Leidinio žiniomis, tarp sulaikytųjų – buvusi prezidento administracijos dokumentacijos valdybos vadovė Susana Martinegro. Teisėjas Federicas Villena taip pat leido suimti kelis buvusius Federalinės žvalgybos agentūros (AFI) agentus.

Pagal kaltinimo versiją, buvę AFI agentai sekė politikus, tarp jų – buvusią prezidentę ir dabartinę viceprezidentę Cristiną Fernández de Kirchner. Buvusiems žinybos vadovams Gustavui Arribasui ir Silviai  Majdalani kaltinimai šioje byloje nepateikti.

Argentinos teismai šiuo metu nagrinėja dar kelias galimo neteisėto politikų, žurnalistų ir verslininkų sekimo bylas. Anksčiau AFI laikinoji vadovė Cristina Caamaño pateikė kaltinimus šnipinėjimu G. Arribasui, S. Majdalani ir M. Macriui.

Jo žiniomis, septyni nusikaltėliai prakirpo skylę tvoroje ir pateko į Mariano Makri namus privačių kotedžų rajone General Pacheco mieste. Piktadariai sumušė valstybės vadovo brolį, o paskui paspruko su pagrobtais daiktais.

Policija jau sulaikė plėšikus. Jie visi – nepilnamečiai. Vienas iš užpuolikų turėjo šaunamąjį ginklą.

„Šiandien, Veteranų ir žuvusiųjų dieną, mes stovime čia, kad prisimintume šimtus tėvų, brolių, sūnų ir draugų, kuriuos prieš 37 metus iš mūsų atėmė karas“, - sakė M. Macris. Kartu jis kalbėjo: „Reikalavimas dėl Malvinų Salų suverenumo yra teisėtas ir jo niekada nereikia atsisakyti“.

Argentina 1982 metų balandžio 2-ąją pradėjo invaziją į Folklando salas, kurios nuo 1833-iųjų yra administruojamos britų. Valdžioje buvusi Argentinos karinė chunta, istorikų vertinimu, šia invazija norėjo nukreipti dėmesį nuo didėjančių vidaus politinių problemų.

Kai Argentinos pajėgos per 72 dienas trukusį karą patyrė virtinę pralaimėjimų, argentiniečių ir britų vadai pasirašė paliaubų susitarimą. Iš viso per konfliktą žuvo 649 argentiniečiai, 255 britai ir trys salų gyventojai.

2013 metais Argentinos Malvinų Salomis vadinamos salų grupės gyventojai didele dauguma pasisakė už priklausymą Didžiajai Britanijai. M. Macris dabar sakė norįs dialogu ir vadovaujantis tarptautine teise toliau spręsti ginčą dėl Folklando salų.

Ji tai pareiškė antradienį interviu radijo stočiai „La Red“.

„Kaip aš suprantu, jis yra labai toli nuo atsakingų asmenų grandinės“, - sakė teisėja, nagrinėjanti povandeninio laivo žūties bylą. „Manau, kad prezidento kaltė neįmanoma“, - pridūrė ji.

M. Yanez pabrėžė, kad sprendimus, kurie galėjo tapti tragedijos priežastimi, priėmė pirmiausia Argentinos karinės jūrų pajėgos.

Ryšys su povandeniniu laivu „San Juan“, kuriame buvo 44 įgulos nariai, nutrūko praėjusių metų lapkričio 15 d. Lapkričio 30 d. Argentinos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad įgulos gelbėjimo operacija nutraukiama, bet paties laivo bus ieškoma toliau.

Šeštadienio naktį Argentinos kariškiai informavo, kad šalies vyriausybės pasamdyta JAV kompanija „Ocean Infinity“ aptiko povandeninį laivą „San Juan“ 907 metrų gylyje.

Prieš 34 metus pastatytas povandeninis laivas neseniai buvo modernizuotas, o jo „būklė buvo ideali“, M. Macri sakė žurnalistams Argentinos karinių jūrų pajėgų štabe.

„Esu įsipareigojęs tiesai“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad ši tragedija „reikalauja rimto, nuodugnaus tyrimo, suteiksiančio tikrumo dėl to, kas nutiko“.

