-
Perspėja: Rusija gali turėti savo kandidatą Lietuvos prezidento rinkimuose 52
„Žinia apie tai, kad VSD kol kas nefiksuoja atvejų, kad Kremlius bandytų daryti esminę įtaką artėjantiems rinkimams Lietuvoje, šiandien nuskambėjo ne mažiau garsiai, negu pati pateikta grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita. O jei dar pridursime, kad VSD vadovas teigia, jog „Prezidento rinkimuose nėra Rusijai palankių“ kandidatų, ko gero, jau reiktų pradėti džiaugtis.
TAČIAU DŽIAUGTIS TIKRAI NĖRA KUO. Pirmiausia aš akcentuočiau tai, jog VSD vadovas pridūrė, kad prezidento rinkimų kandidatus Rusija vertina „pagal požiūrį į valdantįjį Kremliaus režimą ir jo vykdomą politiką“. Taigi Rusija tikrai gali turėti savo kandidatą Lietuvos prezidento rinkimuose, tačiau jis nebūtinai turi būti panašus į Algirdą Paleckį, kuris nuolat kartojo, kad sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“, - teigė analitikas.
Pasak jo svarbu įvertinti, už kokią politiką Rusijos atžvilgiu agituoja vienas ar kitas kandidatas ir ar yra sąsajos su Kremliaus režimu.
„Svarbiausia, mano įsitikinimu, suprasti, kad Rusijos įtaka rinkimams gali būti visai kitokia, negu mes įpratę manyti. Ir visai tikėtina, kad po visų rinkimų mes turėsime pripažinti, jog akivaizdaus Rusijos kišimosi nepastebėta, nors jis TIKRAI BUVO“, - feisbuke antradienį rašė M. Laurinavičius.
Pristatydamas bendrą VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, D. Jauniškis antradienį teigė, kad Rusija neabejotinai yra suinteresuota veikti politinius ir socialinius procesus Lietuvoje, tačiau kol kas dar sisteminės įtakos Lietuvos politinei sąrangai nėra įgijusi.
D. Jauniškis pažymėjo, kad kol kas ryškių požymių, jog Rusijos žvalgybos bandytų daryti įtaką rinkimams, nefiksuoja. „Tačiau tokios galimybės atmesti jokiais būdais negalime“, - akcentavo jis.
-
Ekspertai įvertino naujas sankcijas Rusijai: JAV tonas griežtėja 5
Analitikų nuomone, JAV institucijos, inicijuodamos naujas sankcijas, rodo, kad puikiai suvokia tikrąją Kremliaus keliamą grėsmę, o tai, ką apie Rusiją kartais kalba D. Trumpas, negali būti prilyginta tikriesiems JAV interesams. Todėl, užsimena ekspertai, Rusijai skelbiamų sankcijų tikslas gali būti ne tik stabdyti prieš Vakarus nusiteikusį Putino režimą, tačiau kartu atšaldyti ir šiuo metu nacionalinių JAV interesų neatitinkantį D. Trumpo užmojį su Vladimiru Putinu kurti pozityvius santykius.
Tarptautinės politikos analitikų nuomone, naujos JAV sankcijos, kad ir ką sakytų Kremliaus ruporai, turės neigiamą poveikį Rusijai. Vien tik kalbos apie būsimas sankcijas sudrebino rublio kursą ir išprovokavo Rusijos akcijų rinkos smukimą. Galimybės tuo pačiu atsakyti Amerikai yra tik teorinės. Todėl panašu, kad didelė Kremliaus energijos dalis, reaguojant į paskelbtas sankcijas, bus sudeginta šalies viduje - rusų visuomenėje stiprinant valstybės, kaip priešų puolamos „tvirtovės“, įvaizdį.
Kartu ekspertai pabrėžia, kad neturėdamas ekonominio potencialo ir galimybės JAV atsakyti panašią žalą darančiomis sankcijomis, Kremlius gali imti forsuoti jau esamas įtampas Sirijoje, Ukrainoje ar netoli Baltijos valstybių.
Pasak Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus, pastaruoju metu JAV galima įžvelgti dvi užsienio politikos Rusijos atžvilgiu linijas. Pirmoji linija Kremliui yra ganėtinai palanki, ją formuoja šalies vadovas D. Trumpas. Antrajai, aiškino analitikas, atstovauja didelė dalis Valstybės departamento, Gynybos departamento, Kongreso ir įvairių šalies žvalgybos struktūrų atstovų. Pastaroji politinė linija yra ne tik kur kas griežtesnė Kremliaus atžvilgiu, bet ir įtakingesnė JAV mastu. Būtent jos dėka ir yra inicijuojamos naujos sankcijos Maskvai.
Pasak M. Laurinavičiaus, tiek viena, tiek kita politinė linija yra ganėtinai nuosekli. Kartu jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog D. Trumpas yra pirmasis asmuo JAV, jo pozicija nėra lemiama ar reprezentuojanti visą šalį. Ekspertas priminė, kad po D. Trumpo susitikimo Helsinkyje su V. Putinu Kongresas ir nemaža dalis jo paties Respublikonų partijos narių negailėjo kritikos Baltųjų rūmų vadovui.
