Kaip praneša LNK, teoriškai lajų tako keltuvas yra, praktiškai – ne. Keltuvas veža, kai yra šilta, o šaltuoju metu į Medžių lajų tako kompleksą neįgalieji patekti negali.

Eliminuoti iš žiemos grožio apžvalgos, neįgalieji taką apskundė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Ši nustatė, kad išskirtinis objektas neįgaliesiems yra nedraugiškas – ne tik žiemą neveikia keltuvas, bet ir kita infrastruktūra yra ribota.

Kalbintas anykštėnas pasakojo, kad nuo bokšto atsiveria vis kitoks vaizdas, tad galima pamatyti ir apylinkėse padarytų pokyčių. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anykščių neįgaliųjų draugijos pirmininkę stebina, kaip toks brangus ir unikalus, Europos Sąjungos lėšomis finansuotas objektas pamiršo neįgaliuosius. Lygiai taip pat problemiška bokšto viršų pasiekti ir tėvams su vaikais vežimėliuose.

„Turėjo numatyti, kad ateis žiema ir kad žmonėms poreikis yra ir žiemą, ir vasarą, ir rudenį, ir pavasarį. Turėjo pasistengti, kad galėtų patekti visi“, – sako Anykščių neįgaliųjų draugijos pirmininkė Aldona Šerėnienė.

Vežimėliu judantis Vygintas žiemą į lajų taką nežiūri, jam keltuvo durys, kaip ir visiems neįgaliesiems, užrakintos. Siūlymus į objektą patekti kitais keliais, jis laiko kliūtimis.

„Teoriškai ten galima automobiliu privažiuoti, tik pirmiau reikia nuvažiuoti į biurą, pasakyti, kad atkeltų užtvarą, kad kažkas nueitų ir pakeltų – tai kažkur apie kilometras nuo lajų tako“, – pasakojo anykštėnas Vygintas Ostrauskas. 

Kas neturi automobilio, esą gali rizikuoti neįgaliojo vežimėliu. „Duobės, lapai ir visa kita. Miško takelis. Jis kažkada buvo naudojamas statyboms, kai statė lajų taką“, – sakė Vygintas.

Su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadomis tako šeimininkai Anykščių regioninio parko direkcija nesutinka.

„Lietuvoje apžvalgos bokštų yra daug, o mes išskirtiniai tuo, kad takas yra pritaikytas neįgaliesiems. Neįgalusis gali pakilti į bokštą ir apžvelgti aplinką. Kituose bokštuose to nėra. Tai kaltinti, kad yra nepritaikyta neįgaliesiems, tai kažkoks nesusipratimas“, – sakė Anykščių regioninio parko direkcijos vadovas Kęstutis Šerepka. 

Pasak vadovo, maždaug tris milijonus eurų kainavusiame take vizija įrengti liftą iš pradžių buvo. „Dėl lėšų stokos nebuvo galimybės įrengti lifto, keltuvas yra atvirame ore, atviroje šachtoje, ir kai minusinė temperatūra, elektronika neveikia arba veikia su pertrūkiais, todėl gamintojų ir statytojų pasiūlymas – šaltuoju metų laiku, kad keltuvu pasinaudoti nebūtų galima“, – pasakojo K. Šerepka.

Direkcija visgi žada ieškoti europinių pinigų ir take įrengti nuolatos veikiantį liftą.

2021 metų pabaigoje skundą kontrolierei pateikė VšĮ „Neįgali Lietuva“. Organizacija atkreipė dėmesį, kad keltuvai, skirti lankytojams su negalia, yra išjungti, žmonėms su judėjimo negalia sukuriami ribojimai naudotis komplekso infrastruktūra.

Keltuvas įprastai neveikia šaltuoju metų sezonu – nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d., taip pat, kai temperatūra viršija 30 laipsnių. Tačiau, direkcijos teigimu, asmenys su negalia į kompleksą gali patekti Ekotaku.

Kontrolierei pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad žmonių su negalia galimybės naudotis komplekso infrastruktūra yra ribotos. Galimybė vežimėliu keliauti Ekotaku, leidžiančiu pasiekti medžių lajų taką, yra labiau teorinė nei reali. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovės Gintos Žemaitytės išvadoje dėl komplekso prieinamumo teigiama, jog šis takas yra netinkamas judėti vežimėliu ar naudojant kitas pagalbines priemones.

