Planuoja ir koordinuoja
Sveikatos apsaugos ministro sprendimu, Kauno klinikos nuo pavasario yra įstaiga, organizuojanti COVID-19 liga sergančių pacientų gydymą Kauno regione. Užduotis Kauno klinikoms teko nemenka – šiam regionui priskiriama vienuolika ligoninių. Tai Kauno klinikos, LSMU Kauno ligoninė, taip pat Kėdainių, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kaišiadorių, Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių ir Jurbarko ligoninės. Jose kasdien peržiūrimi lovų užimtumo rodikliai, pacientų srautai ir personalo pajėgumai, kad būtų užtikrinamas ne tik COVID-19 pacientų gydymas, bet ir planinių paslaugų teikimas pacientams, į ligonines patenkantiems dėl kitų priežasčių.
"Pagrindinė Kauno klinikų, kaip organizuojančios ligoninės, funkcija yra koordinuoti šiose ligoninėse tiek kovidinių pacientų gydymą, tiek nekovidinių lovų funkcionavimą. Labai svarbi mums deleguota funkcija – lovų, skirtų COVID-19 pacientams gydyti, planavimas. Sprendžiame, kiek ir kuriose ligoninėse jų skaičių padidinti ar sumažinti, kaip regiono ligoninėse turi būti organizuojama kita, nekovidinė, pagalba", – pasakojo Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Renaldas Jurkevičius.
Kauno klinikos nuo pavasario planavo ir koordinavo regiono ligoninių paraiškų teikimą Sveikatos apsaugos ministerijai COVID-19 gydymui reikalingai įrangai, apsaugos priemonėms pirkti. "Esame atsakingi už šių priemonių paskirstymą, taip pat kasdienį duomenų surinkimą. Kiekvieną dieną tikriname, kiek regiono ligoninėse yra laisvų lovų, kiek galinčio dirbti personalo ir kiek – sergančio ar esančio saviizoliacijoje", – sakė Kauno klinikų generalinis direktorius.
Visa regiono COVID-19 situacijos analitika taip pat deleguota Kauno klinikoms. "Be to, esame įpareigoti teikti metodinę pagalbą kitoms ligoninėms, kaip organizuoti COVID-19 gydymą, kad būtų pasiekti patys geriausi rezultatai. Tai yra pagrindinės Kauno klinikoms, kaip organizuojančiai ligoninei, SAM deleguotos funkcijos, – aiškino generalinis direktorius. – Šių dienų aktualija – medicinos personalo skiepijimas, vakcinų saugojimas, išdavimas ne tik ligoninėms, bet ir pirminės sveikatos priežiūros centrams vyksta taip pat per organizuojančią ligoninę."
Kaip veiklą koordinuojantis organas, į kurio sudėtį įeina ne tik Kauno klinikų administracijos, bet ir LSMU Kauno ligoninės atstovai, pavasarį buvo sudaryta COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupė. "Kauno klinikų, kaip organizuojančios ligoninės, vadovui ir administracijai tenka ir pareiga pavestas funkcijas vykdyti, ir atsakomybė tuos procesus organizuoti tinkamai. Taigi, sprendimai pirmiausia apsvarstomi Kauno klinikų administracijoje ir yra teikiami įvairūs pasiūlymai. Jie teikiami valdymo grupei, kuri tuos sprendimus įvertina ir juos įgyvendina", – sprendimų priėmimo mechanizmą aiškino R.Jurkevičius.