Argentinos karinis laivynas sulaukė griežtos kritikos dėl savo veiksmų po pirmųjų pranešimų, kad „San Juan“ negrįžo į savo bazę Mar del Platoje numatytu laiku – lapkričio 16-ąją.

Laivynas tik po kelių dienų pripažino, kad „San Juan“ per savo paskutinįjį ryšio seansą lapkričio 15-ąją pranešė apie akumuliatorių gedimą.

Be to, kariškiai tik ketvirtadienį patvirtino, kad laive veikiausiai driokstelėjo galingas sprogimas. Pasak ekspertų, jis galėjo būti susijęs su akumuliatorių gedimu.

„Kol neturime išsamios informacijos, neturime ieškoti kaltųjų ir atsakingųjų. Pirmiausiai turim tiksliai sužinoti, kas ir kodėl įvyko“, – sakė M. Macri.

Penktadienį laivyno pareigūnai užsiminė nebeturintys vilčių rasti gyvų „San Juan“ įgulos narių.

„Turime rasti povandeninį laivą jūros dugne. Teritorija didelė, aplinka – atšiauri, o paieškos – labai sudėtingas“, – sakė laivyno atstovas kapitonas Enrique Balbi (Enrikė Balbis).

Magistrato teisėja Marta Yanez (Marta Janes) jau pradėjo šios nelaimės preliminarų tyrimą. Žurnalistams ji sakė, kad kitaip negu lėktuvuose „povandeniniame laive nėra juodosios dėžės. Visas povandeninis laivas yra juodoji dėžė“, tad jį reikėtų iškelti, siekiant nustatyti avarijos priežastis.

Kariškiai dar nėra oficialiai paskelbę įgulos žuvusia, bet laivyno ekspertai mano, kad sprogimas veikiausiai buvo katastrofinis.

Vieno iš įgulos narių, Damiano Tagliapietros (Damjano Taljapietros), draugė Brenda Salva teigė, kad Mar del Platos karinių jūrų pajėgų bazės viršininkas jai pasakė: „Jie visi žuvo.“

Kariškiai nurodė, kad vienas „San Juan“ įgulos narys išvengė tragedijos, nes paliko laivą pietiniame Ušuajos uoste, kai buvo paskirtas į kitą misiją, ir buvo pakeistas kitu jūreiviu.

Dar vienas 26 metų jūreivis ruošėsi vykti į povandeninį laivą, bet jam buvo leista pasilikti krante ir baigti tvarkyti namo pirkimo dokumentus, rašo dienraštis „Clarin“.

Įgulos artimųjų sielvartas penktadienį virto pykčiu.

„Noriu pasakyti admirolui Marcelo Srurui (Marselui Srurui), kad jis nevertas vadovauti pajėgoms, o prezidentui (Mauricio Macri) – kad jis turi įvesti tvarką“, – piktinosi 38 metų leitenanto Fernando Villarrealo (Fernando Viljarealo) motina Maria Rosa Belcastro (Marija Rosa Belkastro).

Artimieji kėlė klausimų dėl modernizuoto laivo būklės ir karinio laivyno nenoro dalytis informacija nuo paieškų operacijos pradžios.

„San Juan“ buvo pastatytas 1983 metais Vokietijoje, „Thyssen Nordseewerke“ statykloje. 2007–2014 metais jis buvo remontuojamas, ir jo eksploatavimas pratęstas 30 metų.

Kalbėdamas laivyno štabe M. Macri taip pat pagerbė dingusio laivo įgulos narių „patriotizmą, didvyriškumą ir drąsą“.

„Visiems jiems ir jų šeimoms – mano didžiausia pagarba“, – sakė prezidentas.

Kalbėdamas apie dingusią įgulą, jis pareiškė: „Skausmas didelis, bet esame kartu, ir drauge nueisime visą šį kelią.“

Tikėtini atstatydinimai

Argentinos žiniasklaida penktadienį nurodė, kad M. Macri centro dešinioji vyriausybė ruošiasi pašalinti iš pareigų karinių jūrų pajėgų vadą M. Srurą ir keletą kitų aukšto rango karininkų.

