Prie Kauno pilies šventinį šurmulį, sklindantį iš mugės, užgožia elektrinių pjūklų ūžesys. Čia įsikūrusioje Lietuvos medžio drožėjų kūrybinėje stovykloje „Puošiam Kauną“ darbuojasi septyni profesionalūs drožėjai.
Per tris dienas, kiek truks Hanzos dienos, jie spės sukurti po medinę skulptūrą, tad smalsūs miestiečiai raginami suskubti ir savo akimis išvysti, kaip iš dviejų metrų ilgio storokų medžių kamienų gimsta šedevrai.
Vieno kūrėjo vizijose – undinė, kito medis atgims driežu, trečio rąstas taps paukščiu. Kai kurie kalbinti menininkai, paklausti, ką pasirinko drožti, teigė norį išlaikyti paslaptyje, nes neretai galutinis rezultatas net neprimena pirminės idėjos.
Medžio drožėją tradiciškai įsivaizduojame besidarbuojantį su kaltu. "Kai neturime daug laiko, pagrindiniu įrankiu tampa benzininis pjūklas. Maloniau dirbti su kaltu, jis tikslesnis, bet ilgiau užtrunkama", – aiškino vilnietis skulptorius Mindaugas Būga.
Jis suskaičiavo, kad vienai skulptūrai išdrožti prireikia apie penkių litrų degalų.
Dviejų aukso vainikų, Liongino Šepkos premijos laureatas garliaviškis Adolfas Teresius pasakojo, kad su kolegomis sutarė dėl vieno: kūriniai turi būti ir funkcionalūs, kad praeiviui galėtų pasitarnauti, pavyzdžiui, kaip suoliukai.
"Kiek galima Kryžių kalną kurti? Kodėl į viską nepažiūrėjus ir žaismingai?" – klausė A. Teresius. Ir pridūrė norintis, kad jo kūriniai ne tik būtų vertingi menine prasme, bet kad dar būtų naudingi ir reikalingi.
Atrodytų, įkvėpimas yra nepavaldus renginių organizatorių sudarytam tvarkaraščiui, tačiau meistrai tikino, jog įspraudimas į laiko rėmus jiems netrukdo.
"Apdoroji įkvėpimą, apdoroji laiką", – juokėsi M.Būga. "Dar geriau, kai yra laiko ribojimas – labiau susikaupi, kūrybiškumui tikrai netrukdo", – sakė ir A. Teresius.
Vyks ir drožėjų turnyrai, kai iš mažesnių rąstų reikės itin greitai išdrožti ką nors įspūdingo. Vėliau šios skulptūros puoš miesto erdves.
Be minėtų meistrų stovykloje dar darbuojasi daugkartinis tarptautinių stovyklų ir turnyrų dalyvis kaunietis Robertas Kieliauskas, kaunietis drožimo meistras Raimondas Užbravis, kaunietis tautodailininkas Algirdas Jasiulionis, liaudies meistras iš Vilkijos Linas Saladis bei į Karmėlavą iš Kauno persikėlęs menininkas iš prigimties Algirdas Vaištaras.
Nors skulptūroms sukurti jiems skirta nedaug laiko, tačiau stovykloje – jokios įtampos. Meistrai rado laiko ir pajuokauti, ir vienas kitam padėti. Pavyzdžiui, prireikus paversti vieną rąstų tuoj sulėkė keliese.
"Va, be proto pjūklų prisivežėme, ausines", – apie laukiantį smagų savaitgalį su šypsena pasakojo A. Teresius.
