„Tokio sezono iš tiesų dar neteko patirti. Buvo ir nusivylimo ašarų, ir kone muštynių, bet viskas baigėsi idealiai“, – lengviau atsiduso Martynas.

29-erių futbolininkas „Kauno Žalgirio“ marškinėlius vilkėjo jau ketvirtą sezoną ir šiemet šalia dviejų paeiliui iškovotų A lygos bronzos medalių savo kolekciją papuošė sidabru. Pirmąjį klubo istorijoje Lietuvos vicečempionų titulą kauniečiai išplėšė paskutinę pirmenybių dieną.

A lygos sidabro medalių likimas labiau priklausė ne nuo jų, o nuo Kauno rajono „Hegelmann“ futbolininkų. Tačiau pagrindiniai konkurentai namuose nesugebėjo palaužti Vilniaus „Riterių“, tad žalgiriečiai gavo šansą užkopti į istorinę viršūnę.

Tačiau dar reikėjo patiesti bendravardžius iš Vilniaus – jau anksčiau A lygos auksą užsitikrinusius „Žalgirio“ futbolininkus – ir jų tvirtovėje! Nors mūšio būta atkaklaus, kauniečiai savo tikslą pasiekė – šventė pergalę 3:2 ir su 63 taškais vienu aplenkė trečią likusį „Panevėžį“ ir dviem – kaimynus iš „Hegelmann“ kolektyvo.

Prie visų pasiekimų M. Dapkus prisidėjo itin svariai – buvo neišstumiamas pagrindinės sudėties narys, sužaidė daugiausia minučių iš visų „Kauno Žalgirio“ aikštės žaidėjų ir buvo vienas patikimiausių A lygos gynėjų.

Buvau patyręs skausmingą kojos nykščio traumą, raumenų patempimus, bet uždėdavo tvarstį ir eidavau į kovą. Laikiausi nuostatos: turiu pakentėti ne tik dėl savęs, bet ir dėl komandos rezultato, dėl „Žalgirio“ vardo.

– Kas lėmė permainingą, bet rekordinį Kauno žalgiriečių sezoną? – pradėjome pokalbį su M. Dapkumi.

– Buvo labai sunki sezono pradžia. Treneriui Rokui Garastui niekaip nesisekė surasti pagrindinio vienuoliktuko: vis kažkuris iškrisdavo dėl traumų, nesužaisdavo taip, kaip jis reikalaudavo. Lyg ir atrodydavome neblogai, bet vos suklysdavome – iškart į mūsų vartus krisdavo įvarčiai. Taip išbarstėme daug taškų. Tačiau, kai pavyko susicementuoti, išsigydyti traumas, sulaukėme ir rezultatų – įrodėme, ko esame verti.

– Po pirmo varžybų rato buvote nusiritę beveik į patį A lygos dugną. Ar širdyje dar tikėjotės, kad iš aštuntos vietos galite pakilti iki sidabro medalių?

– Neslėpsiu, buvo labai sunku. Baisiausia, kad negalėjome suprasti nesėkmių priežasties. Buvo ir ašarų, ir apsistumdymų, konfliktų. Visiems teko peržengti tam tikrą ribą. Gal ir gerai, nes emocijos rodė, kad mūsų komandoje nėra abejingų – tokių, kurie po pralaimėjimo pačiuptų sportinį krepšį ir ramiai išvyktų namo ilsėtis. Sunkiai dirbome per treniruotes, daug kalbėjomės, diskutavome ir visi tikėjome, kad kažkada nesėkmės baigsis ir parodysime savo tikrąją jėgą.

– Pamažu prasiskynėte kelią lyderių trejeto link, bet prieš pat finišą Vilniuje netikėtai 0:2 pralaimėjote vidutiniokams „Riteriams“. Tuo metu jūsų konkurentai tolo. Tikriausiai po to mačo viltis apie medalius jau buvote palaidoję?

