„Mūsų toks siekis, kad šiek tiek atsakomybės dėl mokyklų tinklo būtų skirta ir savivaldybei. Europos Komisija metų metais priekaištauja Lietuvai dėl pernelyg išplėtoto mokyklų tinklo, mūsų siekis, kad prie neskaitlingų klasių išlaikymo finansiškai prisidėtų pačios savivaldybės“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Razumas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras mažų bendruomenių mokyklų situaciją regionuose aptarė su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu.
R. Karbauskis laikosi pozicijos, jog mokyklų tinklas „yra pakankamai optimalus“, o sprendimus dėl mokyklų uždarymo turi priimti savivaldybė tardamasi su bendruomene.
„Tas tinklas, kuris dabar yra, pakankamai optimalus, mes mokyklos užsidaro, kada tėvai ir bendruomenė, savivaldybė priima sprendimą, kad ta mokykla jau negali tenkinti tos bendruomenės poreikių. Mes neturėtumėm daryti žingsnių, kad mokyklos užsidarytų dėl to, kad valstybė priima kažkokius sprendimus dėl finansavimo sistemos pakeitimų ir panašiai“, – po susitikimo kalbėjo R. Karbauskis.
„Visi vienodai suprantam, kad vaikai gautų deramą išsilavinimą ir jie būtų galimai arčiau savo bendruomenės, savo tėvų. (...) Procesas vyksta, Lietuvoje mokyklų mažėja dėl demografinės situacijos, bet tai reikia palikti ne valstybės, o savivaldybių ir bendruomenių sprendimui. Mes turime leisti spręsti mokyklai pačiai“, – tvirtino „valstiečių“ vadovas.
Nerentabilios mokyklos užsidarinėja, kiekvienais metais Lietuvoje mokyklų skaičius sumažėja vidutiniškai po 20–30.
R. Karbauskis taip pat kelia idėją politinėms partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą švietimo klausimais, anot jo, „keletą pagrindinių dalykų užfiksuoti, kurie keičiantis valdžioms nesikeistų“.
Viceministras V. Razumas sutinka, kad uždarius mokyklą socialinė situacija bendruomenėje pablogėja, tačiau mažėjant vaikų mokyklų tinklas kasmet traukiasi.
„Nerentabilios mokyklos užsidarinėja, kiekvienais metais Lietuvoje mokyklų skaičius sumažėja vidutiniškai po 20–30“, – sakė V. Razumas.
„Jei nėra moksleivių ir savivaldybė mato, kad nėra prasmės išlaikyti mokyklą, savivaldybės priima sprendimus atsižvelgdamos į bendruomenių nuomonę. Mes kalbame apie tai, kad pradiniame ugdyme galėtų būti ne mažiau aštuonių moksleivių klasėje, pagrindinėje mokykloje – dvylika moksleivių klasėje, tokios minimalios ribos apspręstos Vyriausybės nutarimu“, – pažymėjo viceministras.
