Į EP rinkimus partiją ves eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, antruoju įrašytas partijos lyderis parlamentaras Saulius Skvernelis, sąraše taip pat yra rinkimų štabo vadovas parlamentaras Lukas Savickas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

Į EP kandidatuoja parlamentarai Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Laima Nagienė, Vytautas Bakas, Rūta Miliūtė, partijos atsakingasis sekretorius Arnoldas Pikžirnis, kiti atstovai.

Kaip pranešė partija, demokratų EP rinkimų programoje – daugiau jėgos Europos Parlamento sprendimų priėmimo procese, kova su biurokratija, maksimalios investicijos į Europos Sąjungos gynybą, europinė pensija, keturių darbo dienų savaitė.

„Veikianti Europa privalo aprėpti ne tik Europos saugumo klausimus, bet ir kasdienius žmogaus iššūkius, kuriuos kai kas, bent Lietuvoje, stumia į nebūtį. Tai negali tęstis. Prisiimdami iššūkį kurti veikiančią Europą, turime išgirsti žmones, atvirai kalbančius apie savo problemas“, – sako sąrašo lyderis V. Sinkevičius.

Anot Demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, šie EP rinkimai partijai pirmieji, tad juose demokratų bendruomenė dalyvauja sutelkusi ne tik profesionalus, bet ir siekdama paskatinti kuo didesnį rinkėjų dalyvavimą.

„Mano sprendimą dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose lėmė noras paskatinti į rinkimus ateiti ir balsuoti kuo daugiau žmonių. Negalima leisti, kad dėl bendro palyginti nedidelio aktyvumo tik maža visuomenės dalis išrinktų savo atstovus. Visi turi turėti teisę rinktis, dalyvauti ir spręsti dėl ES bendrijos ateities patys, o ne palikti tai kažkam kitam“, – įsitikinęs S. Skvernelis.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Per šiuos kelis dešimtmečius Lietuvoje bendrasis vidaus produktas (BVP) pakilo beveik keturis kartus, vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau nei keturis kartus, nusikaltimų sumažėjo daugiau nei perpus.

Tačiau, nepaisant akivaizdžios pažangos, daug nuveikti vis dar reikia socialinės lygybės, sveikatos apsaugos ir kitose srityse. M. Vaščega akcentuoja, kad dabartinių visuomenės nuotaikų fone būtina aktyviai dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, po kurių vyks pokyčių ir pačioje EK.

Jis mano, kad dėl EK vadovo posto vėl kovosianti dabartinė institucijos lyderė Ursula von der Leyen ir vėl į rankas paėmusi bloko vairą artimiausius penkerius metus jį kreiptų gynybos ir strateginės autonomijos sprendimų link. Apie tai byloja jos nuostata palaikyti naują gynybos komisaro posto steigimą ir tolesnis pasiryžimas remti Ukrainą.

„Šią savaitę EK pasiūlys naują gynybos pramonės skatinimo paketą, ką galime padaryti visos ES mastu. Nepamirškime, kad gynybos sąjunga yra NATO, tokia ji ir turi išlikti, bet ES irgi gali padaryti daug tose srityse, kurios sustiprintų pačios Europos gynybą, tokiu būdu sustiprintų ir NATO. Neabejoju, kad saugumas turės būti vienas pagrindinių naujos EK prioritetų“, – tvirtina M. Vaščega.

Tačiau galvoti, kad masiniai ūkininkų protestai galiausiai privers visiškai atsisakyti žaliojo kurso, nevertėtų, interviu „Kauno dienai“ pabrėžia EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Vaizdai: Kaune atidarytoje parodoje „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: istorinis apsisprendimas“ eksponuojamos įvairių fotografų nuotraukos. / E. Cickevičiaus nuotr.

– Šiemet minėsime Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį, šia proga pristatyta paroda „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: istorinis apsisprendimas“. Didelė dalis joje eksponuojamų nuotraukų susijusi su referendumu, kurio metu už Lietuvos narystę ES pasisakė 91,07 proc. iš 1,5 mln. balsavusių. Kaip apibūdintumėte tuos dvidešimt Lietuvos metų jau būnant ES dalimi? Ką šaliai davė narystė ES, kaip tai pakeitė Lietuvą?

– Artėjant įstojimo į ES dvidešimtmečiui – jį minėsime gegužės 1-ąją – turbūt bus daug įvairių skaičiavimų ir vertinimų. Didžioji dalis jų, manau, bus susiję su ES finansavimu, makroekonominiais rodikliais, kurie iš tikrųjų yra įspūdingi. BVP pakilo beveik keturis kartus, vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau nei keturis kartus, nusikaltimų sumažėjo daugiau nei perpus – galima vardyti ir vardyti rodiklius. Ekonomikai tai buvo didžiulis tramplinas, kai lietuviai sugebėjo panaudoti savo darbštumą, kūrybiškumą ir su Europos parama sukurti ekonominės sėkmės istoriją.

Paminėčiau ir kitus dalykus, kurie susiję su mūsų pačių kultūros, tarpusavio elgsenos, bendravimo pokyčiais. Pasižiūrėjus į 2004-ųjų „Eurobarometro“ duomenis, tik keturi iš dešimties sakydavo, kad yra patenkinti gyvenimu, o dabar taip atsako aštuoni iš dešimties. Nesakau, kad viskas idealu, bet pokytis yra.

Dažnai sankcijų įgyvendinimas tam tikra prasme yra lenktynės su laiku, nes natūralu, kad sankcijas stengiamasi apeiti, dėl to turime būti greiti, ryžtingai veikti.

Galima atsiminti ir tokius dalykus, kurių dabar negalėtume įsivaizduoti. Pavyzdžiui, 1997-aisiais moterų krepšinio rinktinė autobusu važiavo į Vengriją dalyvauti Europos čempionate, nes nebuvo pinigų lėktuvui užsakyti. Tik po to, kai jos laimėjo čempionatą, tuomečio premjero prašymu buvo nusiųstas lėktuvas parskraidinti čempionių. Tokios istorijos rodo, kad paprasčiausiai pamiršome, kiek užaugome ir pasikeitėme.

– Jūs Europos institucijose dirbate nuo pat 2004-ųjų. Kaip prisimenate pradžią ES kuluaruose, kaip anuomet viskas atrodė iš arti? Kaip Lietuvai sekėsi įsitraukti į įvairius procesus ir ar jos balsas buvo girdimas?

– Pradžioje Lietuvą mažiau pažinojo dėl to, kad žemėlapyje, kitaip nei kitos centrinės Europos šalys, neturėjome savo pavadinimo, mus buvo okupavusi Sovietų Sąjunga. Mus pažinti šiek tiek užtruko, gal dėl to iš dalies ir mūsų kelias į ES buvo šiek tiek duobėtas. Atsiminkime nesėkmę 1997 m., kai nebuvome tarp pirmųjų pakviestų pradėti derybas dėl stojimo į ES, bet susiėmėme ir parodėme, kad galime.

Prisiminkime, kad, kai įstojome į ES 2004 m., Lietuva nebuvo Šengeno erdvės narė, irgi šiek tiek užtruko prie jos prisijungti. Nebuvome euro zonos nariais, taip pat šiek tiek užtruko prisijungti, bet jau praėjo devyneri metai, kai įsivedėme eurą. Integracija buvo palaipsnė ir su kiekvienu etapu turbūt tampame vis geriau pažįstami ir patys vis geriau jaučiamės ES. 2013 m. pirmininkavimas ES Tarybai buvo labai svarbus momentas, kai visa Europa galėjo įsitikinti Lietuvos gebėjimu laikyti ES vairą.