– Ta nesėkmė sostinėje – labai apmaudi. Buvome geros sportinės formos, kilome į viršų ir staiga kapituliavome. Kažkiek prisidėjo tai, kad iš lauko stadionų įėjome į „Sportimos“ maniežą – neįprastos erdvės, aikštės danga. Tačiau vis tiek turėjome laimėti. Svarbiausia, kad po to mačo nenuleidome rankų. Padėjo tai, kad per sudėtingą sezoną jau buvome užgrūdinti, užsiauginę storą odą. Pasakėme sau: kad ir kas nutiktų, eisime iki galo. Likusius du mačus sužaidėme beveik idealiai.

– Priešpaskutiniame ture – triuškinama pergalė Telšiuose (3:0 įveiktas „Džiugas“), paskui – vizitas į A lygos čempionų tvirtovę. Ar paskutinės akistatos metu stebėjote įvykius kitose aikštėse, nuo kurių priklausė ir jūsų likimas, – galėjote likti išvis be medalių, o stryktelėjote iki pat sidabro?

– Labai sėkmingai pradėjome rungtynes su Vilniaus „Žalgiriu“ (jau 1-ąją min. išsiveržėme į priekį), o vėliau įmušėme dar du kartus. Žinojome, kad pirmiausia turime patys padaryti savo darbą. Kitų rezultatų nestebėjome, bet vaikai, paduodavę kamuolius mūsų vartininkui Deividui Mikelioniui, vis pasakydavo „Hegelmann“ ir „Riterių“ rezultatą. Puse ausies nugirsdavau ir aš. Buvo aišku, kad aplinkybės mums klostosi palankiai. Tiesa, atsilaikyti prieš „Žalgirį“ buvo labai sunku, jie ėmė spausti, įmušė du įvarčius, bet nesugriuvome.

– Šį sezoną pagal sužaistas minutes tapote komandos lyderiu tarp visų aikštės žaidėjų (daugiau rungtyniavo tik vartininkas D.Mikelionis). Kas lėmė geležinį jūsų tvirtumą ir stabilumą?

– O! Nesu nei geležinis, nei plieninis (juokiasi). Tik labai užsispyręs. Vertinu trenerio Roko pasitikėjimą, branginu vietą starto sudėtyje. Todėl stengiausi padaryti viską, ko iš manęs tikimasi. Buvo dienų, kai žaisdavau traumuotas. Buvau patyręs skausmingą kojos nykščio traumą, raumenų patempimus, bet uždėdavo tvarstį ir eidavau į kovą. Laikiausi nuostatos: turiu pakentėti ne tik dėl savęs, bet ir dėl komandos rezultato, dėl „Žalgirio“ vardo.

– Jūsų skiriamasis bruožas aikštėje: kovingumas ir atletiškumas – kojos dvikovoje niekada nepatrauksite. O kokios silpnosios vietos, ką norėtumėte patobulinti?

– Fiziniam pasiruošimui skiriu daug dėmesio, nes nesu techniškiausias žaidėjas. Tad tenka kompensuoti atletiškumu, kovingumu. A lygoje šių savybių visiškai pakanka, bet jei lygintume su aukščiausio lygio gynėjais, turbūt turėčiau pagerinti kamuolio valdymo techniką, galbūt aktyviau dalyvauti atakose. Atstovaujant Lietuvos rinktinei teko susidurti su Londono „Arsenal“ klubo futbolininku Granitu Xhaka, jo tėvynainiu Xherdanu Shaqiri, Londono „Chelsea“ klubui ir Italijos rinktinei atstovaujančiu saugu Jorginho. Po akistatų su tokiais meistrais supranti, kad reikia dar labai daug tobulėti. Jie viską daro greičiau, tvirčiau stoja į dvikovas, tiksliau užsiima pozicijas aikštėje. Kita vertus, kad ir kaip gerai žaistum gynyboje, sirgaliai visada labiau vertins tuos, kurie muša įvarčius ar atiduoda rezultatyvius perdavimus. O juk kartais geras „padkatas“ gali nulemti tris taškus tavo komandai.