„Trumpas dar nėra Amerika, o JAV pozicija yra ne visai tokia, kokia yra prezidento Trumpo. Tai, kas vyksta dabar - dabartinės sankcijos ir šiuo metu Kongrese ruošiamos žymiai rimtesnės sankcijos, yra būtent Rusijos grėsmę suprantančios linijos iniciatyva. Todėl dar prieš Helsinkio susitikimą aš nuolat kartojau, jog nematau grėsmių pačiame susitikime. Pirmiausia dėl to, kad Amerikos pozicija yra ne tokia kaip prezidento Trumpo pozicija“, - aiškino ekspertas.
Amerikos pozicija yra ne tokia kaip prezidento Trumpo pozicija.
Nors D. Trumpo retorikos ir sprendimų įtaka yra didelė, tačiau, akcentavo M. Laurinavičius, sprendimų priėmimo iniciatyva priklauso ne pačiam prezidentui.
Jis aiškino, kad prezidentas gali numatyti politikos kryptį ar ją pasiūlyti, tačiau pats politikos su Rusija formavimas nėra tik D. Trumpo rankose.
„Didžioji dalis JAV administracijos, įskaitant Kongresą ir specialiąsias tarnybas, nepritaria prezidento pozicijai, todėl JAV politika Kremliaus atžvilgiu griežtėja. Toks griežtėjimo procesas pirmiausia yra nulemtas to, kad amerikiečiai suprato - tiek kongresas, tiek didelė dalis administracijos - kokią grėsmę Rusija kelia Jungtinėms Valstijoms. Pirmiausia Kremliui kišantis į JAV rinkimus. Ne tik į buvusius, bet ir būsimus rinkimus“, - sakė analitikas.
JAV atsakingų institucijų ir struktūrų palaikoma JAV užsienio politikos linija tampa savotišku apynasriu D. Trumpo nenuspėjamumui. Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas pažymėjo, kad JAV inicijuojamos naujos sankcijos Rusijai galėjo turėti dar vieną netiesioginį interesą - atšaldyti V. Putino ir D. Trumpo santykius. Pasak jo, tikėtina, kad vienas iš argumentų, kodėl valstybės struktūros ėmėsi naujų sankcijų Maskvai, yra siekis tiesiog neleisti atsirasti gerų asmeninių santykių tarp D. Trumpo ir V. Putino inercijai.
Visgi tarptautinių santykių ekspertai sutarė, kad kelių vektorių JAV užsienio politikoje susikirtimas bei kontraversiška prezidento politika nėra naudinga JAV. Nepaisant to, kad sumaištį keliantys prezidento D. Trumpo pasisakymai galiausiai baigiasi realiu Vašingtono spaudimu Maskvai, nesusikalbėjimas ir trintys šalies viduje gali ilgainiui susilpninti JAV vaidmenį pasaulyje. Tai, pabrėžia ekspertai, ir yra esminis Rusijos interesas.
„Čia yra tam tikrų rizikų. Vašingtonas rizikuoja, kad pasaulis nebevertins JAV žodžio. Nes paprasčiausiai nebežinos, koks tas žodis iš tikrųjų yra ar kokios JAV pozicijos yra tikrosios“, - aiškino LKA docentas.
Apie panašius iššūkius JAV kalbėjo ir M. Laurinavičius. Tačiau analitikas akcentavo, kad būtina ne tik atkreipti dėmesį į asmeninės D. Trumpo politikos kuriamas pasekmes, tačiau ir įvertinti tai, jog net esant nuomonių išsiskyrimui JAV viduje, Vašingtono suvokimas apie Kremliaus keliamas grėsmes nuosekliai stiprėja.
Ragina nesureikšminti Rusijos atsako, nes ši ir taip yra paskelbusi karą Vakarams
M. Laurinavičius teigia, kad nereikėtų labai sureikšminti galimo Kremliaus atsako į sankcijas, kurias JAV ketina taikyti Rusijai. Pasak jo, tai daryti nėra jokios prasmės, nes Rusija Vakarų atžvilgiu vykdo tokią priešišką politiką, kad priešiškesnio atsako tiesiog nebeįmanoma sugalvoti.
„Kremlius reaguos taip, kaip visada reaguoja ir bandys parodyti, kad jie pajėgūs simetriškai atsakyti JAV. Gali būti ir įvairių asimetrinių atsakų. Tačiau aš norėčiau pabrėžti vieną dalyką - mūsų neturėtų iš esmės dominti Kremliaus atsakas. Ne todėl, kad jis nekelia grėsmės, bet todėl, jog Kremlius jau dabar vykdo karą prieš Vakarus. Kremliaus tikslas - sugriauti mūsų liberalią demokratiją ir Vakarus apskritai. Nuo to, ar Maskva į JAV naujas sankcijas reaguos, ar ne, niekas nepasikeis. Karas tiesiog tęsis toliau“, - pabrėžė M. Laurinavičius.