Man vienas įdomiausių momentų buvo, kai Kaunas tapo Europos kultūros sostine ir buvo ja ištisus metus, o tai jau antras Lietuvos miestas, kuriam buvo suteiktas toks statusas. Tada pagalvojau, kad mes tikrai užaugome.

E. Cickevičiaus nuotr.

– Tradiciškai EK kasmet pateikia savo vertinimus, rekomedacijas, ataskaitas apie šalių narių ekonominius ir socialinius iššūkius. Kokiose srityse Lietuvai vis dar reikia pasitempti? Į kurias sritis dažniausiai bedama pirštu?

– Tose srityse, kuriose ES įsitraukimas mažesnis, ten ir progreso  mažiau. Jeigu pasižiūrėtume į socialinę sritį ir į nelygybę, tai labai nedaug pakitę nuo 2004-ųjų. Yra visokių rodiklių. Imame 20 proc. mažiausias pajamas gaunančių, 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių ir skaičiuojame skirtumą tarp jų, – tas skirtumas yra minimaliai pakitęs. Lietuvių sveikatos rodikliai tikrai vis dar stipriai atsilieka nuo ES vidurkių. Tai sritys, kurios labiau paliktos valstybėms narėms reguliuoti, ES galios čia nedaug.

Dar plačiau galima pagalvoti ir atrasti tokių dalykų kaip ekonomikų tvarumas. Jau kurį laiką Lietuva lyderiauja atsisakydama rusiškų energijos išteklių, tačiau importuojame daug elektros energijos, nors, aišku, tai susiję ir su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu, bet jau praėjo daug laiko ir iš tikrųjų dėl gamybos apimties turbūt reikia pasistengti.

– Europai pastarieji keleri metai – sudėtingų lūžių etapas. Šiemet laukia EP rinkimai, kartu ir kitų bloko institucijų perkrova, o euroskepticizmas, atrodo, vis auga. Kaip manote, ar politinių jėgų pusiausvyra Briuselyje labai pasikeis?

– Visada labai sunku tokius dalykus prognozuoti. Rinkimai yra didžiulė demokratijos šventė, kai daug žmonių ateina, balsuoja, išreiškia savo pasitenkinimą ar nepasitenkinimą, dažnai tai sieja su savo asmenine padėtimi, su savo valstybės ekonomikos būkle. Iš tikrųjų EP sudėtis kažkiek keičiasi, nors visada tradicinės dešinės ir tradicinės kairės jėgos, taip pat tradicinės liberalios jėgos kartu su žaliaisiais iki šiol sudarydavo pagrindą. Dabar galima girdėti įvairiausių nerimo ženklų iš didesnių valstybių narių, bijoma, kad gali atsirasti daugiau antieuropietiškai nusiteikusių parlamentarų. Matysime.

Mano atsakymas – svarbiausia eiti, balsuoti, ir tai galioja tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje ES valstybėje. Atsakymai į sudėtingus klausimus labai retai būna paprasti, o tai dažnai siūlo labiau marginalios jėgos. Dažniausiai reikalingi sisteminiai sprendimai ir kartais užtrunka laiko jiems įgyvendinti, todėl svarbu tęsti pradėtus darbus. EK vadovės U. von der Leyen pareiškimas, kad ji sieks antros kadencijos, turbūt irgi įkvepia galvoti, kad galime tikėtis politikos tęstinumo.

E. Cickevičiaus nuotr.

– Sakote, kad galime tikėtis politikos tęstinumo. O gal iš tiesų perėjimo nuo žaliojo kurso, kuris šio mandato pradžioje buvo ES darbotvarkės centre, prie „daugiau gynybos“ kurso? Yra nemažai ženklų, kad iš EK pusės tarsi jaučiamas šioks toks atsitraukimas nuo žaliojo kurso itin ambicingų tikslų, pavyzdžiui, po ūkininkų protestų EK pritaikė išimtį pūdymams, kalbama apie plano sumažinti pesticidų naudojimą žemės ūkyje atšaukimą ir kt. Kaip reikėtų vertinti tokius žingsnius?

– Dar ankstoka kalbėti apie naujosios EK prioritetus. Pagal EK formavimo sistemą prioritetai pristatomi nominavus naują pirmininką. Be jokios abejonės, atsižvelgiama į EP rinkimus ir suformuojami tam tikri nauji politiniai prioritetai, jie ir yra teikiami EP, kuris tuomet balsuoja už naująjį EK vadovą.

Jeigu prisimename šios kadencijos pradžią, 2019-uosius, iš tikrųjų žaliasis kursas buvo vienas pagrindinių prioritetų. Tačiau ne tik žaliasis kursas, taip pat ir skaitmeninė pertvarka. Be galo daug dalykų buvo padaryta abiejose srityse. Tiesą sakant, nepraėjus nė metams nuo kadencijos pradžios, prasidėjo kiti iššūkiai – kovidas, su juo susijęs ekonomikos nuosmukis, plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, kuri kardinaliai pakeitė EK prioritetus.

Džiaugiuosi, kad šiame kontekste pavyko išlaikyti dviejų pradžioje suformuotų tikslų tęstinumą ir daug dėl jų padaryti. Žaliasis kursas yra labai aiškiai pastatytas ant vėžių, suformuluoti aiškūs tikslai […], yra labai aiški trajektorija, ką turime daryti. Kalbėti apie jo sustabdymą galbūt nebūtų visiškai tikslu, nes tam, kad pasiektume tikslų, turėsime daryti daug dalykų.

Aišku, kad šiandien vienas didžiausių prioritetų yra saugumas ir parama Ukrainai, Rusijos stabdymas. Tai privalo išlikti prioritetais. Šią savaitę EK pasiūlys naują gynybos pramonės skatinimo paketą, ką galime padaryti visos ES mastu. Nepamirškime, kad gynybos sąjunga yra NATO, tokia ji ir turi išlikti, bet ES irgi gali padaryti daug tose srityse, kurios sustiprintų pačios Europos gynybą, tokiu būdu sustiprintų ir NATO. Neabejoju, kad saugumas turės būti vienas pagrindinių naujos EK prioritetų.

– Vadinasi, naujas gynybos komisaro portfelis, apie kurį pastaruoju metu nemažai diskutuojama, yra labai realu?

– Dabartinė EK pirmininkė aiškiai išsakė, kad naują gynybos komisaro portfelį ji palaikytų. Tačiau turbūt svarbu ne vien tik gynybos komisaro portfelis – šiuo atveju reikia galvoti, kaip apskritai sustiprinti pačią gynybą, jos pajėgumus.

Minėtas naujas paketas bus ir apie finansavimą gynybai, ir apie reguliavimo lengvinimą, nes tai labai stipriai reguliuojama sritis ir tai  normalu, bet šiandien esame tokioje situacijoje, kai reikia naujai pasižiūrėti į reguliaciją. Bus kalbama apie bendrų pirkimų paskatinimą ir lygiai taip pat, ką U. von der Leyen labai aiškiai išsakė ir Miuncheno saugumo konferencijoje, turime galvoti apie tai, kaip pačioje Europoje kurti darbo vietas gynybos pramonėje.