– Pastaraisiais metais nuolat vilkėjote ir Lietuvos rinktinės marškinėlius. Kodėl šiemet jūsų nebuvo nei lapkritį vykusiame Baltijos taurės turnyre, nei anksčiau žaistuose oficialiuose Tautų lygos mačuose?

– Nežinau, niekas man nepaaiškino. Gal ir neprivalėjo, bet treneris (Reinholdas Breu) su manimi nė karto nesikalbėjo. Nemėgstu verkšlenti ar skųstis, bet smalsu sužinoti, ko man trūksta iki rinktinės, ką konkrečiai reikia patobulinti, kad vėl būčiau kandidatų sąraše. Galbūt rinktinės trenerio patarimai parodytų kryptį ir motyvuotų daugiau dirbti. Jeigu atvirai – komunikacijos pasigendu.

– Aukščiausio lygio rinktinės, iki kurių lietuviams labai toli, šiuo metu rungtyniauja pasaulio čempionate Katare. Kurią nacionalinę komandą palaikote?

– Vienos mėgiamos neturiu, visada sergu už silpnesnes, iš anksto nurašytas ekipas. O geriausią įspūdį kol kas palieka favoritai – prancūzai, brazilai, anglai.

– Vos spėjote atšvęsti sezono laimėjimus, o jau atsidūrėte Tailande. Kas jus ten nunešė?

– Galima sakyti, kad tai mūsų su žmona medaus mėnuo. Rugpjūtį, kai susituokėme, vyko intensyvus sezonas, todėl su Grėte nusprendėme į povestuvinę kelionę leistis po sezono. Juo labiau, kad turiu atsidėkoti žmonai už palaikymą sunkaus sezono metu. Tailande poilsiaujame aktyviai, vaikštinėjame po džiungles, kopiame į kalnus. Apie futbolą stengiuosi negalvoti.

– Artėja didžiosios metų šventės. Kaip jas paminėsite?

– Kalėdas sutiksime Kaune, jaukiame artimųjų rate. Dovanos? Aš dovanosiu, bet pats jų gauti nesitikiu. Brangiausias dovanas šiemet jau gavau – žmoną ir sidabro medalį.

– Ko sau palinkėtumėte 2023-iaisiais?

– Kad niekada nepristigčiau užsispyrimo. Kad ir kokia sunki situacija būtų, reikia nenuleisti rankų ir judėti į priekį. O tuomet ir nutinka patys gražiausi dalykai.

Kiek anksčiau sutartis su klubu taip pat pratęsė Deividas Mikelionis, Gratas Sirgėdas, Linas Pilibaitis ir Karolis Šilkaitis.

Į Kauno komandą 28-erių futbolininkas atvyko 2019-aisiais ir „Kauno Žalgirio“ klube pradės jau ketvirtą sezoną. Per trejus metus gynėjo ir saugo pozicijose rungtyniaujantis M.Dapkus A lygoje sužaidė 76 rungtynes, per kurias įmušė tris įvarčius ir atliko du rezultatyvius perdavimus.

Būtent 2021-ųjų sezone Lietuvos rinktinės narys pelnė visus tris savo įvarčius ir buvo vienas daugiausiai laiko aikštėje praleidžiančių žalgiriečių.

„Kauno Žalgirio“ organizacija jau ne pirmus metus demonstruoja stabilumą ir norą augti, o trenerių štabas čia yra vienas geriausių lygoje. Šie kriterijai palengvino mano apsisprendimą, kodėl noriu ir turiu likti vietoje, kurioje jaučiuosi laimingas bei motyvuotas būti geresniu ir prisidėti prie komandos užsibrėžtų tikslų“, – Žalgiris.lt sakė M.Dapkus.

2021-aisiais iš Tauragės kilęs futbolininkas buvo nuolat kviečiamas į nacionalinę Lietuvos vyrų futbolo rinktinę ir joje per metus sužaidė aštuonis susitikimus, iš kurių net septynis pradėjo startinėje sudėtyje.

