-
Atskleista garsiosios knygos „Pranešėjo“ tapatybė: jis – A. Dulkio patarėjas 51
Knyga pastaruoju metu plačiai aptarinėjama žiniasklaidoje, jos vertinimą pateikė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Visuomenė turi teisę žinoti – paslaptingasis pranešėjas yra dabartinis sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius“, – feisbuko paskyroje skelbia M. Laurinavičius.
Apžvalgininkas tvirtina, kad pirmasis Lietuvoje išviešinti šio visuomenę audrinančio skandalo epicentre esančio, tačiau iki šiol po paslapties skraiste besislėpusio buvusio, pareigūno asmenybę nusprendė manydamas, kad tai žinoti yra visuomenės interesas.
Visuomenė turi teisę žinoti – paslaptingasis pranešėjas yra dabartinis Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius.
„Mat aš esu įsitikinęs, kad žinau visiškai priešingą Lietuvoje jau kuris laikas nerimstančios, D. Pancerovo ir B. Davidonytės bestseleriu tapusios knygos sukelto politinio skandalo pagrindinės istorijos versiją. Maža to, galiu šią versiją pagrįsti net dviejų padėtį iš vidaus žinančių šaltinių liudijimais, o taip pat net ir asmenine patirtimi.
Ši versija visiškai griauna negeroves ar net nusikaltimus išviešinti pasiryžusio, bet dėl to tik asmeniškai nukentėjusio sąžiningo pareigūno mitą, kurį susikūrė pats T. Gailius. Bet aš esu įsitikinęs, kad būtent dėl to ją žinoti taip pat yra visuomenės interesas.
Todėl šią skandalo versiją, visiškai priešingą tam, ką knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ autoriams pasakojo pats Tomas Gailius, paskelbiau savo „Substack“ kanale. Ten rasite tikrai labai daug įdomaus. Netgi būsite priversti prisiminti garsųjį „valstybininkų“ skandalą“, – feisbuke apie skandalingąją knygą rašo M. Laurinavičius.
„Kadangi puikiai suvokiu, kad dabartinėje atmosferoje taip rizikuoju iššaukti visą ugnį į save ir net sulaukti įvairių insinuacijų ir kaltinimų, galiu dar kartą garantuoti, kad jokių asmeninių interesų skelbti tai, ką nusprendžiau paskelbti, aš neturiu“, – patikino politikos apžvalgininkas.
Pats T. Gailius situacijos nekomentuoja.
„Tomas Gailius nei patvirtina, nei paneigia viešinamą informaciją“, – nurodoma BNS perduotame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komentare.
Viešai prieinamoje patarėjo biografijoje nurodoma, kad jis 20 metų dirbo VSD.
SAM taip pat nurodo, kad T. Gailių ministras A. Dulkys įdarbino „pokalbio metu įvertinęs jo profesinę patirtį ir asmens savybes“.
„T. Gailius atsakingas ministerijoje už antikorupcijos politiką“, – teigė A. Dulkys.
D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“ išleido internetinė televiziją „Laisvės TV“.
Žurnalistų knygoje pateikiamas buvusio VSD pareigūno liudijimas, jos jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Nors VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė raštą, kad buvo tikrinti visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai, žurnalistai savo knygoje cituoja minėtą pranešėją, kuris tvirtina, jog tikrintas buvo tik tuomet kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos štabas ir galimi rėmėjai.
Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad sąrašai buvo gauti iš paties G. Nausėdos.
Pats šalies vadovas knygą buvo pavadinęs pasaka, o antradienį pareiškė: „Man atrodo, kad (tai – BNS) yra ne visai tiriamoji žurnalistika, man atrodo, kad tai yra užsakomoji žurnalistika“.
-
E. Muskas nuėjo per toli? Pasaulis ragina boikotuoti „Teslą“ – ar įmanoma Lietuvoje? 149
Savo įžvalgomis su nuorodomis į užsienio žiniasklaidą, kurioje raginama boikotuoti „Teslą“, analitikas pasidalijo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Tokiam savo apsiprendimui jis įvardijo dvi priežastis.