G. Česnako nuomone, Kremlius, net ir norėdamas, negalės į JAV sankcijas atsakyti tokio paties masto veiksmais. Tačiau ekspertas neatmetė galimybės, kad Maskvos atsakas gali būti netiesioginis.
„Kremlius išlaiko galimybę panaudoti politinius svertus, pavyzdžiui, eskaluoti provokacijas įvairiuose regionuose - Vidurio Rytuose, Ukrainoje, Gruzijoje, gal netoli Baltijos šalių“, - aiškino LKA docentas. Politologas taip pat pabrėžė, kad ryškiausiai matomos Kremliaus reakcijos į JAV sankcijas tikriausiai bus pastebimos šalies viduje, o ne tarptautinėje erdvėje. Anot jo, Kremlius toliau stiprins Rusijos kaip „užgultos tvirtovės“ naratyvą bei visuomenės įsitikinimą, kad dėl visų Rusijos bėdų kalti Vakarai ir JAV.
„Rusija šalies viduje turi nemažai problemų, nors išorėje ir bando pasirodyti „kietu vaikinu“. Pavyzdžiui, šiuo metu daug visuomenės priekaištų susilaukė Maskvos sprendimai dėl pensijų ir mokesčių. Tačiau, nepaisant to, rusus nesunku konsoliduoti prieš neva priešišką išorės jėgą ir Rusijos valdžia, be abejo, bandys tai padaryti“, - apibendrino G. Česnakas.
Vašingtonas trečiadienio vakarą pranešė apie naujas sankcijas Rusijai ir kaltina šią pažeidus tarptautinę teisę. JAV tvirtina, kad naujos sankcijos Maskvai bus taikomos, nes Kremlius yra susijęs su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą.
Sankcijos įvedamos remiantis 1991 metų Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymu.
Pirmoji sankcijų banga turėtų įsigalioti rugpjūčio 22-ąją. Ketinama uždrausti išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu. Teigiama, kad dėl tokių sankcijų eksportas į Rusiją gali sumažėti šimtais milijonų JAV dolerių.
Kartu kalbama ir apie dar vieną - griežtesnių sankcijų - etapą, jei Rusija negarantuos, kad nebeužsiima panašia veikla ir nesutiks su Jungtinių Tautų stebėtojų patikra. Griežtesnės sankcijos numato beveik visišką ekonominių ir diplomatinių santykių nutraukimą.
Aukšti Rusijos vadovai piktinasi JAV sprendimu, sankcijas vadina „drakoniškomis“, „neteisėtomis“, „linčo teismu“ ir kaltina Vašingtoną politikos nenuspėjamumu.
-
M. Laurinavičius apie Vakarų smūgį Sirijai: tikslas – pasiektas 10
Be to, jo teigimu, tiek Vakarų koalicijos, tiek Rusijos elgesys šios atakos metu parodė, kad jos nenori Sirijoje tiesioginio konflikto.
JAV, bendradarbiaudamos su Prancūzija ir Jungtine Karalyste, šeštadienį paryčiais Lietuvos laiku smogė keletui taikinių Sirijoje – mokslo tyrimų centrui, cheminių ginklų saugykloms bei svarbiam kariniam postui. Taip reaguojama į prieš savaitę Sirijoje įvykdytą ataką cheminiu ginklu.
Pasak M. Laurinavičiaus, Vakarų atakos Sirijoje tikslai buvo du: „Vienas – iš tiesų bent šiek tiek sutrikdyti galimybę Sirijos režimui naudoti cheminį ginklą ir todėl [buvo pasirinkti] tokie taikiniai. Antras – šiek tiek atgrasyti nuo būsimų cheminio ginklo naudojimo atvejų.“
Konflikto su šita Vakarų koalicija Sirijoje nenori ir Rusija – ir tai ji aiškiai pademonstravo nesiimdama jokių atsakomųjų veiksmų.
Pats Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimas, anot M. Laurinavičiaus, niekada nebuvo nei JAV, nei apskritai Vakarų taikinys.
Pasak pašnekovo, rusai tikrai buvo informuoti apie taikinius ir būtent todėl atakuotose laboratorijoje niekas iš esmės nenukentėjo, tiesiog buvo sugriauti pastatai.
„Jie buvo evakuoti dar prieš dvi dienas būtent dėl to, kad rusai buvo informuoti, į ką bus taikytasi. Ir tai visiškai natūralu, nes konflikto su Rusija Sirijoje nenori nei JAV, nei JK, nei Prancūzija. Tiesą sakant, konflikto su šita Vakarų koalicija Sirijoje nenori ir Rusija – ir tai ji aiškiai pademonstravo nesiimdama jokių atsakomųjų veiksmų“, – sako M. Laurinavičius.
Primename, kad Rusija grasino, jog ji numušinės Vakarų koalicijos raketas. Tačiau po amerikiečių, britų ir prancūzų atakų paskelbė, kad Rusijos oro erdvės gynybos sistemos, esančios Sirijos teritorijoje, nebuvo panaudotos raketų smūgiams atremti, tačiau esą jų daug numušė sirų pajėgos.