E. Cickevičiaus nuotr.

– Jau kelerius metus vis girdime apie ES strateginės autonomijos,  kartu ir bloko pajėgų kūrimą – tradiciškai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vis keldavo tokias idėjas, dabar gana aiškiai panašias žinutes transliuoja ir Lenkijos atstovai. Atrodo, kad su galimais pokyčiais JAV tai taps neišvengiama. Kaip tai vertina EK vadovybė? Vykstant karui Ukrainoje visuomenė mato, kad ES pati geba pasigaminti tiek ginkluotės, kiek Kyjivas sunaudoja per kelis mėnesius, lustų gamyba irgi stringa – blokas labai priklausomas nuo Vašingtono. Kaip ES sekasi stiprinti realius savo gynybos pramonės ir strateginius pajėgumus?

– Strateginė autonomija iš tikrųjų yra tapusi nauja paradigma, į kurią naujai pasižiūrėjome nuo praėjusių metų Versalio Europos Vadovų Tarybos susitikimo. Strateginę autonomiją matome daugelyje sričių. Pradėkime nuo energetikos – visa Europa skausmingai pajuto priklausomybę nuo iš agresorės tiekiamų energijos išteklių. Kalbėkime apie ekonomiką, nes, jeigu atliekame žaliąjį persitvarkymą, mums irgi reikia turėti savo pramonės pajėgumų, nesusikurti naujų priklausomybių nuo kitų trečiųjų šalių, susijusių su retaisiais metalais ir kitomis retomis medžiagomis.

Žinoma, kad trečioji strateginės autonomijos dalis yra susijusi su gynybos klausimais ir į juos įeina tas pats gynybos pajėgumų stiprinimas. Europos pajėgumai egzistuoja, ir tai, kad labai stipriai bendradarbiavome su JAV, yra normalu NATO kontekste. Tačiau karas vyksta Europos žemyne ir tiesiog turime adekvačiai didinti savo pajėgumus.

Galima atsiminti ir tokius dalykus, kurių dabar negalėtume įsivaizduoti. Pavyzdžiui, 1997-aisiais moterų krepšinio rinktinė autobusu važiavo į Vengriją dalyvauti Europos čempionate, nes nebuvo pinigų lėktuvui užsakyti.

Dažnai, galvojant apie gynybos pajėgumus, kalbama apie 1 mln. 155 mm sviedinių Ukrainai tiekimą, kad šiek tiek atsiliekame nuo išsikelto tikslo, bet gamybos pajėgumai buvo padidinti ir iki metų pabaigos bus patiekta daugiau nei 1 mln. šaudmenų. Apskritai, Europa galės gaminti gerokai daugiau nei 1 mln. šaudmenų per metus.

– ES susikūrė po Antrojo pasaulinio karo, bet vėliau geopolitiniai lūžiai iš esmės buvo tik pozityvūs, ryškiais pavyzdžiais tikriausiai galima laikyti Berlyno sienos griūtį ar reikšmingą bloko plėtrą. Tačiau tokių negatyvių nuotaikų, kokios vyrauja dabar, seniai nebūta. Kaip bent jau kelių pastarųjų dešimtmečių didžiausias geopolitinis lūžis Europoje – karas Ukrainoje – pakeitė ES sampratą apie savo egzistenciją, ateities trajektoriją?

– Galima pasikliauti visuomenės nuotaikos matavimo, „Eurobarometro“, tyrimais, kurie rodo, kad šiandien yra didelis palaikymas visos ES mastu, jis susijęs su didesniu bloko narių bendru veikimu užsienio reikalų politikoje, matyti, kad visuomenė nori daugiau bendro veikimo gynybos politikoje. Tai tos sritys, kurioms europiečiai anksčiau tokio stipraus poreikio neišreikšdavo. Dabar norima, kad ES sprendimus būtų galima priimti lengviau, kad galbūt ne visur reikia tiek vienbalsiškumo, kiek iki šiol turėdavome. Tas pokytis vyksta jau šiandien.

Pagalvokime, ką jau padarėme gynybos srityje. Iki Rusijos invazijos į Ukrainą niekas turbūt negalėjo pagalvoti, kad Europos taikos priemonę galėjome panaudoti ginklams tiekti ir perduoti trečiajai šaliai, kuri ginasi nuo agresijos, bet mes tai darome ir nuolat plečiame Europos taikos priemonės galimybes. Europoje treniruojame Ukrainos karius ir taip jai padedame. 40 tūkst. karių yra gana didelis skaičius, bet turime galvoti, ką galime dar padaryti.

E. Cickevičiaus nuotr.

– ES susitarė dėl tryliktojo sankcijų Rusijai paketo. Politikos stebėtojai sutinka, kad su kiekvienu nauju paketu lieka vis mažiau galios daryti įtaką Maskvos karo mašinai. Kokių realių svertų dar turi ES? Kokia apčiuopiama parama šiuo metu yra reikalingiausia Ukrainai ir teikiama iš ES pusės?

– Nauji sankcijų paketai yra svarbus dalykas, bet turime pagalvoti ir apie tai, kaip kuo labiau įgyvendinti jau priimtas sankcijas. Dažnai sankcijų įgyvendinimas tam tikra prasme yra lenktynės su laiku, nes natūralu, kad sankcijas stengiamasi apeiti, dėl to turime būti greiti, ryžtingai veikti, stengdamiesi, kad kuo greičiau tokius dalykus užkardytume.

Ką dar galime padaryti Ukrainos labui? Vasario 1 d. priimtas vienbalsis susitarimas dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai suteikia labai svarbų nuspėjamumą, kiek šalis gaus lėšų, o ne kiekvieną sykį pasikartojantį laukimą ir svarstymą, kaip Europai pavyks susitarti.

Dar labai svarbu judėti į priekį dėl areštuotų Rusijos lėšų. Pirmasis žingsnis buvo padarytas, kai iš tų lėšų uždirbami pinigai yra atskiriami, ir kalbame ne apie tokius jau mažus pinigus – 3 mlrd. eurų per metus. Toliau bus kiti žingsniai.

– Kaip reikėtų vertinti pažangą, kalbant apie būsimą ES plėtrą ir konkrečiai EK rekomendacijas pradėti stojimo derybas su Ukraina? Kokioje fazėje šis procesas yra dabar?

– Ukraina rodo stebėtiną gebėjimą daryti reformas net ir sudėtingomis sąlygomis, vykstant karui. Jau pavyko padaryti tam tikrų sprendimų, kurių vargu ar kas tikėjosi iki 2022-ųjų vasario. Kandidatės statuso suteikimas, net ir vertinant bet kokioje kitoje istorinėje perspektyvoje, buvo labai greitas. Dėl tos priežasties, man atrodo, Ukrainos europinė ateitis yra labai aiški.

Tačiau žinoma, kad narystei reikia pasirengti tiek stojančioje valstybėje, tiek ES. Didėjant valstybių skaičiui, reikia įvertinti, kiek tai keis mūsų pačių įvairias politikas. Tuos dalykus pradedame daryti jau šiemet ir lygiai taip pat pradedame rengti derybų gaires deryboms dėl stojimo su Ukraina. Tai irgi bus daroma artimiausiu laiku.

EK antradienį pranešė netenkinanti šio Lietuvos prašymo.

„Šiame etape Europos Komisija pateikė Lietuvai preliminarias neigiamas išvadas dėl šio prašymo (...). Lietuva turi per vieną mėnesį pateikti savo pastabas. Komisija priims galutinį sprendimą dėl šio prašymo, atsižvelgdama į Lietuvos pastabas. Tai dvišalė Europos Komisijos ir atitinkamos valstybės narės procedūra“, – BNS perduotame komentare sakė M. Vaščega.

Lietuva siekė, kad skurdą ir pajamų nelygybę mažinančius gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų įstatymų pakeitimų priėmimas, numatant jų taikymą ne anksčiau kaip nuo 2024 metų, būtų nukeltas nuo 2022 metų ketvirtojo ketvirčio į 2025 metų pirmąjį ketvirtį.

