„Popiežius akivaizdžiai labai susirūpinęs dėl šimtų tūkstančių nužudytų ir sužeistų žmonių bei nekaltų civilių gyvybių“, – po audiencijos JAV kariniame lėktuve žurnalistams sakė M. Milley.

„Jam labai įdomu išgirsti mano požiūrį į karo padėtį, jo statusą ir Ukrainoje įvykusią žmogiškąją tragediją“, – sakė jis.

M. Milley ne kartą atliko pagrindinį vaidmenį pastangose suteikti Kyjivui pagalbą, įskaitant karinę įrangą ir mokymus, siekiant atremti praėjusiais metais Rusijos pradėtą karinę invaziją.

JAV, sąjungininkės ir partnerės Ukrainai skyrė milijardus dolerių (eurų) karinei ginkluotei ir organizavo įvairius kovinius mokymus, kad Kyjivo pajėgos galėtų prižiūrėti šią įrangą ir pasirengti ilgai lauktam kontrpuolimui.

Popiežius Pranciškus nuolat ragino siekti taikos Ukrainoje, o kiek anksčiau šiais metais jo taikos pasiuntinys lankėsi Kyjive ir Maskvoje.

M. Milley pažymėjo, kad susitikimo metu jis su popiežiumi taip pat aptarė įvairias temas, įskaitant padėtį Afrikoje.

„Vien buvimas ten ir galimybė pasikalbėti su juo aktualiais klausimais buvo (...) tikra privilegija“, – pridūrė jis.

Jis taip pat įspėjo, kad Kyjivui vargu ar pavyks greitai išstumti Maskvos pajėgas iš šalies.

„Kariniu požiūriu Rusija šio karo nelaimės. Tiesiog ne“, – žurnalistams Pentagone teigė M. Milley.

„Kariniu požiūriu vis dar laikausi nuomonės, kad šiais metais bus labai, labai sunku kariniu būdu išstumti Rusijos pajėgas iš visos, iš kiekvieno colio ... Rusijos okupuotos Ukrainos [teritorijos]“, – pareiškė jis žurnalistams Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį surengtame Ukrainos rėmėjų susitikime.

„Išsakiau neatidėliotinus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius“, – po susitikimo su vienu iš svarbiausių JAV karinės paramos Kyjivui veikėjų per „Telegram“ pranešė V. Zalužnas.

Gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas kalbėjosi su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley (Marku Miliu) ir kad „pokalbio metu... toliau buvo aptariama situacija, susijusi su galimu „nešvarios bombos“ panaudojimu Ukrainoje“.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad Ukraina jau beveik baigė kurti „nešvarią bombą“.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės greitai atmetė Maskvos kaltinimus, o Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame atmetė „akivaizdžiai melagingus“ Rusijos teiginius.

„Jų pažanga yra nuosekli ir ji apgalvota“, – pažymėjo M. Milley, bet įspėjo, kad „vis dar per anksti“ išsamiai vertinti, kaip sekasi Kyjivo pajėgoms.

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad vykdydama kontrpuolimą prieš Maskvos pajėgas atkovojo daugiau kaip 20 miestų ir kaimų šiaurės rytinėje Charkivo srityje, taip pat – teritorijų rytiniame Donbase ir Ukrainos pietuose.

Ukrainiečių „kariniai daliniai prasiveržė 50 km už priešo linijų. Vykdant aktyvias operacijas Charkivo srityje buvo išlaisvinta daugiau kaip 20 gyvenviečių“, sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aukšto rango pareigūnas Oleksijus Hromovas.

JAV karinių oro pajėgų bazėje Ramšteine Vokietijoje ketvirtadienį vyko Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas, surengtas JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino (Loidas Ostinas) kvietimu.

Sekmadienį jis Indonezijoje sakė, kad per šį periodą reikšmingai padaugėjo atvejų, kai Kinijos orlaiviai ir laivai Ramiojo vandenyno regione perima JAV ir jų partnerių lėktuvų ir laivų, taip pat nesaugios sąveikos atvejų.

M. Milley komentaras pasirodė JAV stengiantis aktyviau stiprinti savo santykius su Ramiojo vandenyno regiono šalimis ir taip atsverti Kiniją, bandančią plėsti savo įtaką. JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija laiko Kiniją svarbiausiu ilgalaikiu iššūkiu Amerikos saugumui.