Roko Garasto auklėtiniai penktadienį 18 valandą Marijampolėje išmėgins jėgas laipteliu žemiau praėjusiais metais finišavusiu Gargždų klubu, kuriame šiemet bus ir pažįstamų veidų.

Nuomos pagrindais „Bangos“ klube rungtyniauja žalgirietis Benas Anisas, o sutartį su klubu taip pat yra pasirašęs ir pernai žaliai baltus marškinėlius vilkėjęs Simonas Urbys.

Rungtynių išvakarėse A lygos bronzos medalininkai treniruotę surengė būtent Marijampolės futbolo manieže, kuriame šiemet ir bus pakelta naujojo sezono uždanga. Rungtynes nuo 18 valandos tiesiogiai stebėti bus galima TV6 kanalu.

Prieš pirmąsias oficialias sezono rungtynes savo mintis oficialiai klubo svetainei išdėstė trečią sezoną klube pradedantis gynėjas Martynas Dapkus. Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės narys apžvelgė komandos pasiruošimą, rezultatus kontrolinėse rungtynėse ir būsimus varžovus penktadienio dvikovoje.

„Nors ir žaidėme su tais pačiais varžovais, kurie ruošiasi dalyvauti A lygoje, negalime skųstis. Turėjome puikias sąlygas gerinti savo fizinį pasiruošimą bei žaidimą. Viskas praėjo puikiai, didelė padėka trenerių štabui, kuris net ir tokiomis aplinkybėmis paruošė planus organizuotai ir profesionaliai. Sezonui tikrai jaučiamės pasiruošę, įdėjome daug darbo per visą pasirengimo laikotarpį, todėl didelė pagarba komandai už tai. Su nekantrumu laukiame pirmųjų rungtynių“, – Žalgiris.lt teigė M.Dapkus.

- Kontrolinių rungtynių rezultatų būta įvairių, dalis sirgalių buvo sunerimę. Ką galvoji apie tuos pasirodymus?

- Labai smagu, kad sirgaliai į tai reaguoja ir pareiškia savo nuomonę – tas parodo, kad tai svarbu ne tik mūsų komandai, bet ir jiems. Rezultatai nebuvo geri, bet turime suprasti, kad pasiruošime rezultatas nėra svarbiausias dalykas, nes ruošiamės sezonui. Per draugiškas rungtynes buvo ruošiami nauji taktiniai planai, vyko eksperimentavimas sudėtimi, o žaisti teko nuovargio fone, kadangi treniruotės buvo sunkios.

- Pirmoji varžovė Gargždų „Banga“, kurią prieš sezoną kontrolinėje dvikovoje įveikėte net 10:2. Ar pavyks pamiršti tą rezultatą?

- Kaip ir minėjau, draugiškų rungtynių rezultatas nieko neatspindi. „Banga“ bus daug geriau pasiruošusi, todėl turėsime būti maksimaliai susikaupę. „Banga“ turi puikų kolektyvą, yra agresyvi bei gynyboje kompaktiška komanda. Jie jau pernai įrodė, kad gali žaisti prieš bet kurią lygos ekipą.

- Kas yra reikalinga žaidžiant prieš tokią komandą?

- Mums bus reikalingas greitas kamuolio judėjimas, agresyvumas atakoje ir maksimali koncentracija. Turėsime būti labai susikaupę gynyboje, kad  išvengtume jų kontratakų. Ten jie labai pavojingi.

- Pasikeitus tvarkaraščiui teks žaisti sezono atidarymo rungtynes. Ar tai kelia papildomo spaudimo?

- Visų pirma yra smagu, kad sulaukėme naujo sezono ir viskas įvyks. Žinoma, spaudimas ir jaudulys yra, bet tik todėl, kad tai pirmosios sezono rungtynės. Sezoną visi norime pradėti aukšta nata laimėdami tas rungtynes, todėl darysime viską, kad taip ir nutiktų.

