Kadencijos nepratęsė
Kadencija trunka penkerius metus. Rotacijos komisija asmens tarnybą gali pratęsti iki penkerių metų.
Sprendžiant, ar tai bus padaryta, vertinama visų penkerių metų veikla.
Šiemet liepos 20 d. vyko Rotacijos komisijos posėdis, nuo pat pradžių labai nustebinęs M. Garbenį. Jis pasakojo, kad iš penkių komisijos narių posėdyje dalyvavo tik trys. Vieną jų jis matė vaikštantį kieme, kodėl posėdyje nedalyvavo dar vienas narys, nežinia.
„Jie buvo visiškai nesusipažinę su mano veikla, tik pažiūrėjo paskutinį mano vertinimą, kaip ir anksčiau, buvau įvertintas labai gerai. Jie nežinojo, kad pernai buvau apdovanotas Latvijos valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos medaliu, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras apdovanojo mane Pirmojo laipsnio pasižymėjimo ženklu už nuopelnus. Komisijai išdėsčiau penkerių metų veiklos viziją, bet mačiau – komisijos nariams neįdomu. Netrukus jie pranešė, kad siūlys direktoriui nepratęsti mano kadencijos. Jokių šio sprendimo motyvų komisija nenurodė“, – atvirai kalbėjo M. Garbenis.
Jis pasakojo ypač buvęs šokiruotas fakto, kad jam nebuvo pasakytas sprendimo motyvas.
Netrukus M. Garbenis bendravo su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriumi Sauliumi Greičiumi. Jis patikino, kad sprendimo motyvų nežino. Nieko apie tai neparašyta ir komisijos posėdžio protokole.
Ciniškai susidorojo?
M. Garbenis prisiminė, kad maždaug prieš mėnesį iki rotacijos proceso S. Greičius buvo atvažiavęs į Klaipėdą.
Tada Klaipėdos valdybos viršininko paklaustas, ar turi pastabų, departamento direktorius atsakė, kad darbu yra patenkintas. Neformalaus pokalbio metu S. Greičius patikino, kad ketinimų M. Garbenį perkelti į kitą vietą ar pareigas nebuvo.
„Jei vadovas tikina, kad yra patenkintas pavaldinio darbu, priekaištų ar pastabų neturi, pavaldinys turi suprasti, kad darbe eina teisingu keliu. Po tokio bendravimo neturėjau net abejonės, kad mano kadencija nebus pratęsta. Kai atsitiko priešingai, suprantu, kad su manimi buvo tiesiog ciniškai susidorota“, – pasakojo M. Garbenis.
Bandydamas suprasti komisijos sprendimą, jis dar kartą peržvelgė žuvusiųjų gaisruose statistiką – šie rodikliai pasirodė esą geriausi Lietuvoje, milžiniškų gaisrų apskrityje nebuvo.
M. Garbenis pasakojo buvęs vienas aktyviausiai panaudojusiųjų ES struktūrinių fondų lėšas septyniuose projektuose, departamentui atnešė 1,96 mln. eurų naudos.
Tai reiškia, kad nenaudojant valstybės biudžeto pinigų buvo nupirkti nauji automobiliai, narų bei aukštalipių įranga bei kita technika, būtina gelbėtojų darbe.
Nuostata: M. Garbenis savo pavyzdžiu rodė, kad atsakomybę ekstremaliais atvejais turi prisiimti valdybos vadovas. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vietos prireikė vilniečiui?
Svarstydamas, kodėl pateko į komisijos narių nemalonę ir kas galėjo lemti tokį jos sprendimą, M. Garbenis prisiminė tik vieno departamento direktoriaus pavaduotojo rodomą antipatiją, ji pasireikšdavo sprendžiant įvairius darbo reikalus. Šis pavaduotojas buvo ir Rotacijos komisijos narys.
