„Prieš porą savaičių atsisveikinau su politine komanda ir grįžau į ten, iš kur atėjau – į  valstybės tarnybą“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė jis.

„Kita stotelė – Japonija. Nuo sausio pradėsiu eiti gynybos patarėjo pareigas Lietuvos ambasadoje Tokijuje. Išvykstu su svarbia misija – prisidėti prie gynybos dėmens stiprinimo plėtojant strateginę partnerystę su Japonija bei gynybos ryšių kūrimo su kitomis vienmintėmis Indijos ir Ramiojo vandenyno valstybėmis“, – tvirtina M. Abukevičius.

Krašto apsaugos ministerija apie viceministro pasitraukimą visuomenės neinformavo.

2020 metų M. Abukevičių paskyrus krašto apsaugos viceministru pranešta, jog jis kuruos tarptautinio bendradarbiavimo ir kibernetinio saugumo klausimus.

KAM liko dirbti viceministrai – Vilius Semeška ir Žilvinas Tomkus.

Kaip pranešė ministerija, planai padėti Moldovai užtikrinti šalies kibernetinės erdvės atsparumą buvo suderinti šią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame ES Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto dalyvių susitikime.

„Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos gali būti panaudotos tiek ES viduje, tiek paremti ES partnerius. Matome, kad pastaruoju metu poreikis suteikti pagalbą partneriams auga, šiuo metu esame pasiruošę suteikti pagalbą Moldovai“, – sako krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Pasak viceministro, nuo 2018 metų veikiantis Lietuvos vadovaujamas ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (angl. PESCO) kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektas jau pasiekė išsikeltus tikslus ir yra pasiruošęs tapti nuolatiniu pajėgumu.

Susitikime Vilniuje taip pat aptartas pasiruošimas penktajai pajėgų rotacijai, jai 2023 metais vadovaus Kroatija. Šias pajėgas sudaro ekspertai iš visų projekte dalyvaujančių šešių valstybių narių: Estijos, Kroatijos, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos.

Šiais metais pajėgoms vadovauja Rumunija, o Belgija yra pradėjusi teisines procedūras, leisiančias jai tapti visateise šalimi nare. Prie Kibernetinių pajėgų šių metų lapkritį turėtų prisijungti Slovėnija, derybų procesas vyksta su dar dviem ES valstybėmis narėmis – Čekija ir Danija.

Pasak viceministro, tai įvyktų greičiau, jei sąjungininkai sutiktų Lietuvos Ukrainai perduodamus pajėgumus pakeisti naujais.

Konferencijos metu M. Abukevičius pasisakė perduodamos ginkluotės, finansinio įsipareigojimo Ukrainai, karinio rengimo, išminavimo klausimais. Išsakytas ir finansinio įsipareigojimo - paramos eilutės Ukrainai biudžete - poreikis. Viceministras taip pat akcentavo Lietuvos indėlį į Ukrainos karių mokymą.

„Nuo plataus masto karo pradžios Lietuva jau suorganizavo 3 skirtingus karinio rengimo mokymus ukrainiečiams. Rugpjūčio mėnesio antroje pusėje Lietuva rengs papildomus 5 kursus specialistams įvairiose srityse. Per 6 mėnesius būsime parengę apie 150 ukrainiečių specialistų", - sakė M. Abukevičius.

Į Danijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos organizuotą konferenciją buvo suburtos Šiaurės Europos valstybės, remiančios Ukrainą. Prie šių šalių gynybos ministrų Kopenhagoje prisijungė Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Europos Sąjungos atstovai.

Konferencijoje aptartos visos pagrindinės paramos Ukrainai temos - ilgalaikio finansavimo įsipareigojimas, ginkluotės, artilerijos ir amunicijos gamybos didinimas, Ukrainos karių mokymo plėtojimas ir stiprinimas bei tęstinė pagalba siekiant Ukrainą išminuoti.

„Reikia suprasti, kad viešumas yra labai svarbi dalis šitų atakų. Jeigu mes apie jas nekalbėtume, kita pusė prarastų motyvaciją. Kai mes kalbame, kalbame apie neva pasiektas pergales, apie neva nubaustą Lietuvą, tai didina motyvaciją kitai pusei“, – Žinių radijui antradienį sakė viceministras Margiris Abukevičius.

Plataus mato kibernetinės atakos prieš Lietuvos institucijas ir verslą buvo vykdytos birželio pabaigoje, o šį šeštadienį apie didžiausią kibernetinę ataką per dešimtmetį pranešė „Ignitis grupė“.

Kai mes kalbame, kalbame apie neva pasiektas pergales, apie neva nubaustą Lietuvą, tai didina motyvaciją kitai pusei.

