– Esate diplomuota kostiumų dizainerė. Kaip nusprendėte užsiimti papuošalų kūrimu?
– Visada svajojau būti menininke, nesuvokdama, kad tai nelengvas kelias. Ūgtelėjusi supratau, kad labiausiai norėčiau kurti papuošalus, tačiau, atėjus metui apsispręsti dėl profesijos, pasirinkau kostiumo dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje, o ne juvelyrikos studijas VDA skyriuje Telšiuose. Dar mokykloje supratau, kaip svarbu realizuoti save mieste, kuriame jautiesi gerai, tad pasirinkau Vilnių. Taigi – ir kostiumo dizaino studijas, o papuošalų kūrimas visada buvo greta.
– Neretai mados kūrėjai savo drabužiais ar aksesuarais siekia ne tik papuošti klientes, bet ir išsakyti požiūrį į aktualius dalykus. Kokį požiūrį į gyvenimą atspindi jūsų papuošalai?
– Kuriu dirbinius, kurie nebyliai pasakoja apie patirtis, užrakintas po tvirtais metalinių varžtų ir veržlių užraktais. Modernios metalo kombinacijos charakterizuoja tvirtybę, užsispyrimą ir nepriklausomą pasaulio suvokimą. Lengvai provokuojanti juvelyrika ne tik gina nuo suvienodėjimo ir susitapatinimo, bet ir sofistikuotai puošia kūną. Ši juvelyrika – unikalioms asmenybėms. Tokioms, kurios ieško laikui ir trumpalaikėms tendencijoms nepaklūstančių dizaino objektų, atspindinčių jų vertybes ir pasaulėžiūrą.
– Dirbate su tauriaisiais metalais – sidabru, auksu. Naudojate tiek įvairius akmenis, tiek ir tokią netikėtą medžiagą kaip plastikas. Kokių žinių ir įgūdžių reikia, kad visi šie dalykai paklustų jūsų rankoms ir virstų meno dirbiniu? Ar to įmanoma išmokti savarankiškai?
Aklai sekti aksesuarų ir juvelyrikos tendencijomis negalima, nes tai, kas užbaigia tavo stilių ir sudeda visus taškus ant "i", turi būti unikalu ir išskirtina.
– Kad gerai žinotum skirtingų metalų, akmenų ir kitų medžiagų savybes, prireikia ne vienų metų. Teoriškai per ketverius studijų metus baigęs juvelyriką žmogus turėtų žinoti apie metalus tiek, kad galėtų su jais dirbti. Praktika dažnai skiriasi, tad to mokytis niekad negana. Aš su skirtingomis medžiagomis eksperimentuoju nuo mažumės, tai dariau ir studijuodama, ir kurdama alternatyvios juvelyrikos gaminius. Su tauriaisiais metalais dirbu tik metus, bet mano didžiulis smalsumas ir noras mokytis padėjo juos pažinti daug greičiau. O ar to įmanoma išmokti savarankiškai? Manau, įmanoma viskas, tik gali užtrukti keliskart ilgiau nei su patyrusio meistro pagalba.
– Yra ir jūsų papuošalų linija, kurioje naudojami neįprasti objektai – varžteliai, kabeliai. Kaip kilo mintis panaudoti šiuos daiktus?
– Ši mintis kilo dar tada, kai vaikystėje žaidimams mieliau rinkdavausi tėčio garažą su visais įrankiais ir detalėmis negu svetainę su lėlėmis. Man visada patiko kitokios medžiagos, jų formos, alternatyvumas. Tiesiog formavosi kitoks estetikos suvokimas, kuris bėgant metams nors ir keitėsi, bet esmė išliko, tad veržlės ir kitos statybinės medžiagos įgavo stiprią simboliką mano kūryboje ir filosofijoje. Tai tvirtybės simbolis, visas mintis bei idėjas užrakinantis ir sujungiantis į vieną nedalomą vienetą, atspindintis kiekvieną iš mūsų – sujungtą iš smulkių suvokimų, patirčių ir idėjų.
– Gal yra moterų, kurias dėl stiliaus ir asmenybės galėtumėte pavadinti savo mūzomis?
– Mano papuošalai skirti ne tik moterims, bet ir vyrams. Žinau viena: tas, kuris renkasi mano kūrybą, visada bus galva aukščiau nei kitas. Nes mano auditorija yra išlavintą skonį ir požiūrį į pasaulį turinti intelektuali ir savaip kosmopolitiška asmenybė. Ir visiškai nesvarbu, ką valgo ar kur gyvena, nes šiai personai negalioja jokios išorinio pasaulio primestos normos. Mano mūzomis tampa kūrybingos ir savo istorijas per idėjas išdrįstančios pasakoti asmenybės.
– Egzistuoja ne tik aprangos, bet ir aksesuarų mada. Papasakokite, kokie papuošalai šiuo metu populiariausi?
– Tiesą sakant, besikeičiančių tendencijų nuosekliai neseku, tiesiog tai vyksta per greitai ir neturi išliekamosios vertės. Dažnai tendencijas susigalvoju pati, kurios, žinoma, kažkiek būna paveiktos aplinkos informacijos. Mano galva, aklai sekti aksesuarų ir juvelyrikos tendencijomis negalima, nes tai, kas užbaigia tavo stilių ir sudeda visus taškus ant "i", turi būti unikalu ir išskirtina, kas nepaklūsta ateinančioms ir praeinančioms tendencijoms.
– Kokiais juvelyrikos dirbiniais puoštis labiausiai mėgstate pati?
– Savo kūrybos, ypač eksperimentiniais variantais, kuriuos visada išbandau pati, kad sužinočiau, ar tai patogu. Visada dėviu dvi auksines grandinėles ir pakabukus, kurie yra tėčio ir mano mamos palikimas.
– Kaip apibūdintumėte savo stilių? Kas jums arčiausiai širdies?
– Mano stiliuje susipina moteriškumas ir grubumas bei šaltumas. Jis toks, kaip ir mano kūryba – švelnaus ir grubaus sintezė. Neturiu mėgstamiausio įvaizdžio, tiesiog patinka su drabužiais jaustis gerai ir savo stiliumi pasakoti savo istoriją, kuri yra pabrėžiama mano kurtais papuošalais. Jie nebepalieka abejonės, ką noriu pasakyti.
