Pasirinko angelus
Po vienu stogu būrusios Kauno rajono gyventojus, artėjant didžiausioms metų šventėms kalėdinės „Mazgas po mazgo“ dirbtuvės persikėlė į Kauną. Susibičiuliauti su siūlais ir sukurti šventinių dekoracijų šeštadienio vidudienį panoro keliolika miestiečių.
„Iš tiesų žodis „dirbtuvės“ labai taikliai apibūdina tai, ką darome. Žmonės čia nesėdi vienoje vietoje“, – šurmulys aplink kalėdinių dirbtuvių sumanytoją, „Mazgas po mazgo“ įkūrėją Aistę Motiečę tik darsyk paliudijo jos žodžius.
Kol kalbėjomės, viena moteris pilstė žolelių arbatą, kita kartu su vaikais taisėsi prie Kalėdų eglutės atminimo nuotraukos, trečia dirbtuvių dalyvė niekaip negalėjo apsispręsti – blizgius ar vienspalvius siūlus naudoti kūrybiniame procese. Galiausiai įsitaisė prie stalo ir laukė, kada ant peties nutūpusi mūza pakuždės, į kurį siūlų ritinį jai tiesti ranką.
Pasveikinusi susirinkusiuosius ir išdalijusi kūrybinius rinkinius, A.Motiečė supažindino su makramė technika, istorija, o tada pasiteiravo, ką norėtų gaminti kalėdinių dirbtuvių dalyviai.
„Vaivorykštes ar angelus?“ – vaivorykštė vienbalsiai buvo patraukta į šalį, o ant rėmo pakibo pavyzdinis angelas su ilgais kutais.
Į dirbtuves miestiečius atviliojo noras sukurti mažą Kalėdų stebuklą sau ir kitiems. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Išbandė siūlų magiją
A.Motiečė į panašias dirbtuves kvietė jau ne pirmą kartą, o visus norinčius mokė gaminti žvakides, kalėdinius papuošalus ir eglių žaisliukus.
„Dirbtuvės nenuspėjamos ne tik savo kulminacija – darbais, bet ir žmonėmis. Su vienais visas procesas vyksta greičiau, su kitais prireikia šiek tiek daugiau laiko“, – prieš susitikimą su kauniečiais kūrėja neslėpė jaudulio ir vylėsi geriausio scenarijaus.
Jis išsipildė su kaupu. Susirinkusieji smalsiai klausėsi Aistės patarimų, todėl siūlai nesipainiojo, o darbas ėjosi sklandžiai. Viena pirmųjų kūrybinėse dirbtuvėse pasirodžiusi kaunietė Dalia pasakojo, įvairius rankdarbius iš siūlų gaminusi ir anksčiau. Tiesa, tai darė pasitelkusi virbalus arba vąšelį. Dabar juos nustūmė į šalį, o siūlus panoro sutramdyti plikomis rankomis.
„Iš tiesų labai smagus laiko leidimo būdas. Savotiška meditacija“, – kalbinta moteris prasitarė, kad jai svarbus ir kūrybinis procesas, ir galutinis rezultatas. Jei pastarasis ją tenkins, dar bent kelis angelus entuziastė žadėjo pagaminti namuose, o tada juos padovanoti bičiuliams. Jei ne šiemet, tai kitąmet.
Sutikite, juk taip gera gauti dovaną ir žinoti, kad kurdamas ją žmogus galvojo apie tave.
„Dar ir dukrą pamokysiu. Šiandien juk turėjome būti drauge, bet jai išpuolė darbo diena“, – baigusi pokalbį Dalia palinko virš baltų ir melsvų siūlų ritinių. Toks buvo jos spalvinis pasirinkimas.
Dovana – jausmai
Ne sykį Aistės darbus mačiusi internete ir kirbėjusi smalsumu juos pamatyti gyvai, kaunietė Živilė į kalėdines dirbtuves atvyko ne viena. Kartu kalėdinių dirbtuvių slenkstį mynė sūnus Oskaras ir krikšto dukra Paulina. Įvairius rankdarbius mėgstanti mergaitė savo gamintą angelą žadėjo dovanoti mamai, o Živilė dar nebuvo apsisprendusi, ar dekoraciją tupdys ant namų sienų, ar juo ką nors nudžiugins per šventes.
„Kai baigsiu, tada ir nuspręsiu. Galbūt pavyks padaryti tokį mielą angelą, kad nenorėsiu su juo skirtis, o gal sugalvosiu padovanoti ir tuo mielumu dalytis su kitais. Tam juk ir skirtos šventės!“ – paklausta, ar pati norėtų gauti panašią dovaną, Živilė nė akimirkos nedvejojo. Dovanoti dalelę savo širdies ir šilumos, anot jos, yra kur kas svarbiau, nei nusiaubti parduotuves, o į blizgius popierėlius pakuoti menkaverčius suvenyrus.
Kad rastųsi toks angelas, prireikė kone trijų valandų kruopštaus darbo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
„Labai smagu, kad žmonės vėl ima vertinti rankų darbą. Sutikite, juk taip gera gauti dovaną ir žinoti, kad kurdamas ją žmogus galvojo apie tave“, – Živilei paantrinusi A.Motiečė šventinius stebuklus kvietė kuo dažniau kurti patiems.