Pertraukos metu žalgiriečiai Kaune taip pat sužaidė kontrolines rungtynes su Lietuvos 19-mečių vaikinų rinktine ir jas laimėjo 5:0.

Prieš artėjančią savaitgalio dvikovą pajūryje mintimis su zalgiris.lt dalinosi komandos gynėjas Martynas Dapkus.

„Per rinktinių pertrauką treneriai buvo suplanavę gerą treniruočių ciklą, kurio metu tuo pačiu pavyko ir pailsėti, ir išsigydyti mažas traumas. Taip pat, sužaidėme kontrolines rungtynes ir dar labiau gludinome savo žaidimo struktūrą. Tose rungtynėse pirmus įvarčius įmušėme savo fizinių galimybių dėka, o toliau visas rungtynes kontroliavome labai užtikrintai ir ramiai. Mes mėgavomės žaidimu, o varžovai vargo, tad tas dvi savaites tikrai išnaudojome produktyviai“, – oficialiam klubo puslapiui pasakojo pagal šiame sezone sužaistas minutes tik Jurijui Bušmanui nusileidžiantis gynėjas.

„Kauno Žalgiris“ su „Palanga“ šiemet susitiko tris kartus ir visus tris kartus šventė pergales – 6:1, 3:0 ir 4:0. Vis tik, pasak 26-erių metų M. Dapkaus, negalima atsipalaiduoti ir galvoti, kad rungtynės jau laimėtos.

 „A lygoje tikrai negalima išskirti komandos su kuria yra lengviausia ar palankiausia žaisti. Taip, prieš „Palangą“ tris kartus laimėjome užtikrintai, bet su jais tikrai nėra taip lengva, kaip atrodo. Galbūt su jais mums sėkmingai pavyksta realizuoti susikurtas progas, ko nepadarome prieš kitas komandas. Dabar „Palanga“ pasikeitusi iš pagrindų, turi naują trenerį, daug naujų žaidėjų, todėl priimsime tai kaip naują komandą ir pamiršime apie seną „Palangą“. Negalime atsipalaiduoti“, – tikino du rezultatyvius perdavimus šiame sezone atlikęs futbolininkas.

Šiuo metu žalgiriečiai su 36 taškais žengia trečiojoje turnyro lentelės vietoje ir tašku lenkia rungtynėmis mažiau sužaidusius Vilniaus „Riterius“. Pasak komandos gynėjo, norint išlaikyti turimą poziciją į kiekvienas rungtynes reikia eiti lyg į finalą.

„Kaip ir visada, manau, kad svarbiausia rungtynėse mums yra koncentracija ir grubių klaidų vengimas. Jei pavyksta šie dalykai, dažniausiai rungtynių pabaigoje turime gerą rezultatą. Palangoje būsime susikaupę ir eisime kovoti dėl trijų taškų, nes realiai, dabar norint išlikti trečioje vietoje, kiekvienos rungtynės yra finalas. Su „Riteriais“ turime beveik vienodai taškų, „Panevėžys“ gana stipriai vejasi, todėl klysti negalima ir reikia rinkti kiek įmanoma daugiau taškų“, – užbaigė ir Lietuvos rinktinėje žaidęs M. Dapkus.

Komandos gretas papildė Martynas Dapkus, anksčiau žaidęs Lietuvos nacionalinėje futbolo rinktinėje.

Vidurio saugo pozicijoje rungtyniaujantis 23 metų futbolininkas profesionalo karjerą pradėjo 2012 metais, kai iš Nacionalinės futbolo akademijos persikėlė į Haifos „Maccabi“.

2015 m. M.Dapkus grįžo į Lietuvą, kur apsivilko Kauno „Stumbro“ marškinėlius ir buvo vienas komandos lyderių. A lygoje jis sužaidė 29 rungtynes ir pasižymėjo dviem įvarčiais.

