„Asmuo yra kaltinamas dėl aštuoniolikos nusikalstamų veikų padarymo prieš mažamečius nepilnamečius ir vieną pilnametį asmenį“, – kalbėjo prokurorė Jurgita Jasiūnienė.

Prokuratūra pranešė, teismui perdavusi bylą dėl užpuolimo ir kėsinimosi seksualiai prievartauti net septynias mažametes ir nepilnametes mergaites. Viena mažametė – išprievartauta.

„Nukentėjusiaisiais pripažinti devyni asmenys. Jauniausiam asmeniui yra dvylika metų nusikalstamos veikos metu“, – tvirtino J. Jasiūnienė.

Incidentai fiksuoti Vilniuje ir Lentvaryje nuo 2022-ųjų rugsėjo ir tęsėsi apie pusmetį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visos nusikalstamos veikos buvo padarytos viešose vietovėse, prie miškelių, laukymėse. Tai būtų Grigiškės, Paneriai, Lentvaris ir Vilniaus miestas, Karoliniškių rajonas, Lazdynai“, – aiškino J. Jasiūnienė.

Mažametėms buvo grasinama, galima tik įsivaizduoti, kokį išgąstį jos patyrė.

„Užsidėjęs medicininę veido kaukę, kartais net ir medicinines pirštines, aukoms grasindavo peiliu arba žirklėmis ir taip pat grasindavo panaudoti fizinį smurtą. Yra atvejų, kada tas fizinis smurtas ir buvo panaudotas“, – teigė prokurorė.

Dėl saugumo įsibaiminę – gali atsikvėpti. 35 metų vilnietis suimtas ir laukia bylos nagrinėjimo.

„Bendras terminas, kada turi būti surengtas pirmas posėdis, 50 dienų, bet jeigu byla bus sudėtinga, tas terminas gali išsitęsti iki trijų mėnesių“, – sakė baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Mindaugas Povilanskas.

Kaltinamojo dėl rezonansinių įvykių padėtį sunkina jo paties praeitis.

„Praeityje jis yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Šiuo metu yra atlikęs dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šias nusikalstamas veikas pradėjo atlikinėti dar atlikinėdamas bausmę. Jis buvo išleidžiamas iš kalėjimo, darbams dirbti į laisvę, turėdavo grįžti atgal į kalėjimą“, – tvirtino J. Jasiūnienė.

Turimais duomenimis, kaltinamasis – Artūras Vasilevskis.

Pranešama, kad dabar savo kaltės jis nepripažįsta, tačiau yra mergaičių liudijimai, juos išgirs ir teisėjai.

Tiesa, kelerius metus vaikų apklausose teismuose privalo dirbti psichologai, tačiau šių specialistų trūksta.

„Iš tiesų taip yra, kad trūksta resursų. Jeigu galime, deleguojame savo psichologą į teisminį procesą“, – teigė Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė.

O kol bylos dar laukiama – šią savaitę Vilniaus apygardos teismas ėmėsi kitos, su kitais kaltinamaisiais, bet taip pat seksualinio pobūdžio bylos.

Kaltinamieji du – abu laisvėje.

„Dėl mažametės seksualinio pobūdžio veiksmų, tai vienas yra. Tačiau yra kitas kaltinamasis, dėl grasinimo mažametei“, – šnekėjo prokuroras Gintas Vaičiūnas.

„Truputėlį daugiau nei penkiolika, dabar apie šešiolika metų jai yra. Niekieno kaltė nėra įrodyta šiuo atveju, dar tik pati bylos pradžia“, – sakė advokatė Elena Stankevičienė.

Incidentas fiksuotas taip pat 2022 metais gegužės mėnesį Vilniuje.

Kaltinamųjų advokatai nuo viešų komentarų atsiribojo, tačiau bent jau vienas iš jų atskleidė, kad ginamasis kaltės nepripažįsta.

„Ko jūs norit iš advokato?“, – teigė advokatas Algirdas Putna.

Pasakius, kad advokato norėta paklausti apie poziciją, jis atsakė: „Nieko jūs neklauskit“.

A. Putna, paklaustas, kokios yra versijos, atsakė: „Versijos aš nežinau“.

Kadangi byla seksualinio pobūdžio ir susijusi su nepilnamečiu – ji nagrinėjama neviešai, įvykio detalės neatskleidžiamos.

Panašiais bylų atvejais žiniasklaida iki šiol apribota, net sužinant kaltinamųjų pavardes.

Panašios bylos neviešos, nes saugomos aukos, tačiau kaltinamieji iš dalies taip pat nuo viešumo lieka apsaugoti, o viešo seksualinių nusikaltėlių registro nėra.

Tačiau klausimas dėl registro, koks veikia pavyzdžiui Lenkijoje, toliau skamba dalies politikų lūpose, kad žmonės pagaliau galėtų žinoti, kaip atrodo nusikaltėliai, kur gyvena ir kitą informaciją.

Sekmadienį, prieš vidurdienį, veiksmas vystėsi Tauralaukyje esančioje Jaunimo gatvelėje.

Į parduotuvę atėjo vyras su medicinine kauke ant veido ir pagrasino 31-erių pardavėjai peiliu.

