Teatro rūsyje priedangos nuo žudikų ieškojusių mariupoliečių aukų skaičius – daugiau nei 600 iš tūkstančio. Betgi bunkerio genijai greitai sumetė pasjansą ir paskleidė į eterį, kad sprogimas buvęs iš pastato vidaus, ne iš oro, ir kad žuvę tik 14 atsitiktinai į teatrą užklydusių meno mėgėjų. Patys kalti.

Sveiko proto žmogui sunku įsivaizduoti baisesnį karo nusikaltimą kaip smūgis dramos teatrui Mariupolyje, kur jie iš žmonių pavogė viską – namus, ateitį, gyvenimą, teatrą ir net miesto troleibusus.

Kremlinis cinizmas – be ribų. Paskui jau, kai užgrobė miestą, ant pačių sumaitoto statinio griuvėsių krūvos sovietinės šventės proga okupantai suruošė muzikinę orgiją.

Mariupolio mero patarėjas P. Andriuščenka tuokart tai palygino su prievartautojo ir žudiko puota aukos artimiesiems, surengta nusikaltimo vietoje.

Tiesa, prieš tai dar reikėjo išvežti tuos „tik 14 žuvusiųjų“, kurių skaičius netikėtai išaugo dešimtis kartų, tad juos užkasti teko masinėje kapavietėje Manguše, kur visas laukas nusmaigstytas kuoliukais su bevardžiais numeriais.

Sveiko proto žmogui sunku įsivaizduoti baisesnį karo nusikaltimą kaip smūgis dramos teatrui Mariupolyje, kur jie iš žmonių pavogė viską – namus, ateitį, gyvenimą, teatrą ir net miesto troleibusus. Šiuos, perdažę „Vieningos Rusijos“ spalvomis, okupantai nusprendė paleisti Donecke.

Jie pavogė net teisę į padorų kapą su vardu ir pavarde. Ir nenuostabu, kad žmogžudžiai, vis dar diktuojantys, kam gyventi, o kam mirti, vagia dar ir ukrainiečių vaikus, kuriuos tremia į Rusiją – „perauklėjimui“. Iš vaikų jie siekia pavogti ir atmintį.

Apie tai savo „Telegram“ kanale kalbėjo Rusijos opozicijos žurnalistas Aleksandras Nevzorovas.

Jis teigė, kad Rusijos statybininkai „skubėjo Mariupolio teatre atlikti didelio masto „restauravimo“ darbus, kuriems skiriant lėšų teko apkarpyti biudžetą“.

„Jie rašo: mes savaitę tik sėdime ir valgome, nes bukagalviai neatneša baliklio su chloru. Teatre, kur didelės lavonų sankaupos, jo reikia. Tik tada bus galima betonuoti užpilant masę ant numirėlių, nes dabar smarvė prasiskverbia net per storą betono sluoksnį“, – pasakojo A. Nevzorovas.

Anot jo, statybininkams liepta nekelti sumaišties ir nešalinti lavonų, o „ramiai juos užbetonuoti“.

2022-ųjų kovo 16 d.  Rusijos lėktuvas numetė bombą ant Mariupolio dramos teatro, kur slėpėsi šimtai civilių. Nuolaužos užtvėrė įėjimą į bombų slėptuvę.

Balandžio 23 d. pavyko sužinoti, kad  okupantai tvarko teatro griuvėsius. Tuo metu žuvusiųjų kūnus jie sudėjo į plastikinius maišus ir traktoriais bei sunkvežimiais gabeno į saugyklą pramoninėje zonoje. Tada, lavonai buvo nuvežti ir suversti į 300 metrų tranšėją, kurioje užkasti. Gegužės 20 d. žuvusiųjų kūnų bei nuolaužų išvežimas  buvo baigtas.

„Iki šiol kalbėdavome apie įtariamą karo nusikaltimą. Dabar galime aiškiai sakyti, kad tai buvo karo nusikaltimas, įvykdytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Amnesty International“ Ukrainos skyriaus vadovė Oksana Pokalčuk.

„Šiuos sprogimus sukėlė... dvi 500 kg bombos“, numestos iš lėktuvo, sakė ji, atmesdama Rusijos pareiškimus, kad teatrui smogė patys miesto gynėjai ukrainiečiai.

Vis dėlto organizacija taip pat nustatė, kad žuvusiųjų skaičius galėjo būti mažesnis, nei manyta iš pradžių.

„Amnesty International“ pasikalbėjo su dešimtimis kovo 16-osios smūgį išgyvenusių ar jį mačiusių žmonių, be to, surinko įrodymų, tokių kaip nuotraukos, vaizdo įrašai, iš palydovų padarytos nuotraukos ir dokumentai, įskaitant subombarduoto teatro planus.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą teatras tapo oficialia slėptuve, joje kovo pradžioje susirinko tūkstančiai žmonių, tikėdamiesi patekti į evakuacijos vilkstines.

Savanoriai ten dalijo maistą, vandenį ir tokius būtiniausius dalykus kaip antklodės, teikė medicinines paslaugas.

„Mariupolyje buvo labai daug karinių taikinių. Jie aiškiai pasirinko civilinį“, – sakė O. Pokalčuk ir pridūrė, kad tai rusų vadams turėjo būti aišku iš dronais ir palydovais padarytų nuotraukų.

Kelios žmonių grupės dienomis prieš smūgį iš teatro išvyko – neoficialiai ar suderėtais humanitariniais koridoriais – todėl teatre buvo likę mažiau žmonių.

Tačiau „vyras, savanoriavęs lauko virtuvėje, sakė, kad jie vis tiek atakos dieną gamino [maistą] 800 žmonių“, rašo „Amnesty International“.

Poveikio teatrui analizė rodytų, kad ten detonavo 400–800 kg sprogmenų.

Remdamasi įrodymais, įskaitant išgyvenusiųjų informaciją apie nuolaužas ir tuo metu regione rusų vykdytų operacijų detales, „Amnesty International“ padarė išvadą, kad buvo numestos dvi 500 kg bombos.

Organizacijai nepavyko gauti jokių liudijimų, kurie paremtų Rusijos pareiškimą, kad teatrą subombardavo patys ukrainiečiai.

Remdamasi liudininkų pareiškimais ir viešais pranešimais apie žuvusiuosius, „Amnesty International“ mano, kad per šią ataką žuvo „mažiausiai tuzinas žmonių“, tačiau taip pat tikėtina, kad apie daug kitų žūties atvejų liko nepranešta.

Mariupolio miesto valdžia iš pradžių buvo apskaičiavusi, kad žuvo maždaug 300 žmonių, o naujienų agentūros AP tyrimas rodytų, kad žuvusiųjų gali būti iki 600.

„Gera naujiena ta, kad žuvo mažiau žmonių. Tačiau tai nieko nekeičia. Tai vis tiek aiškus karo nusikaltimas“, – sakė O. Pokalčuk.