Žuvusieji buvo pagerbti tylos minute. Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas kartu su kitais bendruomenės nariais sukalbėjo maldą, o Vandžiogalos ir Babtų gimnazijų moksleiviai prie paminklo padėjo po akmenėlį – amžinybės simbolį. Keletą kūrinių atliko Babtų pučiamųjų orkestras „Algupys“.

Holokausto aukų atminimą saugo Babtų ir Vandžiogalos seniūnai Gediminas Pupinis ir Jurgis Bukauskas, vietos gimnazistai, nuošalyje nelieka ir kiti bendruomenės nariai: Linas Adomaitis iš metalo nukaldino menoras ir tvorelę, jam talkino Žilvinas Bartkus.

Žuvusiųjų atminimas, dalyvaujant vietos bendruomenės atstovams, gimnazistams, buvo pagerbtas ir Vandžiogaloje.

1941 m. liepos 8 d. Vandžiogalos žydai – jauni ir seni, vyrai, moterys ir vaikai buvo sušaudyti. Daugiau kaip 30 brutaliai nužudyti čia pat, žydų kapinių prieigose, kiti – Babtų šile. Liudytojų tvirtinimu, buvo sunaikinta apie 400 Babtų ir Vandžiogalos žydų.

Visos septynios Kauno rajone esančios Holokausto aukų vietos ir šešerios žydų kapinės yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą ir kruopščiai prižiūrimos.

Kauno rajono savivaldybės pastangomis įrengtas Jaučakių memorialas. Kartu su Kauno žydų religine bendruomene ir Kultūros ministerija vyksta Čekiškės sinagogos atnaujinimo darbai.

Spalio 3-4 dienomis vyksta viena svarbiausių žydų religinių švenčių – Jom Kipuras. Nuo penktadienio iki šeštadienio vakaro visi žydai privalo apsilankyti sinagogoje, o religingiausi visą parą badauja, meldžiasi, rauda ir prašo atleidimo.

"Grėsmingų dienų metu, kaip dar vadinamas Jom Kipuras, Dievas itin atidžiai stebi žmones, jų elgesį, ką gyvenime jie padarė gero ar blogo. Vieni jų bus įrašyti į Gyvenimo, kiti – į Mirties knygą, – prieš prasidedant Jom Kipurui, pasakojo Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas. – Tą parą mes privalome melstis, raudoti, jei padarėme kažkokius blogus darbus ar suklydome – prašyti atleidimo."

Penktadienio vakare Kauno sinagogoje apsilankė keliasdešimt žydų. Tarp jų – Vilniaus Gaono provaikaitis, rabinas Samuelis Jakobas Pfeferis, kuris Kaune dalyvavo jau ne vieneriose religinėse apeigose.

Iš Izraelio, Bnei Brako vietovės, kurioje gyvena daug itin religingų žydų ultra ortodoksų, atvykęs rabinas dėvėjo plačią skrybėlę, vilkėjo švarką, po juo – talasą. Išsilavinęs ir labai religingas rabinas nuo viešbučio iki sinagogos atėjo avėdamas tik kojinėmis.

Jom Kipuro metu žydai negali ant savo kūno dėvėti, mūvėti ar avėti daiktų, drabužių, papuošalų, pagamintų iš odos. Tą parą jie negali nieko valgyti, gerti, turėti intymių santykių, teptis kūną kvapiomis medžiagomis ar aliejais, skalbti, naudotis transporto priemonėmis ir net praustis ar valytis dantis.

Grėsmingos dienos, kurių metu žydai apsivalo nuo nuodėmių, vyksta tišrej mėnesio 10 dieną (tarp rugsėjo 14 d. ir spalio 14 d. pagal Grigaliaus kalendorių).

Po raudos ir maldos sinagogoje rabinas Samuelis Jakobas Pfeferis basomis grįžo į viešbutį, kur meldėsi iki šeštadienio ryto. Po to jis vėl, avėdamas tik kojinėmis, pėsčiomis atėjo iki sinagogos, kur šeštadienį melsis bei raudos nuo 6 iki 20 valandos.

Ir tik pasibaigus Jom Kipuro šventei religingi žydai atsigeria vandens, arbatos, lengvai užkanda, nusiprausia.

Sekmadienį Vilniaus Gaono provaikaitis, lydimas M. Bairako, apsilankys Kauno tvirtovės VII forte, kur rasti nužudytų žydų palaikai.

"Jis apsvarstys ir patars, kur geriau reikėtų perlaidoti rastus holokausko aukų kaulus", – teigė Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas M.Bairakas.

Kaune įstrigo VII forte rastų žydų palaikų perlaidojimas.

Kaip antradienį pranešė „Lietuvos ryto televizija“, forto teritorijoje rasti žmonių palaikai guli sukrauti trijuose maišuose. 2012-aisiais jie aptikti nusprendus sutvarkyti apleistą VII forto teritoriją. Kiti palaikai žemės paviršiuje pasirodė pavasarį išėjus įšalui.

VII forte rastus palaikus ištyrę medicinos ekspertai nustatė, kad žmonės buvo sušaudyti. Manoma, kad iš viso per masines žudynes VII forte galėjo būti nužudyta iki 5 tūkst. žydų. Jų palaidoti dažnai nesivarginta - nušovus kūnai tiesiog būdavo palikti gulėti žolėje.

Apie du metus maišuose laikomus kaulus sužinoję Kauno religinės žydų bendruomenės atstovai - šokiruoti. Pagal žydų religiją kitatikiai iš viso negali leistis prie žydų palaikų.

„Turėjo būti palikta, užkasta ir ta vieta aptverta arba kažkaip pažymėta, ir tada kviesti specialistus, kviesti ekspertus. Nesvarbu, kad yra žinoma, kad septintame forte buvo žudomi žydai, bet tai yra palaikai, tai yra visai kiti dalykai. Aš skaitau, kad tai yra mūsų tautos įžeidimas, kad taip yra padaryta“, - teigė Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas.

„Teoriškai buvo įmanoma padaryti tą patį, ką savo laiku bataliono kariai padarė - tai yra apsisukti ir nueiti į kitą vietą, bet tas palikimas reikštų tai, kad tiesiog tie kaulai gulėtų paviršiuje“, - sakė Kauno VII fortą valdančio Karo paveldo centro direktorius Vladimiras Orlovas.

Apie surinktus palaikus iš karto buvo pranešta Kultūros paveldo departamentui, Lietuvos žydų bendruomenei, savivaldybei. Valdininkai tuomet subūrė komisiją, bet ji susirinko vos du kartus ir jokio sprendimo nepriėmė.

Pasak Kauno žydų religinės bendruomenės atstovo, jau iškasų palaikų toje pačioje masinių žudynių vietoje užkasti nederėtų. Pasak jo, palaikų fragmentai jau seniausiai turėjo būti perlaidoti kapinėse.

Palaikų radimo vieta šiuo metu sutvarkyta, čia pastatytas paminklas.

Vykstant Antrajam pasauliniam karui naciai Lietuvoje, dažnai padedami vietos kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.