Praėjusį sezoną M.Dapkus žaidė „Trakų“ klube, tačiau su ekipa atsisveikino įpusėjus sezonui. „Trakų“ klube jis per 10 rungtynių įmušė vieną įvartį, vėliau jam kliudė traumos.

„Jaučiuosi puikiai, labai laukiu naujo sezono. Jaučiu, jog pasirinkau teisingai. Priimant „Šilo“ pasiūlymą nebuvo didelių abejonių, tačiau norėjau sužinoti visus pasiūlymus, jų sąlygas. Viską įvertinau ir padariau sau palankiausią pasirinkimą“, – „Šilo“ interneto svetainėje cituojamas M.Dapkus.

Kazlų Rūdos „Šilo“ marškinėlius M.Dapkus vilkės bent vienerius metus. „Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau „Šilą“, yra jų atsidavimas futbolui, taip pat pasiūlytos kontrakto sąlygos. Neslėpsiu, sužavėjo ir mažo miestelio gyventojų gausus lankomumas rungtynėse, žinojimas, jog žmonės labai myli futbolą.

Artėjančiame sezone linkiu tiek sau, tiek visai komandai išvengti traumų, nes tai yra pagrindinis dalykas, stabdantis tikrąjį komandos pajėgumą“, – mintimis dalinosi ekipos naujokas, sužaidęs vieną mačą Lietuvos rinktinėje 2013 metais.

Vasario 28 d. vykusių rungtynių metu Lietuvos antidopingo agentūra atliko atsitiktinai atrinktų futbolininkų dopingo kontrolės testą.

Gavus testo rezultatus Lietuvos antidopingo agentūra informavo, jog dviejų atrinktų žaidėjų - A. Vitkausko ir M. Dapkaus - paimtų mėginių rezultatai teigiami. Futbolininkų organizme rasta meldonio (meldonium) medžiagos, kuri įtraukta į draudžiamąjį sąrašą.

Vadovaujantis Antidopingo kodeksu ir Antidopingo taisyklių 7.7 punktu, šie sportininkai nuo balandžio mėn. 15 d. buvo laikinai suspenduoti iki kito LFF DK posėdžio - tol, kol buvo atliekamas tyrimas.

Tyrimo metu buvo apklausti minėti žaidėjai, klubų medicinos personalas, konsultuojamasi su Lietuvos antidopingo agentūros specialistais.

Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) balandžio 13 d. paskelbtose rekomendacijose dėl meldonio traktavimo nurodoma, jog ši medžiaga įtraukta į draudžiamųjų sąrašą nuo sausio 1 d., tačiau nėra žinomas tikslus laikas, per kurį šį medžiaga pasišalina iš organizmo. Todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes, sportininkai gali būti nelaikomi pažeidėjais, jei preparatai su šia medžiaga buvo vartojami iki sausio 1 d., o atlikus dopingo testą iki kovo 1 d. mėginyje rastas meldonio kiekis neviršija tam tikro dydžio.

Įvertinęs pateiktus žaidėjų bei klubų atstovų paaiškinimus, pateiktus medicininius dokumentus bei remdamasis minėta WADA rekomendacija, LFF Drausmės komitetas nenustatė futbolininkų kaltės dėl antidopingo taisyklių pažeidimo. Todėl nuo balandžio 19 d. laikino suspendavimo sankcija panaikinta.

Pasak LFF prezidento Edvino Eimonto, dopingas pasaulio sporto kontekste yra ypač reikšminga problema, todėl šiuos pavojus LFF vertina atvirai bei adekvačiai.

„Skiriame atitinkamą dėmesį prevencijos bei švietimo klausimams ir glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos antidopingo agentūra. Prieš šių metų sezoną agentūros atstovai su savo veikla ir dopingo taisyklėmis supažindino tiek aukščiausios, tiek Pirmos lygos klubų personalą, sudarėme sąlygas dopingo kontrolės vykdymui varžybų metu, esame numatę ir kitas priemonės. Tikimės, kad jos prisidės prie bendros kovos su dopingo vartojimu, o sąžiningiems sportininkams ir klubams tokie atvejai taps gera pamoka bei įspėjimu, kuris padės ateityje išvengti galimų nesusipratimų“, - sakė E. Eimontas.

