„Mus labai džiugina populiacijos augimo tendencija. Pastarųjų metų rezultatai vis aiškiau rodo, kad situacija gerėja teritorijose, kuriose ūkininkai didesnius plotus deklaruoja specialioms meldinės nendrinukės buveinių ar šlapynių tvarkymo priemonėms. Vėlyvas šienavimas išsaugo šių paukščių jauniklius, tinkamas vandens lygis ir žolės išvežimas iš teritorijos padeda išlaikyti rūšies mėgstamą augmeniją. Šiemet akivaizdžiai tai įrodė situacija pamaryje esančiuose Alkos ir Šyšos polderiuose. Alkoje, kuri net nėra saugoma teritorija, dėl gausaus ūkininkų dalyvavimo meldinės nendrinukės priemonėje ir tinkamo ūkininkavimo tapo svarbiausia šio paukščio buveine (ten rasti 142 paukščiai), o Šyšoje, kurioje ilgus metus glaudėsi reikšminga dalis nacionalinės populiacijos, dėl ypatingai žemo vandens lygio, netinkamo ūkininkavimo kai kuriose svarbiuose plotuose šiemet rasti vos 8 giedantys patinai“– rezultatus pristatė meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Jam antrina kolega dr. Žydrūnas Preikša, daug metų vadovaujantis meldinių nendrinukių apskaitoms: „Apskaitos metu paukščiai glaudėsi jiems tinkamoje aukštesnėje žolėje. Dėl to teritorijose, kuriose sausiau ir viksvos žemesnės, paukščių visai nebuvo. Tai normalu – ten jie negali pasislėpti ir sukti lizdų. Mus ypatingai džiugina tai, kad šiemet populiacija ženkliai labiau pasklidusi – po 2-3 patinus galima rasti atskiruose plotuose, kuriuose pastaraisiais metais šių paukščių aptikta nebuvo. Tai rodo, kad daugėja geros būklės teritorijų visoje Nemuno deltoje ir pamaryje, o meldinės nendrinukės šiuose plotuose lankosi ir net apsistoja perėti. Neabejotinai, populiacijos augimui įtakos turi ir vėlyvas šienavimas, kuris padeda apsaugoti jauniklius, ir sėkmingai įgyvendintas meldinių nendrinukių perkėlimas Žuvinte.“

Nerimas dėl Šyšos polderio

Gamtininkams susirūpinimą kelia situacija Šilutės rajone esančiame Šyšos polderyje, kuriame meldinių nendrinukių mažėja.

„Šiemet dėl užsitęsusio kanalų valymo polderyje ilgai išliko itin žemas vandens lygis. Dėl to ir žolė neužaugo pakankamai aukšta, neišsivystė pakankamai vabzdžių. Poveikį pajuto ne tik meldinės nendrinukės, bet ir ūkininkai. Šiemet šieno kiekis bus ženkliai mažesnis. Tikime, kad kitais metais bendradarbiaujant su Šilutės savivaldybe pavyks užtikrinti tinkamą vandens lygį šioje teritorijoje. Juolab, kad pradėjo veikti mūsų įrengtas vandens šliuzas, padėsiantis efektyviau reguliuoti vandens lygį“, – sako Ž. Morkvėnas.

Dr. Ž. Preikša atkreipia dėmesį, kad keletas pavienių teritorijų šiame polderyje sunyko vos per 2-3 metus.  „Vienoje teritorijoje, kur daug metų gyvendavo 5-6 giedantys patinai, dabar neradome nė vieno. Buveinę per kelerius metus sunaikino intensyvus ganymas. Kitoje teritorijoje, kur taip pat būdavo keletas giedančių patinų, keletą metų buvo labai sausa ir pakitusi augalija jau dabar identifikuoja, kad retieji giesmininkai ko gero ten artimiausiu metu nebeįsikurs. Žinoma, vandens reguliavimas gali teritoriją atgaivinti, bet taip pat daug priklauso nuo ūkininkavimo praktikos. Norint, kad situacija čia pagerėtų reikia, kad dar daugiau ūkininkų rinktųsi meldinių nendrinukių buveinių palaikymui palankias ūkininkavimo praktikas. Tai akivaizdu – šiemet praktiškai visi Šyšos paukščiai glaudėsi teritorijose, kuriuose įgyvendinamos specialios šio paukščio buveinių išsaugojimui skirtos agrarinės aplinkosaugos priemonės“ – sako mokslininkas.

Kadangi specialios išmokos ūkininkams už meldinėms nendrinukėms palankų ūkininkavimą mokamos tik tose teritorijose, kuriose retieji paukščiai gali gyventi, yra tikimybė, kad paukščiams teritoriją apleidus būtų panaikinta ir galimybė čia plytinčius plotus deklaruoti specialioms šios rūšies išmokoms.