M. Abukevičiaus teigimu,šių atakų poveikis „yra sąlyginai nedidelis, nepaisant dedamų pastangų“.

„Mes Lietuvoje neturėtume ant to kabliuko pasikabinti ir mes dažnai ir girdime, kad jau čia dangus griūva paskutines tris savaites. Tai dangus tikrai negriūva, taip, turime atakų, kai kurios sutrikdo, bet mes nematome tų incidentų ar tų pastangų, kurios nepasiekia jokio tikslo ir visiškai nepaveikia paslaugų tiekimo, – kalbėjo viceministras. – Tokių taip pat yra daugybė ir man atrodo, taip pat reikėtų kalbėti būtent apie tai – kad nepaisant pastangų, nepaisant koordinacijos, poveikis atakų yra nedidelis.“

Jis pabrėžė, kad nepavykusių atakų buvo gerokai daugiau nei pavykusių ir per tris savaites buvo vos keletas incidentų, kurie buvo matomesni, tačiau ir jie nesukūrė ilgalaikės žalos.

Pasak viceministro, šios atakos turi dvi auditorijas: Rusijoje, kur bandoma parodyti, kad Lietuva yra baudžiama, mėginant kurti „sėkmės istorijas, kurių nėra“ išpučiant prorusiškų programišių pasiekimus.

„Kitas dalykas yra lietuviškoji auditorija – mes matome, kaip galima įtampas kelti pasinaudojant atakomis. Tikrai atsiranda ir ekspertų, kurie sako, kad Lietuva nepasiruošusi, vėl Lietuva puolė nuoga į dilgėles ir panašiai. Bandymas kelti įtampas irgi yra tarp Rusijos tikslų“, – įspėjo M. Abukevičius.

Valstybinės institucijos, įmonės, privatus verslas, internetinė žiniasklaida Lietuvoje patyrė vadinamąsias paskirstytų paslaugos trikdymo (DDoS) atakas. Už jas atsakomybę prisiėmė grupuotė „Killnet“, anot Lietuvos pareigūnų, siejama su Rusijos žvalgyba.

„ES aiškus prioritetas – padėti Ukrainai apsiginti, o galiausiai ir laimėti. Šiuo laikotarpiu Ukrainai labai svarbūs ES finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Sprendimas padidinti paramą iki 2 mlrd. eurų karinei paramai per Europos taikos priemonę yra geras pavyzdys. Tokia parama turėtų būti ilgalaikė ir pritaikoma atsižvelgiant į situaciją“, – pareiškė M. Abukevičius.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, Briuselyje antradienį viceministras dalyvavo ES Užsienio reikalų tarybos gynybos klausimais posėdyje, kur su ES gynybos ministrais aptarė paramą Ukrainai, investicijų į gynybos pajėgumus, atsargų atstatymo ir Strateginio kompaso įgyvendinimo klausimus.

ES aiškus prioritetas – padėti Ukrainai apsiginti, o galiausiai ir laimėti.

Susitikime kelti siūlymai įvertinti galimybes išnaudoti ES turimus instrumentus padėti Ukrainai tokiose srityse kaip išminavimas, gynybos sektoriaus reformos, maisto tiekimo saugumas.

M. Abukevičius akcentavo, kad vienas iš prioritetų šiuo metu yra atstatyti ES valstybių narių pajėgumų atsargas, kurios buvo perduotos Ukrainai. Šalys diskutavo apie galimybę kurti naują gynybos instrumentą, kuris suteiktų finansinę paramą atstatyti savo amunicijos ir kitų kritinių pajėgumų atsargas. Visų pirma, ši parama būtų suteikiama labiausiai pažeidžiamoms šalims.

Taip pat kalbėta apie poreikį koordinuoti įsigijimus, supaprastinti įsigijimų procedūras ir suteikti nacionalinėms gynybos išlaidoms specialų lankstumą ES daugiametėje perspektyvoje.

„ES lygmens sprendimai gynybos srityje būtų naudingi, jeigu leistų greičiau, pigiau ir su mažesne administracine našta sumažinti investicijų į gynybą spragą“, – pranešime sako M. Abukevičius.

Diskutuojant apie ES Strateginį kompasą viceministras pabrėžė, kad ES bendros pastangos turi atliepti dabartinę tikrovę ir būti sutelktos į efektyvią paramą Ukrainos kariuomenei, ES šalių atsparumo didinimą, investicijas gerinant karinį mobilumą, o taip pat – strateginės partnerystės su NATO ir transatlantinio ryšio su JAV stiprinimą.