Teisės aktų pakeitimų dėl mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų atsisakymą ir akcizų, aplinkosauginių mokesčių bei turto mokesčių pakeitimų priėmimą prašyta perkelti nuo 2023 metų pirmojo ketvirčio iju 2025 metų pirmąjį ketvirtį. Tokį pakeitimą taip pat prašytą taikyti ir Užimtumo tarnybos skaitmeninei transformacijai.

EK nurodė, kad priežastys, kuriomis grindžiamas Lietuvos prašymas pakeisti šių tikslų įgyvendinimo terminus, yra nepagrįstos, tačiau konkrečiai šių priežasčių neįvardijo.

Lietuvos RRF plane numatyta mokesčių reforma siekiama panaikinti tam tikras mokesčių išimtis bei specialius mokestinius režimus, o taip pat padaryti mokesčių sistemą labiau skatinnčia ekonomikos augimą ir sumažinti pajamų nelygybę bei skurdą.

Vyriausybė su mokesčių reforma susijusius įstatymų pakeitimus Seimui pateikė birželį, tačiau po ginčų valdančioji koalicija sutarė priėmimo neforsuoti. Praėjusią savaitę įstrigo ir įstatymo dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo priėmimas.

Jeigu Vyriausybės prašymas EK dėl mokestinių tikslų būtų patenkintas, tai reikštų, jog reformą tvirtinti turėtų naujos kadencijos Seimas.

Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak Mariaus Vaščegos, gali būti priimti per kelis mėnesius.

„Vis tik čia ganėtinai greitos reakcijos reikalaujantis dalykas. Skubiosios intervencijos pasiūlymai yra savaičių klausimas, kad jie būtų pateikti. O išsamesnei elektros rinkos peržiūrai turbūt reikėtų pasilikti daugiau laiko analizei, kad būtų pateikti rimti sprendimai“, – BNS sakė M. Vaščega.

„(Reforma – BNS) gal labiau tikėtina (...) ne savaičių, gal kelių mėnesių klausimas“, – pridūrė jis.

EK atstovas nesiėmė vertinti, ar pasiūlymus Komisija pateiks dar iki kitą penktadienį Briuselyje vyksiančios neeilinės Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų tarybos. Kokie konkretūs pasiūlymai gali būti susiję su vadinamąja skubia intervencija, M. Vaščega taip pat neatskleidė.

„Noras yra atsakyti į tai, kas vyksta elektros ir dujų rinkoje – tiekimo sutrikimus ir dideles kainas. Kol kas aš dar jums nesiimu pasakyti, kokios tiksliai bus sudedamosios dalys“, – teigė Komijos atstovybės Lietuvoje vadovas.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį Slovėnijoje teigė, jog Bendrijos institucijos rengia skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą.

Pasak M. Vaščegos, siekiant suvaldyti išaugusias elektros kainas, darbas Bendrijos institucijoje vyktų dviem kryptimis.

„Pirmiausia, kad būtų skubi intervencija siekiant palengvinti situaciją energetikos sektoriuje, – kiek tai susiję ir su tiekimo sutrikimais, ir su dujų, ir elektros kainomis. Antras dalykas, kuris yra ne mažiau svarbus, – išsamesnė elektros rinkos modelio peržiūra“, – teigė M. Vaščega.  

Pasak jo, peržiūrint elektros rinkos modelį, būtina įvertinti didesnio jos efektyvumo, kurį komplikuoja dujų kaina, galimybes. 

„Jeigu mes kalbame apie ilgalaikį elektros rinkos modelį, kad šiame elektros rinkos modelyje, kainos nustatyme nemaža kainos dedamoji yra dujų kaina. Kaip žinia, dujų kaina šiandien yra V. Putino manipuliacijų rezultatas. Būtent todėl mes turime šioje situacijoje įsivertinti, kiek mūsų elektros rinka, kurioje kaina priklauso ir nuo manipuliatyvios dujų kainos, atitinka gerai veikiančios rinkos požymius, ir paieškoti bendrų sprendimų“, – teigė M. Vaščega.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris (Karlas Nehameris) sekmadienį paragino Europos Sąjungą atsieti elektros energijos ir gamtinių dujų kainas, kad jos toliau nedidėtų dėl karo Ukrainoje padarinių.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas pirmadienį LRT teigė, jog elektros kainą Europos biržose lemia dujų kaina, o įgyvendinus Austrijos kanclerio pasiūlymą elektra taptų pigesnė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį taip pat paragino ES atsieti elektros ir dujų kainas, siekiant sustabdyti smarkų jų augimą. Jis teigė antradienį Kopenhagoje tai aptaręs su EK pirmininke U. von der Leyen ir kitų Baltijos jūros šalių atstovais.

Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį teigė, jog elektros ir gamtinių dujų kainų atskyrimas sugriautų prekybos elektra sistemą, todėl būtini kompleksiniai sprendimai.

Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kilo iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo.

Vakarai kaltina Rusiją sąmoningai naudojant energetinius išteklius kaip geopolitinį ginklą, siekiant mažinti jų kantrybę remiant Ukrainą.

„Patikslinama, kaip reikia tikrinti prekes, kurios važiuoja geležinkeliu, kaip reikia tikrinti, kad tai netaptų sankcijų apėjimu ir ką galima padaryti, jeigu mes matome tokius sankcijų apėjimus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Marius Vaščega.

Pasak jo, patikslinimo prireikė, nes iki šiol nebuvo tiksliai išaiškintas tranzitinių prekių gabenimas geležinkeliu.

„Čia nėra kažkokios nuolaidos padarytos, tai yra peržiūrėjimas tų šešių priimtų sankcijų paketų, kurie jau buvo patvirtinti. Mes nekalbame apie naujų sankcijų sukūrimą, tai yra tų pačių priimtų sankcijų taikymo išaiškinimas. Tai yra šiek tiek skirtingas reglamentavimas penktajame pakete. Eina kalba apie pervežimus keliais, ten yra labai aiškus režimas įtvirtintas dėl situacijos su Kaliningradu, tokio gi dalyko nėra su geležinkeliu. Būtent dėl to buvo pateiktas toks išaiškinimas“, – kalbėjo diplomatas.

Pasak Komisijos atstovybės vadovo, gairės detaliai nurodo, kaip tikrinti tranzitines prekes – lyginti jų kiekį su pastarųjų trejų metų pervežimais, o pastebėjus neatitikimus palikta galimybė tranzitą stabdyti.

„Iš esmės situacija nesikeičia: kaip draudžiama vežti keliais, taip ir draudžiama, kaip buvo labai stipriai kontroliuojama, kas vežama geležinkeliais, ir toliau tai vyksta, net yra žymiai detaliau paaiškinta, kaip ta kontrolė turi būti vykdoma ir su kuo turi būti lyginami srautai, įvardinta, kad per trejus paskutinius metus srautai turi būti lyginami, įvertinti, ar dabartiniai srautai juos atitinka, ar nėra neįprastų prekybinių tendencijų, kurios leistų galvoti apie sankcijų apėjimą, pažeidimus, numatyta, ką valstybė narė gali daryti, jeigu tokius dalykus mato, yra galimybė tranzitą stabdyti, sulaikyti prekes“, – sakė M. Vaščega.