Aplinkos ministerija finansavimo apskaitoms neskyrė

Meldinių nendrinukių – Europos ir nacionaliniu mastu saugomos rūšies – apskaitą yra privaloma atlikti kasmet tiek dėl paukščių populiacijos būklės stebėjimo, tiek dėl specialių meldinės nendrinukės išmokų administravimo. Nepaisant to, šiemet Aplinkos ministerija tam pinigų neskyrė, rašoma Baltijos aplinkos forumo pranešime.

„Mes apgailestaujame dėl tokios Aplinkos ministerijos pozicijos. Ji mums nesuprantama visų pirma dėl to, kad šios rūšies išsaugojimas ir jos dinamikos sekimas yra Aplinkos ministerijos atsakomybė. Kitas labai svarbus dalykas yra įsipareigojimas ūkininkams. Pagal kasmet atliekamą meldinių nendrinukių monitoringą nustatomi šienavimo terminai ūkininkams, deklaruojantiems savo plotus specialioms išmokoms. Neatlikus šių apskaitų kiltų painiava, kaip tinkamai pasielgti su meldinių nendrinukių priemonei savo plotus deklaravusiais ūkininkais, kaip užtikrinti šių priemonių tęstinumą, o taip pat atsirastų rizika, kad visi rūšiai svarbūs plotai būtų anksti nušienauti kartu su žolėje augančiais meldinių nendrinukių jaunikliais. Nepaisant to, ko gero, pirmą kartą istorijoje šiemet ministerijos vadovybė atsisakė skirti pinigų nacionaliniam meldinių nendrinukių monitoringui. Taigi, įpareigojimas (funkcija) tokį monitoringą atlikti saugomų teritorijų specialistams liko, bet finansavimo tam skirta nebuvo.  Vien tik entuziastingų specialistų dėka vis tik pavyko apskaitas ir įsipareigojimus ūkininkams įgyvendinti. Dėl to esame nepaprastai dėkingi apskaitas atlikusiems specialistams“, – sakė Ž. Morkvėnas.

Apskaitoms trūkstamą lėšų dalį skyrė meldinės nendrinukės apsaugos projekto metu Drevernoje įrengtas biomasės perdirbimo cechas.

„Nors biomasės perdirbimo cecho tikslas visai kitoks  – jis surenka vėlai nušienautą ir pašarams netinkamą biomasę iš retojo paukščio buveinių ir taip sprendžia žolės pašalinimo iš laukų problemą, tačiau negalėjome likti abejingais susidariusiai situacijai. Cechas dar tik pradeda įsitvirtinti rinkoje, atranda savo klientus, tačiau įsipareigojimai ūkininkams ir jauniklių išsaugojimas yra labai svarbus dalykas, todėl skyrėme trūkstamą finansavimą iš perdirbtos biomasės pardavimų uždirbtų pajamų“, – sakė Ž. Morkvėnas.

Populiacijos dydis dar gali didėti

Birželio mėnesį nustatytas meldinių nendrinukių populiacijos dydis dar nėra galutinis. Jis gali didėti atlikus antrąjį apskaitos etapą liepos pradžioje. Vadovaujantis apskaitų metodika, meldinių nendrinukių populiacijos dydis nustatomas pagal giedančius patinus, ją vykdant du kartus – birželio pradžioje ir liepos pradžioje. Po antrosios apskaitos tikslinami apskaitų rezultatai ir populiacijos dydis nustatomas pagal didžiausią rastų patinėlių skaičių.

Kelerius metus vykdomo projekto, kurį įgyvendina Baltijos aplinkos forumas, vertė – 4 mln. 97 tūkst. eurų, iš jų 3 mln. 72 tūkst. skiriama iš Europos Sąjungos lėšų, 1 mln. 24 tūkst. eurų – iš Lietuvos biudžeto.

„Visai šalia Alytaus, Žuvinto biosferos rezervate, vyksta pasaulinei gamtininkų bendruomenei svarbūs dalykai. Čia jau antrus metus auginami iš Baltarusijos atvežti rečiausio Europoje giesmininko – meldinės nendrinukės – jaunikliai, kurie šeštadienį jau bus galutinai perkelti į specialius lauko aviariumus. Labai kviečiame visus iš arčiau susipažinti su šia unikalia patirtimi, kurios iš Lietuvos gamtininkų mokysis užsienio kolegos bei sužinoti daugiau apie šią unikalią rūšį, jos apsaugą“, – sako meldinės nendrinukės apsaugos projekto vadovas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Gamtininkai žada visuomenei išsamiau pristatyti projektą, paaiškinti meldinių nendrinukių, žemapelkių ir kitų rūšių apsaugos poreikį.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika anksčiau yra užsiminęs, kad dalis pinigų, skirtų nendrinių meldinukių apsaugai, gali būti panaudoti kitiems projektams.

