Prekybos tinklas „Maxima Latvija“ apskundė praėjusių metų pabaigoje Rygos teismo priimtą nutartį byloje pagal pirmąjį iš virtinės ieškinių, pateiktų dėl prekybos centro Zuolitūdės rajone stogo griūties 2013 metais, pareikalavusios daugiau negu 50 žmonių gyvybių, nurodė bendrovės atstovas Janis Beseris.

Bendrovės nuomone, gruodžio 21 dieną priimtoje nutartyje teismas neatsižvelgė į virtinę objektyvių aplinkybių ir svarbių įrodymų, taip pat padarė kelias klaidas, todėl tas sprendimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, sakė J.Beseris naujienų agentūrai LETA.

Savo apeliaciniame skunde „Maxima Latvija“ teigia, kad teismas ignoravo pagrindinę tos tragedijos priežastį – klaidingai apskaičiuotą didžiausią leistiną stogo konstrukcijų apkrovą.

„Nors teismas pripažįsta, kad šios tragedijos ir pastato griūties priežastis buvo klaidingai apskaičiuota pastato stogo didžiausia leistina apkrova, ji kaltę priskyrė nuomininkei – „Maxima Latvija“ – kuri niekaip nesusijusi su nei vienu to pastato statybos etapu. Taigi, susiklostė absurdiška padėtis, kai trečioji šalis kaltinama dėl klaidų, padarytų įmonės, kuri lengvai įvardijama“, – aiškino J.Beseris.

„Maxima Latvija“ taip pat nurodė, kad ji negali būti laikoma atsakinga dėl priešgaisrinės signalizacijos, įsijungusios kelis kartus tą pačią dieną, kai įgriuvo dalis Zuolitūdės prekybos centro stogo. Pasak prekybininkų, suveikus signalizacijai nebuvo pastebėta nei liepsnos, nei dūmų, todėl pirkėjai nebuvo evakuoti.

Be to, bendrovė atkreipia dėmesį, kad ji kaltinama, jog žmonės nebuvo evakuoti iš parduotuvės, nors joks tuo metu galiojęs įstatymas arba taisyklės neįpareigojo to daryti, klaidingai suveikus signalizacijai.

Gruodžio 21 dieną Rygos teismas nutarė, kad bendrovės „ Maxima Latvija“ ir „Homburg Zolitude“ dviem nukentėjusiems dėl „Maximos“ griūties Rygoje privalo sumokėti 300 tūkst. eurų. Abi šalys tą nutartį žadėjo skųsti.

Nekilnojamojo turto bendrovė „Homburg Zolitude“, priklausanti Nyderlandų investicijų fondui „Homburg Eastern Europe Fund B.V.“, buvo prekybos centro, kuriame veikė parduotuvė „Maxima“, plėtotoja.

2013 metų lapkričio 21-osios vakarą įgriuvus Zuolitūdėje veikusio prekybos centro „Maxima“ stogui, žuvo 54 žmonės, tarp jų – trys gelbėtojai, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.

Mažmeninės prekybos įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdanti bendrovė „MAXIMA GRUPĖ“ praneša, kad keičiasi bendrovės „MAXIMA Latvija“ vadovas. Bendrovei „MAXIMA Latvija“ nuo rugsėjo 7 dienos vadovauti pradeda Andris Vilcmeieris (Andris Vilcmeiers). Jis pakeis iki šiol beveik dvejus metus įmonei vadovavusią Jeleną Kondrašovą, kuri karjerą tęsia įmonėje „Akropolis LV“, kur eis valdybos narės pareigas ir prisijungs prie komandos, kuri plėtoja Rygos „Akropolio“ prekybos centrą.

„MAXIMA Latvija“ išgyveno nelengvus pastaruosius dvejus metus – esu dėkinga Jelenai, kad sunkiu įmonei momentu ji prisiėmė atsakomybę ir kartu su „Maxima“ vadovais Latvijoje stabilizavo įmonės veiklą. Šiuo metu „Maxima Latvija“ žengia į naują vystymosi etapą, naujam vadovui keliami tikslai – užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir „MAXIMA Latvija“ strateginių krypčių įgyvendinimą, siekiant subalansuoto įmonės augimo konkurencinėje aplinkoje, įgyvendinant efektyvią tiekimo grandinę ir stiprinant darbuotojų komandą. Taip pat svarbu tęsti pradėtus darbus bendrovės viduje, įvesti naujas vertybes ir sukurti naują organizacijos kultūrą“, – sako MAXIMA GRUPĖ generalinė direktorė Neringa Janavičiūtė.

