– Esate iš Suomijos šeimos federacijos. Kokius darbus atliekate šioje federacijoje?
– Vadovauju jaunimo seksualinės sveikatos skyriui, mūsų tikslas – pasiekti jaunuolius, kuriems 13–19 metų. Turime internetinę seksualinės sveikatos klausimų liniją, kurioje paaugliai gali nemokamai pasikalbėti su seksualinės sveikatos ir lytiškumo ugdymo specialistais. Ši internetinių pokalbių linija veikia 8 valandas per savaitę, dirbame dviese su kolega, tad paaugliams ilgai laukti netenka – pokalbius pradedame beveik iškart. Taip pat suteikiame galimybę užduoti klausimus elektroniniu paštu.
– Ar daug paauglių kreipiasi į jus pagalbos?
Kasmet sulaukiame maždaug 2500 žinučių. Daugiau nei pusė, apie 1300 pokalbių, yra ilgesni pokalbiai. Neišvengiamai, dalis besikreipiančiųjų pokalbio lange tik pasisveikina ar užduoda klausimą ir dingsta.
– Kas labiausiai domina paauglius?
– Daug jaunuolių klausia apie masturbaciją, dažnai jos / jie būna susirūpinę, ar nedaro to per dažnai. Gauname daug klausimų apie penio dydį, erekciją ar jos disfunkciją, nėštumą, mėnesines, kūno vaizdą. Gana dažnai sulaukiame užklausų apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, kartais apie seksualinį smurtą, tačiau šioms temoms Suomijoje egzistuoja atskiros pagalbos linijos, todėl dauguma paauglių kreipiasi būtent į jas.
Įdomu tai, kad merginos labai retai klausia apie malonumą. Kadangi dirbu ir suaugusiųjų seksologe-terapeute, iš klienčių moterų dažnai girdžiu, kad jų pirmieji lytiniai santykiai buvo labai nemalonūs ar net traumuojantys, kad jos nieko nežinojo apie malonumą ar net nesuvokė, kad moters malonumas irgi yra lytinių santykių dalis. Mūsų pagalbos linijoje labai reta mergina klausia apie malonumą, daugumą neramina skausmas sekso metu ar nepageidaujamo nėštumo galimybė. Tai yra rimta problema – merginos turėtų pažinti malonumo temą ir neturėtų bijoti apie jį klausti.
– Kaip Suomijoje organizuojamas lytiškumo ugdymas? Nuo kada mokyklose pradedama kalbėti apie lytiškumą?
– Neseniai Suomijoje buvo priimtas naujas nacionalinis švietimo planas, kuris įpareigoja darželių darbuotojas(-us) gerbti vaikų susidomėjimą savo kūnu ir lytiškumu. Tai reiškia, kad auklėtojos(-ai), mokytojos(-ai) neturėtų gėdinti ar tildyti vaikų, kai jiems kyla klausimų apie savo lytiškumą. Šie klausimai turėtų būti priimami su pagarba, kaip normalūs, kaip iškylantys kiekvienam asmeniui. Tiesa, švietimo plane tai nėra vadinama „lytiškumo ugdymu“, nes ankstyvasis lytiškumo ugdymas vis dar yra gana stigmatizuota tema. Dokumente tai vadinama „kūno ir emocijų ugdymu“. Kiek žinau, šio plano priėmimas Suomijoje nesukėlė didesnių diskusijų ar prieštaravimų viešojoje erdvėje, tačiau mums tai yra didelė naujovė.
Mūsų pagalbos linijoje labai reta mergina klausia apie malonumą, daugumą neramina skausmas sekso metu ar nepageidaujamo nėštumo galimybė.
Pradinėje mokykloje lytiškumo ugdymui yra skiriama keletas pamokų, tačiau jų yra labai nedaug. Bendrai, lytiškumo ugdymas yra įtrauktas į sveikatos ugdymo programą, jam numatytos atskiros pamokos. Didžioji dalis lytiškumo ugdymo temų aptariamos, kai mokiniams yra 13–15 metų. Mano nuomone, tai yra šiek tiek per vėlu. Naujausi vadovėliai, kuriuos naudoja mokytojos(-ai), yra labai geros kokybės: juose yra informacijos apie įvairias lytiškumo formas, jų turinys yra mažiau heteronormatyvus nei ankstesni leidiniai. Svarbu, kad naujuose vadovėliuose informacija apie skirtingas lytines tapatybes ir seksualinę orientaciją yra integruota į visą vadovėlio turinį ir nėra išskirta kaip atskiras skyrius apie „kitokią“ orientaciją ar lytinę raišką turinčius žmones.
Tačiau lytiškumo ugdymo kokybė, žinoma, labai priklauso nuo mokytojo kompetencijų. Kol kas, rengiant mokytojus, per mažai dėmesio skiriama lytiškumo ugdymo pamokų vedimui, todėl mokytojų gebėjimai yra labai nevienodi. Kai kurie veda puikias lytiškumo pamokas, o kiti liepia mokiniams persiskaityti vadovėlio skyrių „apie tai“ namuose ir tiek. Daugeliui mokytojų vis dar labai sunku ir gėda kalbėti apie lytiškumo temas, dėl to kai kurie nusprendžia jas išvis praleisti.
– Iš kur, jūsų manymu, ši gėda kyla?
