Lenkijos bankų asociacijos eksperto Mariuszo Zygierewicziaus (Marjušo Zygerevičiaus) teigimu, mokestis Lietuvoje turėtų neigiamos įtakos konkurencijai bankų rinkoje, šaliai būtų sunku pritraukti naujų užsienio bankų.

„Atsakymas labai lengvas – aš netikiu, kad nauji bankai bus pasiruošę ateiti. Jei pelningumas yra mažesnis, tai yra negatyvas potencialiems investuotojams“, – Lietuvos bankų asociacijos organizuotoje spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Zygierewiczius.

„Galime pasakyti atvirai – per paskutinius keletą metų Lenkijoje nebuvo įkurtas nė vienas naujas bankas, nei tarptautinis, nei vietinis. Mes tik stebėjome didesnę konsolidaciją ir sumažėjusį investuotojų skaičių“, – pridūrė ekspertas.

M. Zygierewiczius taip pat nurodė, kad įvedus mokestį nustojo augti Lenkijos bankų turtas, iš sektoriaus pradėjo trauktis užsienio kapitalas.

Anot jo, 2016 metais Lenkijoje įvestas bankų turto apmokestinimas sumažino šio sektoriaus konkurencingumą ir susilpnino mažiausius rinkos žaidėjus. Tuo metu didžiųjų šalies bankų padėtis, pasak eksperto, yra geresnė, nes jie gali labiau apriboti savo išlaidas.

„Prieš įvedant mokestį, mes Lenkijoje turėjome 38 bankus, dabar turime tik 31 (...). Įvedus mokestį didieji bankai dar labiau sustiprėjo, mažieji susilpnėjo. Mes turėjome labai konkurencingą bankų rinką, dabar turime aštuonių didelių bankų grupę, kuri uždirba didžiausius pelnus“, – pabrėžė M. Zygierewiczius.

„Didžiųjų bankų ekonominė situacija yra geresnė, jie gali padengti ir drastiškiau riboti savo išlaidas“, – sakė Lenkijos ekonomistas.

Jo teigimu, įvedus bankų mokestį, Lenkijos gyventojams tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač būstui ir verslui. Paskolų marža, 2015 metais buvusi 2,24 proc., 2017-aisiais išaugo iki 2,68 procento.

„Bankų sektorius Lenkijoje niekada neprieštaravo mokesčio įvedimui. Bet mes sakome, kad mokesčio struktūra yra blogiausia, kokią galima pasirinkti. Mes radome labai mažai pavyzdžių, kur yra apmokestinami aktyvai“, – kalbėjo Lenkijos ekspertas.

Be Lenkijos, panašus mokestis taip pat galioja Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

R. Karbauskis: bankų mokestį svarsto ir Švedija

Tuo metu Seimo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad panašų mokestį svarsto ir Švedija. Anot jo, tai šaliai leistų padidinti gynybai skiriamas išlaidas nuo 1 iki 1,5 proc. BVP.

„Ten bankai negrasina, kad mokestį perkels ant šeimų, paėmusių būsto paskolas, pečių“, – pranešime sakė R. Karbauskis.

„O kodėl mes Lietuvoje turėtume gėdytis vieną kartą garsiai pasakyti, kad klestintys stambūs prekybos centrai ir Lietuvoje veikiantys bankai turi solidarizuotis su visuomene ir, parodydami socialinį jautrumą, realiai prisidėti prie atskirties mažinimo didinant vaiko pinigus keliant pensijas, kultūros ar švietimo darbuotojų atlyginimus?“, – klausė „valstiečių“ lyderis.

Švedija nori nuo 2022 metų padidinti išlaidas gynybai, papildomų biudžeto pajamų surinkdama bankų sąskaita, tačiau Švedijos bankų asociacija kritikuoja siūlymą ir teigia, jog bankai ir taip moka didelius mokesčius.

Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė svarstyti valdančiųjų siūlymą apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų bankų, kredito unijų bei kitų paskolų bendrovių turtą.

Lietuvos bankų asociacija teigia, kad mokestis gali prieštarauti Konstitucijai, be to, jis esą gyventojams pabrangintų bankų paslaugas.