„Maxima Latvija“ jau dvejus metus žengia tikslinių permainų keliu. Tai viena stambiausių Latvijos įmonių, didžiausias darbdavys privačiame sektoriuje ir kasdienis daugelio žmonių pasirinkimas, perkant maisto produktus. Mūsų komandos užduotis – užtikrinti klientams patogesnį kasdienio apsipirkimo procesą bei veikti atsakingai. Ateidamas į šią įmonę atsinešu savo patirtį ir tikiuosi ją sėkmingai pritaikyti įgyvendinant įmonės tikslus“, – sako naujasis bendrovės „MAXIMA Latvija“ vadovas A. Vilcmeieris.

Prieš prisijungdamas prie „MAXIMA Latvijos“ Andris Vilcmeieris buvo paukščių auginimo, paukštienos ir jos produkcijos gamybos įmonės „Putnu fabrika Ķekava“ valdybos pirmininku ir vadovavo žemės ūkio įmonei „Lielzeltiņi“. Jam taip pat yra tekę dirbti logistikos ir transporto sferoje – ėjo vadovaujančias pareigas tokiose bendrovėse kaip „Venstpils nafta“, „Latvijas kuģniecība“, „Ventspils naftas termināls“, „Lat Ros Trans“, taip pat dirbo investicijų valdymo srityje. Gavęs išsilavinimą vadybos ir finansų srityje jis karjerą pradėjo audito bendrovėje „Price waterhouse Coopers Latvia“.

Latvijos policijai antradienį paskelbus, kad tiriant baudžiamąją bylą dėl 2013-ųjų pabaigoje įvykusios Rygos prekybos centro „Maxima“ griūties buvo sulaikyti keli įtariamieji, šalies generalinis prokuroras Erikas Kalnmejeras trečiadienį pareiškė, kad kol kas įtariamiesiems kaltinimai nepareikšti, nes byla dar neperduota prokuratūrai.

Byloje dėl „Maxima“ griūties Rygoje paskelbtas trečias įtariamasis, jam uždrausta išvykti iš šaliesPolicija taip pat nusprendė pradėti procesą, kad būtų įvesti suvaržymai dar vienam juridiniam asmeniui.

Šiuo metu byloje dėl Zuolitūdės tragedijos, nusinešusios 54 žmonių gyvybes, įtariamaisiais yra paskelbti iš viso trys asmenys, prieš du juridinius asmenis nuspręsta pradėti priverstinių poveikio priemonių taikymo procesą.

„Kaltinimai baudžiamojoje byloje kol kas niekam nepareikšti, iki dabar du asmenys yra paskelbti įtariamaisiais. Prokurorai pateikia kaltinimus, kai byla perduodama prokuratūrai baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Du minėti asmenys vadovaujantis Baudžiamuoju kodeksu paskelbti įtariamaisiais dėl statybos taisyklių pažeidimų, sukėlusių pastato griūtį ir sunkius padarinius - žmonių žūtį“, - sakė E.Kalnmejeras interviu Latvijos visuomeninei televizijai.

Generalinės prokuratūros vadovas pridūrė, kad policija turi remtis įstatymais, kurie galiojo tuo metu, kai įvyko tragedija.

Pasak E.Kalnmejero, tai yra tik pirmieji asmenys, įvardyti įtariamaisiais dėl Zuolitūdės tragedijos, nusinešusios 54 žmonių gyvybes, ir greitai bus paskelbta daugiau įtariamųjų pavardžių. Jis pabrėžė, kad kiti asmenys nepamiršti ir neturėtų lengviau atsikvėpti.

„Taip, patvirtinu, kad tai yra tik du pirmieji asmenys, paskelbti įtariamaisiais. Procesas bus tęsiamas, įtariamųjų skaičius augs. Bus įvertinta kiekvieno fizinio ir juridinio asmens atsakomybė. Asmenys bus įtraukti į baudžiamąją bylą, kai bus pakankamai įrodymų jų kaltei pagrįsti. Nebus jokių neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu“, - sakė generalinis prokuroras.

Latvijos policija antradienį pranešė, kad baudžiamojoje dėl 2013 metų lapkričio 21 dieną įvykusios griūties Rygos Zuolitūdės rajone esančiame pastate, kuriame buvo įsikūręs prekybos centras „Maxima“, įtariamaisiais paskelbti du asmenys.