Jo grobis – 10 butelių alkoholinių gėrimų. Iškart po to plėšikas išėjo.

Jį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, tiesa, galvą jis dengė gobtuvu, o veidą – kauke. Įtariamasis gali būti apie 160 cm ūgio, maždaug 30 metų, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo melsvą striukę ir panašios spalvose kelnes.

Rankoje jis laikė raudoną plastikinį maišelį.

Nors nuo nusikaltimo jau praėjo pusė savaitės, įtariamojo nustatyti pareigūnams dar nepavyko.

Įstatymas už apiplėšimą įsibraunant į patalpą ir panaudojant peilį numato iki septynerių metų nelaisvės bausmę.

Pareigūnai prašo visuomenės pagalbos atpažįstant ir surandant šį asmenį. Turinčius informacijos prašoma susisiekti e.paštu tomas.zukas@policija.lt, arba tel. 8 700 60 712.

Kiek daugiau nei prieš metus Tauralaukyje buvo įvykdyta panaši vagystė. Tada alkoholinių gėrimų buvo pagrobta naktį.

Tuo metu panašios vagystės nuvilnijo per visą miestą. Po kiek paiko pareigūnai sulaikė įtariamąjį, tada buvo pranešta, kad jis įtariamas visomis vagystėmis, tarp jų – ir iš Tauralaukio parduotuvėlės.

Neatmetama, kad šie nusikaltimai susiję.

Veiksmas vystėsi Tauralaukyje esančioje Jaunimo gatvėje.

11.50 val. į parduotuvę atėjo vyras su medicinine kauke ant veido ir pagrasino 31-erių pardavėjai peiliu.

Jo grobis – 10 butelių alkoholinių gėrimų. Iškart po to plėšikas išėjo.

Jį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros, tiesa, galvą jis dengė gobtuvu, o veidą – kauke.

Vakar Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas neabejojo, kad nusikaltimas bus greitai išaiškintas, o kaltininkas – sulaikytas.

Įstatymas už apiplėšimą įsibraunant į patalpą ir panaudojant peilį numato iki septynerių metų nelaisvės bausmę.

99 proc. prieš 95 proc.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė viename interviu prasitarė apie būtinybę dėvėti respiratorius.

Ar tai reikštų, kad medicinines kaukes teks išmesti?

"Būtinas respiratorių naudojimas visų renginių metu. Galbūt irgi reikėtų peržiūrėti, ar tikrai per renginį reikia tų kavos pertraukų, kai žmonės būriuojasi be apsaugos priemonių vienas šalia kito", – teigė Ž.Gudlevičienė.

Pasak sveikatos specialistų, respiratoriai – veiksmingesnė apsauga.

Būtinas respiratorių naudojimas visų renginių metu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro skyriaus vedėjas Zigmas Nagys pranešime dar pernai nurodė, kad medicininių kaukių efektyvumas siekia iki 95 proc., o respiratorių – iki 99 proc.

Medžiaginės jau nebetinka

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija sprendimą dėl privalomo medicininių kaukių arba respiratorių dėvėjimo viešose ir uždarose erdvėse priėmė 2021 m. lapkričio 15 d.

Medžiaginės kaukės nuo sprendimo įsigaliojimo tapo nebetinkamos.

Dabar tokiomis gali tapti ir medicininės.

Tikrina kelios institucijos

Kas tikrina, kokias kaukes žmonės dėvi? Susisiekus su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamentu paaiškėjo, kad už tai yra atsakingos tam tikros institucijos.

"Tikrina NVSC, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, policija arba savivaldybė. Jei tai fiziniai asmenys, tikrina policija ir savivaldybė, o jei yra apgyvendinimo įstaiga – mūsų sritis. Tikriname visada, kai atliekame operatyvią kontrolę pagal operacijų vadovo sprendimą", – teigė NVSC Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Baranauskė.

Vyriausioji specialistė nenurodė, kiek ir kokių skundų NVSC sulaukia, bei kaip tikrinami gyventojai, kai skundų nėra.

Bauda – nuo 250 eurų

Pagal LR administracinių nusižengimų  kodekso 45 straipsnio ketvirtą dalį, žmogus, sukėlęs pavojų išplisti virusui, viešojoje erdvėje nedėvėdamas apsauginės kaukės gautų nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų baudą.

"Jeigu žmogus nusikalsta pirmą kartą ir pripažįsta, padaręs nusikaltimą, jam skiriama pusė minimalios baudos – 250 eurų, o ar suma svyruoja, priklauso nuo kitų aplinkybių", – sakė V.Baranauskė.

Priklauso nuo to, kaip dėvi

Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis įvardijo tas pačias institucijas ir pridūrė, kad už kaukių tikrinimą atsakinga ir Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

"Šios institucijos turi teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus ir skirti baudas vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsniu", – patvirtino J.Gališanskis.

Medicininės veido kaukės iki šiol yra vienos dažniausiai naudojamų COVID-19 pandemijos metu.

Medicininės kaukės efektyvumas, pasak J.Gališanskio, priklauso nuo jos dėvėjimo pobūdžio.