„Pirmiausia, manau, kad nė vienas laisvę mylintis žmogus ar bendrovė neturėtų ne tik daugiau pirkti „Tesla“ automobilių ar jais prekiauti, bet ir bet kokiu kitu būdu savo pinigais remti bet kokį E. Musko verslą. Nes bent jau man tapo visiškai akivaizdu, kad E. Muskas yra pasirengęs dėl savo verslo interesų parduoti ne tik Ukrainą ar Taivaną, bet ir visus mus, mūsų laisvę, baisiausiems pasaulio diktatoriams ir nusikaltėliams“, – rašė M. Laurinavičius.
E. Muskas yra pasirengęs dėl savo verslo interesų parduoti ne tik Ukrainą ar Taivaną, bet ir visus mus, mūsų laisvę, baisiausiems pasaulio diktatoriams ir nusikaltėliams.
Ar atsiras tokių verslininkų Lietuvoje?
Savo įraše analitikas taip pat paminėjo Lietuvoje vykstančią diskusiją, kuomet žeriami kaltinimai – dažniausiai prieš diktatūras, diktatorius bei jų įtaką arba net tiesiogiai prieš karą kovojantiems aktyvistams dėl vadinamosios „cancel culture“ (reiškinys, kai nustojami remti visuomenės veikėjai, įmonės, jei šie pasakė ar padarė tai, kas, manoma, yra nepriimtina ar įžeidu – aut. past.).
„Taigi, kai vėl kas nors aiškins apie „cancel culture“ tokiame kontekste, žinokite, kad verta apsidairyti aplink – bent jau į daug brandesnės demokratijos valstybes. O mano pateikiamas pavyzdys akivaizdžiai parodo, kad Kanadoje – šalyje, kuri tikrai aukščiau Lietuvos tiek bendrai demokratijos, tiek ir laisvės indeksuose, tiesioginis raginimas boikotuoti „Tesla“ skelbiamas didžiausiame, autoritetingiausiame ir patikimiausiu laikomame šalies laikraštyje. O ir socialiniuose tinkluose – konkrečiai žiūrėjau „Twitter“, po tokio raginimo diskutuojama ne apie „cancel culture“, o apie korporacijų (ne)atsakingumą šiuolaikiniame pasaulyje, tokių veikėjų, kaip E.Muskas ir verslo apskritai atsakomybę demokratijose. Taivano, kuris irgi visuose minėtuose indeksuose yra aukščiau už Lietuvą, gynybos ministerija irgi nė kiek nesibaimina viešai skelbti, kad su „Tesla“ jiems nebepakeliui, ir šie automobiliai daugiau nebus perkami“, – detalizavo M. Laurinavičius.
Suomijoje, pasak jo, garsiausi šalies verslininkai taip pat ėmė rodyti pavyzdį. Jie viešai pareiškė, kad nori parduoti savo „Tesla“. „Ar atsiras tokių verslininkų Lietuvoje?“ – feisbuke klausė analitikas.
Užsienio žiniasklaida: E. Muskas nuėjo per toli
Viename iš M. Laurinavičiaus pateikiamų pavyzdžių – „The Globe and Mail“, rašoma, kad E. Muskas nuėjo per toli. Jo sukti pamąstymai apie Rusiją-Ukrainą, Kiniją-Taivaną ir Kanye Westą užbaigė jo virsmą verslo pasaulyje.
Šį mėnesį, E. Musko „Twitter“ vykdytoje apklausoje pagrindinis pasiūlymas buvo, kad Ukraina turėtų pasiduoti Rusijos reikalavimams. Tai supykdė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tačiau E. Muskas ir toliau laikėsi savo. „Karas yra aukščiausiasis teismas“, – tviteryje rėžė jis.
Atsisakė finansuoti „Starlink“ paslaugą Ukrainoje
Primename, kad turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomo E. Musko kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ atsisakė finansuoti jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, kurią ji Kijevo prašymu pati ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis.