Jis teigė pavedęs ministerijos specialistams vertina, koks poveikis šių retų paukščių populiacijai kiltų sustabdžius projektą.

„Kreipiausi, kad įvertintų pasekmes, jei mes sustabdytumėme projektą. Likęs tik baigiamasis projekto etapas – vyksta tik tyrimas, vertinimas. Matome, kad trūksta pinigų aplinkosaugai, kitoms priemonėms, juolab, kad milijonas rūšių, kaip nustatė mokslininkai, yra nykstančios, o mes vienai rūšiai skiriame tokias sumas“, – BNS yra sakęs K. Mažeika.

Projektą įgyvendinančioje nevyriausybinėje organizacijoje „Baltijos aplinkos forumas“ yra dirbęs buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, jis buvo sulaukęs opozicijos priekaištų dėl lėšų buvusiai darbovietei skyrimo. Ministras teigė nusišalinęs nuo bet kokių sprendimų, susijusių su šia viešąja įstaiga.

Žvirblinių paukščių rūšiai priklausančios meldinės nendrinukės dvidešimtajame amžiuje ėmė nykti, nes dėl ūkininkavimo daug kur neliko jų buveinių.

Baltijos aplinkos forumas gegužės pradžioje pranešė, kad šiemet Žuvinto rezervate užfiksuotos trys čia grįžusios meldinės nendrinukės, pernai perkeltos į Lietuvą iš Baltarusijos.

Birželį Žuvinto biosferos rezervatą iš Baltarusijos pasiekė 50 meldinių nendrinukių jauniklių, dalyvaujančių gamtosaugos eksperimente.

Prašo papildomų pinigų

Kaip dienraščiui teigė K.Mažeika, pagal ES aplinkos ir klimato (LIFE) 2014–2020 m. programą įsipareigota, kad iš Lietuvos valstybės biudžeto bus skirti per 10,8 mln. eurų. Tačiau ministeriją pasiekė informacija, kad šiam projektui reikia papildomai skirti dar 7 mln. eurų iš to paties bendro finansavimo fondo.

"Tai gana keista situacija. Visų pirma klausimai pakrypo apie BAF, kurio veikla jau anksčiau buvo atsidūrusi po gamtosaugos mokslininkų didinamuoju stiklu. Ši viešoji įstaiga teigia besirūpinantį saugomų paukščių – meldinių nendrinukių – išlikimu Nemuno deltoje ir Žuvinto rezervate. Viešai yra skelbta, kad vienam paukštukui tektų maždaug 40 tūkst. eurų. Jau ir anksčiau esu sakęs, kad šių gamtos mylėtojais prisistatančių asmenų veikla man yra kėlusi įtarimų. Lietuvoje yra ne vien tik Raudonosios knygos saugomų meldinių nendrinukių, bet ir daugiau paukščių, kuriems reikalinga apsauga. Taigi klausimas – kodėl tik meldinėms nendrinukėms skirti milijonai?" – savo pavedimo priežastį aiškino naujasis aplinkos ministras K.Mažeika.

Viename iš pavedimo punktų prašoma išaiškinti, "kiek meldinių nendrinukių rūšies individų pasiliko po projekto (…) veiklų įkurtose buveinėse iki 2019 m. gegužės 25 d."

Jau ir anksčiau esu sakęs, kad šių gamtos mylėtojais prisistatančių asmenų veikla man yra kėlusi įtarimų.

Aplinkos ministras pavedime teigia, kad reikia įvertinti visų, tarp jo ir BAF projektų naudą Lietuvos ekosistemai. Šio projekto vertė – apie 4 mln. eurų, iš kurių apie 1 mln. tektų sumokėti mūsų mokesčių mokėtojams.

Keistas sutapimas: aplinkos ministras potvarkį pasirašė gegužės 27 d., nors prieš dešimt dienų viešumoje buvo pasirodęs pranešimas, kad ornitologams pavyko sugauti į pamarį grįžusių meldinių nendrinukių, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti į kuprinėles panašūs prietaisai – geolokatoriai.

Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas dienraščiui teigė, kad tinklais sugauta jau dešimt meldinių nendrinukių iš 31, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti geolokatoriai Nemuno deltoje, o projektą vykdo BAF.

"Žuvinto biosferos rezervate, į kurį buvo perkelta 50 paukštukų jauniklių, vienas iš kurių neišgyveno, grįžo vienas. Manau, tai neblogas pasiekimas", – dienraščiui kalbėjo V.Eigirdas.

Pašnekovo teigimu, meldinių nendrinukių populiacijos gausėjimas ar mažėjimas priklauso ne tik nuo joms tinkamų buveinių, bet ir nuo klimato sąlygų – koks vandens lygis bus buveinėse. O tai jau lemia ne žmogaus norai ir jėgos.

Kęstutis Navickas. Vytauto Petriko nuotr.