"Medicininės veido kaukės iki šiol yra vienos dažniausiai naudojamų COVID-19 pandemijos metu. Jos turi labai aukštą iškvėpimo filtravimo efektyvumą, todėl laikomos geru būdu seilių lašelių, kurie išsiskiria kalbant, kosint ir čiaudint, plitimui apriboti. Pagal standartą medicininės kaukės jų turi sulaikyti 95–98 proc. Respiratoriai yra sukurti naudotojui nuo ore esančių teršalų poveikio apsaugoti ir yra klasifikuojami kaip asmeninės apsaugos priemonės. FFP2 respiratorių filtravimo galia yra ne mažesnė kaip 94 proc., o FFP3 respiratorių – mažiausiai 99 proc. Vienkartinės kaukės dėvimos tik vieną kartą, keičiamos kas 3–4 val. ar kai sudrėksta, vėliau išmetamos, o ne dedamos į kišenę", – teigė vyriausiasis specialistas.

Rizikuoja gauti nuobaudas

Nuo lapkričio viešose uždarose vietose, viešajame transporte, uždarose erdvėse esančiose darbo vietose privaloma dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Dėvintieji nemedicinines kaukes rizikuoja gauti nuobaudas ar bent jau būti neįleisti į minėtas vietas. Taip atsitiko ir kaunietei Reginai.

"Turiu kokybišką trijų sluoksnių medžiaginę kaukę, ją pirkau medicinos prekių parduotuvėje. Tikėjausi, kad kasdien skalbdama galėsiu nešioti ilgai. Tačiau ją dėvėdama nebuvau įleista į prekybos centrą. Nesupratau, kodėl. Kaukę pirkau medicinos prekių parduotuvėje, vadinasi, ji turėtų būti medicininė", – samprotavo moteris.

Tačiau sveikatos specialistai įspėja: iš audinio pagamintos kaukės nebūna medicininės.

"Medžiaginės iš audinio pagamintos kaukės nėra medicininės. Medicininės kaukės būna pagamintos iš trijų sluoksnių nealergizuojančio polipropileno. Kiekvienas sluoksnių turi tam tikrų fizikinių savybių. Vienas sluoksnių sulaiko drėgmę, kitas sulaiko lašelius. Tokios kaukės filtracijos indeksas siekia 98 proc. T.y. tokia kaukė efektyviai atlieka bakterijų ir virusų filtraciją, sulaiko oro lašelius", – pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Vizualiai atskirti neįmanoma

Teigiama, kad vizualiai medicininės ir nemedicininės kaukės atskirti neįmanoma. Mat spalvotų ar įvairiais piešinėliais išmargintų dabar pasitaiko ir medicininių kaukių. "Todėl, net ir perkant apsaugines veido kaukes vaistinėje, patarčiau tikrinti. Ant kaukių pakuotės turi būti parašyta, kad tai medicininės kaukės, turi būti ir žymėjimas CE", – į ką perkant apsaugines veido kaukes reikėtų atkreipti dėmesį, vardijo D.Razmuvienė.

Net ir perkant apsaugines veido kaukes vaistinėje, patarčiau tikrinti. Ant kaukių pakuotės turi būti parašyta, kad tai medicininės kaukės, turi būti ir žymėjimas CE.

Ženklas CE rodo, kad produktą įvertino gamintojas ir kad jis laikomas atitinkančiu ES saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Juo turi būti pažymėti bet kurioje pasaulio vietoje gaminami produktai, kuriais prekiaujama ES.

Pasak NVSC atstovės, medicininę apsauginę veido kaukę įsigyti vaistinėje ar medicinos prekių parduotuvėje yra didesnė tikimybė nei buities prekių parduotuvėje. "O, pavyzdžiui, statybos prekių parduotuvėje didesnė tikimybę nusipirkti kaukę, kuri apsaugos nuo dulkių, bet jos filtracijos indeksas tikrai nesieks 98 proc. ir ji neapsaugos nuo virusų, – skirtumą pabrėžė D.Razmuvienė. – Lygiai taip pat su respiratoriais. Yra medicininiai respiratoriai ir lygiai taip pat kaip jie atrodantys statybininkų naudojami paprasti respiratoriai, iš esmės apsaugantys nuo dulkių. Todėl lygiai taip pat užrašo "medicininis" reikėtų ieškoti ir ant respiratorių pakuotės."

Svarbu taisyklingai dėvėti

Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad apsaugines veido kaukes reikia dėvėti taisyklingai: jos turi dengti burną, du trečdalius nosies ir smakrą, ant nosies reikia užspausti metalinę juostelę, kad kaukė būtų sandariai prigludusi prie veido. Apatinė kaukės dalis turi būti prigludusi prie pasmakrės, per ilgus raištelius galima sutrumpinti, juos surišant. Vienkartines kaukes galima dėvėti tik vieną kartą, jas keisti būtina kas 3–4 val. arba kai sudrėksta. Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį).

Kai kuriems toks reikalavimas – naujiena. „Negirdėjau dar“, – tarstelėjo vyras.

„Nuo pirmadienio?“ – nustebusi klausė moteris.

Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad kaukių dėvėjimo tvarka griežtinama, nes delta atmaina greičiau plinta, o sergamumas nemažėja.