„Tikimės, kad NATO vadovų susitikime Madride bus priimti sprendimai didinti sąjungininkų pajėgas Lietuvoje ir regione. Sąjungininkų brigados lygmens vienetas ir oro gynybos pajėgumai Lietuvoje reikšmingai sustiprintų Rusijos atgrasymą. Esame pasirengę priimti daugiau sąjungininkų karių Lietuvoje“, – sakė M. Abukevičius.

„Toliau ieškome galimybių remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas pagal jų nuolat atnaujinamus poreikius. Lietuvoje taip pat rengiame Ukrainos karių instruktorių mokymus. Prioritetas yra ukrainiečius išmokyti naudotis vakarietiška ginkluote bei karine technika“, – pridūrė viceministras.

Vizito Paryžiuje metu viceministras taip pat aptarė bendrus Lietuvos ir Prancūzijos interesus kibernetinio saugumo srityje: paramą Ukrainai, iniciatyvas ir teisėkūros pasiūlymus, kurie skirti bendro ES brandos lygio kibernetinio saugumo srityje kėlimui ir Europos Sąjungos pasirengimo didelio masto kibernetiniams incidentams ir koordinuoto atsako į juos stiprinimą.

Susitikimų metu buvo diskutuojama ir dvišalio bendradarbiavimo bei tarptautinių operacijų ir misijų Afrikoje klausimais.

„Dėl karo Ukrainoje saugumo situacija tapo itin sudėtinga, todėl JEF vadavietės dislokavimas Lietuvoje vyksta pačiu laiku“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai cituojamas M. Abukevičius.

Pasak pranešimo, susitikimo metu aptarta saugumo situacija Baltijos regione vykstant karui Ukrainoje, didėjantis Jungtinės Karalystės įsitraukimas į Baltijos regioną.

„Britų karių buvimas Lietuvoje ir Jungtinės Karalystės lyderystė Baltijos regione yra itin svarbus atgrasymo veiksnys, todėl sveikiname suintensyvėjusią veiklą su Jungtine Karalyste: į Lietuvą atvyko ir su Lietuvos kariais bendradarbiauja britų žvalgybos ir stebėjimo grupė, įvairiose pratybose dalyvauja britų kariai su sraigtasparniais, šalyje dislokuota Jungtinių ekspedicinių pajėgų vadavietė“, – sako viceministras M. Abukevičius.

Britų karių buvimas Lietuvoje ir Jungtinės Karalystės lyderystė Baltijos regione yra itin svarbus atgrasymo veiksnys, todėl sveikiname suintensyvėjusią veiklą su Jungtine Karalyste.

Nuo pirmadienio Lietuvoje pirmą kartą dislokuota JEF vadavietė: Nuolatinis jungtinių pajėgų štabas (angl. The Standing Joint Force HQ, SJFHQ). Jis šalyje dislokuojamas mėnesiui – iki gegužės 31 dienos.

Štabo pagrindinis uždavinys yra tarptautinės vadaviečių pratybos. Jomis bus siekiama išbandyti ir sustiprinti ryšio kanalus tarp Lietuvos, Latvijos ir JEF operacinio štabo Nortvude, Jungtinėje Karalystėje.

Esant poreikiui, tai leistų greitai reaguoti į iškilusiais grėsmes ir bendrai planuoti procedūras, vieningai atsakyti į hibridinius veiksmus Baltijos jūros regione, Tolimojoje Šiaurėje ir Šiaurės Atlanto regione, teigiama pranešime.

Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra maždaug 10 tūkst. karių dydžio daugiašalis junginys, įkurtas 2015 metais ir sudarytas iš dešimties Europos valstybių partnerių (Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir Suomija) skiriamų jūrų, oro, sausumos pajėgumų.

Lietuva šiuo metu JEF yra skyrusi kuopos dydžio vienetą iš Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono.

Kibernetinis saugumas – liepą pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai perimsiančios Čekijos prioritetas. Susitikimo metu buvo kalbama apie tiekimo grandinės saugumo užtikrinimą – Lietuvos ir Čekijos atstovai sutinka, kad šis klausimas yra prioritetinis. Čekija savo pirmininkavimo metu sieks ES Tarybos išvadų, prie kurių pareiškė norą prisidėti ir Lietuva.

Pasak M. Abukevičiaus, Lietuva gali dalintis patirtimi priimant Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suvaldyti rizikas nacionaliniam saugumui, kylančias dėl nepatikimų informacinių ir ryšių technologijų įrangos ar paslaugų naudojimo.