Inžinieriaus statybininko Ivaro Sergeto, kuris buvo sugriuvusio prekybos centro konstruktorius, advokatas Andrejus Zveisalniekas sakė BNS, kad jo klientas antradienį buvo suimtas. I.Sergetas yra vienintelis įmonės „HDN Grupa“ valdybos narys.

Teismas taip pat leido areštuoti Andrį Gulbį, kuris atliko prekybos centro „Maxima“ ekspertizę.

Latvijos valstybės policija trečiadienį pranešė, kad baudžiamojoje byloje dėl 2013-ųjų pabaigoje įvykusios griūties Rygos prekybos centre „Maxima“ įtariamojo statusas suteiktas trečiam asmeniui - Andriui Kalinkai, kuriam uždrausta išvykti iš šalies.

Be to, priimtas sprendimas areštuoti vieno juridinio asmens turtą.

„Tikimės per du mėnesius baigti tyrimą ir tuomet perduosime visą medžiagą prokuratūrai“, - sakė policijos atstovas spaudai Tomas Sadovskis.

„Viena iš kitų „įtariamųjų“ yra įmonė. Teismas spręs, ar ji bus nubausta, o tarp galimų bausmių yra likvidavimas arba bauda iki 36 mln. eurų“, - pridūrė jis.

Prekybos centras, kuriame buvo įsikūrusi parduotuvė „Maxima“, priklauso nekilnojamojo turto bendrovei „Homburg“, o jį pastatė bendrovė „Re&Re“ pagal architektų kontoros KUBS projektą. Pastato eksploatacija pradėta 2011 metų pabaigoje.

Didžiausias Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklas „Maxima Group“ po nelaimės atleido iš pareigų „Maxima Latvija“ valdybos pirmininką Gintarą Jasinską.

Tuometis premjeras Valdis Dombrovskis prisiėmė politinę atsakomybę dėl visą šalį sukrėtusios nelaimės ir atsistatydino.

Areštavo bendrovės „HND Grupa“ turtą

Baudžiamąjį tyrimą atliekantys pareigūnai areštavo firmos „HND Grupa“ turtą, kai antradienį buvo suimtas šios įmonės savininkas ir pastato konstruktorius statybų inžinierius Ivaras Sergetis, pranešė jo advokatas Andrejus Zveisalniekas.

Taip pat areštuotas architektų biuro „Kubs“ turtas. Trumpam sulaikytas šios įmonės bendraturtis Andris Kalinka paleistas po pasižadėjimo neišvykti ir registruotis policijoje.
Remiantis informacijos bazės „Lursoft“ duomenimis, 2013 metų „HND Grupa“ apyvarta siekė 307,6 tūkst. eurų, o pelnas – 78,4 tūkst. eurų.

Rygos Zuolitūdės rajone, kur buvo įsikūręs prekybos centras „ Maxima“, 2013 metų lapkričio 21 dieną kelis kartus įgriuvus stogui, žuvo 54 žmonės, tarp jų – trys gelbėtojai, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.

Įtariamieji dėl tragiško incidento prekybos centre „Maxima“, kai įgriuvo pastato stogas, gali būti nurodyti jau po kelių dienų, pirmadienį interviu komercinei televizijai LNT sakė Latvijos generalinis prokuroras Erikas Kalnmejeras.

Pasak jo, šiuo metu byloje nėra įtariamųjų, bet šiam procesui pradėti reikia kelių dienų.

Generalinis prokuroras nurodė, kad tarp įtariamųjų bus asmenų ir juridinių asmenų.

Atsižvelgiant į didelį visuomenės susidomėjimą, informacija apie įtariamuosius nebus slapta.

Rygos Zuolitūdės rajone esančiame pastate, kuriame buvo įsikūręs prekybos centras „Maxima“, 2013 metų lapkričio 21 dieną per kelis kartus įgriuvus stogui, žuvo 54 žmonės, tarp jų – trys gelbėtojai, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.

Dėl šios nelaimės, kurią galėjo sukelti keli veiksniai, tarp jų – statybos projekto klaidos, statybininkų ar prekybos centro valdytojų aplaidumas, buvo pradėtas tyrimas.

Valstybės politika nenumato konkretaus termino, per kurį Zuolitūdės tragedijos byla turi būti perduota prokuratūrai, o šios bylos įtariamieji bus rasti net ir užsienyje, jeigu ten slapstysis, trečiadienį žurnalistams pareiškė Kriminalinės policijos Vyriausiosios valdybos viršininkas Andrejus Grušinas.