Anot vyriausiosios epidemiologės Loretos Ašoklienės, medicininė kaukė nuo virusų apsaugo geriau nei medžiaginė. „Pagaminta pagal Europos standartus ir yra numatytas jos efektyvumas, ji yra žymiai efektyvesnė nei tos nemedicininės kaukės, kurios, žinoma, šiek tiek sulaiko, sakykime, su iškvepiamu oru lašelius, tačiau vis tik jų efektyvumas yra gerokai mažesnis nei medicininių kaukių“, – teigė specialistė.

Tačiau ne visiems žmonėms reikalavimas dėvėti vien medicinines kaukes ar respiratorius patinka. „Labai kenkia odai ir respiratoriai, ir medicininės (kaukės, – red. past.). Nežinau, kaip kitiems, bet man tikrai. Dermatologas išrašė tepalų už 100 eurų. Ir man tik šita tinka. Aš nesutinku“, – teigė praeivė.

„Teks keisti. Man atrodo, kažkam uždirbti reikia. Va ir viskas. Todėl, kad aš su medžiagine, pareinu po visos dienos, ją išskalbiu ir vėl aš ją dėviu. Aš nemanau, kad tai labai blogai“, – tikino pašnekovė.

„Mėtosi, sakykime, tie mūsų valdžios vyrai. Leidžia kažkurį laiką, ir geriau, ir blogiau. O paskui vėl apkeičia, tai labiausiai glumina. O šiaip pripratome prisitaikyti – reikia, tai reikia“, – teigė kita moteris.

„Tai gerai, jeigu reikės tai ir dėsimės. Dėl savo sveikatos viską reikia“, – žurnalistams sakė praeivė.

„Jeigu specialistai taip liepia, vadinasi, jie žino. Vadinasi, tai yra gerai“, – teigė kita pašnekovė.

Plačiau – vaizdo įraše:

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad tik iš pačios kaukės išvaizdos, tikėtina, nepavyks nustatyti, ar kaukė medicininė. Pasikliauti tik spalva taip pat nereikėtų, medicininės kaukės gali būti įvairių spalvų – tiek įprastos mėlynos, tiek ir, pavyzdžiui, juodos.

„Informacija apie kaukę visuomet nurodoma ant pakuotės. Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į pavadinimą, jis iškart turi patvirtinti, kad kaukė medicininė, taip pat tokios kaukės žymimos CE ženkliuku, kuris rodo, kad jos yra sertifikuotos. Medicininės kaukės būna trijų sluoksnių, ši informacija taip pat pateikiama ant pakuotės“, – paaiškina farmacininkė.

Jeigu ši informacija ant pakuotės nėra pateikiama, kaukės, nors ir vizualiai gali atrodyti panašiai į medicinines, iš tiesų yra tik apsauginės. Pasak vaistininkės, jos daugiausiai skirtos dirbant dulkėtoje, užterštoje aplinkoje, tačiau saugantis viruso negali užtikrinti efektyvumo.

Nors „Eurovaistinėje“ galima įsigyti tik medicininių kaukių, pasak farmacininkės, dalis klientų, rūpindamiesi savo saugumu, dar prieš patvirtinant šį sprendimą, pasidomėdavo apie tai. Jeigu klientai įsigyja ne visą pakuotę, o tik kelis vienetus, jiems pageidaujant vaistininkai parodo pakuotę, kad galėtų susipažinti su visa ant jos skelbiama informacija.

Farmacininkė primena, kad svarbu ne tik tai, kokias apsaugos priemones dėvime, bet ir tai, kaip tai darome. Medicinines kaukes reikėtų keisti ne rečiau nei kas 4 valandas arba joms sudrėkus. Svarbu prisiminti, kad tiek medicininės kaukės, tiek respiratoriai yra vienkartiniai ir pakartotinai neturėtų būti dėvimi.

Prieš užsidedant ar keičiant kaukę svarbu švariai nusiplauti ar dezinfekuoti rankas. Nusiimant kaukę, ją imti už gumelių ir neliesti vidinės nei išorinės pusės rankomis. Anot  E. Ramaškienės, taip pat reikėtų pasirūpinti, kad kaukę iki užsidėjimo laikytume sterilioje vietoje, pavyzdžiui, atskirame maišelyje, o ne rankinėje ar kišenėje tarp kitų daiktų.

Šeštadienio vakarą žinomi žmonės į Valdovų rūmus buvo sukviesti kilniam tikslui – suaukota 25 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti krūties vėžio prevencijai ir gydymui.

Labdaros vakare dalyvavo garsūs Lietuvos atlikėjai, farmacininkai, verslininkai, pramogų pasaulio atstovai. Vakaro tema – „Naktis Venecijoje“. Svečiai atėjo su Renesanso stiliaus domino kaukėmis. Policija aiškinsis, kodėl vakaro dalyviai dengė tik akis.

Uždarose patalpose šiuo metu yra privalomos medicininės kaukės. Policija jau gavo du pranešimus apie tai, kad Valdovų rūmuose galėjo būti pažeisti saugumo reikalavimai.

Taisyklių, kiek tai yra įmanoma, ypatingai iš renginio organizatoriaus pusės, mes tikrai laikėmės.