Išvada – neigiama

Praėjusią savaitę Aplinkos ministerijoje buvo pristatyta nepriklausomų ekspertų atlikto vertinimo, kaip įgyvendinamos ES fondų investicijų 2014–2020 m. veiksmų programos gamtos apsaugos priemonės, ataskaita.

Šio ministerijos užsakyto vertinimo tikslas – išanalizuoti, koks yra ES investicijų poveikis gamtos būklei, kokios pasiekta pažangos ir kokių kyla planavimo, įgyvendinimo, finansavimo ar kitų iššūkių.

Pasak aplinkos ministro K.Mažeikos, nepriklausomas atliktų darbų įvertinimas yra svarbi sudėtinė sprendimų priėmimo dalis. Tai padeda didinti investicijų efektyvumą ir rezultatyvumą.

Viename iš atskaitos punktų sakoma, kad nepriklausomų vertintojų vienas iš tikslų buvo vertinti bandymą "sustabdyti meldinių nendrinukių (Acrocephalus paludicola) ir stulgių (Gallinago media) populiacijų nykimą, sutvarkyti buveines ir išlaikyti stabilią jų būklę". Vertintojai apžvelgė 2015–2018 m. situaciją: "Akivaizdžių abiejų rūšių populiacijų gausos didėjimo požymių nėra, bendra rūšių apsaugos būklė nepalanki".

Klausimas mokslininkams: jei už milijonus atkurtos buveinės – vienam paukštukui tenka apie 40 tūkst. eurų – yra tobulai kokybiškos, kodėl jose negausėja šių paukščių?

Nors nepriklausomi ekspertai teigia, kad atkurtų meldinių nendrinukių buveinių kokybė yra tinkama, konstatuojama, kad šių paukščių sumažėjimą lemia ne atkurtos buveinės, o oro sąlygos: "Meldinių nendrinukių populiacija vertinimo laikotarpiu nuolat didėjo, tačiau iki pat 2017 m. nacionalinė populiacija neatsikūrė iki 1996–2001 m. populiacijos gausos lygio, kai visose šalyje žinomose veisimosi vietose buvo priskaičiuojama apie 300 giedančių patinų. Žymus gausos sumažėjimas buvo stebimas ir 2017 m, kai iš viso buvo suskaičiuota 148 giedantys patinai – bemaž šimtu patinų mažiau nei 2016 m. Ekspertų vertinimu, toks gausos sumažėjimas labiau sietinas su orų sąlygomis, kurios lėmė paukščių aptinkamumo sumažėjimą, tačiau realaus populiacijos gausos pokyčio gali ir neatspindėti. Bendra rūšies apsaugos būklė vertinama kaip nepalanki, nes be specialios priežiūros rūšiai tinkamų veisimosi buveinių plotas šalyje mažėja, o rūšies populiacijos visame paplitimo areale, ypač jo pakraščiuose, vis dar palyginti sparčiai nyksta."

"Ši išvadą yra dvejopa. Pirma, pripažįstama, kad meldinių nendrinukių populiacija priklauso nuo oro sąlygų – taip būtent ir yra, antra, teigiama, jog paukštukams BAF atkurtos buveinės yra tinkamos. Klausimas mokslininkams: jei už milijonus atkurtos buveinės – vienam paukštukui tenka apie 40 tūkst. eurų – yra tobulai kokybiškos, kodėl jose negausėja šių paukščių? Atsakymas būtų vienas: kad ir kokios būtų buveinės, viską lemia besikeičiantis klimatas", – dienraščiui sakė gamtosaugininkas, botanikos mokslų daktaras Tomas Kovėra.

Atsakymo nesulaukė

Praėjusiais metais Seimo opozicija buvo surengusi nesėkme pasibaigusią interpeliaciją tuomečiam aplinkos ministrui K.Navickui. Seimo narys Juozas Olekas po ministro pateiktų raštiškų atsakymų į klausimus akcentavo, kad rašte yra daug nutylėjimų, tam tikrų pagyrų ir "baltais siūlais, ir tam tikru pamuilinimu akių bandoma suklaidinti Seimo narius". Politikas visų pirma turėjo K.Navicko santykius su jo buvusia darboviete – BAF.

