Asmeninis bankrotas – išsigelbėjimas nuo beviltiškų skolų ar nuopuolis žemiau skurdo ribos? Beveik trys dešimtys klaipėdiečių nusprendė geriau bankrutuoti, nors artimiausius penkerius metus jų laukia ypač įtempta buitis, kurią akylai kontroliuos bankroto administratorius.
Schema beveik vienoda
Teisminėje praktikoje tokio pobūdžio bylos yra naujiena. Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, kuriam taip pat tenka nagrinėti fizinio asmens bankroto bylas, teigia, kad visų jų schema maždaug panaši – žmonės ėmė paskolas, neteko pajamų, nekilnojamasis turtas nuvertėjo, sužlugo verslas, jie tapo nemokūs ir nebegali vykdyti prievolių bankams.
"Yra atvejų, kai asmuo buvo verslo paskolos laiduotojas, įmonė bankrutavo, ji uždaroma, o laiduotojas liko atsakingas už tą prievolės dalį, kuri nėra įvykdyta. Ir kas žmogui belieka, tik bankrutuoti pačiam", – samprotavo teisėjas.
M.Dobrovolskio teigimu, kol kas nebuvo pastebėta, kad norintieji bankrutuoti bandytų gudrauti, ne visai sąžiningai siektų atsikratyti skolų.
"Mano nagrinėjamose bylose matyti, jog žmonės tikrai neturi kitos išeities, visų jų pajamos labai mažos ir tų kreditinių sutarčių jie akivaizdžiai nepajėgūs vykdyti", – teigė M.Dobrovolskis.
Kol kas Klaipėdos apylinkės teismui yra pateikti 28 prašymai skelbti asmeninį bankrotą. Tačiau tai dar tik pradžia.
40 bylų per dieną
Neretai mėnesio termino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui vos pakanka.
"Per 30 dienų teismas privalo priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Turėjau vieną tokią bylą ir vos spėjome sutvarkyti dokumentus, nes kai kuriuos jų reikėjo įteikti užsienyje gyvenančiam asmeniui. Terminai išties labai spaudžia", – tvirtino teisėjas.
Gerai, jei visi suinteresuotieji asmenys dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo yra Lietuvoje, tačiau net tuo atveju dokumentų įteikimas stringa.
"Be bankroto bylų, nuo metų pradžios esu gavęs 964 bylų. Yra tokių, kurias galima išnagrinėti gana greitai. Bet yra buvę ir atvejų, kai per dieną turėjau 40 teismo posėdžių. Žinoma, tai administracinės bylos, bet vis tiek jų labai daug ir fiziškai išnagrinėti tokį kiekį nėra paprasta", – pripažino M.Dobrovolskis.
Iškeldinimas – su išlygomis
Bankroto administratorė Elida Mantulova, užsiimanti fizinio asmens bankroto administravimu, teigia, kad jai kol kas neaišku, kaip reikės pardavinėti bankrutuojančių asmenų vienintelį turimą gyvenamąjį būstą.
"Tarp bankrutuojančiųjų yra turinčių mažamečių vaikų. Teoriškai tą procedūrą turėtume derinti su kreditoriais, o kreditoriams nepritarus, kreiptis į teismą, kad atsižvelgtų į vaikus, jog būtų minimaliai žalojama jų psichika, ypač jei jie ruošiasi baigiamiesiems mokyklos egzaminams arba mokosi pradinėje mokykloje", – teigė E.Mantulova.
Pasak bankroto administratorės, buvo siūloma leisti tokiai šeimai gyventi turimame būste, kol vaikai baigs pradines klases ar vidurinę mokyklą, ir tik tada įpareigoti išsikelti į nuomojamą būstą. Bet visa tai kol kas yra tik teorija, kaip tai veiks praktikoje, esą labai sunku pasakyti.
Gyvenimas žemiau ribų
Vienišiems bankrutuojantiems asmenims teismai nustato minimalią sumą lėšų iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kurią jie galėtų panaudoti savo reikmėms. Per mėnesį tai būtų apie 1 tūkst. litų.
Tai pinigai, skirti maistui, būtiniesiems higienos reikmenims, vaistams, jei žmogui reikia, ir labai minimaliai – drabužiams.
"Administruoju vieną asmenį, kuris gauna tik bedarbio pašalpą ir yra jau garbaus amžiaus, tad įsidarbinti sunkoka. Tai net tos skirtosios sumos jam veikiausiai nepavyks sugeneruoti", – tvirtino E.Mantulova.
Bankrutuojantis asmuo netenka tos savo turimos turto dalies, kurios reikia padengti kreditoriniams reikalavimams. Jeigu jo turtas didesnis nei skoliniai įsipareigojimai, dalis to turto lieka žmogui.
Priešinasi bylos iškėlimui
Neretu atveju kreditoriai priešinasi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Pasak bankroto administratorės, tai natūralu.
Jie yra suinteresuoti asmenys, nes per maksimalų įstatymo nustatytą laikotarpį bankrutuojantis asmuo atsiskaitys su kreditoriais tiek, kiek jis galės tai padaryti.
"Tai yra iš jo gaunamų pajamų tos lėšos bus paskirstomos žmogaus būtinosioms reikmėms, o visos kitos bus dalijamos kreditoriams pagal nustatytą eilę", – tvirtino E.Mantulova.
Visus tuos penkerius metus kredito administratoriai kontroliuos bankrutavusį asmenį, jie privalės stebėti jo pinigų, turto judėjimą, pajamų pokyčius.