M. Milley kelionės regione metu daugiausiai dėmesio skiriama Kinijos grėsmei. Jis šią savaitę dalyvaus regiono gynybos vadų susitikime Australijoje, kur svarbios temos bus auganti Kinijos karinė galia ir būtinybė išlaikyti laisvą, atvirą ir taikų Ramiojo vandenyno regioną.

JAV kariuomenės pareigūnai taip pat įspėja dėl Kinijos įsiveržimo į Taivaną galimybės ir yra sakę, kad Pekinas nori tam pasirengti iki 2027 metų. Pekinas, kuris laiko salą savo teritorijos dalimi, intensyvina karines provokacijas Taivano atžvilgiu.

JAV ir kitos šalys taip pat nerimauja, kad pagal balandį pasirašytą Pekino saugumo susitarimą su Saliamono Salomis Ramiojo vandenyno pietuose gali atsirasti Kinijos karinio jūrų laivyno bazė. JAV ir Australija pasakė Saliamono Saloms, kad netoleruotų tokio dalyko.

„Tai rajonas, kur Kinija bando savais tikslais plėsti ribas. Tai vėlgi kelia susirūpinimą, nes Kinija to nedaro vien dėl gerų priežasčių, – su juo keliaujantiems reporteriams sakė M. Milley. – Jie ketina plėsti savo įtaką visame regione, o potencialios... pasekmės nebūtinai yra palankios mūsų sąjungininkėms ir partnerėms regione.“

M. Milley, kuris sekmadienį susitiko su Indonezijos nacionalinių gynybos pajėgų vadu generolu Andika Perkasa, sakė, kad regiono šalys, tokios kaip Indonezija, nori JAV karinio įsitraukimo šiame regione.

Anksčiau šiais metais JAV pritarė modernių naikintuvų pardavimui Indonezijai, o pernai gruodį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) Džakartoje pasirašė susitarimų dėl intensyvesnių JAV ir Indonezijos karinių jūrų laivynų pratybų.

Kinija pasmerkė JAV pastangas plėsti savo įtaką regione ir apkaltino Vašingtoną bandymu sukurti „Azijos NATO“.

M. Milley, kalbėdamas Londone prieš apsilankymus NATO siekiančiose įstoti Suomijoje ir Švedijoje, pažymėjo, kad Juodosios jūros laivybos kelius blokuoja minos ir Rusijos karinis laivynas.

Dėl to dešimtys konteinerinių laivų yra užblokuoti Ukrainos uostuose, įskaitant svarbiausią centrą Odesą. Blokada neleidžia pristatyti grūdų atsargų kitoms pasaulio šalims ir sukėlė nuogąstavimus, kad gali kilti visuotinė maisto krizės.

„Norint atverti tuos jūrų kelius, reikėtų labai didelių kurios nors valstybės ar valstybių grupės karinių pastangų“, – sakė M. Milley kartu su juo po Europą keliaujantiems žurnalistams.

„Galimybės visuomet svarstomos... Nenorėčiau nieko atmesti ar primesti, bet norėčiau jums pasakyti, kad tai būtų itin rizikinga karinė operacija, kuri pareikalautų reikšmingų pastangų“, – pridūrė jis.

M. Milley, gegužę pirmąkart nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios pasikalbėjęs telefonu su savo kolega iš Rusijos generolu Valerijumi Gerasimovu, pridūrė, kad bet koks sprendimas dėl blokados būtų „politinis pasirinkimas“.

Per vizitą Londone Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas M. Milley trečiadienį dalyvaus "Penkių akių" (Five Eyes) žvalgybos aljanso, vienijančio JAV, Jungtinę Karalystę, Australiją, Kanadą ir Naująją Zelandiją, susitikime.

Generolas pareiškė, kad savo dalyvavimu siekė „ir toliau užtikrinti mūsų sąjungininkus ir partnerius, kad Jungtinės Valstijos yra čia ir kad mes esame geras draugas, geras sąjungininkas, geras partneris“.

M. Milley kartu su kitais amerikiečių pareigūnais ketvirtadienį taip pat atstovaus Vašingtonui, kai JK keturias dienas švęs karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) viešpatavimo platininį jubiliejų.