„Mes negalime toliau dovanoti terminalų Ukrainai arba neribotą laiką finansuoti esamų terminalų“, – sakė „SpaceX“ valstybinių pardavimų vadovas.
-
Apie žurnalistų darbo ribojimą pasienyje: hibridinio karo metu tai – labai grėsminga strategija 16
Žurnalistų kreipimesi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę, Vidaus reikalų ministeriją ir kitas institucijas žiniasklaida teigia, kad draudimas dirbti prie sienos „šiurkščiai apriboja žiniasklaidos teisę gauti ir skleisti informaciją visuomenei reikšmingais klausimais dėl migrantų grąžinimo, žmogaus teisių laikymosi“.
„Lietuvos žurnalistai neturi realių galimybių patikrinti nei Baltarusijos režimo propagandos, nei Lietuvos institucijų skelbiamų žinių“, – teigiama jame.
Dokumente rašoma, kad ši situacija toliau gali stiprinti nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje tiek žiniasklaida, tiek valstybės institucijomis.
„Nesant galimybės žurnalistams profesionaliai atlikti savo pareigas, stiprės nepatikimos informacijos, propagandos skleidimas“, – akcentuoja visuomenės informavimo priemonių atstovai.
Į šią informaciją sureagavo teisės žinovai, apžvalgininkai.
„Kas čia dabar? Hibridinio karo sąlygomis mes ribojame Lietuvos žiniasklaidos teises? Ar kas nors pagalvojo, ką tai reiškia būtent hibridinio karo sąlygomis?“ – taip feisbuke į šią žinią reagavo M. Laurinavičius.
Portalui kauno.diena.lt jis sakė, kad yra už žiniasklaidos laisvę iš principo ir teigė, kad tai yra labai svarbi demokratijos dalis. Visgi šią informaciją jis socialiniame tinkle komentavo dėl patiriamų atakų hibridinio karo metu.
„Hibridinio karo akivaizdoje būtent tokie ribojimai, mano įsitikinimu, kelia gerokai daugiau grėsmių, nei galbūt kažkam atrodo, kad tokiu būdu kaip tik tų grėsmių išvengiama. Mano įsitikinimu, tai yra labai klaidinga strategija. Jeigu norima kažkokiu būdu išvengti tų hibridinio karo grėsmių arba, kad jos netaptų dar didesnės, tai, mano galva, tai yra labai grėsminga strategija“, – aiškino M. Laurinavičius.
Komentuodamas žiniasklaidos kreipimąsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad veiksmai pasienyje su Baltarusija turi būti labai atsargūs, nes kita pusė yra pasiruošusi provokacijoms.
„Kitoje pusėje vyksta karinės pratybos, kurios yra bene didžiausios per pastaruosius ketverius metus. Provokacijų rizika turbūt taip pat yra didžiausia per pastaruosius ketverius metus“, – žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.
Jeigu norima kažkokiu būdu išvengti tų hibridinio karo grėsmių arba, kad jos netaptų dar didesnės, tai, mano galva, tai yra labai grėsminga strategija.
„Mano ir kai kurių Vyriausybės narių, su kuriais man pavyko pasišnekėti, nuomone, turime būti labai atsargūs dėl to, ką darome pasienyje, nes kita pusė yra pasiruošusi provokacijoms“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė BNS, ministras pabrėžė, kad Lietuva turi informacijos, jog į neteisėtų migrantų gabenimą buvo įsitraukusi ir Baltarusijos kariuomenė.
Komentuodamas šiuos G. Landsbergio žodžius, M. Laurinavičius teigė, kad žymiai daugiau provokacijų gali būti ribojant žiniasklaidos veiksmus.
„Tai yra laukas, kuriame labai lengva žaisti tokioms valstybėms kaip Rusija ir Baltarusija su jų tomis hibridinio karo priemonėmis. Pagrindinis ginklas prieš dezinformaciją yra patikima ir gera informacija, – sakė apžvalgininkas. – Matant tą hibridinę ataką, kai pradedamos vienaip ar kitaip riboti demokratinės valstybės žurnalistų teisės, tai yra laukas manipuliacijoms, visuomenės skaldymui, visokioms priešiškoms operacijoms – tai labai puiki dirva.“
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta žiniasklaidos laisvė yra vienas iš pliuralistinės demokratijos pagrindų.