"Atsakymų tekstas prasideda ode BAF. Pone ministre, mylite savo kūdikį, nes turbūt neša nemažą naudą. Taip, kaip rašote atsakymuose, jūs iš tikrųjų išsisukote nuo kai kurių teisės aktų pasirašymo, pakišdamas kolegą Bronių Markauską, kuris turbūt negalėjo žinoti, kaip yra pasirašomi įsakymai, susiję su jūsų asmeniu. Tačiau 2018 m., kai į jus kreipėsi buvęs jūsų viršininkas Žymantas Morkvėnas, BAF direktorius, prašydamas pakeisti galiojantį aplinkos ministro įsakymą dėl galimo paukščių atvežimo iš trečiųjų šalių, čia jau jūs neiškentėte, nerizikavote, kad pasirašytų ar nepasirašytų kas nors kitas, ir kartu su Muitinės departamento vadovu, Valstybinės maisto inspekcijos tarnybos vadovu pasirašėte tuos pakeitimus, kurie atveria kelią atvežti į Lietuvą meldinių nendrinukių. Turbūt nepavyko ir tada, kai jūs kreipėtės į Gamtos tyrimų centrą, bandydamas gauti pritarimą, kad toks meldinių nendrinukių saugojimas būtų pagrįstas moksliniais teiginiais. Tačiau atsakymas buvo labai aiškus – tiek M.Dagys (Gamtos tyrimų centro vadovas – red. past.), tiek akademikas Vincas Būda labai aiškiai pasakė, kad toks būdas saugoti meldines nendrinukes nėra tinkamas ir todėl jie nederino to projekto", – per interpeliaciją kalbėjo J.Olekas.

Seimas į šiuos J.Oleko viešai pateiktus klausimus taip ir nesulaukė K.Navicko atsakymo. O ar galėjo būti kitaip?

Praėjusių metų pavasarį buvęs tuomečio aplinkos ministro buvęs darbdavys, BAF direktorius Ž.Morkvėnas, raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas spręsti problemą, kaip meldinių nendrinukių jauniklius atvežti į Lietuvą, Žuvinto rezervatą. Galiojantys teisės aktai tai draudė. Aplinkos ministerijoje buvo parengtas teisės akto pakeitimo projektas, tačiau reikėjo gauti Gamtos tyrimų centro išvadą. Viena jų buvo neigiama. Mokslininkai gegužės 15 d. ministerijai ir BAF adresuotame rašte pasisakė tik apie galimą eksperimentą. Gegužės 28 d. Gamtos tyrimų centras ministerijai ir BAF atsakė, kad, nesulaukęs atsakymo į anksčiau išsakytas pastabas, BAF pateikto projekto dėl paukštukų perkėlimo iš Baltarusijos į Žuvinto rezervatą nederino. Tą pačią dieną ministerija palaimino paukštukų perkėlimą. Jei tikėtumei BAF projektu, 50 meldinių nendrinukių jauniklių perkėlimas turėjo atsieiti net 440 tūkst. eurų – maždaug 9 tūkst. eurų perkeliant vieną paukštuką.

Kalba apie perspektyvas

Dienraščio paprašytas atsakyti į ministro pateiktą klausimą, kiek meldinės nendrinukės rūšies individų pasiliko po projekto įkurtose buveinėse iki šių metų gegužės pabaigos, BAF direktorius Žymantas Morkvėnas buvo linkęs kalbėti apie paukštuko perkėlimo iš Baltarusijos į Lietuvą programą: "Moksliniai tyrimai rodo, kad natūralus paukščių sugrįžimas į buveines yra 20 proc. Žuvinte šiai dienai suskaičiavome devynis sugrįžusius giedančius patinėlius – tai beveik 20 proc." Pašnekovas teigė dar negalintis pasakyti, kiek šių paukščių yra jo vadovaujamos bendrovės įkurtose buveinėse, nes pirmoji apskaitą tik pradėta vykdyti, antroji vyks liepą.

"Projektinė veikla apima 20 tūkst. ha tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje. Lietuvos bendrasis finansavimas Baltarusijoje vykdomų veiklų nefinansuoja", – sakė Ž.Morkvėnas.

Pašnekovo teigimu, vykdant programą, ir šiais metais iš Baltarusijos bus parsivežta 50 meldinės nendrinukės jauniklių. Paklaustas, ar kartais ne dėl šios akcijos jis lankėsi Gamtos tyrimų centre, kuris nedavė leidimo paukščiams įvežti, Ž.Morkvėnas aiškino, kad "apsilankymas buvo skirtas informuoti mokslinę bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas apie mūsų veiklos rezultatus".

Šiuo metu ministerijos specialistai vertina, koks poveikis šių retų paukščių populiacijai kiltų sustabdžius projektą.

„Kreipiausi, kad įvertintų pasekmes, jei mes sustabdytumėme projektą. Likęs tik baigiamasis projekto etapas – vyksta tik tyrimas, vertinimas. Matome, kad trūksta pinigų aplinkosaugai, kitoms priemonėms, juolab, kad milijonas rūšių, kaip nustatė mokslininkai, yra nykstančios, o mes vienai rūšiai skiriame tokias sumas“, – BNS sakė K. Mažeika.

Kelerius metus vykstančio projekto vertė – 4 mln. 97 tūkts. eurų, iš jų 3 mln. 72 tūkst. skiriama iš Europos Sąjungos lėšų, 1 mln. 24 tūkst. eurų – iš Lietuvos biudžeto.

