– Policijos virtualus patrulis – kiek laiko jis jau dirba policijos departamente?

– Policijos virtualus patrulis dirba 3,5 metų. 

– Ar labai daug nusikaltimų pavyksta rasti virtualioje erdvėje?

– Iš tiesų, policijos virtualus patrulis kasdien gauna dešimtis pranešimų. Iš viso esame gavę daugiau nei kelis tūkstančius pranešimų. Jie būna labai įvairūs. Žmonės kreipiasi dėl įvairių klausimų, pradedant nuo pasimetusio kačiuko iki prašymų skelbti paieškas virtualioje erdvėje. 

– Ir ką darote tokiais atvejais? 

– Siūlome pakabinti skelbimus ant stulpų. Iš tiesų, pasitaiko įvairių pranešimų – nuo lengvabūdiškų ar juokingų kreipimųsi iki rimtų situacijų, keliančių grėsmę gyvybei. O kalbant apie paprastesnius pranešimus ar diskusijas tam tikrose grupėse, visai neseniai viena mergina teiravosi, kur galėtų įsigyti butelį putojančio vyno po 20 val., nes norėjo atšvęsti gimtadienį. Bandydama sulaukti patarimų iš kitų socialinių tinklų narių, ji sulaukė virtualaus patrulio dėmesio. 

– Ir ką patrulis darė? 

– Paklausė, kuo galėtų padėti. Žinoma, ne putojančiu gėrimu. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai nepadėjot jai atšvęsti?

– Deja, ne.

– Kokie dar kurioziniai atvejai pasitaiko virtualaus patrulio veikloje?

– Yra vienas vyras, kuris dalijosi, su kokiomis moterimis susirašinėja programėlėje. Kartais žmonėms tiesiog trūksta dėmesio. Policijos virtualus patrulis labai atidžiai ir proaktyviai stebi elektroninę erdvę ir, aptikęs įvairius pažeidimus, reaguoja atitinkamai. Priklauso nuo to, koks tai pažeidimas. Pradedant nuo draudžiamos simbolikos demonstravimo, nelegalios prekybos, siūlymo įsigyti draudžiamas medžiagas ir panašių veiksmų. Visa tai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys – siūlymai įsigyti nelegalius vairuotojo pažymėjimus. Svarbu pabrėžti, kad ne visi tokie nusikaltėliai veikia Lietuvoje – dažnai sukčiai veikia iš užsienio, tiesiog pateikdami išverstą informaciją lietuvių kalba. Tokiais atvejais policija blokuoja tokias paskyras.

– Pavyzdžiui, jei kas nors siūlo feisbuke įsigyti vairuotojo pažymėjimą už tūkstantį eurų, ką virtualus patrulis gali daryti?

– Mes turime galimybę blokuoti tokias paskyras ir stabdyti tokių skelbimų plitimą.

– Ar yra buvę atvejų, kai žmonės atvyksta į „Regitrą“ atsiimti internetu įsigyto vairuotojo pažymėjimo?

– Iš tiesų, tokių pranešimų yra buvę, kad žmogus kreipėsi į „Regitrą“, tačiau vairuotojo pažymėjimo negavo ir prašo pagalbos. Tokiais atvejais pradedame sukčiavimo tyrimą ir tyrimas nustato, kas įvykdė nusikaltimą bei kokių priemonių reikia imtis. Visada svarbu žinoti, kad jokios oficialios institucijos neprekiauja jokiais dokumentais feisbuke. Yra oficialios paskyros ir oficialūs tinklalapiai, kur galite pasitikrinti, kaip gauti šią paslaugą. Kalbant apie vairuotojo pažymėjimą, yra vienintelis būdas jį gauti – kreiptis į „Regitrą“. Žmonių gyvenimas keliasi į elektroninę erdvę ir stebime didėjantį teisėsaugos paslaugų poreikį virtualioje erdvėje. Todėl stengiamės nuolat ieškoti naujų darbo metodų ir priemonių, kad elektroninėje erdvėje būtų taip pat saugu ir patogu, kaip ir viešame gyvenime.

„Matuokliai veikia, protokolai formuojami, siunčiami, pažeidėjai, viršiję greitį, tikrai neišsisuks“, – BNS sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Marija Kazanovič.

Lietuvoje nuo rugsėjo 1 dienos veikia 25 vidutinio greičio matuoklių sistemos,

Pagal šią sistemą, viena kamera užfiksuoja automobilį ir važiavimo pro ją laiką, o kita – tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų ir ruožo pradžioje bei pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Jį viršijus, formuojamas pažeidimo protokolas.

Prieš įvažiuojant į kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą, vairuotojus įspėja specialūs kelio ženklai, informuojantys apie greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį.

Automobilių kelių direkcijos duomenimis, daugiausia tokių matuoklių – po šešis – įrengta aplink Vilnių ir Panevėžį, po keturis – valstybinės reikšmės keliuose aplink Prienus ir Marijampolę.

Be to, greitį viršiję vairuotojai fiksuojami ir kitomis priemonėmis.

Policija skelbia, kad rugsėjo 21–27 dienomis stacionarūs ir mobilieji greičio matavimo prietaisai užfiksavo 9470 transporto priemonių nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejus.

Policijos pareigūnai minimu laikotarpiu iš viso užfiksavo daugiau nei 4000 Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Išaiškinti 162 neblaivūs vairuotojai, 90-ties iš jų girtumas viršijo 1,5 promilės, todėl pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Prie vairo sėdo, nors teisės tam neturi, 139 asmenys. Nustatyti 268 dviračių vairuotojų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai (147 iš jų buvo neblaivūs), 388 atvejai, kai vairuotojai, vairuodami, naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, 350 pėsčiųjų padarytų pažeidimų, 341 atvejis, kai asmenys, važiavę automobiliuose, nebuvo užsisegę saugos diržų.

Per avarijas Lietuvos keliuose šiemet žuvo 123 žmonės – 11 mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį.

Pirminiais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.

Daugiausia – 51 (12 motociklų) ir pėsčiųjų – žuvo vairuotojų, 43, iš jų 11 į įvykius pateko pėsčiųjų perėjose. Taip pat žuvo 22 keleiviai ir 7 dviračių vairuotojai.

Tarp žuvusiųjų – penki nepilnamečiai (iki 18 metų): du vairuotojai, du keleiviai, vienas pėsčiasis.

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruoti 153 eismo įvykiai: 15 žmonių žuvo, 194 sužeisti.

Pirminiais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.

Lietuvos policijos atstovė Marija Kazanovič LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ Saugaus eismo dienos išvakarėse pažymėjo, kad pernai nė vienas vaikas nežuvo keliuose dėl savo neatsargumo. Tai istorinis įvykis Lietuvoje, nes metų be tokių nelaimių nebuvo nuo pokario.

Policija pažadėjo vaikų švietimui saugaus eismo tema ir toliau skirti daug dėmesio.

Ne ką mažiau aktualūs vairuotojams pasikeitimai keliuose įsibėgėjus pavasariui. M. Kazanovič priminė, kad nuo balandžio 10 d. vairuotojams draudžiama išvažiuoti į gatves transporto priemonėmis su dygliuotomis padangomis. Vairuotojams, kurie nepaisys šios taisyklės, gali būti anuliuojamas techninės apžiūros galiojimas.

Policijos atstovė tai pat pažymėjo, kad keliuose keičiasi maksimalus greitis: automagistralėse lengvaisiais automobiliais bus leidžiama važiuoti iki 130 km/h, greitkeliuose – 120 km/h.

Išsamiau apie Saugaus eismo dieną – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“.