Šalyje pasitikėjimas kariuomene menkas: Argentina vis dar gyvai prisimena 1976–1983 metų karinę diktatūrą, per kurią dingo apie 30 tūkst. žmonių.

Mėnuo prieš „San Juan“ tragediją M. Macri vyriausybė buvo apkaltinta dangsčiusi aktyvisto Santiago Maldonado (Santjago Maldonado) nužudymą po saugumo pajėgų įvykdyto jo arešto per protestą dėl vietos indėnų teisių.

„Vyriausybė svarsto pakeisti laivyno vadovybę. Jos nuomone, dėl „ARA San Juan“ dingimo kaltas aplaidumas, ir ji kritikuoja padėties valdymą“, – rašo įtakingas dienraštis „Clarin“.

Vienas laikraštis pranešė, kad laivyno vadovybė tik po penkių dienų informavo Gynybos ministeriją apie akumuliatorių gedimą dyzeliniame-elektriniame povandeniniame laive.

Vis dėlto M. Macri penktadienį reiškė pagarbą laivynui ir visoms šalies ginkluotosioms pajėgoms.

„Nes būtent jiems tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimą šioje šalyje – rūpintis mūsų šalimi, rūpintis mumis visais“, – pabrėžė prezidentas.

Atlanto vandenyno regione, kuriame Branduolinių bandymų uždraudimo organizacijos hidroakustinių stebėjimų sistemos jutikliai užfiksavo povandeninį sprogimą, yra Argentinos pakrantės žemyninio šelfo kraštas, o gylis ten svyruoja nuo 200 metrų iki daugiau kaip trijų kilometrų.

Ekspertai sako, kad povandeninio laivo korpusas nebūtų atlaikęs pasinėrimo į didesnį kaip 600 metrų gylį.

Penktadienį vienas Rusijos okeanografinių tyrimų laivas plaukė į tą regioną prisidėti prie paieškų operacijos, kurioje dalyvauja keliolika šalių.

 Argentinos prezidentas Mauricio Macri (Maurisijus Makris) ketvirtadienį pareiškė, kad nebuvo jokio „piktybinio nepaminėjimo“ jo turto deklaracijoje, kurią jis privalėjo pateikti kaip valstybės pareigūnas, kai nutekintieji „Panamos popieriai“ atskleidė jo ,,ofšorinius" finansinius interesus.

„Negavau jokio mokėjimo eidamas (,,ofšorinių" įmonių) direktoriaus pareigas. Šiandien pristatysiu į teismą ir pateiksiu visą reikalingą informaciją, kad teisėjas įvertintų, ar tai, ką padariau, yra teisinga“, – valstybės vadovas sakė per televiziją.

Konservatyvių pažiūrų prezidento pareiškimas, kad jis nepadarė jokio nusikaltimo, nuskambėjo po to, kai federalinis prokuroras pradėjo tyrimą dėl jo finansų.

„Esu ramus. Aš laikiausi įstatymo. Man nėra ko slėpti, – tikino M.Macri. – Pasiunčiau dokumentus ištirti antikorupciniam biurui. Tačiau rytoj pateiksiu teisingumo sistemai vadinamąją patikimumo deklaraciją. Turėdamas visą tą informaciją teisėjas matys, kad sakiau tiesą. Esu pasiruošęs stoti prieš bet kurį teisėją.“

„Panamos popieriai“ – milijonai dokumentų apie ,,ofšoriniu" įmonių tinklą, nutekinti iš Panamos teisinių paslaugų firmos „Mossack Fonseca“, – atskleidė, kad daug įtakingų politikų, garsenybių ir sporto žvaigždžių turi slaptų finansų.

E.Macri, tapęs Lotynų Amerikoje bręstančio dešiniųjų jėgų atgimimo veidu, buvo įvardytas kaip dviejų ,,ofšorinių" įmonių direktorius – kitaip negu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas arba Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), kurie su šiuo skandalu siejami tik dėl savo artimiausios aplinkos narių įtartinos veiklos.