„Kol kas tyrimas vyksta pagal planą. Terminai mums nebuvo nustatyti. Tyrėjai dirba visiškai atsidavę ir sąžiningai, mes neužvilkinsime tyrimo“, – pareiškė jis.

Paklaustas, ar policija perduos bylą prokurorams iki metų pabaigos, A.Grušinas atsakė: „Galbūt, šis noras išsipildys, tačiau mums tai nėra pirminės svarbos užduotis, kad dėl jos įvykdymo galėtume mesti daugybę kitų tyrimų“.

Atsakydamas, keliems žmonėms gali būti pateikti kaltinimai dėl Zuolitūdės tragedijos, pareigūnas sakė, kad „susilaiko nuo konkretaus skaičiaus, tačiau tai bus ne vienas žmogus“.

Jis patikino, kad baudžiamojon atsakomybėn bus patraukti visi asmenys, kurie bus kalti dėl šios tragedijos.

Tuo tarpu Latvijos generalinis prokuroras Erikas Kalnmeieris nurodė, kad tyrimo eiga atitinka padarytos žalos ir bylos sudėtingumo mastą.

„Jis nėra vilkinamas, jis optimalus. Policijos darbas yra kokybiškai organizuotas“, – patikino prokuroras.

„Iš mano pusės jokie bylos perdavimo prokuratūrai terminai nebuvo nustatyti. Jeigu tai įvyks šiemet – labai gerai, tačiau tokio nurodymo nėra. Didžiausią ir svarbiausią reikšmę turi kokybė“, – patikino E. Kalnmeieris.

Pernai lapkričio 21-ąją įgriuvus „Maxima“ parduotuvės Rygos Zuolitūdės rajone stogui, žuvo 54 žmonės, sužeistųjų buvo kelios dešimtys.Politinę atsak

omybę dėl visą šalį sukrėtusios nelaimės prisiėmęs premjeras Valdis Dombrovskis netrukus po to atsistatydino, o įtariamieji tragedijos kaltininkai, tarp kurių – ir bendrovė „Maxima Latvija“, sulaukė ieškinių, kurių bendra suma siekia 492 mln. eurų (1,7 mlrd. litų).

Latvijos vyriausybė trečiadienį neeiliniame posėdyje išklausė ataskaitą apie beveik prieš metus įvykusios parduotuvės stogo griūties bei jos pasekmių likvidavimą, pranešė Valstybės kanceliarija.

Latvijos institucijos skyrė pakankamai išteklių Rygoje įvykusios prekybos centro „Maxima“ stogo griūties padariniam likviduoti, sakoma Tarpžinybinio koordinavimo centro ataskaitoje, kurią trečiadienį patvirtino vyriausybė.

Dokumente nurodoma, kad po visą šalį sukrėtusios tragedijos buvo imtasi priemonių pastato griūties priežasčių ir su avarija susijusių veiksnių tyrimui, taip pat buvo pasiūlyta prevencinių priemonių, kad tokie incidentai nepasikartotų; padidinta institucijų parengtis reaguoti į panašias krizes.

Pernai lapkričio 21-ąją įgriuvus „Maxima“ parduotuvės Rygos Zuolitūdės rajone stogui, žuvo 54 žmonės, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti.

Iš karto po tragedijos vyriausybė ėmėsi žingsnių, turėjusių padėti veiksmingiau švelninti tragedijos padarinius. Tarp tų žingsnių buvo sprendimas išmokėti pašalpas aukų artimiesiems ir skirti papildomų lėšų tarnyboms, atsakingoms už katastrofos padarinių likvidavimą.

Komisija konstatavo, kad vyriausybė skyrė išteklių pradėtam baudžiamajam tyrimui; buvo dedamos pastangos gerinti statybų priežiūrą, taip pat socialinių išmokų ir kitokios pagalbos skyrimo tvarką.

„2013 metų lapkričio 21-osios vakaras pateko į Latvijos tautos istoriją su gedulo ženklu, palikęs karčių ir liūdnų prisiminimų ne vien asmeninio skausmo pavidalu, bet ir kaip nacionalinio masto tragedija, apsprendusi kategorišką būtinybę peržiūrėti atsakingų institucijų veiklą šalinant krizės, susijusios su žmonių saugumu ir sveikata, padarinius, taip pat iškėlusi klausimą dėl valstybės įtakos ir vaidmens siekiant išvengti panašių situacijų ateityje“, – sakoma komisijos ataskaitoje.