Medžių lajų tako komplekso interneto svetainėje trūksta kokybiškos informacijos apie tai, kaip žmonės su negalia galėtų naudotis taku, vietoje stinga rodyklių, kur yra kelias, vedantis iki Ekotako. Kelią radus ir automobilį palikus kelkraštyje, iki komplekso judėti reikia pievos / miško takeliu, padengtu žvyru (apie 700 metrų į vieną pusę). Anot vertinimą atlikusios ekspertės, retas žmogus su judėjimo negalia šį atstumą įveiktų esant sausai dangai. Po lietaus, prikritus lapų ar užsnigus vežimėliu judėti taku yra neįmanoma ir net nesaugu.

Susidaro įspūdis, kad direkcija žmonėms su negalia sudaro formalią galimybę apsilankyti komplekse. Tačiau išnagrinėjus aplinkybes, akivaizdu, jog šis pateikimo būdas yra perdėm apsunkintas ir net nesaugus.

Kompleksą galima pasiekti automobiliu, tačiau komplekso darbuotoja ar darbuotojas turėtų atrakinti miške įrengtą užtvarą. Apie tokią galimybę ir tokios paslaugos suteikimo tvarką informacijos interneto svetainėje nėra – tai sužinoti galima tik atvykus į komplekso informacijos centrą. Darytina išvada, kad apie tokią galimybę žmonės su negalia sužino itin retai arba nežino visai.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo daugiau nei prieš dešimtmetį, įpareigoja valstybes siekti, kad žmonės su negalia galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Ši nuostata apima ir orų fizinės aplinkos, informacijos, ryšių technologijų bei sistemų prieinamumo užtikrinimą.

Lygių galimybių kontrolierė atkreipia dėmesį, kad tinkamas aplinkos nepritaikymas žmonėms su negalia apriboja jų galimybes gauti paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti lankytojai. O tai atitinka netiesioginės diskriminacijos apibrėžimą.

„Netiesiogine diskriminacija laikomos iš pirmo žvilgsnio neutralios sąlygos ar praktika, kurias įgyvendinant sukuriami apribojimai ar privilegijos dėl, šiuo atveju, negalios. Susidaro įspūdis, kad direkcija žmonėms su negalia sudaro formalią galimybę apsilankyti komplekse. Tačiau išnagrinėjus aplinkybes, akivaizdu, jog šis pateikimo būdas yra perdėm apsunkintas ir net nesaugus. Žmonės, kurie juda be pagalbinių priemonių, į kompleksą patenka be kliūčių. Tad akivaizdu, kad lankytojai su negalia atsiduria mažiau palankioje situacijoje“, – teigia B. Sabatauskaitė.

Kontrolierė kreipėsi į Anykščių regioninio parko direkciją siūlydama sudaryti lygiavertes sąlygas žmonės su negalia naudotis komplekso infrastruktūra.

„Norint pasinaudoti neįgaliųjų keltuvu yra privalomas galimybių pasas“, – štai tokia informacinė lentelė spalį pasitiko komplekso lankytojus.

Tąkart Anykščių regioninio parko direkcijos vadovas Kęstutis Šerepka teigė, kad galimybių paso čia prašoma norinti užtikrinti darbuotojų ir lankytojų saugumą. „Kadangi keltuvo konstrukcija yra, vadinkime, netobula, keltuvas pakankamai mažai talpina, o vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įstatymu atstumas turi būti ne mažiau dviejų metrų, tai mes to atstumo niekaip negalime užtikrinti“, – tąkart sakė direktorius.

Ribojimai – pertekliniai?

Tuomet portalo kauno.diena.lt žurnalistai kreipėsi į SAM ir teiravosi, ar komplekso sprendimas iš neįgaliųjų prašyti galimybių paso nėra perteklinis.

Kadangi keltuvo konstrukcija yra, vadinkime, netobula, keltuvas pakankamai mažai talpina, o vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įstatymu atstumas turi būti ne mažiau dviejų metrų, tai mes to atstumo niekaip negalime užtikrinti.

SAM nurodė, jog paslaugos atvirose erdvėse yra teikiamos visiems asmenims, taip pat ir neturintiems galimybių paso. „Keltuvas yra įrenginys, kurio pagalba teikiama paslauga negalią turintiems žmonėms pasinaudoti atviroje erdvėje teikiamomis paslaugomis, todėl visam kompleksui taikomos taisyklės turi būti vienodos. Jokios išimtys keltuvams nenustatytos, t. y. paslauga turi būti teikiama ir asmenims be galimybių paso. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, galimybių paso nereikia, kai „atvirose erdvėse teikiamos paslaugos, prekyba ir ūkinė veikla, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, kai dalyvauja ne daugiau kaip 500 asmenų“, – informavo SAM specialistai.

