Tai yra šių trijų Europos šalių lyderių vizito į Rusijos sukelto karo draskomą Ukrainą dalis. Rusijos kariai invazijos pradžioje buvo užėmę Irpinę ir ją smarkiai nusiaubė.

Tai patvirtino vietoje esantis agentūros dpa reporteris.

Trijulė ketvirtadienį traukiniu atvyko į Kyjivą. Čia ji su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ketina aptarti tolesnę paramą Rusijos užpultai šaliai bei Ukrainos siekį tapti ES nare.

Vokietijos vyriausybės atstovas šios informacijos patvirtinti nenorėjo.

Jau savaitgalį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad minėta trijulė planuoja bendrą kelionę į Ukrainos sostinę.

Nuo karo pradžios Kyjive jau apsilankė daugelio šalių prezidentai ir premjerai, taip demonstruodami savo solidarumą su Rusijos užpulta šalimi.

Tai pirmadienio vakarą pranešė Kremlius ir Italijos vyriausybė. Abi pusės pabrėžė bendradarbiavimo tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos „reikalingumą“, ieškant greito krizės sprendimo, sakoma Kremlius pareiškime.

V. Putinas ir M. Drahgis, be to, aptarė padėtį energijos rinkoje. Po praėjusių savaičių dujų krizės Rusijos prezidentas dar kartą garantavo ilgalaikį ir sklandų Europos aprūpinimą rusiškoms dujomis – „tai pat naudojant dujotiekio „Nord Stream 2“ galimybes“.

„Atėjo laikas rezervuoti atostogas Italijoje“, – per spaudos konferenciją, surengtą po virtualiu būdu vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) turizmo ministrų susitikimo, sakė M. Draghis.

G20 šiuo metu pirmininkaujanti Italija ir kitos į turizmą orientuotos Pietų Europos šalys siekia normalizuoti turizmą per artėjantį vasaros atostogų sezoną.

M. Draghis teigė, kad iki „antros birželio pusės“ turėtų pilnai veikti ES skaitmeninis skiepų pasas.

Šio dokumento tikslas – leisti paskiepytiems ES šalių narių gyventojams laisvai keliauti po bloko šalis. Jame veikiausiai bus galima pateikti informaciją ne tik apie gautą skiepą nuo COVID-19, tačiau ir neigiamą testo rezultatą ar persirgimo šia liga faktą.

„Dabar pagrindinė artimiausio meto užduotis yra atgaivinti pasitikėjimą saugiomis kelionėmis“, – sakoma Vokietijos turizmo komisaro Thomaso Bareisso pranešime.

„Man buvo labai liūdna dėl pažeminimo, kurį Komisijos pirmininkė turėjo patirti dėl šitų – vadinkime juos tikraisiais vardais – diktatorių“, – sakė M. Draghis spaudos konferencijoje Romoje. Tačiau ES esą turi bendradarbiauti su tokiais šalių vadovais, kaip R. T. Erdoganas.

R. Draghio pasisakymas sukėlė griežtą reakciją Ankaroje. Turkijos užsienio reikalų ministerija nedelsdama išsikvietė Italijos ambasadorių. Užsienio reikalų ministras Mevlütas Cavusoglu M. Draghio komentarus pavadino „šlykščiais ir neprotingais“. Ministras tviteryje rašė: „Mes kategoriškai smerkiame šias nepriimtinas, populistines pastabas (...).

Antradienį U. von der Leyen lankantis Ankaroje, jai neatsirado vietos per susitikimą su R. T. Erdoganu atsisėsti šalia jo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio. Komisijos pirmininkė buvo priversta prisėsti gerokai toliau ant sofos. Po šio incidento Turkijos vyriausybės adresu, be kita ko, skriejo kaltinimai dėl neapykantos moterims.

M. Cavusoglu ketvirtadienį sakė, kad sėdėjimo tvarka „buvo nustatyta atsižvelgiant į ES pasiūlymą“. Kritiką Turkijai jis pavadino „nesąžininga“.

Rinkos dalyviams laukiant Japonijos centrinio banko posėdžio, antradienį Azijoje jenos kursas auga kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu.

Neatsigaunant Japonijos ekonomikai, centrinis bankas raginamas sustiprinti ir taip didžiulę ūkio paramos programą. Šiuo metu suma, skirta ekonomikos gaivinimui, siekia 80 trln. jenų.

Dar labiau šalies įstatymų leidėjai spaudimą pajuto po to, kai Kinija praėjusią savaitę sumažino bazinę palūkanų normą, o Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario Draghis (Marijus Dragis) pareiškė, jog gruodžio mėnesį gali padidinti banko taikomą paskatų programą.

JAV dolerio kursas jenos atžvilgiu, pirmadienį Niujorke siekęs 121,07 jenos, antradienį Tokijuje smuko iki 120,55 jenos.

Euro kursas jenos atžvilgiu sumažėjo nuo 133,89 iki 133,39 jenos, o JAV dolerio atžvilgiu augo nuo 1,1059 iki 1,1065 JAV dolerio.

Ekonomikos kilimas euro zonoje įgauna pagreitį ir atsiranda vis daugiau prielaidų augimui spartėti, teigia Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario Draghis (Marijus Dragis).

„Tokią padėtį visų pirma lemia naftos kainų kritimas, laipsniškas užsienio paklausos atsigavimas, finansavimo pritraukimo sąlygos, kurios dėl ECB įgyvendinamos skatinamosios politikos yra palankios <...>“,. – pareiškė jis Europos Parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariams.