Tarpžinybinis koordinavimo centras pridūrė, kad Zuolitūdės tragedija padėjo atskleisti trūkumus viešosios infrastruktūros statybų ir naudojimo priežiūroje. Siekiant sumažinti tokias grėsmės saugumui, buvo patobulintos statybų kontrolės ir saugaus statinių naudojimo taisyklės.

Politinę atsakomybę dėl visą šalį sukrėtusios nelaimės prisiėmęs tuometis premjeras Valdis Dombrovskis netrukus po šio incidento atsistatydino, o įtariamieji tragedijos kaltininkai, tarp kurių – ir bendrovė „Maxima Latvija“, sulaukė ieškinių, kurių bendra suma siekia 492 mln. eurų (1,7 mlrd. litų). Tos tragedijos tyrimas kol kas dar nebaigtas.

Šių metų balandį per Zuolitūdės prekybos centro griūtį sužeisti žmonės ir žuvusiųjų artimieji įkūrė jų teises ginančią organizaciją „Zuolitūde21.11.“

Lietuvos kapitalo valdoma didžiausia Baltijos šalyse mažmenininkė "Maxima" šiemet tikisi pasiekti 2013 metų apyvartą, pranešė bendrovės "Maxima Latvija" valdybos narė Jelena Kondrašova.

"Tikslas šiems metams - pasiekti praėjusių metų apyvartą. Pelnas šiemet nėra prioritetas", - sakė ji.

Anot J.Kondrašovos, kitąmet tikimasi ir apyvartos, ir dalies rinkoje augimo.

"Dabar turime 24,6 proc. rinkos - mažiau nei pernai. Mūsų dalis rinkoje sumažėjo po Zolitudės tragedijos pernai lapkritį. Dabar pertvarkome dalį parduotuvių, jos uždarytos, todėl prarandame ir dalį pajamų, ir rinkos dalį. Jos augimas - tikslas ateinantiems metams", - paaiškino J.Kondrašova.

Pernai lapkritį griuvus "Maxima" parduotuvės Rygos Zolitudės rajone stogui žuvo 54 žmonės, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti.

2013-aisiais "Maxima" Latvijoje pasiekė 673,5 mln. eurų apyvartą - 5,1 proc. didesnę nei 2012 metais. Pelnas sumenko 13 proc. iki 17,74 mln. eurų.

„Maxima Latvija” susitarė su Valstybine socialinio draudimo agentūra (VSDA) dėl centralizuoto pašalpų išmokėjimo vaikams, kurie Zolitudės tragedijos metu neteko vieno arba abiejų tėvų. Pagal susitarimą „Maxima Latvija” perves 1,7 milijono eurų į valstybinę kasą, į VDSA sąskaitą.

Ateityje VDSA kas mėnesį užtikrins pašalpų išmokėjimą žuvusiųjų asmenų vaikams iki jų pilnametystės.

Jau iškart po tragedijos „Maxima Latvija” savo iniciatyva pradėjo remti vaikus, netekusius vieno arba abiejų tėvų. Nuo 2013 metų gruodžio pašalpas išmoka ir administravimo procesą vykdo „Maxima Latvija”. Šiuo metu pašalpos išmokamos 23 vaikams. Iki 2014 metų gegužės išmokėtų pašalpų vaikams suma sieks 81 tūkstantį eurų.

„Vykdant įmonės įsipareigojimus – iki pilnametystės teikti kas mėnesį finansinę paramą Zolitudės tragedijoje žuvusių tėvų vaikams, – pasirašėme susitarimą su VDSA dėl centralizuoto kasmėnesinių „Maxima Latvija” pašalpų išmokėjimo. Praėjusiais mėnesiais aktyviai dirbome su VDSA, rengdami sutarties projektą bei tvarkydami su pašalpų išmokėjimu susijusius procesus, kuriuos sėkmingai išsprendėme. Jau artimiausiomis dienomis įmonė perves valstybinei kasai 1,736 milijono eurų, kurių reikia, norint ateityje centralizuotai teikti paramą vaikams”, – sako „Maxima Latvija” vadovė Jelena Kondrašova.