Italijoje treniruočių stovykloje naujajam sezonui besiruošiantys šalies vicečempionai Trakų „Trakų“ futbolininkai naująjį sezoną pradės savo gretose turėdami gynėją Arūną Klimavičių ir atraminį saugą Martyną Dapkų.

Pirmasis į Lietuvą grįžta po ilgų klajonių po užsienio klubus, antrasis – praėjusį sezoną atstovavo Kauno „Stumbrui“.

„Nebebuvo prasmės laukti. Jie abu vos per pora draugiškų rungtynių įrodė, jog yra verti vilkėti „Trakų“ marškinėlius. Arūno koziriai – patyrimas ir universalumas. Žiūrint iš mūsų pusės, radome tinkamą pakaitalą jo brolio Lino netekčiai. Martynas turi nemažai panašumų į Roką Stanulevičių, kuris išvyko į Izraelį. Mums reikėjo dar vieno atraminio saugo, dėl to su juo ir sukirtome rankomis“, – klubo pranešime cituojamas „Trakų“ sporto direktorius Virmantas Lemežis, pažadėjęs, kad tai ne paskutiniai komandos naujokai.

A. Klimavičius per savo karjerą kartą su Panevėžio „Ekranu“ yra tapęs šalies čempionu, M. Dapkus – A lygoje žaidė vos vieną sezoną ir jame su „Stumbru“ liko septintas.

„Pasirinkimas paprastas. Visada smagu atstovauti komandai, kuri šalyje kovoja dėl aukščiausių apdovanojimų. Be to, turi iškovojusi kelialapį į UEFA Europos lygą. Per tas kelias savaites turėjau galimybę įsitikinti, jog patekau į puikų kolektyvą, su kuriuo galime nuveikti šį tą įdomaus. Tokį tikslą ir keliu – įsitvirtinti starto sudėtyje bei parodyti dar geresnius rezultatus nei pernai“, – savo pasirinkimą dėstė M. Dapkus.

Tiek jam, tiek A. Klimavičiui anksčiau yra tekusi garbė vilkėti ir nacionalinės rinktinės marškinėlius. A. Klimavičius tai darė keturiasdešimt vieną kartą, M. Dapkus – sykį.

Martynas Dapkus – nauja ir labai svarbi Kauno „Stumbro” komandos dalis, į A lygos debiutantų gretas atvykęs iš Haifos „Maccabi” klubo. Jis – pirmasis šio sezono rubrikos „FC STUMBRAS iš arčiau” pašnekovas.

Apie karjeros pradžią: „Mano karjera prasidėjo Tauragės sporto mokykloje. Treniruotes pradėjau lankyti būdamas aštuonerių, vos pradėjęs eiti į antrąją klasę. Pirmasis mano treneris – Andrius Bendikas. Futbolą pasirinkau, nes mano dėdė buvo futbolininkas, todėl ir aš nusprendžiau eiti šiuo keliu. Tuo metu man jis buvo autoritetas, pavyzdys, į kurį lygiuodavausi. Bėgant laikui, futbolas įaugo į mane ir dabar be jo neįsivaizduoju nei vienos dienos.”

Apie palaikomus klubus: „Lietuvoje šį sezoną nepalaikysiu nei vieno klubo, nes visi nuo šiol yra mūsų FC „Stumbro” konkurentai. Užsienyje sergu už „Liverpool” ir Madrido „Real” komandas”.

Apie palaikomas rinktines Europos ir Pasaulio čempionatuose: „Tiek Pasaulio, tiek Europos čempionatuose be Lietuvos, palaikau Belgijos ir Vokietijos nacionalines rinktines”.