M. Laurinavičiaus manymu, šiam kartui tai greičiausiai viskas – daugiau atakų nebus: „Tikslą, kuris buvo iškeltas šiam kariniam smūgiui, Vakarai pasiekė. Nors palikta naujų atakų galimybė, bet jei B. al-Assado režimas nesiims kažkokių ypatingų veiksmų ir vėl nenaudos cheminio ginklo, manau, tuo ir baigsis. Kalbant apie eskalaciją, apie ką daugiausia ir kalbama, manau, nieko daugiau irgi nebus.“
Visą interviu žiūrėkite laidos „Labas rytas, Lietuva“ ištraukoje.
-
L. Linkevičius apie R. Karbauskio mintis dėl gynybos: Lietuva išlieka nuosekli 5
Jis drauge su Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiuoju analitiku Mariumi Laurinavičiumi LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ aptarė ne tik vizitą į JAV, bet ir kai kurių Lietuvos politikų retoriką.
– Pone ministre, Jungtinių Amerikos Valstijų administracijoje šiuo metu – tam tikra sumaištis, ypač – nacionalinės politikos klausimais. Vieni patarėjai, palankūs Lietuvai, išeina. Nežinia, kaip atrodys politika. Ar šioje situacijoje Lietuva, Latvija ir Estija išpešė viską, ką galėjo?
L. Linkevičius: Vidaus politika šiuo metu yra užgožusi viską. Patikėkite, visi ten kalba apie Meksiką, Kiniją, kt., todėl tame fone, kur vidaus politika užgožia kitus klausimus, Baltijos šalių pasirodymas nuskambėjo pagarbiai ir labai reikšmingai. Tikrai matėsi įdirbis. Iš kai kurių niuansų, atspindinčių to susitikimo dvasią, įžvelgčiau gerų požymių. „Twitterio“ žinutėse, kurias Baltieji rūmai siuntė po susitikimo, buvo išplatinta būtent ta D. Trumpo komentaro dalis, kur jis pabrėžia, kad Jungtinių Valstijų įsipareigojimai Baltijos regiono apginamumui yra labai tvirti. Juk galėjo paskelbti ir kitus, bendro pobūdžio žodžius. Sprendžiant iš tų niuansų matėsi labai geranoriškas, aiškus požiūris, dėl kurio ateities abejonių neturiu.
– Su savo antirusiška politika ir retorika Baltijos šalys, panašu, pataiko į Vakarų pasaulio natą ir tai yra geras laikas būti labiau matomiems, kaip manote?
M. Laurinavičius: Vakarai, kurie ilgai laikė mus paranojikais, manė, kad mes kažkodėl į Rusiją žiūrime ne taip, kaip turėtume, dabar suprato, kad visa tai, kas buvo jiems sakoma prieš dešimt metų ir dar anksčiau, yra tiesa. Ir dabar ta tiesa labai purvinom kojom ateina pas juos, į jų vidinį kiemą – nebe kažkur Ukrainoje, Baltijos šalyse, ar dar kur nors. Jų, NATO šalyje, yra panaudotas cheminis ginklas. Tai – riba, kuri yra peržengta. Turbūt daugiau peržengti ribos nebeįmanoma. Todėl dabar to, ką sako Baltijos šalys, [Vakarai] klauso. Ir čia aš kalbu ne tik apie politikus, analitikus – visus. Mūsų klauso, įsiklauso, ir bando suprasti, ką norime pasakyti.
Vakarai, kurie ilgai laikė mus paranojikais, manė, kad mes kažkodėl į Rusiją žiūrime ne taip, kaip turėtume, dabar suprato, kad visa tai, kas buvo jiems sakoma prieš dešimt metų ir dar anksčiau, yra tiesa.
– Prieš pat atvykstant Baltijos valstybių prezidentams buvo pranešimų apie tai, kad į Baltuosius rūmus kviečiamas V. Putinas. Kaip jūs įvertintumėte, kaip atrodo bendras kontekstas: Baltieji rūmai garantuoja Baltijos šalims apginamumą, tą net komunikuoja savo „Twitterio“ pranešimuose, ir tuo pat metu yra pasisakoma už galimai gerus santykius su Rusija, nes iš gerų santykių, kaip sako D. Trumpas, yra daugiau naudos?
M. Laurinavičius: Tiesą sakant, manyčiau, mums daug svarbiau, kas yra parašyta deklaracijoje, nes tai yra dokumentas. O ne tai, ką prezidentas atsakė ar neatsakė į vieną klausimą, ką iškomunikavo, ar pakvietė V. Putiną į Baltuosius rūmus. Mūsų interesai yra labai paprasti: galime patarti kaip partneriai, pasidalinti savo patirtimi, bet mes negalime daryti įtakos JAV ir Rusijos santykiams. Kam mes galime ir turime daryti įtaką – savo pačių saugumui. Mums kartais savo pačių saugumui užtikrinti reikalinga partnerių parama. Užsitikrinome partnerių įsipareigojimą šiose srityse, tai yra pats svarbiausias dalykas. Ne vieną kartą išsakiau kritiką prezidento D. Trumpo asmeniniam požiūriui į Rusiją ir prezidentą V. Putiną, bet mūsų interesų prasme žymiai svarbiau tai, kas yra šioje deklaracijoje.