Projektą įgyvendina Baltijos aplinkos forumas. Šioje nevyriausybinėje organizacijoje yra dirbęs buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, jis buvo sulaukęs opozicijos priekaištų dėl lėšų buvusiai darbovietei skyrimo. Ministras teigė nusišalinęs nuo bet kokių sprendimų, susijusių su šia viešąja įstaiga.

Baltijos aplinkos forumas gegužės pradžioje pranešė, kad šiemet Žuvinto rezervate užfiksuotos trys čia grįžusios meldinės nendrinukės, pernai perkeltos į Lietuvą iš Baltarusijos.

Žvirblinių paukščių rūšiai priklausančios meldinės nendrinukės dvidešimtajame amžiuje ėmė nykti, nes dėl ūkininkavimo daug kur neliko jų buveinių.

Trečiadienį Ventės rago ornitologui Vytautui Eigirdui pavyko pagauti jau šeštąją iš Afrikos su geolokatoriumi grįžusią nendrinukę ir prietaisą nuimti.

„Kadangi nendrinukė – labai mažas paukštis. GPS siųstuvų, esamuoju laiku fiksuojančių paukščio buvimo vietą, jai uždėti negalima. Jie per sunkūs – trukdytų paukščiui. Vokiečių specialiai pagaminti geolokatoriai, panašūs į kuprinę, lengvučiai – sudaro vos 3 proc. nendrinukės masės, todėl paukščiai jaučiasi laisvai. Šie prietaisai fiksuoja dienos šviesą, dėl to norint sužinoti skridimo maršrutą nuėmus prietaisą sukauptus duomenis reikia specialiai apdoroti. Tai ir darys vėliau šią vasarą į Lietuvą atvykstantys mūsų kolegos iš Vokietijos“, – sakė V.Eigirdas.

Geolokatorių tyrimui vadovaujantis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas, daugiau nei 20 metų šios rūšies apsauga besirūpinantis dr. Martinas Fladė sako, kad šeši Lietuvoje sugauti paukščiai –jau sėkmė.

„Tai – minimalus kiekis, kurio tikėjomės įvertinant, kad panašių paukščių mirtingumas žiemojant yra apie 40 proc. Bus nuostabu, jei per ateinančius kelis mėnesis pamaryje sugausime 12 paukščių“, – sako M.Fladė.

Geolokatorių projektas svarbus kitai, paraleliai vykstančiai meldinių nendrinukių apsaugos iniciatyvai – jų perkėlimui iš Baltarusijos į Lietuvą.

„Kol kas tiksliai nežinome, kur žiemoja šiaurės vakarinių populiacijų paukščiai, t.y. paukščiai iš Lietuvos ir dalies Baltarusijos. Yra tam tikrų hipotezių, kurias norime pagrįsti. Išsiaiškinus, kur žiemoja lietuviškos meldinės nendrinukės, galėsime kompleksiškiau vertinti translokacijos rezultatus, o ateityje – galbūt numatyti reikiamas gamtosaugos priemones ir už tūkstančių kilometrų esančiose žiemavietėse. Meldinės nendrinukės apsauga tuo ir sudėtinga, kad jos gerovė priklauso nuo daugelio, net ir už Europos Sąjungos ribų esančių, šalių indėlio” – sako meldinės nendrinukė apsaugos projekto vadovas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Dr. M.Fladė pritaria kolegai teigdamas, kad bendras pastangas saugoti rūšį skirtingose šalyse labiausiai remia ir telkia Europos Sąjungos „LIFE” programa.

„Praktiškai šiai programai turime dėkoti už tai, jog pavyko sustabdyti pasauliniu mastu nykstančios rūšies nykimą rytinėje Lenkijoje ir Lietuvoje. Septynių, specialiai šiai rūšiai skirtų, projektų metu buvo atkurti tūkstančiai hektarų žemapelkių, kuriose namus randa ne tik nendrinukės, bet ir daug rkitų etų rūšių, taip pat naudos gavo ir šimtai ūkininkų dėl Lenkijoje ir Lietuvoje sukurtų specialių agrarinės aplinkosuagos priemonių. Manau, kad be „LIFE” programos paramos saugoti rūšį būtų buvę labai sunku, – sako mokslininkas.

Birželį Dr. M. Fladė atvyks į pamarį kartu su tarptautine mokslininkų komanda, kuri baigs gaudyti retuosius paukščius su geolokatoriais ir analizuos prietaisuose užfiksuotusduomenis. Jis taip pat dalyvaus ir šiemet antrą kartą vyksiančiame meldinių nendrinukių perkėlime.

Pernai geolokatoriai buvo uždėti 60 meldinių nendrinukių, gyvenančių trijose Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose. Anksčiau Baltarusijoje ir Ukrainoje atlikto geolokatorių tyrimo metu buvo sugauti 8 paukščiai iš 46 pažymėtų.