Argentinos federalinis prokuroras Federico Delgado (Federikas Delgadas) sakė paprašęs teisėjo pareikalauti informacijos iš nacionalinės mokesčių agentūros ir kovos su korupcija biuro, kad nustatytų, ar M.Macri „piktavališkai nepapildė savo prisiektinos (turto) deklaracijos“, kurią privalo pateikti Argentinos viešieji pareigūnai.

M.Macri minimas kaip dviejų ,,ofšorinių" įmonių, iš kurių viena registruota Bahamuose, o kita – Panamoje, direktorių tarybos narys.

Jis tų pareigų nepaminėjo savo finansų deklaracijose, kai tapo Buenos Airių meru 2007 metais arba prezidentu pernai gruodį.

M.Macri, per prezidento rinkimų kampaniją žadėjęs kovoti su korupcija, atėjęs į valdžią ėmėsi virtinės laisvosios rinkos reformų, turinčių panaikinti jo kairiųjų pažiūrų pirmtakų Nestoro ir Cristinos Kirchnerių (Nestoro ir Kristinos Kiršnerių) palikimą.

Argentinos federalinė prokuratūra ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl prezidento Mauricio Macri (Maurisijaus Makrio) finansinių sandorių per dvi ofšorines įmones, kaip atskleidė nutekinti vadinamieji „Panamos popieriai“.

Prokuroras Federico Delgado (Federikas Delgadas) pranešė paprašęs teisėjo pareikalauti informacijos iš nacionalinės mokesčių inspekcijos ir kovos su korupcija valdybos, siekiant nustatyti, ar konservatorius prezidentas „tyčia užpildė ne visą savo (turto) deklaraciją“, kuri yra būtina Argentinos valstybės pareigūnams.

Ką tik lankęsis Kuboje Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį atvyko į Argentiną, kur po keturių dešimtmečių vis dar neužmirštama, kaip Vašingtonas rėmė ano meto diktatūrą.

Savo kelionės pradžioje stovėdamas šalia Kubos komunistinių lyderių raginęs ginti laisvę ir demokratijos vertybes, JAV prezidentas atvyko į kitą Lotynų Amerikos šalį, taip pat turinčią sudėtingą santykių su JAV istoriją.

B.Obama, kuris tikisi pagerinti Jungtinių Valstijų įvaizdį Lotynų Amerikoje, trečiadienio rytą istorinėje prezidentūroje „Casa Rosada“ susitiko su naujuoju Argentinos prezidentu Mauricio Macri (Maurisijumi Makriu), kuris yra laisvosios rinkos šalininkas.

Gatvės buvo uždarytos, B.Obamos kortežui važiuojant į prezidentūrą, kur maždaug 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku buvo numatyta bendra abiejų prezidentų spaudos konferencija.

Kruvini antradienio išpuoliai Briuselyje privertė Argentiną dar labiau sustiprinti savo saugumo pajėgas prieš JAV prezidento vizitą, kuris keliauja su JAV pirmąja dama Michele Obama (Mišele Obama), dviem dukterimis ir uošve.

Saugumo pajėgos buvo sukeltos ant kojų, policijai suėmus į valstybinės radijo stoties pastatą, kuris yra netoli prezidentūros, įsiveržusį žmogų, kuris grasino susprogdinti pastatą, pasakojo stoties darbuotojai. Pastatas buvo evakuotas, apie sužeistuosius pranešimų nėra.

Ši JAV prezidento viešnagė Argentinoje yra pirmoji po 2005 metų. Anuomet George'ą W. Bushą (Džordžą V.Bušą) pasitiko įpykę protestuotojai, kai regiono lyderiai viršūnių susitikime blokavo jo planus sudaryti laisvosios prekybos sutartį.

Gruodžio mėnesį prezidento kadenciją pradėjęs M.Macri siekia pagerinti gana karingus santykius su Vašingtonu ir kitomis užsienio galiūnėmis, kai šaliai vadovavo kairieji jo pirmtakai.

Per B.Obamos vizitą Buenos Airėse turėtų iškilti delikatus JAV paramos Lotynų Amerikos diktatūroms klausimas po to, kai per vizitą Kuboje buvo paliesta opi žmogaus teisių toje salos valstybėje problema.

Ketvirtadienio rytą B.Obama pagerbs „purvinojo karo“, kai Argentinos diktatoriai stengėsi sutriuškinti disidentus, aukas.