– Kita vertus, pone Linkevičiau, ne vienas D. Trumpas lemia svarbius Lietuvai dalykus, ypač susijusius su nacionaliniu saugumu. Yra daugybė elementų, kurie veikia...
L. Linkevičius: Mums jau prieš metus daugelis tiek respublikonų, tiek demokratų sakė, kad JAV veikia valdžių balansas, ir jis veikia labai efektyviai, tvirtai. Tiesą sakant, veikia ir teisės viršenybės principas. Dar pridurčiau tai, kas nuteikia optimistiškai: turėjau progų matytis ir su dabartine, ir su buvusia administracija. Smagu matyti, kad tai yra mūsų sąjungininkai gerąja prasme, kurie mus labai gerai žino. Kartu dirbame ne vieną dešimtmetį ir, akivaizdu, dirbsime toliau, ir jų padrąsinimas nuteikia labai optimistiškai.
Kalbant apie tai, kad Vakarai ėmė įsiklausyti į Baltijos šalis, įdomu pastebėti, kad jie patys vis primena, kad neklausė prieš dešimt metų. Primena, kad mes tai sakėme ir anksčiau. Ir tai nėra kažkoks antirusiškas kalbėjimas. Mes kalbėjome apie objektyvius faktus, į kuriuos raginome įsiklausyti, raginome gerbti savo pačių sprendimus.
– Sakydamas „antirusiškas“, omeny turiu labai aiškų, konkretų vertinimą, kurį galima sutalpinti į vieną žodį.
L. Linkevičius: Taip, bet jie patys dabar tai primena, ir aš manau, kad tai yra gerai, tai leidžia mums toliau dalintis savo įžvalgomis, būti pagarbiai išklausytiems, manau, tai prideda objektyvumo. To klausė ne tik politikai – labai daug apie tai klausinėjo žiniasklaida. Tad turint omeny situaciją, kokia ten yra dabar – vyraujant vidinėms temoms – mums pavyko gauti maksimalų rezultatą, kokio tik galėjome tikėtis ir optimistiškai žvelgti į mūsų strateginius, gilesnius santykius, apimančius ne tik gynybą, bet ir energetinį saugumą.
Belieka tik patiems dirbti. Nežiūrėti, ką jie ne taip daro. Visada stengiamės įžvelgti kažką, ką jie ne taip pasakė, ar nepakankamai kartų pakartojo penktąjį straipsnį, ar jo nepaminėjo... Negali kiekvieną kartą minėti. Mes neturėtume tuo abejoti. Labiau žiūrėkime, kad patys atitiktumėme tuos kriterijus, kurių iš mūsų tikisi. Mumyse mato sąjungininkus, tikrai ne ekonominiam potencialui atskleisti – puikiai suprantame savo dydį ir galimybes, – bet mumyse mato sąjungininkus diskusijoje dėl euroatlantinių dalykų, NATO efektyvumo ir pan. Čia yra tai, ką mes turime omeny ir kuo turėtume vadovautis.
– Pone Laurinavičiau, trumpai apie situaciją JAV, konkrečiai – Baltuosiuose rūmuose. Atsistatydina nacionalinio saugumo patarėjas. Jau pasakė atsisveikinimo kalbą Atlanto taryboje, girdint ministrui L. Linkevičiui. Labai konkrečią, antiputinišką. Kas ten vyksta? Tame kontekste, kad svarbus, galima pavadinti, Lietuvos draugas Herbertas Raymondas McMasteris atsistatydina, D. Trumpas kviečiasi V. Putiną. Kaip visa tai vertinate?
M. Laurinavičius: Vyksta normalus procesas. Pasikeitimai Baltuosiuose rūmuose ar valstybės departamente yra, juos reikia analizuoti, bet aš nematyčiau didelių grėsmių dėl naujų žmonių, nes jie yra žinomi savo tikrai neprorusiška pozicija. Kur matyčiau grėsmę, jei jau analizuojame – žmonėse, kurie vargu ar imsis tiek prieštarauti prezidentui, kiek tai darė ponas Herbertas R. McMasteris ir ponas Rexas Tillersonas. Net į viešumą yra išėję R. Tillersono nesutarimai užsienio politikos klausimais...
– Viešai buvo išėję ir epitetai, jei neklystu – „idiotas“...
M. Laurinavičius: Bet ne į epitetus reikia atkreipti dėmesį. Tai yra pavojinga bet kuriam vadovui, kai jis į komandą susirenka žmones, kurie jam neprieštarauja. Čia jau nesusiję su Rusijos klausimu, ar kokiais kitais. Tai yra iš tiesų pavojinga priimant sprendimus – dėl Šiaurės Korėjos, dėl Irano, dėl bet kurių kitų klausimų.