Jo teigimu, ateinančiais mėnesiais infliacija euro zonoje bus labai nedidelė arba neigiama ir tai visų pirma lems besitęsiantis naftos kainų kritimo poveikis.

„Tačiau artėjant metų pabaigai infliacija ims laipsniškai didėti“, - prognozuoja M. Draghis.

„Svarbiausias veiksnys, kuris užtikrins Europos ekonomikos kilimą visu pajėgumu ir dėl kurio infliacija nebus pernelyg maža pernelyg ilgai, yra papildomo skatinimo programa, kurią ECB pristatė sausio mėnesį“, - pareiškė euro zonos centrinio banko vadovas.

ECB kovo 9 dieną pradėjo įgyvendinti kiekybinio skatinimo programą, pagal kurią bus perkamos vyriausybių obligacijos.

„Iš viso turtui pirkti bus išleidžiama iki 60 mlrd. eurų per mėnesį. Sprendžiant iš dabartinio pirkimo tempo, galima teigti, kad kovo mėnesį 60 mlrd. eurų rodiklis bus pasiektas. Kol kas nematyti ženklų, jog ECB galėtų susidurti su vertybinių popierių, kuriuos galėtų pirkti, trūkumu. Iš rinkos dalyvių reakcijos kol kas galima spėti, kad programa bus įgyvendinama ramiai, o rinkos likvidumas tebebus pakankamas“, - pareiškė ECB vadovas.

ECB pirmadienį paskelbtais duomenimis, per savaitę iki kovo 20 dienos ECB pagal kiekybinio skatinimo programą įsigijo vyriausybių obligacijų už 26,3 mlrd. eurų.

Europos centrinio banko (ECB) paskelbta 60 mlrd. eurų per mėnesį skatinimo programa Lietuvai kol kas didelės įtakos nepadarys, bet turėtų padėti eksportuotojams, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

„(Skatinimo programa) greičiausiai dar labiau atpigins eurą kitų valiutų atžvilgiu. Tai gali būti naudinga Lietuvos eksportuotojams, parduodantiems prekes ne euro zonos šalyse. Veikiausiai staigaus pokyčio nebus. Didelio poveikio Lietuvos ekonomikai tikėtis sudėtinga“, - BNS sakė R.Vilpišauskas.

Anot jo, pingantis euras pabrangintų importą iš ne euro zonos šalių į Lietuvą, tačiau atsigaunančios pagrindinės prekybos partnerės turėtų paskatinti Lietuvos ekonomiką.

„Tai, jog perkamo turto kiekius nuspręsta grįsti atskirų narių įnašais į Europos centrinio banko kapitalą, siekiama išvengti ginčų, kokių šalių vertybiniai popieriai turėtų būti superkami. Ypač galvojant apie pietinių valstybių vertybinius popierius, nes defliacijos spaudimas ryškiausias ten, bet jei būtų orientuojamasi į jas tai moralinė rizika, kad juose sumažės politikų noras įgyvendinti struktūrines reformas“, - tvirtino R.Vilpišauskas.

Jo teigimu, skatinimo programos nukėlimas į kovą mėnesį rodo, jog ECB nori sulaukti ir matyti, kokia Vyriausybė susiformuos Graikijoje po šį savaitgalį vyksiančių rinkimų. Be to, kol kas nežinia, ar ši programa padės spręsti tris pagrindines euro zonos problemas: šalių įsiskolinimą, menką kai kurių euro zonos šalių konkurencingumą ir prastą kai kurių bankų būklę po 2008 metų finansinės krizės.

ECB vadovas Mario'us Draghis (Marijus Dragis) ketvirtadienį pareiškė, kad bankas nuo kovo pradės skolos vertybinių popierių pirkimą, kuriam išleis po 60 mlrd. eurų per mėnesį. Ši programa bus tęsiama tol, kol infliacijos rodikliai stabiliai pagerės, arba iki 2016 metų rugsėjo mėnesio. Tai reiškia, kad bankas įlies į rinką papildomų pinigų.

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovui užsiminus apie naujas skatinimo priemones, kurių gali būti imtasi euro zonos ūkiui sustiprinti, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį Azijoje smuko žemiausiai per beveik devynerius metus.

Euro kursas, penktadienio vakare Niujorke siekęs 1,2002 JAV dolerio, pirmadienį Azijoje smuko iki 1,1865 JAV dolerio, nusileidęs žemiausiai nuo 2006 metų kovo mėnesio, tačiau vėliau paūgėjo iki 1,1946 JAV dolerio.

Interviu vokiečių verslo dienraščiui „Handelsblatt“ Mario‘us Draghis (Marijus Dragis) praėjusią savaitę pareiškė, kad euro zonai yra kilusi defliacijos grėsmė ir ECB turi būti pasirengęs imtis atitinkamų priemonių.

Jis pripažino, kad rizika, jog ECB nesugebės padidinti infliacijos, yra „didesnė negu prieš pusmetį“.

Pasak ekonomistų, eurą taip pat slegia politinis sąmyšis Graikijoje.

„Priežastys parduoti eurą savaitgalį buvo gana aiškios: kiekybinis skatinimas, prie kurio M. Dragis priartėjo dar žingsniu, ir didėjantis susirūpinimas dėl politinės padėties Graikijoje“, - teigia analitikai.