Derybos su Latvijos Gerovės ministerija dėl pašalpų išmokėjimo buvo pradėtos praėjusių metų pabaigoje, kai „Maxima“ akcininkas ir po Zolitudėje įvykusios tragedijos sukurtos Krizės valdymo grupės vadovas Ignas Staškevičius susitiko su Gerovės ministre Ilze Vinkele. Susitikimo metu siekta surasti pagal galimybes optimaliausią bendradarbiavimo modelį ir ilgalaikį sprendimą išmokant pašalpas Zolitudės tragedijos metu žuvusiųjų vaikams. Sudaryta sutartis numato, kad „Maxima Latvija” pašalpų administravimą ir išmokėjimą Valstybinė socialinio draudimo agentūra pradės nuo 2014 metų gegužės ir tęs iki 2031 metų rugpjūčio.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, suprasdama tuos poreikius, kurie kils Zolitudės tragedijos metu žuvusiųjų vaikams ne tik artimiausiu metu, bet ir daugelį metų, iškart po tragedijos „Maxima Latvija” nusprendė paremti vaikus iki jų pilnametystės. VDSA aiškina, kad sudarius sutartį išsiųs pranešimus teisėtiems globėjams su prašymu kreiptis į bet kokį VDSA skyrių ir užpildyti prašymą, kad būtų patikslintos kreditinių įstaigų sąskaitos, į kurias bus mokamos vaikams skirtos pašalpos. Gavus prašymą, per mėnesį bus pradėtas pašalpų mokėjimas. Vėliau pašalpos bus pervedamos į gavėjo sąskaitą ne vėliau nei iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

Visiems Zolitudės tragedijos metu žuvusiųjų vaikams iki pilnametystės kiekvieną mėnesį bus teikiama vidutinės mėnesio algos dydžio parama, tai sudaro 711,44 euro (500 latų). Vaikams, tragedijos metu netekusiems abiejų tėvų, bus išmokama dvigubo dydžio pašalpa. Atsižvelgiant į prognozuojamą Europos Sąjungos šalių-narių ekonominio vystymosi vidurkį, pašalpos suma kartą per trejus metus bus indeksuojama 3 proc. kiekvieniems metams.

Įmonė teikia paramą ir kitiems žmonėms, nukentėjusiems per Zolitudės tragediją. Iki 2014 metų kovo 21 d. įmonė nukentėjusiesiems bendrai išmokėjo 351 046 eurus.

Didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ valdanti Lietuvos „Vilniaus prekyba“ neplanuoja samdyti atleisto Latvijos padalinio „Maxima Latvija“ valdybos pirmininko Gintaro Jasinsko.

Po virtinės įvykių, ištikusių po daug gyvybių nusinešusios „Maxima“ prekybos centro Rygoje griūties, G.Jasinskas yra fiziškai ir emociškai išsekęs, spaudos konferencijoje Rygoje pareiškė grupės akcininkas Ignas Staškevičius.

Su pačiu G.Jasinsku BNS antradienį nepavyko susisiekti.

G.Jasinskas iš karto po tragedijos pareiškė, kad jis neatsistatydins iš pareigų, nes nesijaučia kaltas. Pasak jo, trauktis turėtų tie, kurie jaučiasi kalti. Po šio pareiškimo šalyje kilus nepasitenkinimui, Latvijos užsienio reikalų ministerija iškvietė pasiaiškinti Lietuvos ambasadorių Latvijoje, o netrukus po to pranešta apie G.Jasinsko atleidimą iš pareigų.

Vėliau G.Jasinskas tikino, kad jo žodžiai buvo neteisingai suprasti.

Po tragedijos atsistatydino Latvijos vyriausybė.

Rygos prekybos centro "Maxima" stogas įgriuvo lapkričio 21-ąją. Per tragišką incidentą žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti.

Nauja „Maxima Latvija“ vadove paskirta „Maxima XX“ tinklo valdymo centro vadovė Latvijos pilietė Jelena Kondrašova, kuri nuo šios savaitės pakeis praėjusią savaitę iš posto atleistą lietuvį Gintarą Jasinską.

Apie bendrovės akcininkų sprendimą pirmadienį pranešė „Maxima grupė“.

J.Kondrašova „Maxima grupėje“ dirba nuo 2000 metų.

„Jelena (Kondrašova - BNS) yra reikli, atsakinga, tačiau tuo pačiu ir labai žmogiška vadovė. Tikiu, kad Jelena priims drąsius ir ryžtingus sprendimus, labai reikalingus šiuo sudėtingu įmonei metu“, - bendrovės pranešime sako „Maxima grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Bagdonavičius.

"Maxima Latvija" valdybos pirmininkas G.Jasinskas atleistas praėjusį ketvirtadienį.