Ketvirtadienį bus minimos karinio perversmo, pradėjusio 1976–1983 metais gyvavusią diktatūrą, 40-osios metinės. Išslaptinti dokumentai rodo, kad aukšti JAV pareigūnai palaikė šį perversmą.

Namo B.Obama, jo žmona Michelle (Mišel) ir jųdviejų abi dukros išvyks iš Argentinos ketvirtadienio vakarą.

Pagal perrašytą Vatikano protokolą nuo šiol išsiskyrę katalikiškų šalių lyderiai ir jų sutuoktinės galės atvykti kartu pas popiežių Pranciškų, ketvirtadienį patvirtino šaltiniai Šventajame Soste.

Apie šį pakeitimą viešai pranešta, greičiausiai, nebus, tačiau naujosios taisyklės jau kartą buvo pritaikytos šeštadienį, kai pas Pranciškų atvyko Argentinos prezidentas Mauricio Macri (Maurisijus Makris), kurį atlydėjo jo trečioji sutuoktinė Juliana Awada (Chuliana Avada).

Pagal anksčiau galiojusį protokolą J.Awada būtų turėjusi palaukti atskirame kambaryje ir popiežius ją būtų priėmęs tik po susitikimo su jos sutuoktiniu ir oficialiai su juo nusifotografavęs.

Tokios tvarkos buvo laikomasi remiantis įsitikinimais, kad pontifikas neturėtų akivaizdžiai pritarti santykiams, kurie pagal Bažnyčios mokymą yra laikomi svetimavimu, jeigu pirmoji santuoka nebuvo tinkamai anuliuota.

Nuo 2013 metų, kai buvo išrinktas popiežiumi, Pranciškus bandė atsisakyti šių tradicijų sakydamas, kad išsiskyrę ir dar kartą susituokę tikintieji turėtų turėti galimybę visavertiškai dalyvauti parapijiečių gyvenime.

Šiuo metu išsiskyrusių ir dar kartą susituokusių porų santuokos yra laikomos negaliojančiomis ir tokiems sutuoktiniams draudžiama priimti Komuniją.

Argentinos naujasis prezidentas Mauricio Macri (Maurisijus Makris) savo varžovų buvo paniekinamai vadinamas išlepintu elito atstovu, bet sugebėjo išnaudoti nusivylimą ekonomikos nuosmukiu, kad užbaigtų 12 metų trukusį kairiųjų vadovavimą.

Verslui palankus konservatyvių pažiūrų veikėjas buvo prisaikdintas ketvirtadienį, o jo atėjimas į valdžią žymi dideles permainas Argentinoje po tris kadencijas trukusio kairiosios stovyklos poros – velionio prezidento Nestoro Kirchnerio (Nestoro Kiršnerio) ir jo žmonos Cristinos (Kristinos) – valdymo.

Akinamai besišypsantis 56 metų žilstelėjęs politikas skaisčiai mėlynomis akimis sugebėjo užsitikrinti palaikymą tarp argentiniečių, kuriems įkyrėjo Kirchnerių protekcionistinės priemonės ir konfrontacinė politika.

M.Macri sugebėjo atsikratyti „turčiaus“ įvaizdžio, kuris gali būti pragaištingas politikui Argentinoje, pasižyminčioje audringa klasių konflikto istorija, ir sutelkė plačią šalininkų koaliciją, kartodamas savo mantrą, kad šaliai reikalingi pokyčiai.

Į pagalbą savo užmojams jis sugebėjo pritraukti įvairių politinių jėgų atstovų, tarp jų Kirchnerių peronistų judėjimo narių ir socialdemokratų, taip pat dešiniojo sparno veikėjų.

Tuojau po savo netikėto laimėjimo lapkričio 22 dieną vykusiame antrame prezidento rinkimų rate M.Macri pažadėjo sumažinti apribojimus importui ir atsisakyti fiksuoto valiutos kurso. Tikėtina, kad dėl to Argentinos pesas staigiai nuvertės, tačiau šis žingsnis gali padėti suvaldyti dviženklę infliaciją.