Jis teigė nesutinkantis su kai kurių ekonomistų ir vežėjų pastebėjimais, kad į Kaliningradą pastaruoju metu buvo vežami didesni prekių kiekiai nei reikia eksklavui, o jų perteklių sritis eksportavo per jūrų uostą, todėl EK išaiškinimas palieka tokią pat galimybę.

„Aš taip nemanyčiau, nes yra įvairiausių svarstymų, kokie kiekiai važiuodavo, yra ir pasvarstymų, kad tie kiekiai buvo mažesni ir ypač paskutiniu metu. Tai aš manau, kad reikia labai aiškiai įsivertinti, kokie kiekiai važiavo per tuos trejus metus, kas yra normalūs kiekiai“, – sakė M. Vaščega.

Komisijos atstovas taip pat paneigė dalies politologų nuomonę, kad šis išaiškinimas prilygsta Lietuvos kapituliacijai.

„Atsirado aiškumas, dialogo ir diskusijos pasekoje ir kažkokios kapituliacijos šioje vietoje nematau“, – sakė jis.

Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, birželio viduryje įsigaliojus ES paskelbtoms sankcijoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos ir EK atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Maskvos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui ir kitiems juodiesiems metalams.

Pagal atnaujintas gaires, Lietuva ir kitos ES šalys narės turės tikrinti, ar tranzito kiekiai išlieka pastarųjų trejų metų kiekių ribose, taip siekiant užtikrinti, jog į Kaliningradą vežamos sankcionuotos prekės atitiktų realią paklausą vietoje ir nebūtų eksportuojamos į Bendrijos šalis.

Valstybės narės taip pat turės stebėti, ar nėra neįprastų prekių srautų ar prekybos tendencijų, kurios galėtų padėti sankcijų apėjimui.

Nepaisant atnaujintų gairių, toliau išlieka draudžiamas karinių ar dvigubo naudojimo sankcionuojamų prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo pasirinkto transportavimo būdo.

Atnaujinti sankcionuojamų prekių Kaliningrado tranzitą anksčiau viešai ragino Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Rusijos agresija Ukrainoje aiškiai parodė, kad energetikoje labai svarbus yra saugumo dėmuo, kad energetika yra gyvybiškai svarbi nepriklausomybės užtikrinimo sąlyga. Atsirado būtinas poreikis kiek įmanoma greičiau atsiriboti nuo rusiškų energijos šaltinių. EK operatyviai pateikė labai aiškų planą, kuris panaikintų priklausomybę nuo Rusijos energetikos“, – pabrėžė M.Vaščega.

– Kokiomis priemonėmis numatyta pasiekti plane numatytus tikslus?  – „Kauno diena“ paklausė EK atstovybės Lietuvoje vadovo.

– Jei iki šiol energetikoje siekėme Žaliojo kurso tikslų ir daug šioje srityje nuveikėme, dabar įsitikinome, kad Žaliojo kurso tikslai reikalingi dar ir tam, kad užsitikrintume savo energetinę nepriklausomybę.

Būtina suprasti, kad, siekiant strateginių tikslų, reikia kiek įmanoma greičiau ne tik sumažinti, bet ir panaikinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir rusiškų dujų. Galvoje reikia turėti dar vieną svarbų dėmenį – Rusijai taikomas sankcijas, ypatingai jūros keliais gabenamai naftai. Turime surasti alternatyvius naftos tiekimo šaltinius ir kiek įmanoma labiau skatinti atsinaujinančios energijos plėtrą.

Kalbant apie dujas, situacija ta pati – būtina turėti kiek įmanoma daugiau įvežimo kanalų, t.y. suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų. Tą privalumą gali išnaudoti priėjimą prie jūros turinčios valstybės, tačiau ne visos jį turi. Tokioje situacijoje kuo greičiau turime rasti priemonių, kuo pakeisti 155 mlrd. kub. m dujų: toks yra metinis rusiškų dujų importas į ES. Manome, didžiąją dalį užduoties galima įvykdyti dar iki šių metų pabaigos: panaudojant jau esamus SDG terminalus, taip pat alternatyvius tiekimo kanalus. Kai kuriais atvejais prireiks papildomo laiko, pavyzdžiui, statant naujus terminalus. Be to, bus sudarytos sąlygos savanorišku pagrindu bendrai pirkti dujas. Komisija apsvarstys galimybę sukurti bendro pirkimo mechanizmą. Juo naudojantis bus galima derėtis ir sudaryti sutartis dėl dujų pirkimo dalyvaujančių valstybių narių vardu. Komisija taip pat apsvarstys teisėkūros priemones, kuriomis būtų reikalaujama, kad valstybės narės ilgainiui diversifikuotų dujų tiekimą.

– Akivaizdu, kad energetikos rinkos transformacijos uždaviniai yra epochos masto. ES su tokiais iššūkiais ekonomikoje dar nebuvo susidūrusi.

– Esame optimistiškai nusiteikę ta prasme, kad visi ES turi tą pačią nuostatą ir yra ganėtinai daug vienybės. Niekas nenori šioje geopolitinėje situacijoje likti priklausomas nuo rusiškų energijos išteklių. Aišku, užduotis tikrai nelengva, nes energijos rinka keičiama iš esmės. Efektyvaus energijos naudojimo srityje buvome nustatę labai aukštus energijos efektyvumo tikslus, kurie jau tada buvo ambicingi, bet dabar tos ambicijos turime pridėti. Viskas, ką pateikėme plane, yra suskaičiuota, pagrįsta ir, tikimės, tai bus įmanoma pasiekti.

– Kokie iššūkiai laukia Lietuvos, įgyvendinant tą strategiją, kokius namų darbus reikės padaryti?

– Lietuva energetinio atsiribojimo nuo Rusijos planą pradėjo vykdyti gerokai anksčiau: turi SDG terminalą, kurį statant reikšmingai prisidėjo EK, taip pat turi puikias naftos importo galimybes per Būtingę. Energijos tiekimo saugumo prasme Lietuva atrodo neblogai. Neseniai buvo atidaryta dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuri sukuria dujų tiekimo saugumo zoną Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Taigi, galima sakyti, kad esame gana saugūs.

Kitas labai reikalingas žingsnis saugumo įtvirtinimo kryptimi yra susijęs su atsinaujinančių energijos išteklių kūrimu, įsisavinimu. Tik tuomet būsime visiškai nepriklausomi, kai galėsime naudotis energijos šaltiniais, kurių nereikia importuoti. Visų pirma, tai saulė ir vėjas. Žinau, Lietuvos užmojai šioje srityje yra ambicingi, ypač saulė energetikos srityje, ir yra nuostata padaryti dar daugiau. Noriu pabrėžti, kad įgyvendinti šios srities projektus labai padeda EK. Būtent EK yra numačiusi, kaip palengvinti ir paspartinti terminus, per kuriuos galima gauti vėjo jėgainių, didelių saulės energetikos parkų statybos leidimus. Numatyti ir nauji finansavimo šaltiniai. Kitas prioritetinis žingsnis yra susijęs su Lietuvos elektros tinklo sinchronizavimu su Vakarų Europos elektros tinklu.

– Ar Lietuva pasirengusi statyti didžiulius atsinaujinančios energijos parkus?

– Kad būtų galima supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimą, kiekviena šalis iš karto turėtų nustatyti vietas, kuriose iš esmės negali kilti aplinkos problemų. Būtent tokiose vietose bus galimybė gauti supaprastintus leidimus, kad kuo greičiau galėtų pradėti veikti atsinaujinančios energijos parkai. Šiandien tokių zonų dar neturime, bet kai jų atsiras, atsinaujinančiosios energijos plėtra įgaus naują pagreitį. Tai yra ir namų darbas Lietuvai.