„Jei būčiau gavęs nuobaudą ar nors pastabą, kažkas skųstųsi mano darbu, sakyčiau, kad sutinku su komisijos sprendimu. Kasmet mano darbas buvo vertinamas labai gerai. Belieka spėlioti ir dėstyti faktus. Teko girdėti, kad Vilniaus valdybos vadovas bus perkeltas į Klaipėdą. Galbūt kai kam reikia Vilniaus valdybos vado vietos. Aš šitų dalykų nežinau. Ieškosiu atsakymų teisiniu keliu. Kol vyks teismo procesas, prašysiu mane palikti eiti tas pačias pareigas. Jei ne, iki sausio 1-osios turiu pasirinkti žemesnes pareigas“, – paaiškino M. Garbenis.
Nors „Klaipėda“ išsiuntė klausimus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Viešųjų ryšių skyriui, klausdamas apie Vilniaus valdybos viršininko perkėlimą į Klaipėdą, atsakymo į šį klausimą nesulaukta net ir paklausus antrą kartą.
„Pažymime, kad rotacijos procedūra ir Departamento direktoriaus sprendimai yra priimti tinkamai ir pagrįstai, vadovaujantis nustatytu reglamentavimu“, – argumentavo Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vida Šmigelskienė.
Tokio lygio vadovų kaip M. Garbenis Lietuvoje yra penki, jie vadovauja Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos valdyboms.
Iš neoficialių šaltinių tapo žinoma, kad Vilniaus PGV vadovui skirta penkerius metus dirbti Klaipėdoje, Šiaulių PGV vadovui kadencija pratęsta ketveriems metams, Panevėžio ir Kauno valdybų vadovams – dvejiems metams.
19 metų – be nuobaudų
Ieškodamas teisybės M. Garbenis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Bylai nagrinėti pareikalauta pateikti Rotacinės komisijos posėdžio garso įrašą. Kada byla bus nagrinėjama, kol kas nežinia.
„Teisės akte yra aiškiai parašyta, į ką turi būti atsižvelgta žmogų skiriant ar neskiriant į tam tikras pareigas. Ar atsakingi asmenys nesupranta, jei laimėsiu bylą, departamentas turės atlyginti mano patirtą žalą. Aš įžvelgiu, kad prieš mane buvo vykdomi tyčiniai veiksmai, todėl žalos atlyginimas turėtų būti nukreiptas į asmenį, kuris lėmė komisijos sprendimą. Nesu girdėjęs apie konfliktines situacijas panašiai rotuojant pasienio ar policijos padalinių vadovus, matyt, šių tarnybų vadovai kalbasi su pavaldiniais“, – svarstė M. Garbenis.
Jis pasakojo, kad per 19 tarnybos Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje metų neturėjo nė vienos drausminės nuobaudos, nebūta ir skundų jo darbu ar elgesiu.
„Tikiu teismais ir, žinodamas bylos faktus bei esmę, esu tikras, kad laimėsiu. Bet abejoju, ar grąžintas į tas pačias pareigas galėsiu pasitikėti departamento vadovais. Jei aš taip būčiau pasielgęs su savo beveik 600 pavaldinių, būčiau neatsigynęs skundų. Esu statutinis tarnautojas, jei mane būtų pasiuntę dirbti kitur, būčiau paklusęs, nes žinau, kokia yra tvarka, bet tam turi būti pagrįstas ir išsakytas pagrindas. Bylinėtis su darbdaviu yra tas pats, kas skęstančiam griebtis šiaudo. Jeigu būčiau gavęs aiškius atsakymus į klausimus, man būtų viskas aišku, ir nebūtų jokių teismų“, – kalbėjo M. Garbenis.
Siūlo dirbti gelbėtoju
Vyras stebėjosi, kaip įvykiai vystėsi po liepos 20-osios. Jau kitą rytą po komisijos posėdžio, 7.30 val., Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai iš Vilniaus stovėjo prie Klaipėdos PGT valdybos durų ir ėmėsi tikrinti darbuotojų bei paties vado blaivumą.
Galbūt tikėtasi, kad nuoskaudą M. Garbenis skandins alkoholyje ir kitą dieną į darbą ateis su kvapeliu.
Stebino ir tai, kad oficialų atsakymą pats M. Garbenis gavo rugpjūčio 1 d., nors jo pavaldiniai apie komisijos sprendimą žinojo jau kitą dieną. Tai reiškia, kad konfidencialumas nebuvo išlaikytas.