Po aprašyto ministerijos komentaro Anykščių regioninio parko direkcijos paprašyta patikslinti, kokiu nutarimu ir / ar rekomendacijomis vadovaujantis priimtas sprendimas iš besinaudojančių neįgaliųjų keltuvu prašyti galimybių paso.

Direkcijos visuomenės informavimo specialistė Skaidrė Lakačauskienė portalo žurnalistams teigė, kad dėl konkretaus šio atvejo išaiškinimo spalio 19 dieną buvo kreiptasi į SAM. „Oficialaus išaiškinimo iš ministerijos negavome, mūsų klausimas buvo persiųstas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Utenos departamento Anykščių skyriui, kuris informavo, kad jam „nėra suteikta teisė aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl šiame atsakyme pateikta NVSC Utenos departamento specialistų nuomonė dėl teisės aktų nuostatų taikymo negali būti traktuojama kaip oficiali išvada teisės aktų aiškinimo prasme““, – specialistų atsakymą citavo direkcijos atstovė.

Ėmėsi drastiškų priemonių?

„Dėl šios susidariusios neapibrėžtos situacijos bei pasikonsultavę su epidemiologais (per dieną šiuo neįgaliųjų keltuvu pasinaudoja apie 40 asmenų), specialistų nuomone, toks didelis kiekis pakeliamų lankytojų sudaro nemažą grėsmę parko direkcijos darbuotojui užsikrėsti virusu.  Atsižvelgdami į šalyje vis didėjantį užsikrėtimų COVID-19 atvejų skaičių, taip pat siekdami užtikrinti saugią aplinką darbuotojams ir lankytojams, vadovaujamės sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 1.2.1. punktu ir nebeteikiame kėlimo neįgaliųjų keltuvu paslaugos, nes negalime užtikrinti, kad paslaugų gavėjai laikytųsi saugaus ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo vienas nuo kito arba atskirti paslaugų gavėjus vieną nuo kito pertvaromis: neįgaliųjų keltuvo (bendras plotas 1,26 kv. m, plotis 0,9 m, ilgis 1,4 m) konstrukcija tokia, kad keliant keltuvu asmenį, reikalingas mūsų darbuotojas, kuris kartu su lankytoju turi būti uždaroje keltuvo kabinoje ir atlikti būtinus keltuvo veikimui veiksmus. Taip pat informuojame, kad neįgaliųjų keltuvas neveikia dėl jo konstrukcinių ypatumų šaltuoju metų laiku nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.“, – teigė direkcijos atstovė.

Pasak S. Lakačauskienės, apie lajų take neįgaliųjų laukiančius nepatogumus yra pranešama internete. „Mes savo svetainėje talpiname informaciją ir lajų take“, – vardijo Anykščių regioninio parko direkcijos atstovė.

Vadinasi, šiuo metu metu į lajų taką norintiems patekti neįgaliesiems visos durys uždarytos? „Yra kita galimybė eko-taku. Anksčiau, kai kelias buvo tvarkomas, visi naudodavosi eko-taku – jis yra nuo Anykščių pusės važiuojant link lajų tako yra nuoroda dešinėje pusėje. Iš tos vietos privažiavus. Ten reikia eiti eko-taku ir atsirandi tiesiai prie lajų tako įėjimo. Tokia yra galimybė“, – teigė pašnekovė.

Dėl komplekso sprendimo anksčiau laiko uždaryti neįgaliesiems skirtą keltuvą kreiptasi ir į  Lietuvos žmonių su negalia sąjungą. Paprašyta įvertinti, kurį variantą sąjunga palaiko: ar anksčiau taikytą praktiką iš neįgaliųjų prašyti galimybių paso, ar sprendimą uždaryti neįgaliesiems skirtą keltuvą. Gavę atsakymus, publikaciją papildysime.

Audringa reakcija internete

Kaip portale rašyta praėjusią savaitę, lajų tako komplekso sprendimas iš neįgaliųjų prašyti galimybių paso, internete sukėlė diskusijų audrą. Internautai vieningai širdo dėl diskriminacijos ir piktinosi, kad be galimybių paso žmonėms tuoj ir gyventi bus uždrausta.