– D. Trumpas mėgsta, kad aplink jį sėdėtų į taktą linksintys?
M. Laurinavičius: Jis, matyt, pavargo nuo ne į taktą linksinčių. Taip vertinčiau visus tuos pasikeitimus. Bet pono D. Trumpo pozicija nesikeičia ir tai mes galėjome matyti šito susitikimo metu. Per spaudos konferenciją jis pats kalbėjo, kad jo pozicija nei Rusijos klausimu, nei apskritai nesikeičia. Bet tuo pačiu turėtume matyti, kad nesikeičiant Trumpo pozicijai, JAV pozicija irgi nesikeičia. Tai mums yra svarbiausia, kad JAV pozicija investuoti į Europos saugumą, Baltijos regioną irgi nesikeičia, net atvirkščiai – įsipareigojimas tik stiprėja.
– Norėčiau pakalbėti apie Lietuvos vidaus politiką, susijusią su nacionaliniu saugumu ir išlaidomis gynybai. Pirmiausia – trumpa Ramūno Karbauskio citata: „Aš suprantu, kad opozicijai norėtųsi, jog dabar tas įsipareigojimas būtų vykdomas, nes tada jie žino, kad mes negalėsime investuoti į žmonių gerovę“, į kurią NATO parlamentinės asamblėjos prezidentė Rasa Juknevičienė atsakė, cituoju: „Klausausi „Baltic US Summit“spaudos konferencijos ir negaliu atsikratyti minties apie Lietuvos valdančios partijos vadovą, naudingą Rusijai idiotą, arba tikriausią Kremliaus agentą, kuris tą pačią dieną pavaro Lietuvoje žinią apie tai, kaip skirdami lėšas gynybai, skriaudžiame Lietuvos žmones.“
Saulius Skvernelis apie Sergejaus Skripalio nuodijimą, cituoju: „manau, kad tiek Jungtinė Karalystė, tiek pasitelkti tarptautiniai ekspertai turėtų aiškiai, iki galo atsakyti ir padėti tašką, nes dabar yra labai didelė tikimybė, kad tai padaryta iš Rusijos pusės, bet didelė tikimybė nėra visiškas šimtaprocentinis fakto patvirtinimas. Tikiuosi, kad tyrėjai, kalbant apie ekspertus, kurie darbuojasi tiriant šią bylą, galės pateikti neginčijamus įrodymus.“
Du skirtingi momentai, bet gal pradėkime nuo gynybos išlaidų supriešinimo su žmonių socialine padėtimi, susitikimo su D. Trumpu dieną. Tai – atsitiktinumas, pasakytas iš neišmanymo?
M. Laurinavičius: Sunku pasakyti, ar tai pasakyta iš neišmanymo. Man visiškai akivaizdus vienas dalykas, kuris yra svarbus: tai yra naratyvas, kurį nuolat kartoja Kremlius.
– Kalbant apie S. Skvernelio mintis, kad viskas neaišku, tai irgi kartojamas Kremliaus naratyvas?
M. Laurinavičius: Deja, taip. Apie S. Skvernelio epizodą gal galima atskirai pakalbėti, bet kalbant apie poną Karbauskį, jis, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, kartoja Kremliaus naratyvą, ir tai yra pats blogiausias dalykas, ką mes Lietuvoje galime daryti. Kremlius to ir siekia, kad jo naratyvus kartotų mūsų lyderiai. O kalbant konkrečiai apie tai, ką jis pasakė, kad neva dėl to sumažėtų žmonių gerovė, aš tiesiog noriu priminti, kad čia ne kažkokia opozicija, kurią jis apkaltino. Daugiau nei prieš metus, praėjusių metų sausio mėnesį, iniciatyva, kad išlaidos krašto apsaugai būtų didinamos iki 2,05 proc. iki 2020-ųjų, iškėlė ne kas kitas, o jo partijos narys, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ponas Vytautas Bakas. Tai ar ponas Karbauskis nori pasakyti, kad ponas V. Bakas irgi norėtų, kad žmonės blogai gyventų, ar jis nori pasakyti, kad tik ponas V. Bakas geriau supranta nacionalinio saugumo reikalus?
– Pone Linkevičiau, kaip jūs reaguojate išgirdę tokius pranešimus susitikimo su JAV prezidentu dieną, kai, žinia, bus kalbama apie gynybos finansavimą, įsipareigojimų vykdymą ir pan.?
L. Linkevičius: Kas ką iškėlė ir pasakė galbūt įdomu, bet mes, Lietuva, tuo nesivadovaujame. Ir mes prieš žmonių gyvenimo gerėjimą nepastatome gynybos reikalų. Tai aiškiai išsakėme Vašingtone, ir išsakysime kitose sostinėse. Tai darome nuolat. Nenorėčiau veltis į visa tai. Tai yra labai aiški pozicija. Atsimenu, integruojantis į NATO, buvo priešinamas švietimas ir krašto apsauga. Bet tokie dalykai yra neproduktyvūs, ir mes nesivadovaujame tokiomis nuostatomis.