Apie savo futbolininko idealą: „Konkretaus futbolininko idealo neturiu, tačiau turiu keletą žaidėjų,  kuriuos stebiu ir stengiuosi iš jų mokytis žaidimo subtilybių. Keli iš jų būtų: Toni Kroosas, Jordan Hendersonas ir Xabi Alonso”.

Apie įsimintiniausias karjeros varžybas: „Vienos iš įsimintiniausių varžybų – debiutas už „Maccabi” Haifa komandą, kuomet buvau 18-metis. Žaidėme derbį prieš „Hapoel” Haifa, o stadionas buvo pilnas – apie 15 tūkst. žiūrovų. Prisimenu, kad labai jaudinausi, bet jausmas nepakartojamas. Taip pat, dar galėčiau išskirti ir debiutą Lietuvos nacionalinėje vyrų rinktinėje varžybose prieš Albaniją”.

Apie priežastis, kodėl pasirinko 21-ąjį marškinėlių numerį: „Tiesiog šis numeris man labiau patinka nei kiti , 21-as yra mano numeris. Jau seniai žaidžiu šiuo numeriu pažymėtais marškinėliais: Izraelyje, jaunimo rinktinėse, o dabar ir atstovaudamas „Stumbro” komandą”.

Apie domėjimąsi kitomis sporto šakomis: „Įdomios visos sporto šakos, kai kurias esu ir pats išmėginęs, bet išskirtinio susidomėjimo neturiu”.

Apie laisvalaikio pomėgius: „Turimą laisvą laiką mėgstu leisti su savo panele, taip pat artimų draugų kompanijoje, lankantis kine, valgant skanų maistą, stebint įdomias futbolo varžybas, keliaujant”.

Apie tai, kaip į jį kreipiasi komandos draugai: „Pravardės neturiu, į mane visi kreipiasi pavarde – Dapkus”.

Apie ritualus/įpročius prieš varžybas: „Varžybų dieną labiausiai nemėgstu kažkur vėluoti ir skubėti. Šiaip kažkokių ritualų ar įpročių neturiu,  svarbu gerai pasiruošti varžyboms, išeiti ir sužaisti. Manau, jog jei prieš išeidamas į aikštę tris kartus pašokinėsi ant kojos ar dar ką padarysi, nuo to geriau varžybų nesužaisi”.

Kodėl paskutinį kartą atsisakėte bendrauti su futbolo.tv atstovais į kamerą? (klausia P. Jakelis): „Esu kuklus :)”.

Kiek suvalgai bandelių, pyragų, šokoladų per dieną? (klausia L. Kochanauskas): „Mažiau už tave :)”

Kur sutiksi šv. Velykas? (klausia L. Lidakevičius): „Sutiksime pas tave Vilniuje”.

Koks tavo kūno masės indeksas? (klausia K. Upstas): „Mano KMI: 23,7″.

Jeigu reikėtų išsirinkti komandos draugą, kuris atstovautų „Stumbrą” muštynėse, kuris būtų patikimiausias variantas? (klausia J. Zalepūga): „Bet kuris komandos narys”.

Ar kas nors komandoje žaidžia „FIFA Ultimate team”? (klausia Azza Add): „Nežaidžia”.

Ką galėtum papasakoti apie Luką Kochanauską kaip futbolininką ir asmenybę? (klausia Grib Voina): „Kaip futbolininkas Lukas yra labai geras, techniškas ir rodantis vis geresnę sportinę formą. Kaip asmenybė – turintis tvirtą charakterį, kovingas ir draugiškas”.

Su kuo tau asocijuojasi žodis „Aliaska”? (klausia R. Vėževičius): „Žodis „Aliaska” asocijuojasi su tavimi, Rūta, Totčiu ir „šalciu”. P.S. norėčiau pakartoti”.

Koks tavo, kaip futbolininko, kredo? (klausia V. Rinkevičius): „Stengtis iš savęs išspausti maksimumą, siekti tik aukščiausių tikslų ir niekada nenuleisti rankų”.