Bankroto administratorė sakė, jog gali tekti ir pagelbėti, jei skolininkų mėnesio pajamos sumažės, padėti ieškotis darbo, patarti.
Pirmoji kregždė
Liepos viduryje Klaipėdos apylinkės teisme paskelbta pirmoji nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.
Klaipėdietė nurodė, jog nemokumą sukėlė tai, kad iki tol paimtas paskolas ir kreditus mokėjo sutuoktinis. Su juo nutraukus santuoką, šiuo metu iš gaunamų pajamų vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams negali. O įsiskolinimai siekia per 362 tūkst. litų.
Moteris teigė, kad jos buvęs sutuoktinis mokėjo paskolas, kol dirbo užsienyje. Vyras esą pradėjo išgėrinėti, pasikeitė jo gyvenimo būdas, pora išsiskyrė, o įsipareigojimai kreditoriams liko.
Po santuokos nutraukimo su buvusiu vyru moteris nebendrauja, pastarąjį kartą jį matė prieš penkerius metus, jo finansinė padėtis pareiškėjai nežinoma, buvimo vieta taip pat nežinoma.
Klaipėdietė kartu su dabar jau buvusiu sutuoktiniu paėmė beveik 98 tūkst. eurų kreditą sodo namo pirkimui ir remontui bei būsto draudimo įmokai sumokėti. Pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2008 m., tačiau turtas yra labai nuvertėjęs ir gauti tą, ką žmonės jau sumokėjo, nėra galimybės.
Klaipėdietė nurodė, jog dabar jos vienintelės gaunamos pajamos yra darbo užmokestis – 823 litai. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pagal jos turtinę padėtį negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o skola, kurios pareiškėja negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 minimalius mėnesinius atlyginimus.
Klaipėdietė yra nemoki. Teismas nutarė iškelti jai bankroto bylą ir skyrė bankroto administratorių. Bankroto procedūros kainuos 2 057 litus.
Bankrutuoja šeimomis
Teismuose pasipylė prašymai iškelti fizinio asmens bankroto bylas ir vyrui, ir žmonai.
Klaipėdos apylinkės teisme jau gauti dviejų klaipėdiečių porų prašymai leisti bankrutuoti abiem sutuoktiniams. Teisme abiejų sutuoktinių bylos bus sujungtos ir veikiausiai jas nagrinės kaip vieną.
Dažniausiai egzistuoja bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jei bankrutuoja vienas sutuoktinis, kitas paprastai būna bendraskolininkas, todėl jiems tenka bankrutuoti abiem.
"Ateityje, manyčiau, jei bankrutuos santuokoje esantys asmenys, neturintys ikisantuokinės sutarties ir visas jų užgyventas turtas yra jų bendroji nuosavybė, tai turėtų būti skelbiamas šeimos bankrotas", – svarstė E.Mantulova.
Tai būtų visiškai naujas institutas, kuris ateityje gal ir bus sukurtas, bet dabar kiekvienas sutuoktinis bankrutuoja atskirai.
Reikalinga tarptautinė paieška
Jau yra atvejų, kai skolininkų kreditoriai Lietuvoje neberanda. Pirmoje Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtoje fizinio asmens bankroto byloje sutuoktinis išvyko į užsienį ir prapuolė.
Tai esą reikėtų traktuoti kaip pabėgimą, tačiau skola niekur nedingsta.
"Turiu konkrečią bankroto bylą, kai žmonai tapo nepakeliama dengti visokias paskolas, kurios buvo paimtos santuokos metu. Santuoka buvo nutraukta, ir turtas bei kreditoriniai įsipareigojimai padalyti į dvi dalis. Jos vyras yra nežinia kur. Moteris kelia savo bankroto bylą", – pasakojo E.Mantulova.
Moteris esą kreditoriams atsiskaitys tiek, kiek galės. O ko negalės, kreditoriai turės nurašyti. Vyras, kai grįš į Lietuvą, už savo skolų dalį pats bus atsakingas prieš kreditorius.
"Skolininkų, besislapstančių užsienyje, jau seniai reikėjo pradėti ieškoti, nes nuo to kenčiame mes visi – ir verslas, ir gyventojai, ir bankai. Skolininkai slepiasi užsienyje, jie ten gyvena gerai, bet čia liko jų skolos, rūpesčiai ir nesantaikos", – mano bankroto administratorė.
Naujo gyvenimo viltis
Kovo 1 d. šalyje įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kurio pagrindinis tikslas – atkurti asmens mokumą. Iki tol Lietuvos įstatymai nenumatė nemokaus asmens bankroto galimybės – turto išieškojimas galėjo būti atliekamas neribotą laikotarpį.
Pagal statistiką Lietuvoje yra maždaug 12 tūkst. asmenų, kuriems būtų galima pradėti tokias procedūras. Vidutinė jų skola siekia 199 tūkst. litų.
Naujasis įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims. Nustačius, kad bankrutuojantis asmuo veikė nesąžiningai, pradėtas fizinio asmens bankroto procesas bus nutrauktas, o pasinaudoti šia įstatymo teikiama galimybe jam bus uždrausta 10 metų.
Fizinio asmens bankroto teisinio reguliavimo nebuvimas nesudarė sąlygų asmenims kuo greičiau atkurti mokumą ir vėl tapti aktyviais vartotojais ar užsiimti komercine veikla.