– O tas abejonių kėlimas iš ministro pirmininko pusės....
L. Linkevičius: Mes neturime jokių abejonių Jungtinės Karalystės tyrimų eiga. Neturime jokių abejonių jų išvadomis. Jie patys sako, kad tikėtina, labai tikėtina [kad tai padarė Rusija], nustatyta laboratorija, kur tas cheminis ginklas buvo gaminamas, principe nustatyti visi faktai ir šaltiniai, ir vadovaudamiesi tomis nuostatomis, priėmėme koordinuotus sprendimus dar apie 30 šalių išsiųsti diplomatus, kurie net ne diplomatai, o po priedanga dirbę žvalgybininkai. O faktai bus nustatyti objektyviu tyrimu, nors Rusija irgi bando įsiterpti į tą tyrimą. Kaip įtariama šalis ji negali to daryti, todėl cheminio ginklo draudimo organizacija atsisakė juos ten priimti. Bet Rusija toliau eina va bank, vadovaujasi neigimo politika ir rodo iniciatyvą saugumo tarybai kelti tą klausimą. Matyt, toks pasirinktas kelias – neigti akivaizdžiai matomus faktus. Tai yra kelias į niekur.
– O dėl viešų abejonių, pone Laurinavičiau?
M. Laurinavičius: Būkime objektyvūs: jei įsiskaitysime į visą ilgesnį tekstą, kurį pasakė ponas S. Skvernelis, nematau, kad jis pats labai smarkiai abejotų. Kokią klaidą jis iš tiesų daro, ir, deja, daro jau mažų mažiausiai trečią kartą – kartoja Rusijai naudingą naratyvą. Jau kalbėjau apie tai R. Karbauskio atžvilgu. S. Skvernelis yra du kartus pakartojęs, kad lietuviška propaganda yra neva tokia pati, kokia Rusijos dezinformacija. Dabar jis, nors ir nemanyčiau, kad specialiai, daro klaidą, kuri tikrai bus išnaudota Rusijos dezinformacijos mašinos. Labai norėčiau, kad mūsų pačių pareigūnai, mūsų valstybės pirmieji asmenys tokių klaidų nedarytų.
-
M. Laurinavičius apie V. Putiną: jis tarsi mafijos krikštatėvis 10
Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius. Anot jo, reikia dar kartą pabrėžti, kad tai, kas Rusijoje vyks kovo 18 dieną, nebus rinkimai: „Nevyks jokia idėjų kova, nebus konkurencijos, žiniasklaidos kampanijos ar apskritai kampanijos.“
– Koks jums dabartinis Vilnius, jei palygintumėte jį su jaunystės Vilniumi?
– Galima skirstyti Vilnių į buvusį ir esamą, bet aš skirstau epochas. Taigi tikrai nejaučiu jokios nostalgijos tai sovietinei epochai ir džiaugiuosi, kad didžiąją sąmoningo gyvenimo dalį praleidau šioje, o ne anoje epochoje.
Vilnius tikrai pasikeitė, tai natūralu. Anoje epochoje tai nebuvo kavinių Vilnius, mes jose tikrai neleisdavome daug laiko. Virsmas prasidėjo tada, kai baigiau mokyklą, jau buvo prasidėjęs ir Sąjūdis. Dabar Vilnius tikrai gražus, tai yra vienas epochų skirtumo atspindžių. Sovietiniais metais viskas, kas negražu, buvo padaryta dar negražiau, o tai, kas gražu, subjaurota.
– Jūs baigėte žurnalistikos studijas. Kuo turi pasižymėti žmogus, norintis būti žurnalistu?
– Jei būčiau ką tik baigęs studijas arba nuo jų būtų praėję kokie dešimt metų, turėčiau aiškų atsakymą. Dabar man sunku atsakyti, nes matau, kaip keičiasi žurnalistika. Kalbu ne tik apie Lietuvą, bet ir pasaulį. Atėjau į kitokią žurnalistiką, nei ji yra dabar. Ko gero, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl iš žurnalistikos pasitraukiau.
– Turite galvoje pasitraukimą iš „Lietuvos ryto“?
– Taip, visą žurnalistinę karjerą praleidau „Lietuvos ryto“ bendrovėje. Ne tik laikraštyje – buvau ir žinių tarnybos vadovas, vieną sezoną vedžiau analitinę savaitinę laidą „24/7“.
– O koks lūžis įvyko, kad teko pasitraukti iš žurnalistikos?
– Nebuvo taip, kad vieną rytą atsibudau ir nusprendžiau pasitraukti. Tai buvo procesas. Šiuolaikinei žurnalistikai greitis yra svarbiau už kokybę. Deja, bet ir Vakaruose prie to einama. Rimtąją dalį nustelbia pramoginė dalis, tai vėl tendencija.