– Galima suprasti, kad tokie planai atveria naujų galimybių ir verslui.

– Atsiveria naujų galimybių atsinaujinančių energijos išteklių instaliuotojams, saulės baterijų ir kitos įrangos gamintojams. Jau ir pastaraisiais metais vyksta sparti šio verslo sektoriaus plėtra, bet artimiausioje ateityje tos plėtros neabejotinai bus dar daugiau.

– Strategijoje atkreipimas dėmesys į biometano svarbą. Kaip, jūsų duomenimis, Lietuvoje įsisavinama ši energijos rūšis?

– Tai sritis, kurioje kiekviena ES valstybė narė gali nuveikti daugiau. Žemės ūkyje, gyvulininkystės fermose esančius energijos šaltinius, visą tą žaliavą reikia panaudoti kuo efektyviau. Lietuva, kaip pakankamai stipraus žemės ūkio šalis, tokių galimybių tikrai turi. Kaip žinome, biometano išgavimo technologija nėra kažkokia naujiena. Biometano panaudojimas bus svarbus dėmuo transformuojant energetikos sektorių.

Tikimės, kad įgyvendinant strategiją kainos stabilizuosis ir pasieks kiekvienam iš mūsų įprastą lygmenį.

– Kokie iššūkiai laukia Lietuvos pereinant prie visai netaršių transporto priemonių?

– Transportas yra viena iš sričių, kurioje pažanga Žaliojo kurso link Lietuvoje lėčiausia. Siekiant paspartinti, reikia efektyvesnės elektros infrastruktūros tinklo plėtros, kad elektra varomų automobilių įkrovimas nebūtų problema. Tam yra numatyta ES parama. Buvo sukurtas vadinamasis Atsigavimo ir ekonomikos stabilumo užtikrinimo fondas ir jame yra suplanuotos labai aiškios priemonės įkrovimo stotelėms ir kitai infrastruktūrai įrengti.

– Energetinės nepriklausomybės įgyvendinimo plane kalbama apie trumpalaikius elgsenos pokyčius, dėl kurių naftos paklausa galėtų sumažėti. ES narės raginamos pradėti namų ūkių ir pramonės objektų informavimo kompaniją. Kokie yra elgsenos pokyčiai, kokia motyvacija, kad jų atsirastų?

– Įžengėme į laikotarpį, kuris energetikos srityje yra labai nenuspėjamas, todėl svarbu panaudoti kiekvieną savo arsenale turimą energijos taupymo priemonę, kad energijos paklausa būtų maksimaliai mažinama, ypač pereinamuoju energetikos sektoriaus transformacijos laikotarpiu, kai dar pageidaujamu pajėgumu neveikia atsinaujinantys energijos šaltiniai. Elgsenos pokyčiai yra prasmingi ypač dabar, kai labai brangsta kuras, elektra. Atrodo, labai nedidelės pastangos, jei veikiama kartu, gali duoti gana įspūdingų rezultatų. Pavyzdžiui, jei visoje ES dviem laipsniais sumažintumėme šildymo temperatūrą, tai poveikis būtų labai didelis – būtų sutaupyta tiek dujų, kiek jų per visus metus tiekiama dujotiekiu „Nord Stream“. Tai parodo kasdienio taupymo svarbą ir pokyčius, kuriuos gali lemti ne tik globalios strategijos, bet ir kasdienė elgsena. Gali atrodyti, kad kasdieniai elgsenos pokyčiai yra nekomfortiški, bet turime neužmiršti, kad gyvename neeiliniais laikais ir kad kiekvienas galime prisidėti prie energetikos rinkų stabilumo.

– Kažkada teko girdėti įdomų pavyzdį apie kasdienės elgsenos naudą: jei visas pasaulis atsisakytų elektrinių durų skambučių, galima būtų uždaryti kelis atominių elektrinių reaktorius.

– Apie tai nesu girdėjęs ir nesu tikras dėl skaičiavimo, bet tai yra geras pavyzdys. Reikia pagalvoti apie šildymą: gyvenantys šiaurinėje Europos dalyje turėtų stengtis šiek tiek pamažinti šildymą, o gyvenantys pietinėje Europoje turėtų pagalvoti, iki kokios temperatūros galima sumažinti patalpų vėsinimą. Energijos taupymas yra greičiausias ir pigiausias būdas įveikti dabartinę energetikos krizę ir sumažinti sąskaitas. Valstybės narės taip pat raginamos taikyti fiskalines priemones energijos taupymui skatinti, pavyzdžiui, sumažinti PVM tarifus efektyvaus energijos vartojimo šildymo sistemoms, pastatų izoliacijai, prietaisams ir gaminiams.

–  Ar skatinimas taupyti energiją gali tapti nauju daugiabučių renovacijos impulsu?

– Noriu pabrėžti, kad strategijoje taupymui skiriama labai didelė reikšmė. Tačiau kalbame ne tik apie trumpalaikius elgsenos pokyčius. Dar daugiau naudos atneš kitos priemonės – minėta daugiabučių renovacija ir visi aukštesni energijos taupymo tikslai.

– Kaip globalią strategiją pajus kiekvienas atskiras šeimos ūkis?

– Tikimės, kad įgyvendinant strategiją kainos stabilizuosis ir pasieks kiekvienam iš mūsų įprastą lygmenį.

„ES padarė daug, kad padėtų Ukrainai kovoti už savo laisvę ir demokratines vertybes. Tačiau to nepakanka“, – Prezidentūros pranešime sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Ukrainai būtina suteikti ES kandidatės statusą, taip pat teikti visokeriopą paramą, įskaitant reikalingą gynybai, reikalauti, kad Rusijos kariai pasitrauktų iš užgrobtų branduolinių jėgainių, o už branduolinę saugą atsakingos tarptautinės organizacijos užtikrintų jų saugumą.

„Taip pat privalome toliau griežtinti individualias ir sektorines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, jas plečiant į visus sektorius bei suspenduojant šių šalių veiklą visose tarptautinėse organizacijose“, – teigė jis.

Prezidentas su M. Vaščega taip pat aptarė ES šalių gynybinių pajėgumų didinimą, energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimo ir ES ekonomikos atsparumo didinimo būdus bei priemones.

Susitikime dėmesys skirtas Europos Komisijos 2022 metų veiklos programos prioritetams: Europos žaliajam kursui, skaitmeninei darbotvarkei, ES piliečių ekonominės gerovės didinimui, ES šalių saugumui, įskaitant energetinį saugumą, bei europinio gyvenimo būdo ir demokratijos skatinimui.

Europos komisija yra Europos sąjungos vykdomoji institucija, inicijuojanti bei prižiūrinti Europos teisės aktus ir jų įgyvendinimą. Europos komisijos atstovybės yra tarsi ES akys, ausys ir balsas šalyse narėse.

Kaune M.Vaščega lankėsi dėl humanitarinės pagalbos žmonėms, bėgantiems iš karo siaubiamos Ukrainos. Tuo pačiu tai buvo puiki proga iš pirmų lūpų išgirsti atsakymus į daugeliui rūpimus klausimus: kodėl Ukraina vis dar nėra ES nare ir kada ja gali tapti? Koks likimas laukia Europoje areštuotų Rusijos oligarchų turtų? Kiek realu, kad Europa sukurs savo kariuomenę? Koks pagalbos planas Ukrainai, kurią reikės atstatyti po karo? Ir, bene svarbiausias, – kada Europa nustos finansuoti Rusijos diktatorių „naftos doleriais“?

