„Turime problemų su migracija, pakankamai didele aplinkos tarša didmiesčiuose, nedidelius atstumus, bet prastą pasiekiamumą, prastą žemės išteklių kokybę kai kuriuose regionuose, ekonominis aktyvumas daugelyje savivaldybių yra užslopintas, ribotas kultūros pasiekiamumas. Nėra taip, kad vienoje savivaldybėje yra viena problema, jos susijusios. Priemiesčių problemos persikelia į centrą. Rugsėjo 1 d. yra gera proga suprasti, kodėl yra spūstys,“ – teigė M. Narmontas.

Pasak viceministro, bendrasis planas bus strateginis Lietuvos dokumentas, kuris turėtų padėti planuojant Lietuvos ateitį.

„Bendrasis planas daro didelę įtaką ekonomikos augimui ir padeda pasiekti užsibrėžtų tikslų. Pirmą kartą bendrasis planas taps strateginiu dokumentu. Tai reiškia, kad, planuojant tiek Lietuvos, tiek ES biudžetą, bendrojo plano sprendiniais reikės vadovautis,“ – teigė M. Narmontas.

Tikimasi, kad bendrasis planas Seimui bus pateiktas dar spalio pabaigoje.

„Koncepcijos rengimo baigimo stadijoje esame. Lapkričio pradžioje ar spalio pabaigoje Vyriausybė Seimui turėtų teikti patvirtinti koncepciją. Mūsų tikslas – kad tada, kai koncepcija atkeliaus tvirtinimui, dokumentas būtų su kuo mažiau pakeitimų,“ – sakė viceministras.

Naujasis LRBP nustatys šalies teritorijos erdvinio vystymosi kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrins, kad būtų suderinti galiojantys ir kuriami strateginiai planavimo dokumentai, turintys erdvinę išraišką. Naujojo LRBP sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – iki 2050 metų.

Naujasis viceministras kuruos statybos, teritorijų planavimo, būsto, erdvinio planavimo ir urbanistikos klausimus, BNS pranešė aplinkos ministro atstovas spaudai Justas Jaskonis.

M. Narmontas valstybės tarnyboje pradėjo dirbti 2004 metais, nuo 2010 metų Aplinkos ministerijoje jis kuravo urbanistikos, architektūros ir teritorijų planavimo sritis, o nuo 2017 metų pradžios – ir statybos sritį.

Anot ministerijos pranešimo, šiam tarnautojui dirbant departamento direktoriumi inicijuotas ar įgyvendintas savivaldybių infrastruktūros plėtros modelis, skaitmeninės strategijos projektas, parengta ir įgyvendinta teritorijų planavimo reforma, specialiųjų žemės naudojimų sąlygų nustatymo modelis, architektų savivalda, naujas daugiabučių namų modernizavimo modelis, valstybei svarbių projektų įgyvendinimo modelis.

Aplinkos viceministrėmis taip pat dirba Rasa Vaitkevičiūtė ir Justina Grigaravičienė.

Patikslintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, kurias praėjusią savaitę patvirtino aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, leis paprasčiau pertvarkyti žemės sklypus pramoninių parkų, laisvųjų ekonominių zonų ar Lietuvos valstybinių jūrų uostų teritorijose.

Šios teritorijos, pasak Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, sulaukia labai didelių investicijų, todėl jose svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas plėtrai.

Ligšiolinė nuostata, kad kitos paskirties žemės sklypus galima perdalyti supaprastinta tvarka, be projekto, jeigu perdalijamoji dalis yra ne didesnė kaip 4 arų, apsunkino pramoninių parkų, laisvųjų ekonominių zonų ir Lietuvos valstybinių jūrų uostų teritorijose esančių kitos paskirties žemės sklypų pertvarkymą, nes šiose teritorijose vyrauja didesni kaip 1 ha ploto sklypai, o sklypo ribą perstūmus nors vienu metru, perdalijamoji dalis būdavo didesnė nei 4 arų.

Patikslinus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, nustatyta išimtis, kad minėtuosius sklypus galima pertvarkyti supaprastinta tvarka, jeigu perdalijamoji sklypo dalis yra ne didesnė kaip 1 ha