Pasak ligoninės komunikacijos specialisto Sauliaus Tvirbuto, liepos 17 d. į Kauno klinikinę ligoninę atvežta 73 m. moteris karščiavo ir buvo su kraujo sepsio simptomais. Sepsis būdingas žaibinei meningokokinės infekcijos formai. Paguldžius į Suaugusių intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrių atlikti tyrimai, pradėtas taikyti gydymas antibiotikais, tačiau kitą dieną ligonė mirė.
Ar gydytojai galėjo išgelbėti moters gyvybę? „Po to, kai meningokoko sukeltas sepsis paplinta kraujyje, galimybės išgyventi tampa labai mažos, nes negrįžtamai pažeidžiama daug organizmo funkcijų. Ligonei taikytas visas įmanomas gydymas, bet antibiotikai efektyviai padeda kovoti su infekcija tik po trijų parų nuo pradėto gydymo. Per tą laiką imuninei sistemai tenka kovoti vienai“, – pasak S.Tvirbuto, šiuo atveju, matyt, sepsis buvo išsivystęs tiek, kad antibiotikai nespėjo padėti.
Ligoninės atstovas informavo, kad moteris sirgo ir lėtinėmis plaučių ligomis.
Žaibinė meningokokinės infekcijos forma pavojinga tuo, kad liga iki kritinės būklės gali išsivystyti per kelias paras. „Bakterijų nešiojimas gali tęstis iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas – vidutiniškai keturios dienos. Po to bakterijos per 4-6 val. patenka į kraują ir jame dauginasi, pradeda trikti organizmo funkcijos“, – pasakojo S.Tvirbutas.
Laikotarpis nuo užsikrėtimo meningokokine infekcija iki pirmųjų ligos simptomų gali trukti nuo 1 iki 10 dienų.
Po to, kai meningokoko sukeltas sepsis paplinta kraujyje, galimybės išgyventi tampa labai mažos.
Ši infekcija pavojinga kūdikiams, kurių imuninė sistema dar tik formuojasi. Taip pat dažniau pasitaiko tarp paauglių ir iki 20 metų jaunuolių, nes jie neretai gyvena intensyvų gyvenimą, pavargsta, patiria stresą, Kita grupė – pagyvenę žmonės, kurių imuninę sistema susilpnina lėtinės ligos. Šios bakterijos gali gyventi daugelyje žmonių ir jiems būti visiškai nekenksmingos. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, jai imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis žmogus, tiek sveikas bakterijų nešiotojas.
Pasak medikų, liga klastinga tuo, kad iš pradžių jos simptomai panašūs į peršalimo ligas, dėl to sergantysis dažnai neskuba kreiptis pagalbos į medikus.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento vyriausiosios specialistės Gintarės Kazlauskienės, šia liga dažniau užsikrečiama žiemą, kai imunitetas nusilpęs. „Ligos pradžioje dažniausiai nepasireiškia jokie specifiniai simptomai. Pasireiškia stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Dėl tokių bendrų simptomų, kurie būdingi nemažam skaičiui ligų, daugelis pradžioje neįtaria, kad susirgo meningokokine infekcija. Odos bėrimai atsiranda vėliau. Kai išberia ir žmonės kreipiasi į gydymo įstaigą, dažnai jau būna vėlu – liga būna smarkiai pažengusi. Žaibinės meningokokinės infekcijos atveju viskas vyksta labai greitai ir užkirsti kelią šiai ligai tampa labai sudėtinga“, – sakė G.Kazlauskienė.
Susirgimų šia klastinga liga daugėja. NVSC duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Kauno apskrityje registruoti penki meningokokinės infekcijos atvejai kai pernai per visus metus buvo užregistruota tiek pat meningokokinės infekcijos atvejų. Liga šiemet nustatyta 2 ir 4 m. vaikams bei 19, 58 ir 73 m. suaugusiesiems.
Pašnekovės žodžiais, gali būti kad ligos atvejų tarp vaikų daugėja būtent dėl tokių nespecifinių simptomų. „Neidentifikavę simptomų, tėvai toliau leidžia jau sergančius vaikus į darželį, kitus kolektyvus, kur šia liga greitai užsikrečia daugiau vaikų“, – pastebėjo specialistė.
Meningokokine infekcija užsikrečiama oro lašeliniu būdu, nuo sergančio žmogaus ar bakterijų nešiotojo. Ši liga plinta tik artimo kontakto su sergančiuoju metu: glebėsčiuojantis, bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų. Užkratas patenka per seiles, nosies išskyras.