Beje, atsakymas į šį klausimą labai konkretus: jau šiais metais Europos Sąjunga planuoja iš Rusijos naftos, dujų ir anglių pirkti dviem trečdaliais mažiau, nei iki šiol. Palyginimui, 2020 metais, pasak leidinio „Politico“, ES už naftą ir dujas Rusijai sumokėjo 64 mlrd. dolerių, kas praktiškai prilygsta jos metiniam kariniam biudžetui arba 40 tūkstančių tankų.

„Dabartinės situacijos akivaizdoje Europos Komisija jau dabar ruošia priemones, kurios mažintų Europos priklausomybę nuo dujų, ateinančių iš Rusijos. Jau kitą savaitę nusimato priemonių rinkinys, kuris bus pateiktas“, – BNS sakė šią savaitę naujas pareigas pradėjęs eiti M. Vaščega.

Pasak jo, trumpuoju laikotarpiu bendrija sieks užtikrinti dujų tiekimą, diversifikuojant jų šaltinius. Ilgainiui priklausomybę bus siekiama mažinti vystant atsinaujinančią energiją.

Komisija jau kurį laiką svarstė, kaip sumažinti šį sezoną ypač išaugusias dujų kainas Europoje, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą nukreipė Briuselio dėmesį į siekį apskritai mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.

Karas Ukrainoje rodo „dviejų pasaulių susidūrimą“, sakė M. Vaščega, vėliau pridūręs, jog Rusijos agresijos akivaizdoje Europos Sąjunga (ES) ir Ukraina tampa dar artimesnės.

„Priešakyje mūsų laukia dar ilgas kelias, tačiau aš neabejoju, kad žmonės, kurie taip gina Europos vertybes, priklauso Europos šeimai“, – sakė jis.

Pasak M. Vaščegos, prasidėjęs karas paspartins ES diskusijas apie glaudesnius ryšius gynybos klausimais.

– Europos Sąjunga uždraudė Rusijos valstybinius kanalus „Sputnik“ ir „Russia Today“, taip pat atjungė septynis Rusijos bankus nuo SWIFT. Prieš kelis metus turbūt nebūtume galėję to įsivaizduoti. Ką tai sako apie Bendriją?

– Aš manau, kad Bendrija per kelias dienas išgyveno suvokimo transformaciją. Vakar (pokalbis vyko trečiadienį – BNS) Europos Komisijos pirmininkė, kalbėdama Europos Parlamente, aiškiai įvardijo, kad tai yra toks dviejų pasaulių susidūrimas: teisės viršenybės ir ginklo viršenybės susidūrimas, demokratijos ir autokratijos susidūrimas, taisyklėmis pagrįstos tvarkos ir plikos agresijos susidūrimas. Tai nėra vien tik apie Ukrainą, kuriai mes norime labai padėti, bet ir apie tarptautinės sistemos ateitį.

Tai toks greitas suvokimas ir didžiulė vienybė Europoje, kurią mes matome tiek iš žmonių protestų prie Rusijos ambasadų visų ES narių sostinėse, bet taip pat ir komisijos ir visos ES atsake, kurį pateikėme Rusijai.

– Kalbate apie susidūrimą. Kas bus, jeigu Europa pralaimės šitą kovą?

– Na, Europa pasiryžusi padaryti viską, kad mes galėtumėme toliau gyventi demokratijoje, džiaugtis laisve ir kad kitos valstybės, pasirinkusios tokį kelią, galėtų džiaugtis šiais dalykais. Dėl tos priežasties iš tiesų Rusijos agresija Ukrainoje susilaukė tokios visiškai aiškios ir greitos Europos Sąjungos reakcijos, pasmerkimo. Taip pat susilaukė sankcijų – tikrai įvairiapusiškų, greitų, tokių, kokių dar visai neseniai negalėtume įsivaizduoti.

Jūs pats paminėjote bankų atjungimą nuo SWIFT, sudarėme didžiulį sąrašą sankcionuojamų žmonių – jame yra ir Putinas, ir jam artimiausi finansuotojai. Mes taip pat uždarėme oro erdvę Rusijai, įvedėme sankcijas svarbiausioms ir pažangiausioms technologijoms. Na, ir galiausiai ES panaudos Europos taikos priemonę – 500 mln. eurų, iš kurių 450 mln. eurų pirmą kartą bus skirti gynybinės ginkluotės įsigijimui ir paskyrimui besiginančiai šaliai.

– Europos Komisijos pirmininkė prieš kelias dienas pavadino Ukrainą „viena iš mūsų“ ir pasakė, kad „norime jūsų Europos Sąjungoje“. Kaip turėtume suprasti šitą žinutę?

Lietuviai, kaip žinia, labai gerai pažįsta Ukrainą, jaučia Ukrainą, žino jos istoriją, jie labai gerai supranta jos pasirinktą kelią.

– Ukraina visada buvo labai artima ES partnerė, jos reformų pastangos buvo remiamos visokeriopai jau daugelį metų ir Ukraina turi didžiausią ir išsamiausią Laisvosios prekybos sutartį su ES. Šiandien tokios agresijos akivaizdoje ES ir Ukraina tampa dar artimesnės. Priešakyje mūsų laukia dar ilgas kelias, tačiau aš neabejoju, kad žmonės, kurie taip gina Europos vertybes, priklauso Europos šeimai.

– Ar tą dalį „norime jūsų Europos Sąjungoje“ turėtume suprasti kaip Komisijos pirmininkės paramą Ukrainos narystei ES netrukus?

Na, Europos Komisijos pirmininkė pasakė tai, ką ji pasakė, aš šioje vietoje kažko papildomo negaliu pridėti. Tai, kad žmonės, taip drąsiai ginantys Europos vertybes, priklauso Europos šeimai, tai faktas.

– Ar karas Ukrainoje gali sukelti ekonominę krizę Europoje?

– Be jokios abejonės, karas Ukrainoje ir sankcijų paskelbimas Rusijai gali turėti ir turės kainą ES ir jos ekonomikai. Tačiau aš manau, jog šiuo atveju visi supranta, kad laisvė ir demokratija yra svarbiau. Kita vertus, ES jau išeidinėjo ir COVID-19 sukeltų ekonominių sunkumų ir ekonominė situacija buvo ganėtinai stabili, ekonominis augimas tikrai neblogas. Dėl šių priežasčių aš manau, kad mes esame pakankamai stabilioje ekonominėje situacijoje šiandien.

– Vakarai dar prieš Rusijos invaziją perspėdami Kremlių sakė, jog įsiveržimo atveju pavers Rusiją pasaulio atskalūne. Kaip jums atrodo, ar jiems pavyko?

– Priimtos priemonės Rusijos atžvilgiu turi savo akivaizdžias pasekmes, kurias jau matome Rusijos ekonomikoje. Tačiau norėčiau pabrėžti kitą aspektą, susijusį su diplomatiniu darbu, kad kuo daugiau valstybių pasmerktų Rusiją ir prisidėtų prie sankcijų. Šiandien kaip tik vyks balsavimas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dėl rezoliucijos, smerkiančios Rusijos agresiją, ir mes siekiame, kad jis parodytų pasaulio vieningumą palaikant Ukrainą.

(Trečiadienį vakare vykusiame balsavime už rezoliuciją pasisakė 141 šalis, prieš buvo penkios, įskaitant Rusiją, dar 35 susilaikė – BNS).

– Šis karas ir jį supusios įtampos dar kartą parodė didelę ES šalių priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių. Ar Europos Komisija turi šiame kontekste ką pasiūlyti šalims narėms, kad ta priklausomybė būtų sumažinta?