Penktadienį jis vyks į Helsinkį derybų su prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) ir gynybos ministru Antti Kaikkonenu (Ančiu Kaikonenu). Ilgą sieną su Rusija turinti Suomija gegužę kartu su Švedija pateikė stojimo į NATO paraišką.

Kitą dieną M. Milley kartu su Švedijos gynybos ministru Peteriu Hultqvistu (Pėteriu Hultkvistu) stebės bendrus šios šalies ir Vakarų aljanso jūrų pajėgų manevrus.

Be to, generolui suteiks audienciją švedų karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustavas).

Paskutiniame kelionės etape M. Milley vyks į Prancūziją, kur dalyvaus keliose išsilaipinimo Normandijoje per Antrąją pasaulinį karą minėjimo ceremonijose. Vėliau JAV kariuomenės vadas vyks į birželio 8-ąją rengiamą NATO narių štabų vadų susitikimą, skirtą karui Ukrainoje aptarti.

Tai buvo pirmoji jų diskusija nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį, pranešė Pentagonas.

Jungtinių štabų viršininkų komiteto pirmininkas M. Milley ir Rusijos generalinio štabo viršininkas V. Gerasimovas „aptarė kelis su saugumu susijusius susirūpinimą keliančius klausimus“, sakė JAV Jungtinių štabų atstovas, nepateikęs jokių kitų detalių.

Remiantis Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojamos televizijos „Zvezda“ pranešimu, skambutis įvyko M. Milley prašymu ir jiedu kalbėjo apie padėtį Ukrainoje.

Pastarąjį kartą jiedu kalbėjosi telefonu vasario 11 d., kai Vašingtonas viešai perspėjo apie Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą ir tikėjosi, kad perspėjimai atgrasys Maskvą nuo šių veiksmų. „Nuo tada iki šiandien jie nesikalbėjo", – sakė Jungtinių štabų atstovas spaudai Seanas Riordanas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu gegužės 13 d. surengė pirmąsias nuo karo pradžios diskusijas. Tuomet L. Austinas paragino rusus įgyvendinti „neatidėliotinas paliaubas“. Tačiau Pentagono atstovas vėliau pareiškė, kad skambutis „neišsprendė jokių aštrių problemų ir neprivedė prie tiesioginio pasikeitimo to, ką rusai daro ar ką jie sako“.

Pokalbis telefonu įvyko Vašingtonui didinant ginklų paramą Ukrainai ir Kongresui ketvirtadienį patvirtinus naują 40 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Jungtinių štabų pirmininkas generolas Markas Milley per posėdį Atstovų rūmuose sakė, kad svarbiausios sąjungininkės rytiniame NATO pakraštyje nori priimti nuolatines JAV bazes. „Manau, kad faktinis buvimas visada yra gera atgrasymo priemonė, atitinkanti esamą grėsmę, apskritai kaip bendra taisyklė“, – kalbėjo M. Milley. „Mano patarimas būtų sukurti nuolatines bazes, bet ne nuolat dislokuojant karius. Rotuojant pajėgas nuolatinėse bazėse būtų gautas pastovumo efektas“, – sakė M. Milley.

Jis teigė, kad tai leistų sutaupyti išlaidas, kurių reikia tradicinėms JAV užjūrio bazėms, kur kariai dislokuojami dvejiems ar trejiems metams ir atsiveža šeimas, tam reikia ir daugiau paramos priemonių, pavyzdžiui, mokyklų, sveikatos priežiūros ir prekybos vietų.

M. Milley sakė, kad JAV sąjungininkės Europoje, ypač trys Baltijos šalys, taip pat Lenkija ir Rumunija, „labai labai nori steigti nuolatines bazes“. „Jie jas pastatys ir už jas sumokės“, – sakė jis Atstovų rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetui.

Jungtinės Valstijos šiuo metu turi apie 67 tūkst. tarnybos narių, dislokuotų Europoje, daugiausia Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje. Dauguma jų gyvena bazėse iki trejų metų, su šeimomis, ir bazės yra tarsi nedideli miestai su daugybe bendruomenės paramos priemonių, įskaitant prekybos centrus, kuriuose jie gali nusipirkti įprastų amerikietiškų produktų.