Šiuo metu M. Garbeniui siūlomos kitos pareigos. Vienu laipteliu žemesnių pareigų laisvų nėra. Jis gali rinktis tik trimis pakopomis žemesnes pareigas.
„Man siunčiami darbo pasiūlymai, kuriuos net gėda skaityti. Tarp jų siūloma dirbti ir paprastu ugniagesiu gelbėtoju, nors žinoma, kad aš esu 45-erių ir nešioju akinius, tad akivaizdu, kad man sveikata neleistų dirbti šio darbo. O gal taip norima tyčia pažeminti?“ – svarstė Klaipėdos valdybos viršininkas.
Tai žmogus – savo vietoje.
Departamento atsakyme dienraščiui „Klaipėda“ teigiama, kad „teisės aktų nustatyta tvarka M. Garbeniui buvo pasiūlytos visos Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje esančios laisvos pareigybės, iš kurių sąrašo jis galėjo rinktis bet kurią“.
M. Garbenis neslėpė – labiausiai apmaudu, kad visi jo nuopelnai ir skatinimai buvo nubraukti be jokių argumentų.
Savo tolesnį gyvenimą jis siejo su Klaipėda, planavo imti paskolą, pirkti butą, savo ateitį uostamiestyje buvo apgalvoję ir kiti šeimos nariai. Dabartinė situacija pavertė šiuos planus visiška nežinomybe.
Į kitus klausimus departamento atstovė atsakė lakoniškai: „Kadangi šiuo metu vyksta teisminis procesas, atsakyti į kitus Jūsų pateiktus klausimus negalime.“
Išvengta ekologinės katastrofos
Išgirdęs ugniagesių vado istoriją, 12 metų Klaipėdos meru dirbęs Vytautas Grubliauskas neslėpė nusivylimo. Jam ne kartą teko bendrauti su M. Garbeniu, paprastai tai būdavo sudėtingos ar net ir ekstremalios situacijos, o jų suvaldymas reikalaudavo operatyvaus ir efektyvaus skirtingų tarnybų veiksmų koordinavimo.
„Prieš pat Naujuosius metus Dangėje pasirodė nemažas kiekis teršalų, panašių į naftos produktus, kurie plito itin sparčiai ir grėsė rimta ekologine katastrofa. Stebėjausi labai vangia ir klampia aplinkosaugininkų reakcija. Tuo pat metu Klaipėdos PGV pareigūnų reakcija buvo žaibiška, labai profesionali ir mobilizuojanti, ko tokiose situacijose labiausiai ir reikėjo. Visas koordinavimo, derinimo ir sprendimų priėmimo gijas patikimai savo rankose laikė būtent M. Garbenis. Su juo ryšį palaikėme nežiūrėdami į laikrodžius, pamiršę šventinį šurmulį, laukiančias šeimas. Visuomenės interesas buvo svarbiausias. Asmeninis tarnybos vado pavyzdys įkvėpdavo ir eilinius pareigūnus. Situaciją suvaldėme, nors pradžioje tai atrodė neįmanoma“, – kalbėjo V. Grubliauskas.
Buvęs miesto vadovas prisiminė ir kelis kitus atvejus, kai teko bendrauti dėl įvykusių nelaimių. Pasak V. Grubliausko, M. Garbenis visada aiškiai įvertindavo situaciją, siūlydavo efektyviausius gelbėjimo darbų scenarijus, dalykiškai bendraudavo su miesto pavaldumo įmonėmis bei privačių įmonių atstovais.
„Nepamenu nė vieno atvejo, kad sudėtingomis aplinkybėmis nebūčiau prisiskambinęs M. Garbeniui, negavęs visos reikalingos operatyvios informacijos, būtinos priimti bendrus sprendimus. Taip būdavo nepriklausomai nuo paros ar metų laiko, švenčių ar laisvadienių. Tai žmogus – savo vietoje, taip lakoniškai, bet iškalbingai apibūdinčiau bendradarbiavimą su M. Garbeniu. Tokie pareigūnai yra šios tarnybos elitas, jos pasididžiavimas“, – negailėjo gerų žodžių buvęs meras.