Manau, kad dar ne tokių dugnų pamatysime. Reikia išsisaugoti šituos šedevrus.

„Na, čia viešasis transportas! Tai ne privatus transportas! Tai asmens teisių pažeidimas“, – tikino internautė Rasa.

„Manau, kad dar ne tokių dugnų pamatysime. Reikia išsisaugoti šituos šedevrus“ – siūlė Kotryna.

Kotrynai antrino ir Rasutė: „Čia jau tikriausiai ir yra dugnas, nebent dar kapinėse leistų laidoti tik mirusius su galimybių pasu“.

80 metrų ilgio naujasis tiltas kainuos apie 150 tūkst. eurų, taip pat dar šiemet ketinama nutiesti apie 5 kilometrų ilgio dviračių taką.

Netrukus medžių lajų tako informaciniame centre bus pradėta montuoti ir Anykščių šileliui skirta pažintinė ekspozicija.

Turistinis objektas kasmet pritraukia apie 200 tūkst. lankytojų.

Takas bus atviras ir ilgąjį savaitgalį, kai švęsime Jonines, t. y. birželio 24, 25, 26 dienomis. Takas nedirba tik tris dienas per metus: pimąją šv. Kalėdų dieną, sausio 1 d., pirmąją Velykų dieną bei techninės profilaktikos dienomis. Šiemet tako techninė profilaktika numatyta birželio 20, 21 dienomis, todėl visas Medžių lajų tako kompleksas bus uždarytas.

Medžių lajų taką prižiūri Anykščių regioninio parko direkcija, užtikrindama, kad lankomas objektas nebūtų nuniokotas, kad nesusidarytų per didelis žmonių srautas. Esant blogoms oro sąlygoms – apledėjimams, stipriam vėjui – lajų takas irgi gali būti uždaromas ir neleidžiama  kopti į apžvalgos bokštą. Visą aktualią informaciją rasite Anykščių regioninio parko direkcijos interneto svetainėje www.anyksciuparkas.lt.

Nuo balandžio 1 d. prasidėjo turizmo sezonas, truksiantis iki pat spalio 31 d., todėl Medžių lajų taką galima lankyti kasdien nuo 9 iki 20 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 19 val.). Lankymas nemokamas.

Itin daug lankytojų praėjusiais metais sulaukęs Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke nepraranda populiarumo ir šįmet. Atėjus velykinėms šventėms, dauguma suskubo apsilankyti pavasarėjančiame Anykščių šilelyje. Tačiau lankytojai nusivylė nepatekę į Medžių lajų taką pirmąją Velykų dieną (sekmadienį). Anykščių regioninio parko direkcija, administruojanti šį lankomą objektą, dar kartą nori priminti lankytojams, kada jį galima lankyti.

Medžių lajų tako kompleksas dirba turizmo sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.) kasdien  nuo 9 iki 20 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 19:00 val.). Ne turizmo sezono metu (nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.) dirba kasdien nuo 9 iki 17 val. (paskutiniai lankytojai įleidžiami 16 val.). Kompleksas nedirba pirmąją Velykų ir pirmąją Kalėdų bei sausio 1 dienomis.

Medžių lajų taką prižiūri Anykščių regioninio parko direkcija, užtikrindama, kad lankomas objektas nebūtų nuniokotas, kad nesusidarytų per didelis žmonių srautas. Esant blogoms oro sąlygoms – apledėjimams, stipriam vėjui – lajų takas irgi gali būti uždaromas ir neleidžiama  kopti į apžvalgos bokštą. Direkcijos darbuotojai reguliuoja neįgaliųjų keltuvo darbą, kurio apkrovos yra ribotos. Esant neigiamai oro temperatūrai neįgaliųjų keltuvai nedirba. Medžių lajų takas reikalauja nuolatinės priežiūros.

Organizatoriai kviečia unikaliame Medžių lajų take lankytis visais metų laikais, darbo dienomis ir savaitgaliais, bet tik nustatytomis darbo valandomis ir išskyrus trejetą dienų metuose, kai minimos itin svarbios šeimos šventės.

Medžių lajų tako lankymas nemokamas, tačiau siūloma įsigyti Anykščių regioninio parko lankytojo bilietą ir taip prisidėti ne tik prie Medžių lajų tako komplekso, bet ir kitų lankomų parko objektų išlaikymo. 5 dienas Anykščių regioniniame parke galiojantis lankytojo bilietas kainuoja 1 eurą. Savanoriškas lankytojo bilietas į saugomas teritorijas – tai galimybė prisidėti prie mūsų unikalios gamtos puoselėjimo ir išsaugojimo.