– Europos žaliojo kurso viena pagrindinių idėjų ir buvo mažinti apskritai savo priklausomybes nuo kitų šalių tiek energetikos, tiek kitose srityse. Atsinaujinanti energetika yra vienas iš būdų priklausomybei sumažinti. Žiedinė ekonomika yra dar vienas būdas, kuris padeda nepriklausyti nuo kitų resursų, esančių už ES ribų.

Dabartinės situacijos akivaizdoje Europos Komisija jau dabar ruošia priemones, kurios mažintų Europos priklausomybę nuo dujų, ateinančių iš Rusijos. Jau kitą savaitę nusimato priemonių rinkinys, kuris bus pateiktas. Manau, kad trumpuoju laikotarpiu tai bus tiekimo saugumo užtikrinimas, diversifikuojant šaltinius, iš kur įsigyjame dujas. Vyksta didžiulis darbas su tiekėjais, pavyzdžiui, Norvegija. Na, o ilguoju laikotarpiu, vis tiktai yra atsinaujinančių energijos išteklių sukūrimas.

– Kaip dabartiniame kontekste Briuselyje vertinama Lietuva, turinti SGD terminalą ir einanti į pabaigą su elektros tinklų prijungimu prie Vakarų Europos?

– Tai buvo toliaregiški žingsniai, kurie buvo padaryti jau prieš keletą metų. Bet koks pagreitinimas ir tolimesnis energetinės sistemos nepriklausomumo užtikrinimas, jos sujungimas su Vakarų Europos sistemomis yra būtent tai, ko šiandien labiausiai reikia.

– Europoje ne pirmus metus diskutuojama apie Europos kariuomenę. Ar karas Ukrainoje paspartins šias diskusijas?

– ES veiklos viena iš dimensijų yra gynybos sąjungos sukūrimas. Tam iš tiesų darbai buvo pradėti, Europos Komisijoje yra įkurtas generalinis direktoratas. Aš manau, kad dabartinė situacija pastūmės kuo greičiau vystyti šį Europos Sąjungos aspektą. Europos taikos priemonės Ukrainai paskelbimas yra dar vienas to įrodymas ir postūmis.

– Kokius darbo Lietuvoje tikslus jums iškėlė Europos Komisijos vadovybė?

– Grįžimą į Lietuvą planavau jau nuo gruodžio pabaigos, tikslų buvo įvairiausių, tačiau šiandieninės aplinkybės yra neeilinės ir būtent jos reikalauja susifokusuoti į vieną tikslą – dėti visas pastangas padėti Ukrainai stabdyti Rusijos agresiją, išvengti tolimesnių aukų. Čia atstovybės vaidmuo yra svarbus tuo, kad ji yra tiltas tarp komisijos ir Lietuvos.

Lietuviai, kaip žinia, labai gerai pažįsta Ukrainą, jaučia Ukrainą, žino jos istoriją, jie labai gerai supranta jos pasirinktą kelią ir koks tas demokratijos ir laisvės kelias brangus. Aš stengsiuosi, kad Briuselyje ši Lietuvos pozicija būtų labai aiškiai girdima.

Be abejo, karo sąlygomis labai svarbu dalyvauti ir kovos su dezinformacija kampanijose. Nepaisant to, kad viena dalis naujų sankcijų Rusijai yra susijusi su dezinformacijos kanalų blokavimu, dezinformacija vis dar yra arti mūsų. Atstovybė artimai dalyvauja šioje kovoje prieš dezinformaciją. Apie tolimesnius darbus turbūt reikės kalbėti vėliau.

– Atstovybę pavadinote tiltu tarp Europos Komisijos ir Lietuvos. Pati atstovybė savo pranešime apie jūsų darbo pradžią paskelbė dar kitaip – kad ji yra „akys, ausys ir balsas“ valstybėje narėje. Tai kur Europos Komisijos dėmesio bus sutelkta daugiausiai, stebint tai, kas vyksta Lietuvoje?

Priimtos priemonės Rusijos atžvilgiu turi savo akivaizdžias pasekmes, kurias jau matome Rusijos ekonomikoje.

– Vis tiktai situacija kardinaliai pasikeitė per savaitę ir tas dėmesys išliks daugiausiai į Ukrainą, į Rusijos agresiją. Be jokios abejonės, bus svarbūs energetikos klausimai, ekonominiai klausimai. Kreipsime dėmesį į ES finansavimo Lietuvoje panaudojimą ir panašius dalykus.

– Europos Sąjunga parengė kovos su ekonomine prievarta mechanizmą, kuris, kaip tikisi Lietuva, padės Bendrijai atsakyti į Kinijos spaudimą šalies verslui dėl gilėjančių valstybės ryšių su Taivanu. Kokioje stadijoje jis yra dabar?

– ES pirmininkaujanti Prancūzija teikia didelį prioritetą, kad šis mechanizmas būtų patvirtintas kiek įmanoma greičiau. Mes tikimės, kad jos pirmininkavimo metu jis bus patvirtintas.

Kas yra labai svarbu, Europos Komisija inicijavo bylą Pasaulio Prekybos Organizacijoje (PPO), kurioje iškėlė klausimus dėl Kinijos elgesio šioje situacijoje, dėl prekybos taisyklių pažeidimo. Europos Komisija visiškai palaiko Lietuvą šiame ginče.

– Kalbant tiek apie kovos su prievarta mechanizmo taikymą, tiek apie ginčą PPO, dalis ekspertų sako, jog iššūkis kils įrodyti, kad už ekonominius ribojimus Lietuvai atsakinga yra pati Kinijos Vyriausybė. Ji pati neigia tai daranti ir sako, jog tai savarankiški verslo pasirinkimai neturėti reikalų su Lietuva. Kokių įrodymų turi Europos Komisija, jog yra priešingai?

– Europos Komisija pateikė patį skundą PPO, jame buvo pateikta ir visa medžiaga. Į didesnes detales, kol ginčas neišnagrinėtas, nenorėčiau eiti.

– Kita tema – kaip Europos Komisija vertina Lietuvos pareigūnų taktiką apgręžti neteisėtus migrantus prie sienos su Baltarusija?

– Aš manau, kad Europos Komisija iš principo palaiko ir palaikė Lietuvą šios hibridinės migracijos krizės akivaizdoje, suteikė Lietuvai ir finansavimą, ir politinį palaikymą, sutelkė diplomatines priemones, kokias galėjo, kad ta krizė būtų sustabdyta. Šiai dienai situacija yra pakankamai stabili ar bent stabilesnė. Be jokios abejonės, stebėsime, kaip ji vystysis ateityje.

– Paklausiu kitaip – kai prieš porą mėnesių Lietuvoje viešėjo vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, ji sakė, kad atstūmimai negali būti legalizuoti. Ji tai padarė ES diskusijų dėl naujų migracijos taisyklių kontekste. Ar Europos Komisija turi savo pasiūlymų, kaip tokiose situacijose, su kuria susidūrė Lietuva, reikėtų elgtis?

– Europos Komisija visai neseniai paskelbė priemones, kuriomis laikinai pakeitė teisinį režimą, susijusį su migrantų atvykimu būtent hibridinės atakos akivaizdoje. Tos teisinės priemonės numato eilę išimčių, susijusių su tuo, jog pati situacija yra išskirtinė. Europos Komisija stengiasi padėti valstybėms narėms susitvarkyti su šia krize ir tikimės, jog tam pavykus bus galima sustabdyti tas laikinas priemones.

– Ačiū už pokalbį.