– Gėdą formuoja žinutės, kurias mes girdime nuo labai ankstyvos vaikystės – kad negalime savęs liesti, kad lytiniai organai ir seksas yra kažkas, apie ką negražu kalbėti ar klausti, kad tai kažkas paslaptingo ir negero. Šios žinutės mus pasiekia labai anksti, todėl net ir pačiam sunku atsakyti – „Iš kur manyje visa ši gėda ir stigma?“. Suomijoje prie to neabejotinai prisidėjo ir krikščioniškos kultūros palikimas.
– Kokie pagrindiniai lytiškumo ugdymo iššūkiai Suomijoje?
– Viena pagrindinių problemų yra laiko, skiriamo lytiškumo ugdymo temoms, stoka. Taip pat kai kuriose mokyklose lytiškumo ugdymas vis dar dėstomas atskirai mergaitėms ir berniukams, vaikinai kalbasi apie „berniukiškus reikalus“, o merginos apie „mergaitiškus“, kad ir ką tai bereikštų. Aš manau, kad visi paaugliai turėtų gauti visą informaciją apie visokius kūnus.
Kita rimta problema, be abejo, yra suaugusiųjų (ne)gebėjimas kalbėti apie lytiškumą su vaikais ir jaunimu. Tiek mokykloje, tiek namuose vaikams įdiegiama, kad apie lytiškumą ir seksą mes nekalbame, nediskutuojame ir neklausiame. Situacija palengva keičiasi, bet turime, kur tobulėti.
– Kaip patys suomiai vertina lytiškumo ugdymą?
– Dauguma žmonių lytiškumo ugdymą vertina pozityviai ir džiaugiasi, kad mokykloje pasirūpinama šia tema. Nors yra kelios lytiškumo ugdymui prieštaraujančios religinės grupės, tačiau didžioji dauguma žmonių mano, kad tai yra vertinga ir reikalinga. Kai papasakoju žmonėms, ką veikiu, dažniausiai man atsako, kad užsiimu labai svarbia veikla.
2022 metų sausį Suomijoje vyko pirmieji sveikatos priežiūros, socialinės gerovės ir apsaugos apskričių tarybų rinkimai. Dauguma kandidatų visose apskrityse palaikė nemokamos kontracepcijos jauniems žmonėms iki 25 metų idėją. Suomijoje jau buvo organizuojami ir įvairūs šios iniciatyvos bandymai, atskirose apskrityse buvo eksperimentuojama, kompensuojant skirtingų rūšių kontracepcijos priemones. Tikimės, kad po šių rinkimų jauni žmonės visoje šalyje galės pasinaudoti valstybės kompensuojama kontracepcija. Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad nemokamos kontracepcijos užtikrinimas yra ir ekonomiškai naudingas, lyginant su nėštumų nutraukimų ir lytiškai plintančių ligų gydymo kaštais. Tai, kad dauguma kandidatų palaikė šią iniciatyvą, manau, taip pat parodo, kad viešoji nuomonė reprodukcinės sveikatos klausimais yra gana progresyvi.
– Kas padėjo formuoti teigiamą požiūrį į lytiškumo ugdymą ir reprodukcinę sveikatą?
– Manau, kad pastaraisiais metais požiūris į lytiškumą keitėsi gana drastiškai. Kaip visuomenė mes suvokėme, kad lytiškumo ugdymas neskatina jaunuolių pradėti lytinį gyvenimą anksčiau ar labiau rizikuoti pastoti, užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. Iš tiesų yra visiškai atvirkščiai – visuminis lytiškumo ugdymas yra geriausia tokio rizikingo elgesio prevencijos priemonė.
Vienas iš dalykų, padėjusių keisti požiūrį yra FINSEX tyrimai. Nuo 1970-ųjų metų Visuomenės tyrimų institutas atlieka reguliarius tyrimus apie lytiškumą ir seksą Suomijoje – kada žmonės tampa lytiškai aktyvūs, kaip dažnai mylisi, kaip dažnai masturbuojasi ir pan. Nors ankstesni tyrimai kritikuojami dėl heteronormatyvumo, tačiau nepaisant to, tyrimai buvo plačiai aptariami žiniasklaidoje – jie tapo paskata kalbėtis lytiškumo temomis bei normalizuoti lytiškumo, sekso temas viešojoje erdvėje.
– Kuo kokybiškas lytiškumo ugdymas yra naudingas mums kaip visuomenei?
– Lytiškumas yra svarbi bendros mūsų gerovės dalis. Žmonės būtų žymiai laimingesni, jei nesusidurtų su lytiškumo, seksualumo problemomis, jei galėtų išvengti neigiamų, traumuojančių seksualinių patirčių. Daugelis šių problemų yra išsprendžiamos, jei žmonės nesigėdytų kreiptis pagalbos. Kai vaikai gauna kokybišką lytiškumo ugdymą ir pažįsta savo ribas, jie supranta, kaip kiti žmonės gali ar negali su jais elgtis. Mums reikia pažinti savo lytiškumą ir teises nuo ankstyvos vaikystės. Tai – seksualinio priekabiavimo ir prievartos prevencija. Lytiškumo ugdymas padeda priimti ir kitų žmonių ribas, o tai be galo svarbu visuose mūsų santykiuose.