Dukart išsiskyręs keturių vaikų tėvas pirmiausiai išgarsėjo kaip populiariausio Argentinos futbolo klubo „Boca Juniors“ prezidentas.

„Norėjau būti „Boca“ devintasis“ puolėjas, kadaise sakė M.Macri.

Vis dėlto jis paliko klubo valdybą tos komandos sėkmingiausius laikotarpiu, kai jis laimėjo 17 titulų.

Šis faktas buvo parankus tramplinas M.Macri šuoliui į politiką. Nuo 2003 metų jis vadovavo judėjimui „Įsipareigojimas keistis“ (Compromiso para el Cambio), o 2005 metais jis suformavo dešinįjį aljansą „Respublikonų pažadas“ (Propuesta Republicana, PRO).

2007 metais M.Macri buvo išrinktas Buenos Airių meru, o šiemet įkūrė aljansą „Keiskimės“ (Cambiemos), žadėdamas pakeisti politiką, kuri, anot C.Kirchner, turėjo padėti darbininkų klasei, nors verslo lyderiai tikino, kad ji žlugdo ekonomikos augimą.

Privilegijų ir dramų kupinas gyvenimas

M.Macri gimė Tandilo mieste rytiniame agrariniame regione ir mokėsi elitiniame kardinolo Newmano (Niumano) koledže Buenos Airėse.

Jis yra turtingo verslininko sūnus ir anksčiau vadovavo savo šeimos bendrovei.

M.Makri žmona yra manekenė ir madų verslo veikėja Juliana Awada (Chuliana Avada), su kuria naujasis Argentinos lyderis augina trejų metų dukrą. Prezidentas turi dar du vaikus iš ankstesnės santuokos.

Spalį per pirmąjį rinkimų ratą M.Macri nustebino visuomenės apklausų organizatorius, kai tik nedideliu balsų skaičiumi atsiliko nuo Danielio Scioli (Danielio Sjolio) – C.Kirchner pageidauto įpėdinio. Ši sėkmė jam padėjo užsitikrinti palankias pozicijas prieš antrąjį turą.

M.Macri apvažinėjo neturtingiausias šalies provincijas ir fotografavosi glausdamas prie savęs vaikus bei apkabinęs seneles, žadėdamas iš nieko neatimti socialinių garantijų, tačiau suteikti galimybę dirbti.

Sakydamas kalbą po savo prisaikdinimo, naujasis prezidentas pažadėjo „nenuilstamai kovoti už tuos, kurie to labiausiai reikia“, patvirtindamas savo rinkimų kampanijos pažadus.

Tačiau jo gyvenimą yra paženklinusios dramos ir skandalai.

1991 metais M.Macri buvo pagrobtas ir paleistas tik po dviejų savaičių, kai šeima sumokėjo 6 mln. dolerių išpirką.

10-ame dešimtmetyje jis buvo išteisintas vienoje kontrabandos byloje, taip pat atrėmė kaltinimus dėl ryšių su „Boca Juniors“ aistruolių ekstremistinėmis grupuotėmis.

Vėlesniu laikotarpiu jis buvo kaltinamas šnipinėjęs savo oponentus.

M.Macri stilių daugelis lygindavo su kai kurių iškilių JAV respublikonų politikų.

Per rinkimų kampaniją jis nebuvo prisirišęs prie konservatyvaus įvaizdžio, rengdamas spalvingus mitingus, šokdamas argentinietišką kumbiją ir mėgdžiodamas velionį dainininką Freddie Mercury (Fredį Merkurį), kuris buvo gėjus.

M.Macri žadėjo liberalizuoti ekonomiką, bet varžydamasis su D.Scioli taip pat turėjo atsižvelgti į rinkėjų reikalavimus socialinės rūpybos srityje. D.Scioli tvirtino, kad M.Macri yra „pasipūtęs“ elito atstovas.

„Anksčiau (Macri) buvo tiesiog dešiniojo sparno (veikėjas) ir tuo didžiavosi, – naujienų agentūrai AFP sakė sociologistas Federico Gonzalezas (Federikas Gonsalesas). – Dabar jis – tarsi Buda. Jis išėjo iš rūmų ir atrado skurdą bei ligas.“