Ten atvyksta ir dideli menininkai, vyksta vietos žmonių susitikimai arba vaikų, kurie pavasarį ruošiasi baleto renginiui, repeticijos. Taigi nuo didžiųjų žvaigždžių iki mažų, nedidelių renginių.
Statybų pramonė patiria vis didesnį spaudimą mažinti poveikį aplinkai. Teigiama, kad pastatų statyba ir eksploatacija sudaro daugiau nei du trečdalius viso pasaulyje išmetamo su energija susijusio anglies dvideginio. Pasak ekspertų, mediena sugeria anglies dioksidą iš mūsų atmosferos ir kaupia visą savo gyvavimo laikotarpį.
Naujajame kultūros centre sunaudota daugiau kaip 12 tūkstančių kubinių metrų medienos. Projekto autoriai teigia, kad medinis dangoraižis per visą pastato gyvavimo laikotarpį sukaups apie 9000 tonų anglies dioksido.
Kai projekto autoriai 2016 m. laimėjo konkursą, visi manė, kad jie yra šiek tiek pamišę, siūlydami tokį pastatą iš medžio. Projektuodami jie pamatė, kad efektyviausia iš medžio statyti viską.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Be to, pastatas yra išmanus: dirbtinio intelekto sistema stebi energijos ir šilumos suvartojimą ir prisitaiko prie poreikių, atsižvelgdama į pastate esančių žmonių skaičių.
Operatoriai sako, kad kultūros centras taip pat bendrauja su šalia esančiais pastatais. Kai energijos turi per daug, ją siunčia į netoliese esantį kelionių centrą arba kaupia rūsyje esančiose baterijose.
Analizuojama elektros paklausa. Namas gali priimti sprendimus, ar reikia kaupti elektrą, ar ne. Dirbtinio intelekto sistema padeda priimti šiuos sprendimus kiekvieną minutę.
Medinės konstrukcijos Šelevtės mieste – ne naujiena.
Tokie pastatai, esą, labai ištvermingi. Didžiausia grėsmė – gaisras, tačiau per pastaruosius penkerius metus skatinant tvarumą pastatai labai patobulėjo.
Daugiau kaip šimtmetį Švedijoje galiojo draudimas statyti aukštesnius nei dviejų aukštų medinius namus, kuris galiausiai buvo panaikintas 1994 m.