Lietuvoje geolokatorių tyrimą padeda įgyvendinti specialistai iš Baltijos aplinkos forumo, Ventės rago ornitologinės stoties, Žuvinto biosferos rezervato ir Kuršių nerijos nacionalinio parko.

Šių prietaisų pagalba bus nustatyta, kur žiemoja mūsų šalyje gyvenančios globaliai nykstančios meldinės nendrinukės.

Tyrimui vadovaujantis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas, daugiau nei 20 metų šios rūšies apsauga besirūpinantis dr. Martinas Fladė sako: „Kol kas mes nežinome, kur žiemoja šiaurės vakarinių populiacijų paukščiai. Tikslią informaciją turime tik apie dvi populiacijas vakarų Baltarusijoje ir centrinėje Ukrainoje – šių populiacijų paukščiai žiemoja Malyje. Yra tam tikrų indikatorių, rodančių, kad paukščiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir kai kurių Lenkijos teritorijų (pvz., Biebžos slėnio, Pomeranijos regiono) žiemą leidžia Senegale. Tą ir bandysime patikrinti.“

Yra tam tikrų indikatorių, rodančių, kad paukščiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir kai kurių Lenkijos teritorijų (pvz., Biebžos slėnio, Pomeranijos regiono) žiemą leidžia Senegale. Tą ir bandysime patikrinti.

Specialiais geolokatoriais Lietuvoje sužymėti paukščiai iš Alkos polderio ir Kliošių kraštovaizdžio draustinio (Tyrų), o Baltarusijoje – iš Serveč pelkės. Iš viso mokslininkai šiuos prietaisus uždėjo 60 paukščių. Tyrime dalyvaujantys retieji giesmininkai taip pat buvo pasverti, apžiūrėti ir sužymėti specialiais žiedais.

„Geolokatoriai atrodo kaip mažos kuprinytės ar alpinisto diržas, minkštos gumos kilpomis pritvirtinamas paukščiui ant nugaros. Spacialiai šiam tyrimui pagaminti itin lengvi geolokatoriai tesudaro apie 2 proc. bendros nendrinukės kūno masės, todėl paukščiams judėti prietaisai visiškai netrukdo – uždėjus geolokatorių paukščiai lengvai nuskrenda,“– pasakoja Gintaras Riauba, gamtininkas iš Baltijos aplinkos forumo, dalyvavęs geolokatorių projekte.

Šie geolokatoriai fiksuoja saulės šiesą. Norint sužinoti paukščio maršrutą, kitais metais paukštį reikės pagauti dar kartą, nuimti geolokatorių ir jame sukauptus duomenis apdoroti specialia programine įranga, atlikti analizę. „Deja, bet mokslas dar neišrado tokių mažų ir lengvų prietaisų, kurie iškart galėtų fiksuoti paukščio buvimo vietą, ” – sako M. Fladė. Geolokatorius yra 1 euro cento monetos dydžio ir sveria apie 0,4 g.

Mokslininkai prašo pastebėjus paukščius su geolokatoriais, pranešti jiems, o paukščius žieduojantys ornitologai,  sugavę geolokatoriais pažymėtus paukščius juos turėtų pasverti, patikrinti paukščio būklę, nedėti papildomų žiedų, prietaiso ar žiedų nenuimti, informaciją apie paukščio sugavimo vietą ir kitus duomenis perduoti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui.

Lietuvoje šiam tyrimui talkina specialistai iš Baltijos aplinkos forumo, Ventės rago ornitologinės stoties, Žuvinto biosferos rezervato ir Kuršių nerijos nacionalinio parko.

„Praėjusiais metais ūkininkams ir organizacijoms, prisidedančioms prie meldinių nendrinukių apsaugos, dovanojome specialias vėliavas. Šį šeštadienį visų jų prašysime šias vėliavas iškelti, taip simboliškai pasidžiaugti sugrįžusiais retaisiais giesmininkais bei žmonių geranoriškumu saugant šį paukštį ir jo namus. Ūkininkus taip pat pakviesime į susitikimą, o visuomenę - į romantišką vakarinį meldinių nendrinukių klausymą“, - sako renginį organizuojančios aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ direktorius Žymantas Morkvėnas.

Nuo ryto ūkininkai ir organizacijos, turinčios meldinės nendrinukės vėliavą, bus kviečiami jas iškelti ir taip simboliškai pažymėti šventės pradžią bei pasveikinti sugrįžusius retuosius paukščius.

Vėliau prie Šyšos siurblinės vyks gamtininkų susitikimas su vietos ūkininkais, besirūpinančiais meldinių nendrinukių gerove. Bus aptariami įvairūs, su ūkininkavimu meldinės nendrinukės buveinėse susiję klausimai, artėjanti meldinių nendrinukių apskaita.

