 2024 m. bus įrengtos dar 24 viešosios elektromobilių įkrovos stotelės Garliavoje, Akademijoje, Kulautuvoje, Karmėlavoje, Ringauduose ir Neveronyse. „Šiuo metu vykdant rekonstrukcijos darbus, kartu ruošiama ir infrastruktūra elektromobilių stotelėms įrengti“, – pasakojo M.Rikteris.

Administracijos direktoriaus pavaduotojo žodžiais, Kauno rajono teritorija yra patraukli elektromobilių įkrovos stotelių tinklo plėtrai, čia driekiasi svarbiausios šalies magistralės, skaičiuojami didžiausi transporto srautai.

M.Rikterio nuomone, palyginti gausų elektromobilių skaičių Kauno rajone lemia ne tik tolygiai vystoma infrastruktūra. „Kauno rajoną gyvenimui renkasi jaunos, išsilavinusios šeimos, kurioms yra svarbūs netaršūs automobiliai, išmanieji būstai. Be to, rajone kuriasi pažangios, inovacijomis pasižyminčios įmonės, kurios taip pat supranta žaliojo kurso svarbą, tenkinant ir susisiekimo poreikius“, – teigė pašnekovas.

„Orai jau vėsta, be to, nuo spalio 4 d. žmonės pasiskiepyti gali poliklinikose, per savo šeimos gydytojus. Manome, kad skiepų autobusas savo darbą jau padarė, nes vakcinavome tuos gyventojus, kurie gyvena nutolusiuose kaimuose ir neturėjo galimybės atvykti į vakcinavimo centrus“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Pirmasis Kauno rajono mobilus vakcinavimo centras ant ratų startavo birželį, tuomet po seniūnijas važinėjo mažas skiepų autobusas. Didysis autobusas darbą pradėjo rugpjūčio mėn. „Per šį laikotarpį skiepų autobusuose buvo paskiepyta šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. pakaunės gyventojų“, – įvardijo M. Rikteris.

Kauno rajono savivaldybė ragina gyventojus pasinaudoti galimybe ir kitą savaitę pasiskiepyti arti savo namų.

Kauno rajono skiepų autobuso maršrutas spalio 12–14 dienomis

    Spalio 12 nuo 11 iki 11.30 val. Instituto g. 1A, Raudondvaris (prie kultūros centro);

    Spalio 12 nuo 12.30 iki 13 val. Ateities g. 42, Čekiškė (prie buvusios laisvalaikio salės);

    Spalio 12 nuo 13.30 iki 14 val. Sodų g. 2, Liučiūnai (prie Liučiūnų laisvalaikio salės);

    Spalio 12 nuo 14.40 iki 15.10 val. Nevėžio g. 31, Panevėžiukas (prie parduotuvės);

    Spalio 12 nuo 15.30 iki 16 val. Pagynės 50-mečio g. 6-1, Pagynė;

    Spalio 12 nuo 16.20 iki 16.50 val. Kauno g. 2, Babtai (prie Aibės parduotuvės);

    Spalio 13 nuo 15 iki 15.30 val. Kaštonų g. 12, Giraitė (prie parduotuvės);

    Spalio 13 nuo 16 iki 16.30 val. Akacijų g. 2, Giraitė (prie Lietuvos pašto);

    Spalio 13 nuo 17 iki 17.30 val. Ledos g. 27e, Užliedžiai (prie parduotuvės);

    Spalio 13 nuo 18 iki 18.30 val. Ledos g. 9, Užliedžiai;

    Spalio 14 nuo 10.30 iki 11 val. Girininkų g. 6, Juragiai (prie Juragių bendruomenės centro);

    Spalio 14 nuo 11.30 iki 12 val. Pajiesio g. 1, Ilgakiemis (prie Ilgakiemio laisvalaikio salės);

    Spalio 14 nuo 12.30 iki 13 val. Žiedo g. 2, Mastaičiai (prie Lietuvos pašto);

    Spalio 14 nuo 14 iki 19 val. Garliavos seniūnijos aikštelė, Vytauto g. 62, Garliava;

Skiepytis atvykstantys gyventojai su savimi turi turėti asmens tapatybės kortelę. Registruotis iš anksto nereikia.