„Iš Konstitucijos, be kita ko, jos 25 straipsnio 4 dalies, 135 straipsnio 2 dalies, kyla valstybės pareiga imtis veiksmingų priemonių prieš informacijos, kuria būtų kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija ar šmeižiama, sklaidą, taip pat prieš dezinformaciją, ypač organizuotą melagingos ar klaidingos informacijos skleidimą siekiant manipuliuoti visuomene, taip darant žalą Konstitucijos ginamoms ir saugomoms vertybėms, bei prieš karo propagandą, ypač agresijos tarptautinių santykių srityje kurstymą (Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas), – feisbuke dėstė D. Žalimas. – Neatrodytų, kad žiniasklaidos laisvės ribojimas pasienyje su Baltarusija turėtų kokį nors konstitucinį pagrindą. Tikiuosi, kad nemanoma, jog Lietuvos žiniasklaida (na, gal išskyrus kai kuriuos geltonosios spaudos pavyzdžius) yra tapusi neapykantos kurstymo ar dezinformacijos kanalu. Atvirkščiai, atrodo, kad taip ribojant žiniasklaidos laisvę sudaromos sąlygos plisti kaimyninės šalies valstybinės žiniasklaidos platinamai dezinformacijai atimant galimybę ją dekonstruoti. O jei ir būtų išaiškinti žmogaus teisių pažeidimai, to negali būti bijoma pliuralistinės demokratijos sąlygomis.“
Anot buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, draudimas dirbti žiniasklaidai tam tikroje šalies dalyje dar galėtų turėti konstitucinį pagrindą, jeigu ten būtų įvesta nepaprastoji padėtis dėl grėsmės visuomenės rimčiai ar konstitucinei santvarkai. „Tačiau akivaizdu, kad to taip pat nėra“, – teigė D. Žalimas.
Teisininkas Justinas Žilinskas taip pat teigė, kad žiniasklaidos ribojimas nieko gero nežada.
„O čia jau rimtai blogas reikalas – kažkaip praleidau pro ausis, kad taip buvo padaryta. Čia kas – švelnus autoritarizmo bilotaitiškas žavesys? Nes žurnalistai (tikrieji) tai vis dėlto ne kokie riaušių įkvėpėjai, kad juos taip ribotų“, – feisbuke rašė J. Žilinskas.
Į bendrą Lietuvos žiniasklaidos priemonių kreipimąsi į šalies valdžios institucijas sureagavo ne tik G. Landsbergis, bet ir Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Tikrai noriu padėkoti žiniasklaidai už supratimą ir bendradarbiavimą viešinant visą informaciją, susijusią su krize. Bet tikrai situacija yra labai sudėtinga. Žinote, „Zapad“ pratybos, jos iš tikrųjų dar labiau jautrina situaciją“, – žurnalistams antradienį teigė A. Bilotaitė.
„Aš tikiuosi, kad mes kartu su žiniasklaida rasime kažkokių sprendimų, kaip tai padaryti saugiai, nesukeliant kažkokių papildomų įtampų. Gyvename šalia neprognozuojamo režimo, nežinome, ko galime tikėtis, tai dėl to ir prašome tokio supratingumo“, – pridūrė ji.
Anot ELTOS, A. Bilotaitė tikino, kad tikrai nėra noro kažko neparodyti žurnalistams ir visuomenei, tačiau, pasak jos, vertinant susidariusią situaciją Baltarusijos pasienyje – būtina elgtis atsakingai.
Kreipimąsi į valdžios institucijas pasirašė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), naujienų portalai delfi.lt., 15min.lt., lrytas.lt ir tv3.lt, naujienų agentūros BNS ir ELTA, žiniasklaidos grupė „Diena Media News“ ir LNK televizija.