Rizikavo savo sveikata
Sausio antroje pusėje COVID-19 pacientams gydyti skirtų lovų skaičius Kauno regiono ligoninėse sumažintas 74-iomis. Visame regione koronavirusu sergantiems pacientams gydyti šiuo metu skirtos 455 terapinės lovos su deguonies tiekimu ir 61 reanimacinė lova su dirbtinės plaučių ventiliacijos galimybe. Tačiau COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas docentas Vaidotas Gurskis pataria dėl lovų mažinimo kol kas labai nedžiūgauti. "Sergamumas COVID-19 nustatomas remiantis ne tik teigiamų tyrimų skaičiumi, bet ir kitu rodikliu – stacionarizuojamų COVID-19 ligonių per parą skaičiumi. O šis skaičius jau beveik mėnesį nesikeičia: į Kauno regiono gydymo įstaigas per parą vidutiniškai atvyksta 33 COVID-19 ligoniai. Ir laisvų lovų dabar atsiranda ne dėl to, kad mažėtų stacionarizuojamų ligonių, o dėl to, kad jų daugiau išrašome pasveikusių nuo COVID-19 ligos arba, deja, pacientai miršta", – paaiškino V.Gurskis.
Kauno klinikų atstovų teigimu, COVID-19 lovų skaičių žymiai sumažinti bus galima tik tada, kai sumažės ir stacionarizuojamų ligonių. "Visame pasaulyje statistika panaši: 5 proc. susirgusiųjų COVID-19 kreipiasi į ligonines. Taip skaičiuojant, Kauno regione yra apie 600 naujų atvejų per parą. Tai ir besimptomiai, ir mažai simptomiai atvejai, dažnai nepatenkantys į jokią oficialią statistiką. Ir tai yra nemažai. Be to, ir teigiamų ėminių iš nosiaryklės procentas pastarąsias dešimt dienų Kauno regione ir visoje Lietuvoje nesikeičia – sudaro 9–11 proc. visų tikrintųjų. Taigi, galima sakyti, kad dabar – atokvėpio laikotarpis. Džiaugiamės, kad galime dirbti šiek tiek normalesnėmis sąlygomis, tačiau iki situacijos suvaldymo kelias dar ilgas", – įsitikinęs docentas.
Džiaugiamės, kad galime dirbti šiek tiek normalesnėmis sąlygomis, tačiau iki situacijos suvaldymo kelias dar ilgas.
Rizikuodami savo sveikata, medikai COVID-19 pacientus gydo nuo pat pandemijos pradžios. Priešakinėse kovos su klastingu virusu gretose – LSMU Kauno ligoninė, į kurią nuolatos buvo siunčiamas didžiausias šių ligonių srautas, ir Kauno klinikos, į kurias buvo siunčiama daugiausia reanimacijos paslaugų reikalaujančių pacientų ir apskritai visų sudėtingiausio tretinio lygio gydymo paslaugų reikalaujančių COVID-19 liga sergančių pacientų. Nuo pat pandemijos pradžios Kauno klinikos teikė daugiausia sveikatos priežiūros paslaugų ligoniams, nesergantiems COVID-19 liga.
Tačiau, pasak V.Gurskio, su dideliais iššūkiais susidūrė ir kitos ligoninės. Didžiausi iššūkiai kilo nuo Kūčių iki Naujųjų metų pirmųjų dienų, kai buvo pasiektas naujų hospitalizuotų atvejų per parą pikas. "Tuomet ir ligonių atveždavo daugiausia, ir šeimos gydytojai, greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojai daugiausia skambino, teiraudamiesi, į kurią ligoninę vežti pacientus, nesant laisvų lovų artimiausioje gydymo įstaigoje. Darbas buvo labai intensyvus. Neišvengta GMP automobilių eilių prie ligoninių, susidarė eilė sunkiai sergančių ligonių, laukiančių pervežimo iš rajono ligoninių į Kauno klinikų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių", – sunkiausią laiką prisiminė pašnekovas.