Jungtinių tautų Pasaulio turizmo organizacijos 12-tą kartą rengiamuose turizmo inovacijų ir meistriškumo apdovanojimuose apdovanotas Anykščių regioninio parko Medžių lajų takas, ketvirtadienį pranešė regioninis parkas.

Medžių lajų takas kategorijoje „Turizmo inovacijos įstaigose“ užėmė pirmąją vietą. Šioje grupėje dalyvavo projektai iš Brazilijos, Indonezijos, Ispanijos ir Šveicarijos.

Šiais metais buvo gautos 109 paraiškos iš 50 šalių, į finalą atrinkta 15 projektų. Sausio 18 dieną Madride vyko iškilmingas į finalą patekusių projektų pristatymas, o trečiadienį vykusios iškilmingos apdovanojimų ceremonijos metu paaiškėjo nugalėtojai.

Medžių lajų takas atidaryts pernai rugpjūtį. Tai pirmasis Baltijos šalyse ir pirmasis Rytų Europoje Medžių lajų tako kompleksas: Medžių lajų takas, apžvalgos bokštas ir informacinis centras.

Valstybės saugomose teritorijose parduotų neprivalomų lankytojų bilietų skaičius perkopė 100 tūkst., daugiau nei du trečdaliai jų parduota Anykščių medžių lajų take.

„Brangesnių bilietų yra labai nedaug, 98 proc., jei ne daugiau, yra po vieną eurą. Didžioji dalis parduota Anykščių regione dėl lajų tako. Anykščių regioninis parkas išplatino 67 tūkst. bilietų“, - BNS sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis.

Anot jo, pinigai bus skiriami parkuose esančių objektų infrastruktūrai, priežiūrai, pažintiniam turizmui, švietimui, jie bus panaudoti iki kito šiltojo sezono. Jis patikino, kad pinigai liks tame parke, kuriame buvo surinkti.

„Už šią sumą kažko labai didelio nepastatysi, bet kažką naujo įrenginėsime. Tame pačiame lajų take, kuriuos reikia patobulinti, pataisyti, paremontuoti. Diskutuojama, galbūt valymo įrenginių galingumą didinti, lankytojų patogumui sutvarkyti įėjimą, pagerinti ryšį darbuotojų. Diskutuojame ir dėl parkavimo vietų tvarkymo, bet ten dar didesni pinigai, lankytojų bilieto neužtenka“, - pasakojo direktorius.

Jis taip pat sakė, kad lajų takas neseniai buvo dienai uždarytas sugedus liftui - šiuo metu jis suremontuotas ir objektas darbą atnaujino.

Neprivalomi lankytojų bilietai įvesti nuo gegužės 15 dienos.

Lankytis viename valstybiniame parke vienkartinis penkias dienas galiojantis bilietas kainuoja 1 eurą, mėnesinis - 5 eurus. Visų valstybinių parkų ( 4 nacionalinių ir 28 regioninių) vieno mėnesio lankytojo bilietas kainuoja 10 eurų, metinis – 20 eurų, metinis šeimos – 25 eurus.

Šiuos bilietus galima įsigyti parkų direkcijose, lankytojų centruose, renginių metu, rekreacinėse vietose, poilsiavietėse, taip pat internetu per „Tiketa“ bilietų platinimo sistemą ir „Perlo“ terminaluose.

Anykščių regioniniame parke atidarytą apžvalginį medžių lajų taką prie Puntuko akmens savaitgalį aplankė apie 11 tūkst. žmonių.

„11 tūkst. lankytojų. Įprastai iki tūkstančio per dieną apsilanko prie Puntuko“, - BNS pirmadienį sakė Anykščių regioninio parko vyr. specialistė Simona Stasiūnienė.

Medžių lajų takas Anykščių rajone buvo atidarytas penktadienį. Jis vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, pasivaikščioti tarp medžių lajų.

Takas prasideda netoli Puntuko akmens ir nuo žemės pamažu kyla iki 21 metro.

Objektas yra nemokamas, bet atvykstantiesiems į Anykščių regioninį parką siūloma įsigyti savanorišką lankytojo bilietą, kuris kainuoja vieną eurą.