Saulei leidžiantis visi norintys bus kviečiami drauge su ornitologais klausyti vakarinio retųjų paukščių koncerto.

Meldinė nendrinukė yra rečiausias Europos giesmininkas, šiuo metu perintis vos keturiose pasaulio valstybėse - Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Nemuno deltoje bei pamaryje gyvena didžiausia šių paukščių populiacija Lietuvoje.

Gamtos mona liza – taip vaizdžiai Baltijos aplinkos forumas vadina globaliai nykstantį paukštį, perintį vos keturiose pasaulio šalyse, – meldinę nendrinukę.

„Vienoje diskusijoje Prancūzijos gamtosaugininkas iškėlė paprastą klausimą – kodėl mums nekyla klausimas, kam reikia saugoti kultūros paveldą – paveikslus, pilis, bažnyčias, tačiau kalbai pasisukus apie tikrą, natūralų gamtos paveldą sudvejojame. Meldinė nendrinukė – išskirtinė gamtos dovana Lietuvai, kuria galime didžiuotis, – samprotauja Baltijos aplinkos forumas. – Ar tikrai verta vykti į Luvrą pasižiūrėti Monos Lizos? Gal geriau apsilankyti Nemuno deltoje ir saulei besileidžiant pasiklausyti meldinės nendrinukės giesmės? Mona Liza Luvre išliks dar ilgai – ji ten gerai saugoma, bet ar išliks meldinė nendrinukė – atviras klausimas“.

Sparčiai nykstanti populiacija

Per praeitą šimtmetį išnyko 95 proc. šios rūšies populiacijos. Staigus nykimas stebimas visoje Europoje – nuo 2011 metų meldinės nendrinukės nebeperi Vengrijoje, kitose šalyse jų taip pat mažėja. 2004 m. Lietuvoje buvo virš 300 giedančių patinėlių, 2011 metais tik 90, o 2013 metais suskaičiuota vos 50. Meldinė nendrinukė – išskirtinai europinė paukščių rūšis. Jei Europoje jos neliks, ji išnyks visame pasaulyje.

Nykimo priežastys

Pagrindinė šios rūšies nykimo priežastis visame pasaulyje – prarandamos unikalios meldinės nendrinukės buveinės. Jos gyvenamoji aplinka yra labai specifinė – ji gyvena tik labai didelėse žemapelkėse ar užliejamose pievose, kur yra ypatinga augalijos sudėtis, didelė gamtinė įvairovė, turtinga vabzdžiais. Šios teritorijos nyksta, kai žemapelkėse nustojama ūkininkauti ir jos pradeda užaugti nendrėmis, krūmynais, arba atvirkščiai – užliejamose pievose ūkininkaujama per daug intensyviai ir sunaikinami lizdai su jaunikliais.

Afrikoje – meldinės nendrinukės žiemojimo vietose – šlapžemes keičia ryžių, cukranendrių laukai. Apie šį paukštį, jo nykimą lieka nemažai paslapčių: mokslininkai vis dar negali paaiškinti staigaus meldinių nendrinukių išnykimo Vengrijoje, o vietovės, kuriose žiemoja apie 70 proc. pasaulinės šių paukščių populiacijos, dar nėra žinomos.

Bandymai išsaugoti

Nepaisant to, vilties išsaugoti meldinę nendrinukę mokslininkai nepraranda. Lenkijos paukščių apsaugos draugija sėkmingai atkūrė tūkstančius hektarų vertingų žemapelkių, kuriuose jau keli metai meldinių nendrinukių populiacija išlieka stabili. Tikėtina, kad Lietuvoje šio paukščio populiacija nėra savarankiška ir jos gyvybingumas labai priklauso nuo situacijos kitose šalyse. Visgi, Baltijos aplinkos forumo ir parterių vykdomo projekto metu jau spėta atkurti kelis šimtus hektarų vertingų žemapelkių buveinių, aptarti šios rūšies apsaugos galimybes su Aplinkos ministerija bei ūkininkais ir tai suteikia ženkliai geresnes sąlygas meldinei nendrinukei išgyventi.

Komunikacija su vietos ūkininkais yra labai svarbus elementas, kadangi nuo šienavimo laiko ir pasirinktos technologijos tiesiogiai priklauso meldinės nendrinukės likimas. Norint, kad šis paukštis išperėtų dvi vadas, šienavimą reikia atidėti iki rugpjūčio antrosios pusės. Toks šienas nebegali būti naudojamas pašarams, todėl ūkininkai patiria finansinius nuostolius. Gamtininkai siūlo įvairius šios problemos sprendimo variantus – biokuro granulių gamybą, išmokas. Visos galimybės bei naujausia informacija šiemet bus pristatyta birželio 12-13 dienomis Baltijos aplinkos forumo organizuojamame ūkininkų susitinkime.