„Valdovų rūmuose vyko renginys ir to renginio metu nebuvo laikomasi reikalavimų: kaukių dėvėjimo ir kitų nustatytų reikalavimų. Bus pradėta teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnį. Įvertinsime visas aplinkybes ir priimsime sprendimus“, – situaciją komentavo Vilniaus 3-ojo policijos komisariato viršininkas Donaldas Dubaka.

Labdaros renginio nuotraukos papiktino parlamentarą Remigijų Žemaitaitį: „Patys tie, kurie lenda į telikus, kurie komentuoja, verkia“.

„Žurnalistai patys su kauke sėdi, o visi kiti – vienodai. Baisiausia yra tai, kad aš tarp renginio dalyvių radau keletą veikėjų, kurie antro kovido metu labai aktyviai lindo į televiziją, socialines erdves ir aiškino, kaip čia kovidas sunkus, kaip reikia skiepytis, kaip reikia laikytis saugumo taisyklių ir pan.“, – vardijo parlamentaras.

R. Žemaitaitis sako dėl vakaro Valdovų rūmuose gavęs pylos nuo rinkėjų. „Sako ateik, ateik, Seimo nary. Sako mes va, nusišikt negali be kaukės, iš degalinės varo“, – pasakojo R. Žemaitaitis.

Renginyje be kaukės pozavo Beata Nicholson – ji buvo viena iš vakaro vedėjų. Pagal Vyriausybės nutarimą, vedėjams scenoje kaukių nereikia. „Aš kadangi vedžiau renginį, tai ant scenos buvau be kaukės. Šiaip tai, sakyčiau, kad buvo netgi labai nemažai žmonių, kurie buvo su dvigubomis kaukėmis. Visas veidas uždengtas“, – tvirtino B. Nicholson.

Ž. Gedvilos / Fotobanko nuotr.

Kai kurie be kaukės pozavę labdaros vakaro svečiai kalbėti atsisakė. „Nei aš organizatorius, nei viešas asmuo, taip kad nelabai noriu kalbėti“, – tarstelėjo komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis.

Renginio organizatorė Agnė Grigaliūnienė sako, kad saugumo reikalavimų buvo laikomasi. „Taisyklių, kiek tai yra įmanoma, ypatingai iš renginio organizatoriaus pusės, mes tikrai laikėmės. Ir labai apgailestauju ir atsiprašau, jeigu kažkam atrodė arba galėjo pasirodyti kitaip“, – kalbėjo organizatorė.

Anot jos, kvietimuose nurodyta, kad kaukę dėvėti – būtina, įleisti tik su galimybių pasais, prie Valdovų rūmų įėjimo įrengti termovizoriai, matuojama kiekvieno įeinančiojo temperatūra. Valdovų rūmų salėje oras ne tik ištraukiamas, bet ir filtruojamas.

Uždaroje erdvėje, aišku, kai žmonės susirenka iš vadinamųjų skirtingų socialinių burbulų, yra galimybė užsikrėsti ir perduoti virusą pačiam to nežinant.

„Uždaroje erdvėje, aišku, kai žmonės susirenka iš vadinamųjų skirtingų socialinių burbulų, yra galimybė užsikrėsti ir perduoti virusą pačiam to nežinant“, – teigė virusologas Saulius Čaplinskas.

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), viduje be kaukės gali būti ne tik renginio vedėjai, bet ir užkandžiaujantys ar gurkšnojantys svečiai. „Kurie ant scenos dainuoja ar veda renginį, jiems kaukės dėvėjimo prievolės nėra. Jeigu žmogus užkandžiauja stebėdamas renginį taip pat gali būti be kaukės tuo metu. Bet visumoje, jeigu tu gali, tai tą kaukę ir užsidėk“, – kalbėjo NVSC atstovė Irena Taraškevičienė.

Nuotraukose iš šeštadienio vakaro matyti, kad rankose daugelis dalyvių laiko taures. „Kadangi erdvėje jie vaišinosi, tai aš nežinau, ar kas nors galėtų vaišintis per kaukę, gerti arba valgyti“, – situaciją komentavo A. Grigaliūnienė.

„Galima galbūt trumpai pabūti be kaukės, ypač nusifotografuojant šalia su draugais ar prie sienelės, renginiui skirtos. Trumpam nusifotografuoti ir nusiimti kaukę būtų visai logiška. Bet visą renginį būti be kaukės uždaroje erdvėje vis tik būtų neišmintinga“, – tvirtino S. Čaplinskas.

Dėl kaukių nedėvėjimo uždarose patalpose dalyviams gresia bauda iki 500 eurų, organizatoriams – iki 6 tūkst. eurų.