Man įdomu tikroji klasikinė žurnalistika, kurios Lietuvoje vis mažiau, jos tikrai pasigendu. Kai buvau Amerikoje, man kiek atsigavo širdis, nes ten dar yra kokybinės žurnalistikos. Nors ir ji jau gana angažuota, objektyvumo ne tiek daug.
– Kurį laiką gyvenote JAV, dirbote institutuose. Ką jums suteikė darbas ten?
– Pirmiausia, žinoma, patirtį. Daug duoda ir pats gyvenimas, nes tai skiriasi nuo kelionės turistiniais tikslais ar trumpalaikės stažuotės. Daug suteikia kitų tautų, kultūros pažinimas. Profesinė prasme – tai didelė patirtis. Dirbau dviejuose analitiniuose centruose.
V. Putinas šioje sistemoje yra mafijos krikštatėvis, priimantis galutinius sprendimus. Tačiau ir jis negali priimti bet kokio sprendimo – privalo konsultuotis ir atsižvelgti į jėgų pusiausvyrą.
Svarbu ir tai, kad tie dveji metai Amerikoje buvo rinkimų laikas, Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu, Rusijos kišimasis į tuos rinkimus. Visa tai stebėjau iš arti, pavyko prognozuoti, kad D. Trumpas taps prezidentu, nors niekas to nesitikėjo.
– D. Trumpas buvo kaip nežinomasis, įšokęs į Amerikos politikos viršūnę. Lietuvoje apie jį kalbama įvairiai, net čia galima jį mylėti arba nekęsti, ką jau kalbėti apie JAV. Kaip vertinate D. Trumpo fenomeną?
– Tai tikrai fenomenas. Pirmiausia tai vertinu kaip socialinį fenomeną, ne asmeninį D. Trumpo. Viena priežasčių, kodėl D. Trumpas išrinktas prezidentu, yra Amerikos, o ir visų Vakarų, politikos virsmas. Jis – realybės šou žmogus, apie kurį dažniausiai kalbama kaip apie verslininką milijardierių. Jis ne tik prodiusavo, bet ir pats dalyvavo savo realybės šou, sukūrė visą įvaizdį.
Socialinėje ir politinėje sistemoje vyksta kažkokie lūžiai. D. Trumpo fenomenas socialiniu požiūriu labai daugialypis. Jis išrinktas, nes amerikiečių visuomenė (tiek respublikonai, tiek ir demokratai) gana nusivylusi visa politine sistema ir tuo, kaip juos valdo.
Tarp kitų dalykų galima paminėti ir Rusijos kišimąsi. Taip pat tai, kad prieš D. Trumpą kovojo pati blogiausia kandidatė, kokia galėjo būti Demokratų partijoje. Hillary Clinton įkūnijo viską, kuo nusivylę Amerikos rinkėjai.
– Kiek sustiprėjęs amerikietiškas nacionalizmas?
– Pati pagrindinė D. Trumpo rinkėjų bazė ir yra ta kraštutinė dešinė. Ta srovė pakankamai sustiprėjusi, palyginus su buvusiais laikotarpiais. Tačiau nesakyčiau, kad ji dominuoja.
– Pereikime prie Rusijos. Kovo 18 d. ten vyks rinkimai. Ar tai galima vadinti rinkimais?
– Kalbėdamas visada pabrėžiu, kad turėtume baigti tai, kas vyksta Rusijoje, vadinti rinkimais. Taip, ten ateis žmonės, įmes biuletenį į balsadėžę, tai atrodo kaip rinkimai. Tačiau jei kalbame apie rinkimų esmę, to nebus. Nevyks jokia idėjų kova, nebus konkurencijos, žiniasklaidos kampanijos ar apskritai kampanijos.
Kalbant apie kitus kandidatus, nesakyčiau, kad jie paties Kremliaus statytiniai. Mano požiūris į Rusijos režimą kiek kitoks nei tas, kuris dominuoja. Aš įsitikinęs, kad klaidinga manyti esant valdžios piramidę, kur yra caras V. Putinas ir visi kiti, pavaldūs jam.
Jei kalbame apie režimo modelį, geriausias apibūdinimas jam yra klasikinė mafija, kurioje daug klanų arba valdžios grupuočių. Kartais jos bendradarbiauja, kartais kovoja viena prieš kitą. V. Putinas šioje sistemoje yra mafijos krikštatėvis, priimantis galutinius sprendimus. Tačiau ir jis negali priimti bet kokio sprendimo – privalo konsultuotis ir atsižvelgti į jėgų pusiausvyrą.
V. Putinas pats neturi jokios ideologijos ar savo paties politikos. Galėčiau priminti, kad, kai jis atėjo į valdžią 2000 m., buvo vadinamas pačiu liberaliausiu Rusijos politiku. Tam buvo pagrindo, jis vykdė tokią politiką. Jei palygintume tuometinį V. Putiną ir tai, ką turime dabar, galėtume sakyti, kad tai du visiškai skirtingi žmonės. Taip įvyko, nes keitėsi valdžios balansas.