„Tiekimo grandinės saugumo užtikrinimas Lietuvai yra ypatingos reikšmės klausimas, kurio turi būti siekiama ir visos ES mastu, todėl esame pasiruošę dalintis savo patirtimi. Čekijos vaidmuo ES kibernetinio saugumo politikoje šiemet bus svarbus, – priklausomai nuo šiuo metu vykstančių derybų sėkmės, Čekija perims iš šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos dalį šiuo metu svarstomų ES teisės aktų“, – sako viceministras M. Abukevičius.

Svečiams iš Čekijos buvo pristatytas Lietuvos vadovaujamas ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) gynybos ir saugumo srityje projektas „Kibernetinės greitojo reagavimo komandos ir tarpusavio pagalba kibernetinio saugumo srityje“, pasiekti rezultatai, pajėgumo aktyvavimo procedūros ir kibernetinių pajėgų teikta parama Ukrainai. Čekai pareiškė susidomėjimą projektu, taip pat norą prisidėti prie teikiamos paramos Ukrainai kibernetinio saugumo srityje.

Kalbant apie kibernetinių grėsmių žvalgybą, Čekijai buvo pasiūlyta prisijungti prie Regioninio kibernetinės gynybos centro, kuris yra išvystęs platformą, skirtą informacijos apsikeitimui. Čekijos delegacija vizito Lietuvoje metu susitiko ir su šio centro atstovais, taip pat bendravo su Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės specialistais bei Nacionalinio kibernetinio saugumo atstovais.

Šią savaitę JAV viešėjęs viceministras susitikimų su JAV valdžios institucijų kibernetinio saugumo pareigūnėmis metu aptarė konkrečius žingsnius, kaip plėtoti dvišalį Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.

Susitikimuose aptartos pastangos sustiprinti 2021 metų vasarą įsteigtą Regioninį kibernetinės gynybos centrą Lietuvoje, kuris yra bendra JAV ir Lietuvos bendradarbiavimo platforma kibernetinio saugumo srityje. „Regioninio kibernetinės gynybos centro prioritetas yra regioninių kibernetinių grėsmių analizė, pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas Ukrainai“, – pabrėžė M. Abukevičius.

Susitikimų metu buvo aptarti žingsniai, kaip būtų galima plėtoti NATO kibernetinius pajėgumus, ir būdai, kaip Lietuva ir JAV galėtų sutvirtinti praktinį kibernetinį bendradarbiavimą NATO formate. Taip pat aptartos bendradarbiavimo galimybės mokslinių tyrimų plėtros srityje ir plėtojant 5G technologijas.

Kaip penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Jungtinėse Valstijose su šalies gynybos sekretoriaus pavaduotoju politikai Colinu Kahlu (Kolinu Kalu) susitikęs M. Abukevičius akcentavo kad gynyba rytiniame NATO regione remiasi „nuolatiniu ir reikšmingu“ JAV ir NATO buvimu.

„Rusijos invazija į Ukrainą saugumo situaciją Europoje keičia iš esmės. Todėl reikalingi ilgalaikiai sprendimai dėl stiprios priešakinės gynybos mūsų regione ir realūs gynybos planai. Tikimės, kad sprendimai Madride atspindės naują realybę“, – teigė M. Abukevičius.

Rusijos invazija į Ukrainą saugumo situaciją Europoje keičia iš esmės.

Susitikimuose jis taip pat pabrėžė JAV buvimą kaip papildomą Lietuvos saugumo garantą, sakydamas, kad Lietuva pasirengusi suteikti visą priimančios šalies paramą ir tą įrodė per ankstesnes JAV batalionų rotacijas.

Viceministras vizito Vašingtone metu taip pat susitiko su JAV valstybės departamento sekretoriaus padėjėjo pavaduotoju Dougu Jones ir Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos NATO ir Europos klausimų direktoriumi Davidu Fabrycki (Deividu Fabrickiu).

Susitikime jis teigė, jog nepaisant to, jog sėkmingas Ukrainos pasipriešinimas privertė Rusiją keisti strategiją, ši ir toliau  yra „pasiryžusi siekti savo tikslų“.

„Privalome veikti koordinuotai ir ryžtingai teikdami karinę paramą Ukrainai ir čia JAV lyderystė yra nepamainoma“, – teigė M. Abukevičius.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, NATO ir JAV stiprina karinį buvimą rytiniame flange. Amerikiečiai Lietuvoje ketina iš viso papildomai dislokuoti 400 karių, atsigabenti artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos ir savaeigių artilerijos sistemų. Aviacijos bazėje Šiauliuose JAV taip pat yra dislokavusi naikintuvus F-35, šalyje tarnauja JAV specialiųjų operacijų pajėgų kariai.

JAV kariai Lietuvoje rotuojami, šalies politikai siekia nuolatinio amerikiečių buvimo, taip pat prašo NATO ir JAV užtikrinti regione efektyvią oro gynybą.