„Ar ilginti laiką tarp „Pfizer-BioNTech“ skiepų dozių? Manau, kad taip. Kitų šalių patirtis jau rodo, kad taip galima paspartinti skiepijimų tempą – t. y. greičiau padidinti paskiepytų žmonių aprėptį, neprarandant vakcinos efektyvumo. Tai prisideda prie viruso plitimo mažinimo, hospitalizacijų ir mirčių sumažinimo ir greitesnio kolektyvinio imuniteto formavimo. Ar vakcinavimo tempas dabar yra svarbiausia? Ar skiepijimas pagal prioritetus?Svarbu ir tas ir tas. Spartinant tempą yra svarbu paskiepyti daug kontaktų turinčius žmones, t. y. tuos, kurie gali užsikrėsti ir užkrėsti kitus. Skiepijimu pagal prioritetus pirmiausia siekiama paskiepyti tas žmonių grupes, kuriems liga yra pavojingiausia, nes jie rizikuoja susirgti sunkia ligos forma, būti hospitalizuoti ir neišgyventi“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

Vertinant pandeminio nuovargio žalą, dabartiniai laisvinimai yra pragmatiškas sprendimas.

S. Čaplinsko nuomone, vakcinacijos procese savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau galios.„Ar reikia savivaldybėms duoti daugiau laisvių skiepijant gyventojus? Manau, kad taip. Jie geriau mato besikeičiančią situaciją vietoje ir gali į ją operatyviai reaguoti. Tikrai nemanau, kad iš Vilniaus geriau matyti, kas vyksta ir ką reikia daryti Klaipėdoje, Šiauliuose ir panašiai. Ar atlaisvinimų yra pakankamai ir daugiau atlaisvinimų sukeltų riziką? Vertinant pandeminio nuovargio žalą, dabartiniai laisvinimai yra pragmatiškas sprendimas. Tačiau, iš virusologinės pusės, neabejotinai virusui bus daugiau palankių sąlygų plisti, jeigu žmonės daugiau judės ir kontaktuos. Naujų užsikrėtimo atvejų gali daugėti“, – nuomone dalijosi S. Čaplinskas.

„Vertinant dabartinį visuomenės nuovargį ir požiūrį į ribojimus, ar galima tikėtis, kad visuomenė saugosis ir dar vieno karantino iki vasaros tikrai nereikės? Ilgas kalbėjimas apie tai, ką valdžia mums leis daryti ir ko neleis, kokius suvaržymus įves ar neįves, suformavo ydingą naratyvą, kad nuo žmonių niekas nepriklauso. Iš tikro reikia kalbėti ne apie suvaržymus, o apie gyvenimą naujoje realybėje. Svarbu, kad žmonės turėtų pakankamai įrankių valdyti savo asmeninę riziką, įskaitant ne tik skiepus, bet ir, pavyzdžiui, keturis nemokamus savikontrolės testus per mėnesį. Manau, kad prie tokio totalaus karantino daugiau neturėtų būti grįžtama“, – teigė profesorius.

Dabar, kai sulaukėme tiek atlaisvinimų, kaip niekada svarbus yra teisingas medicininių kaukių dėvėjimas.

Lietuvoje leidus organizuoti nedidelius renginius, veikti teatrams ir kino teatrams, į juos bus privalu ateiti su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais, žiūrovai bus sodinami išlaikant dviejų metrų atstumus. Taigi, ar medicininės kaukės kino teatruose ir kitose uždarose patalpose užtikrins didesnį saugumą? „Vienareikšmiškai taip. Jau seniai moksliškai yra įrodyta, kad respiratoriai ir medicininės kaukės sumažina riziką užsikrėsti ir platinti virusą. Jų filtracinės savybės siekia 95 proc. Todėl rekomenduoju dėvėti tiktai medicinines kaukes arba respiratorius, ypač uždarose viešose patalpose. Dabar, kai sulaukėme tiek atlaisvinimų, kaip niekada svarbus yra teisingas medicininių kaukių dėvėjimas: kaukė turi dengti du trečdalius nosies ir jos viršutinė dalis turi būti stipriai prigludusi prie veido. Prigludimą prie veido užtikrina kaukės viršutinėje dalyje esanti vielutė, kurią, užsidėjus kaukę, būtina stipriai prispausti prie nosies. Sudrėkusi meidicinė kaukė praranda savo filtracines savybes, todėl saugiau būtų ją pakeisti nauja“, – įrašą socialiniame tinkle baigė profesorius.

Freepik.com nuotr.

Primename, kad renginių organizatoriai įpareigojami užtikrinti, jog „žiūrovai ir dalyviai (išskyrus atlikėjus ar sportininkus) bei renginį aptarnaujantis personalas viso renginio metu dėvėtų medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną“. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgaliesiems, jeigu tai kenkia jų sveikatos būklei, bei vaikams. Organizatoriai turės užtikrinti, kad į renginio vietą nepatektų žmonės, neįsigiję bilietų internetu, o registracijos ar bilietų tikrinimą, esant galimybei, turės vykdyti lauke. Tarp sėdinčių žiūrovų turės būti išlaikytas dviejų metrų atstumas arba paliktos laisvos dvi sėdimos vietos.

Kaip jau anksčiau nusprendė Vyriausybė, žmonių skaičius renginiuose negalės viršyti 150. Jie galės laukti ne didesnėmis kaip dviejų asmenų grupėmis viduje ar penkių asmenų grupėmis lauke, nebent tai vienos šeimos nariai, bus privalu laikytis bent dviejų metrų atstumo. Į renginio vietą žiūrovai turės būti įleidžiami likus ne daugiau kaip pusvalandžiui, o į salę pradėti leisti ne anksčiau kaip likus penkiolikai minučių iki renginio pradžios.