Kadangi Kauno klinikos nuolat stebėjo lovų užimtumą visose regiono ligoninėse, bet kurioje Kauno regiono ligoninėje pritrūkus vietų, COVID-19 ligoniai buvo siunčiami į artimiausią laisvesnę ligoninę. "Pacientų paskirstymas, dalijimasis operatyvine informacija per mūsų koordinacinį centrą, sutelktas visų ligoninių ir GMP tarnybos darbas padėjo suvaldyti situaciją. Situacijos įvertinimas, alternatyvų numatymas, visų turimų išteklių panaudojimas ir gera komunikacija yra pagrindiniai tokio pobūdžio krizės valdymo principai. Paslaugas teikia ne viena, o kelios lygiavertės gydymo įstaigos, ir tik koordinavimas vyksta centralizuotai. Svarbiausia buvo, kad sunkūs COVID-19 pacientai būtų hospitalizuoti, gautų deguonies terapiją arba patektų į intensyviosios terapijos skyrius. Tai krizių valdymo abėcėlė, ir mes ja naudojomės", – prisipažino V.Gurskis.
Visose Kauno regiono COVID-19 ligoninėse buvo įsiplieskę koronaviruso židiniai, tačiau juos pavykdavo suvaldyti. Pašnekovų žodžiais, didžiausia bėda būdavo, kai, įsiplieskus židiniui ligoninėje, susirgdavo arba turėdavo izoliuotis nemaža personalo dalis. Jų kolegos tuo metu dirbdavo ypač dideliu krūviu.
Konsultuoja vaizdo konferencijose
Nuo lapkričio pabaigos Kauno klinikų iniciatyva kartą per savaitę rengiamos vaizdo konferencijos su visų regiono ligoninių atstovais. Vyksta tarsi nuotoliniai daugiadalykės komandos pasitarimai – konsiliumai. "Dalyvaujant mūsų, Kauno klinikų, specialistams, profesoriams, regiono ligoninių COVID-19 pacientus gydantiems medikams rengiamos konsultacijos. Tai padeda gerinti gydymo kokybę. Juk COVID-19 skyriai ligoninėse buvo sukurti subūrus kitų sričių gydytojus ir natūralu, kad jiems kartais pritrūksta žinių. Dėl viruso specifikos jiems reikėjo iš naujo mokytis slaugos ir gydymo ypatumų, – V.Gurskio žodžiais, tai buvo rimtas postūmis visam Kauno regiono COVID-19 ligoninių tinklui. – Darbų koordinavimas padėjo suvaldyti situaciją, išvengti dar didesnio koronaviruso aukų skaičiaus."
Medikų teigimu, kartais pasigirstantys teiginiai, esą iki antrosios pandemijos bangos jos suvaldymui nebuvo ruoštasi, kalbant apie Kauno regioną, netinka. "Mes Kauno klinikose ir visame Kauno regione šešis mėnesius nuo pavasario iki rudens labai intensyviai dirbome. Tai buvo ne tik formalaus plano paruošimas, kaip mes dirbsime, kai naujų atvejų skaičius per dieną pasieks 1 tūkst. ir daugiau. Buvo skirta išteklių, įrengta ne vienas šimtas papildomų deguonies tiekimo vietų, kaupiamos asmens apsaugos priemonių atsargos, numatomi ir pritaikomi ligoninių korpusai ir palatos, kur bus gydomi pacientai, analizuojama patyrusių pirmąją bangą užsienio gydymo įstaigų patirtis. Visa tai per antrąją bangą pasiteisino: ligoninių tinklas, centralizuotas valdymas, gera komunikacija, bendradarbiavimas, vaizdo konferencijos", – tai, pasak docento, į ateitį leidžia žvelgti optimistiškai.
Jis įsitikinęs, kad, esant dabartiniam situacijos valdymui, COVID-19 atvejų mažės: "Dabar reikia kantrybės, nes esame gerame kelyje. Buvome ant labai aukšto kalno, todėl nusileidimas į slėnį dar užtruks. Medikai sunkiai ir pasiaukojamai dirbo, dažnai – dideliu darbo krūviu. Daugelis jų patys persirgo koronavirusu. Norėtųsi, kad visuomenė tai vertintų ir laikytųsi infekcijos kontrolės reikalavimų ne tik dėl savo ir artimųjų sveikatos."
