Iš tikrųjų, maisto ruošimas net nebuvo didžiausias iššūkis. Didesnes problemas kėlė maisto išsaugojimas – juk šaldytuvų nebuvo, o ir ledo buvo galima gauti ne visada. Taigi, mėsa ir žuvis buvo sūdomos, konservuojamos statinėse. Vos pravertą statinę reikėdavo suvalgyti labai greitai. Pirmiausia, žinoma, reikėjo suvalgyti greitai gendantį maistą.

Pusryčiams jūreiviai valgydavo džiuvėsius, pietums – pupų konservus, vakarienei – šiek tiek sūdytos žuvies. Vėliau pasirodė bulvės, svogūnai, ryžiai. Vandenį jūreiviai rinkdavo lietaus pavidalu arba išlipę į sausumą. Iš tikrųjų, jūreiviams visada trūko vitaminų, o mityba buvo tokia prasta, kad ligos buvo kasdienybė.

Ugnis mediniuose laivuose buvo nepageidaujama, tačiau kartais ji buvo būtina. Iš pradžių laužas buvo užkuriamas atvirame denyje ne dažniau nei kartą per dieną. Ugnį prižiūrėdavo keli jūreiviai, o vos tik ji būdavo nereikalinga, pelenai būdavo išpilami už borto, o ugniavietė gausiai laistoma vandeniu.

Uždara virtuvė XVII amžiaus laive / commons.wikimedia.org nuotr.

Uždaros virtuvės ėmė populiarėti tik XVII amžiuje. Jos būdavo izoliuojamos plytomis iš visų pusių, maistas būdavo ruošiamas pakabintame katile. Vėlgi, ir tuomet maistas būdavo ruošiamas tik tada, kai jūra tai leisdavo. XVIII-XIX amžiuje jau buvo naudojamos metalinės krosnys, kurios buvo dar uždaresnės ir saugesnės.

Iš tikrųjų, jūreiviai įprasdavo valgyti rūkytą mėsą bei žuvį, gausiai užgerdami šaltą maistą romu (kurį itin mėgo Karibų regiono piratai) ar vynu. Alkoholis tarnavo kaip dezinfekcinė priemonė ir šiokia tokia pramoga, padedanti užsimiršti pakankamai monotoniškoje rutinoje.

Beje, maisto ruošimas laive ir vėliau nebuvo lengva užduotis. Mažesnius laivus labai siūbuoja bangos, todėl tikimybė nusiplikyti karštu viralu yra išties nemaža. Didžiausių karinių laivų įgulą sudaro tūkstančiai žmonių (pavyzdžiui, „Ford“ klasės lėktuvnešyje gyvena apie 6000 žmonių), todėl maisto ruošimas yra daug pastangų ir strategijos reikalaujanti užduotis.

Stabilizuota virtuvės įranga XX amžiaus vidurio laive / commons.wikimedia.org nuotr.

Taigi, maisto ruošimas senuosiuose burlaiviuose buvo sudėtingas darbas. Ugnies buvo vengiama, todėl vos tik pasitaikydavo proga jūreiviai ieškodavo, kur išlipti į sausumą.