Jeigu pastate vyks daugiau nei vienas renginys, jų lankytojų srautai negalės kirstis. Tarp sėdinčių žiūrovų turės būti išlaikytas dviejų metrų atstumas arba paliktos laisvos dvi sėdimos vietos. Gretimas sėdimas vietas gali užimti ne daugiau kaip du asmenys, kartu atėję į renginį. Tokiu atveju, pagal nustatytą tvarką, žiūrovai turėtų būti sodinami „2+2“ principu, kai vienoje eilėje dvi sėdimos vietos yra užimtos, dvi sėdimos vietos – laisvos. Be to, laisvos turės būti prieš žiūrovą ir už jo esančios vietos.

Renginio organizatoriai privalo užtikrinti atstumo tarp sėdimų vietų kontrolę viso renginio metu. Nuo scenos iki pirmos eilės, kurioje sodinami žiūrovai, turės būti išlaikytas ne mažesnis nei dviejų metrų atstumas. Be kitų reikalavimų, kokių kaip dezinfekcijos priemonių parūpinimas, draudimas dalyvauti jaučiantiems peršalimo ligų simptomus, taip pat numatytas įpareigojimas po kiekvieno seanso dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.

Renginio vietose bus draudžiama prekiauti maistu, be to, organizatoriai turės stebėti, kad dalyviai renginio vietoje nevartotų maisto ir gėrimų. Rekomenduojama organizuoti periodinį profilaktinį darbuotojų testavimą bei organizuoti renginius be pertraukų, kad žiūrovai nesibūriuotų. Vyriausybė nedidelius renginius bei teatrų ir kino teatrų veiklą leido vykdyti nuo šio pirmadienio.

Skiriasi įmontuotais filtrais

Tiek medžiaginės ar medicininės kaukės, tiek respiratoriai apsaugo žmogaus kvėpavimo takus nuo išorėje esančių mikroorganizmų. Tai yra nuo bakterijų, virusų ar kitų sukėlėjų, kurių gali būti ore, arba nuo užkrečiamųjų ligų, tokių kaip koronavirusai ar tuberkuliozė, kurios plinta oro lašeliniu būdu.

"Respiratoriai yra kvėpavimo takų apsaugos priemonės, dažniausiai skirtos sveikatos priežiūros darbuotojams, dirbantiems tiesiogiai su ligoniais, sergančiais COVID-19, tuberkulioze ir panašiomis ligomis. O medicininės kaukės dažniausiai rekomenduojamos asmenims, kurie turi kvėpavimo takų infekcijos požymių, tokių kaip sloga, kosulys, čiaudulys, tam, kad žmogus, kosėdamas ar čiaudėdamas į aplinką išskirtų kuo mažiau sukėlėjo – kad tie lašeliai liktų kaukėje", – skirtumus aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ekspertė gydytoja epidemiologė Galina Zagrebnevienė. Jos teigimu, ne medicinos personalui užtektų ir paprastos medicininės kaukės.

Tokią kaukę rekomenduojama keisti, kai ji sudrėksta, tuo metu respiratorius išlieka efektyvus 4–6 val. Tiksli respiratoriaus tinkamumo naudoti trukmė turi būti parašyta gaminio naudojimosi instrukcijoje. Nepaisant to, kad vis pasigirsta rekomendacijų naudotas medicinines kaukes iš abiejų pusių išpurkšti dezinfektantu, išdžiovinti, išlyginti ir tada vėl naudoti, gydytoja epidemiologė nepataria taip elgtis: "To nerekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vis dėlto, jei ant kaukės ar respiratoriaus parašyta "vienkartinis", vadinasi, ta priemonė nėra pritaikyta daugkartiniam naudojimui – gamintojas atsako tik už tokio gaminio efektyvumą naudojant vieną kartą."

Respiratoriai skiriasi į juos įmontuotais filtrais: FFP1, FFP2 arba FFP3. SAM ekspertės teigimu, respiratorius su filtru FFP1 yra tokio paties efektyvumo kaip medicininė kaukė, o FFP2 ir FFP3 efektyvumas yra didesnis: gamintojai užtikrina atitinkamai 95 ir 99 proc. apsaugą nuo virusų.

Mitai apie respiratorius

Karantino metu Lietuvoje paplito medžiaginių kaukių mada. G.Zagrebnevienė pabrėžia, kad kaukei naudojamų medžiagos sluoksnių skaičius priklauso nuo jos tankumo: jei medžiaga tanki, užteks 4–5 sluoksnių, jei reta – reikia daugiau. Medžiaginę kaukę reikėtų skalbti kiekvieną dieną 60 laipsnių temperatūroje, paskui išlyginti karštu lygintuvu su garais. "Virusai yra baltymai, o visi baltymai bijo karščio. Tad karštas lygintuvas juos tikrai sunaikins", – sakė pašnekovė.

Aš labai prieštaringai vertinu, kai brangius respiratorius, kurių vis dar trūksta sveikatos priežiūros darbuotojams, dėvi ir visiškai vieni gatve einantys žmonės. Mūsų medikai rizikuoja savo sveikata, o brangūs respiratoriai švaistomi, neaišku, kur, ir neaišku, kam.

Vis dėlto, esant galimybei, SAM ekspertė ragina rinktis medicinines, o ne namuose siūtas medžiagines kaukes. "Medicininės kaukės yra gaminamos pagal tam tikrą standartą ir gamintojas užtikrina tam tikrą apsaugą. O namudiniam gaminiui niekas jokių garantijų neteikia. Namudinė kaukė gali sulaikyti dulkes, ore pakibusius lašelius, tačiau jų efektyvumas yra daug mažesnis", – pabrėžė G.Zagrebnevienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, namuose siūta veido kaukė vidutiniškai sulaiko apie 50 proc. ore esančių dalelių, medicininė kaukė – 80 proc.

Gydytoja epidemiologė paneigia mitą, kad, jei respiratorių dėvi sergantis žmogus, virusą jis paskleidžia į aplinką, nes esą filtrai filtruoja tik įkvepiamą, bet ne iškvepiamą orą: "Dėvintis respiratorių žmogus ne tik įkvepia, bet ir iškvepia sveiką orą. Filtrai tam ir yra, kad sulaikytų virusus ir bakterijas. Aš labai rekomenduoju, kad žmogus pasiskaitytų apie naudojamą gaminį daugiau: tam yra standartai, gamintojų aprašymai, specifikacijos."

Sertifikuotų kvėpavimo takų apsaugos priemonių, atitinkančių CE standartą ir šiomis raidėmis žymimų, efektyvumas yra įrodytas. Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad tiems asmenims, kurių darbas nesusijęs su sveikatos priežiūra, slauga, kasdieniam naudojimui užtenka medicininių kaukių. "Aš labai prieštaringai vertinu, kai brangius respiratorius, kurių vis dar trūksta sveikatos priežiūros darbuotojams, dėvi ir visiškai vieni gatve einantys žmonės. Mūsų medikai rizikuoja savo sveikata, o brangūs respiratoriai švaistomi, neaišku kur ir neaišku kam", – piktinosi G.Zagrebnevienė.

Kaip teisingai nusiimti?

Tam tikrais atvejais kaukę dėvėti yra labai svarbu. Tačiau, pašnekovės žodžiais, ne mažiau svarbu yra ir mokėti ją teisingai nusiimti: "Aš matau, kaip žmonės plikomis rankomis kaukes čiupinėja, nuolatos taiso jas iš išorės. Tarkime, kaukės išorinėje pusėje nusėdo užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – nebūtinai COVID-19. Taigi, jei iš išorės čiupinėjate kaukę ir neturite auksinio įpročio plautis rankas vos peržengus namų slenkstį, tomis pačiomis rankomis, kuriomis čiupinėjote kaukę, pačiupinėjate ir rankenas, TV pultelį ar telefoną – jūs tuos virusus pasodinate namų aplinkoje."

SAM ekspertė pabrėžia, kad kaukę reikia nusiimti neliečiant išorės, laikant ją už raištelių arba prilaikančios gumos. "Be to, labai patartina užsidėti vienkartines pirštines – kartu apsaugote rankas. Primenu, kad tokios pirštinės dėvimos parduotuvėje. Išėjus iš parduotuvės jas reikėtų nusiimti neliečiant išorinės pirštinės pusės ir išmesti", – patarė G.Zagrebnevienė.

Sveikatos apsaugos specialistai primena, kad medicininių kaukių dėvėjimas yra tik viena iš kvėpavimo takų infekcijų, tarp jų COVID-19 ligos, prevencijos priemonių. Ji turi būti naudojama kartu su kitomis prevencijos priemonėmis: rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketu.

"Vis dėlto reikėtų suprasti, kad kaukė 100 proc. nuo virusų neapsaugo. Jei užsidėjote kaukę ir jaučiatės saugūs, labai klystate. Virusas gali patekti į organizmą ne tik per nosį ar burną, bet ir nuo užterštų rankų. Taip jis gali patekti į akis, nosies ar burnos gleivinę. Teiginys, kad rankų švara yra jūsų sveikatos garantas, yra tikrai ne iš piršto laužtas. Svarbus ir kosėjimo, čiaudėjimo etiketas", – pašnekovė priminė, kad kosint ar čiaudint į sulenktą alkūnę virusas į aplinką paskleidžiamas mažiau.

Kalbant apie turguje ir maisto prekių parduotuvėse įsigyjamus vaisius ir daržoves, kurie paprastai būna nesupakuoti, gali būti apkosėti, apčiaudėti ir ant jų gali būti nusėdęs virusas, G.Zagrebnevienė patarė nesibaiminti juos pirkti: "Ant daržovių gali būti visko ir ne karantino, ne pandemijos metu. Žalias produktas – tiek mėsa, tiek daržovės – gali būti užteršti įvairiausiais ligų sukėlėjais. Tuos sukėlėjus pašaliname vaisius ir daržoves plaudami, lupdami, skusdami, virdami ar kepdami." Primenama, kad konditerijos gaminiai karantino metu turi būti parduodami supakuoti.